- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-07-05
- Bylos Nr.
- 1A-178-361/2018
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Dalius Jocys, Aurelija Sadauskaitė, Edita Lapinskienė
- Nuteistasis
- V. J.
- Advokatai
- Alvydas Kvaščevičius
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Daliaus Jocio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Editos Lapinskienės ir Aurelijos Sadauskaitės,
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. J. apeliacinį dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. kovo 20 d. nuosprendžio, kuriuo V. J. pripažintas kaltu ir nubaustas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 7 dalį šešių mėnesių laisvės atėmimo bausme.
Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrinta su Telšių rajono apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 17 d. nuosprendžiu, pakeistu Šiaulių apygardos teismo 2015 m. gruodžio 15 d. nuosprendžiu, paskirta subendrinta bausme, prie griežtesnės Telšių rajono apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 17 d. nuosprendžiu, pakeistu Šiaulių apygardos teismo 2015 m. gruodžio 15 d. nuosprendžiu, paskirtos subendrintos trejų metų trijų mėnesių laisvės atėmimo bausmės pridedant dalį švelnesnės šiuo nuosprendžiu paskirtos šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmės, ir V. J. paskirta galutinė subendrinta laisvės atėmimo trejiems metams šešiems mėnesiams bausmė, ją atliekant pataisos namuose, bausmės pradžią skaičiuojant nuo faktinio jo sulaikymo dienos.
Vadovaujantis BK 68 straipsniu, V. J. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialiąja teise – teise vairuoti kelių transporto priemones dvejus metus. Vadovaujantis BK 72 straipsniu, V. J. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas, konfiskuojant transporto priemonę – automobilį „Citroen C5“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 1 800 Eur vertės, priklausančią A. J., valstybės nuosavybėn.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
1. V. J. nuteistas už tai, kad vairavo kelių transporto priemonę būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau nei 1,5 promilės etilo alkoholio, o būtent už tai, kad 2017 m. birželio 3 d., apie 16.27 val., Klaipėdos m., Taikos pr., netoli Taikos pr. ir Kairių g. sankryžos, vairavo automobilį „Citroen C5“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo 1,80 promilės etilo alkoholio.
Šalies argumentai
2. Nuteistasis V. J. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. kovo 20 d. nuosprendį ir baudžiamąją bylą jam nutraukti. Teigia, jog byla išnagrinėta šališkai, byla sufabrikuota, nes nusikaltimo nepadarė. Įvykio dieną išgėrė 2–3 mažytes taureles, tik 50–100 gramų alkoholio (samagono), kaip vaistus, girtas nesijautė ir vairavo ne iš karto, o po 2 valandų – norėjo nuvaryti automobilį į garažą remontui. Gerti po 50 gramų rytais dėl skrandžio problemų rekomendavo šeimos gydytoja. Dėl ankstesnės avarijos, padarytos su motoroleriu, sunkiai vaikšto, todėl į darbą važiuoja automobiliu. Sustabdytas pareigūnų net 4 kartus pūtė į alkotesterį. Pareigūnai elgėsi su juo šiurkščiai, veždami į ligoninę keikėsi, o kraują davė prieš tai jų sumuštas, smaugiamas ir buvo jų verčiamas pasirašyti dokumentus. Teismas šių aplinkybių netyrė, tokiu būdu uždangstė neteisėtus pareigūnų veiksmus prieš jį. Byloje esančius vaizdo įrašus vertina kaip sufabrikuotus, t. y. kaip sukarpytą iš atskirų dalių montažą. Abejoja, ar ligoninė ištyrė būtent jo kraują. Bijodamas būti sumuštas pareigūnų, pasirašė visus dokumentus, todėl prašo visus jo parašus laikyti negaliojančiais. Automobilis, 2 000 Eur vertės, priklauso jo sūnui. Prie šio automobilio raktelių buvo prikabinti automobilio „Volkswagen Golf“ rakteliai. Dėl to, kad raktelių policija jam negrąžino, jis negalėjo naudotis kitu automobiliu ir patyrė 3 000 Eur žalą. Teismas pažeidė jo teisę į gynybą, nes byloje advokato neturėjo, o pats apsiginti sugebėjimų neturi. Neigdamas, jog yra anksčiau teistas už nusikalstamas veikas, nesutinka su bausmių subendrinimu nuosprendyje.
3. Teismo posėdyje gynėjas prašė nuteistojo apeliacinį skundą tenkinti, prokurorė – atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
4. Patikrinusi byloje surinktų ir apylinkės teismo teisiamajame posėdyje ištirtų faktinių duomenų turinį, teisėjų kolegija įsitikino, jog apelianto teiginiai dėl policijos smurto prieš jį pavartojimo po sustabdymo ir ligoninės patalpose, dėl teismo šališkumo, abejonės dėl alkotesterio rodmenų ir kraujo tyrimo rezultatų patikimumo, bausmių subendrinimo ir turto konfiskavimo klausimų išsprendimo yra nepagrįstos.
4.1. Iš policijos daryto vaizdo įrašo aiškiai matyti, jog jokio smurto prieš apeliantą nebuvo pavartota. Tiek sustabdytas pareigūnų įvykio vietoje, tiek ligoninėje, atliekant apelianto (ne)blaivumo patikrinimo procedūrą, jis geranoriškai vykdė pareigūnų ir medicinos darbuotojų nurodymus. Nepavykus iš karto užfiksuoti alkotesteriu tikrinamo apelianto (ne)blaivumo, kadangi jis pūtė į prietaisą netinkamai – per trumpai, pareigūnas pagrįstai jo paprašė šį veiksmą pakartoti, kol galiausiai pavyko užfiksuoti jo neblaivumo faktą. Beje, keletas apelianto bandymų tinkamai papūsti į alkotesterį nustatyto jo neblaivumo dydžiui jokios reikšmės neturėjo. Aplinkybe, jog apeliantas iš tikrųjų vairavo neblaivus, buvo įsitikinta gydymo įstaigoje, jam papūtus į alkotesterį ir ištyrus jo kraują.
4.2. Apelianto teiginiai, jog teismas buvo šališkas, o byla prieš jį sufabrikuota ir pan., vertinami kaip išgalvoti. Tokio turinio versijos sumanytos apelianto, galimai siekiant vilkinti procesą bei išvengti atsakomybės už baudžiamojo įstatymo pažeidimą. Kita vertus, apeliantas neteikė byloje prašymų nušalinti bylą nagrinėjusią teisėją, o jokių subjektyvių ar objektyvių priežasčių įžvelgti teisėjos šališkumą nėra (BPK 57 straipsnio 2 dalis, 58 straipsnio 1, 2 dalys, 59 straipsnio 1 dalis).
4.3. Priešingai, nei teigia apeliantas, teisėjų kolegija mano, jog jo teisė į gynybą nebuvo pažeista. Gynėjo dalyvavimas BPK 51 straipsnio nuostatų prasme tokio pobūdžio byloje nebūtinas. Kita vertus, apeliacinės instancijos teisme apelianto teises ir teisėtus interesus realiai gynė advokatas A. Kvaščevičius. Apelianto abejonės dėl teisės į teisminę gynybą suvaržymo yra nepagrįstos. Iš 2017 m. spalio 17 d. teismo posėdžio protokolo matyti, jog pradėdamas nagrinėti bylą teismas išaiškino apeliantui teisę naudotis gynėjo paslaugomis ir apeliantui pageidaujant jį turėti, iki 2017 m. gruodžio 6 d. 9.00 val. padarė byloje pertrauką (b. l. 138–139). 2017 m. gruodžio 6 d. teismo posėdyje apeliantui vėl buvo išaiškintos jo teisės, kurias jis nurodė supratęs, tačiau gynėjo į bylą neturėjo pasikvietęs, o pateikė duomenis, jog tarnyba netenkino jo prašymo dėl gynėjo skyrimo, nes jis nėra sumokėjęs antrinės teisinės pagalbos išlaidų tarnybai už ankstesnėje byloje jam skirto advokato pagalbą (b. l. 164). Taigi apylinkės teismas sudarė realias sąlygas apeliantui turėti gynėją byloje, o nesant BPK 51 straipsnyje nustatytų sąlygų privalomam gynėjo dalyvavimui, bylą nagrinėjo nesant gynėjo ir šia apimtimi baudžiamo proceso įstatymo procedūrų nepažeidė.
4.4. Apeliantas ignoruoja ankstesnių jo nuteisimų faktus, todėl yra neteisus teigdamas, jog nauju nuosprendžiu skirta bausmė neteisėtai subendrinta su kitais nuosprendžiais skirtomis bausmėmis (b. l. 69–77). Bausmės nuteistajam subendrintos pagrįstai ir teisingai taikant BK 64 straipsnio nuostatas.
4.5. Teismas, konfiskuodamas nusikaltimo padarymo priemonę – automobilį, teisingai įvertino teisiškai reikšmingą šio klausimo išsprendimui aplinkybę, jog apeliantas, o ne jo nepilnametis sūnus (gim. (duomenys neskelbtini), kuris įregistruotas VĮ „Regitra“ kaip automobilio savininkas) buvo faktinis automobilio valdytojas. Beje, akivaizdu, jog nepilnamečiam sūnui kontroliuoti recidyvų tėvo elgesį ar kitaip sustabdyti jį nuo nusikalstamo elgesio šiuo atveju nebuvo jokių realių galimybių. Apeliantas ir pats pripažino, jog automobiliu naudojosi kaip savo. Bet kuriuo atveju apelianto sūnui A. J. išlieka regreso teisė reikalauti žalos atlyginimo iš tėvo (apelianto) civilinio proceso įstatymų nustatyta tvarka (Civilinio kodekso 6.245 straipsnis, 6.249 straipsnis, 6.263 straipsnis, 6.280 straipsnio 1 dalis).
5. Uždraudimas naudotis specialiąja teise vairuoti kelių transporto priemones paprastai skiriamas nustačius, kad asmuo BK 281 straipsnyje numatytą nusikaltimą padarė šiurkščiai pažeidęs Kelių eismo taisykles ar būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų. Aplinkybė, jog, apelianto teigimu, jis nesijautė neblaivus, atsižvelgiant į tai, jog jis neginčija įvykio dieną vartojęs alkoholį, ir kartu įvertinus medikų išvadą dėl jo girtumo, leidžia teigti, jog šiuo atveju jis veikė tiesiogine tyčia – suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį ir norėjo taip veikti (BK 15 straipsnio 2 dalies 1 punktas).
6. Apelianto nenoras pripažinti nepalankias jam alkotesterio ir kraujo tyrimo išvadas, nepagrįstos abejonės dėl teisėsaugos ir medicinos įstaigų darbuotojų veiksmų teisėtumo rodo, jog jis kritiškai nevertina savo elgesio ir neįsisąmonino padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo. Šios aplinkybės ir teismo nustatyti ankstesnių apelianto nubaudimų administracine tvarka už Kelių eismo taisyklių pažeidimus atvejai (8 kartai), iš jų ir už vairavimą esant neblaiviam, jam žinant, jog laisvėje paliktas tik todėl, kad ankstesniu nuosprendžiu skirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas, leidžia daryti išvadą, jog apelianto asmenybė yra išties pavojinga. Atsižvelgęs ir į kitas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, teismas pagrįstai apeliantui skyrė būtent laisvės atėmimo bausmę ir dvi derančias tarpusavyje, įvykdomas ir proporcingas padarytai nusikalstamai veikai baudžiamojo poveikio priemones.
7. Teismas, skirdamas bausmę, apelianto atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nenustatė. Kita vertus, teismas vertino, jog jis nusikalto būdamas anksčiau teistas 3 kartus, esant neišnykusiam teistumui, ir vadovaudamasis BK 27 straipsniu laikė jį recidyvistu. Šios aplinkybės kaip apelianto atsakomybę sunkinančios BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punkto pagrindu, teismas nepripažino, o nesant prokuroro skundo sunkinti jo atsakomybę nėra pagrindo (BPK 320 straipsnio 4 dalis).
8. Apibendrindama išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, jog teismas tinkamai individualizavo bausmę, bausmių, baudžiamojo poveikio priemonių skyrimą, bausmių subendrinimą ir turto konfiskavimą reglamentuojančių normų nepažeidė. Paskirta bausmė nei savo rūšimi, nei dydžiu nėra aiškiai per griežta, atitinka apelianto padarytos nusikalstamos veikos sunkumą, apelianto asmenybės pavojingumą ir BK 41 straipsnyje nurodytą bausmės paskirtį. Pagrindo manyti, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo, nėra. Jokių reikšmingų aplinkybių, kurių nebūtų įvertinęs apylinkės teismas, nėra pateikta ir apygardos teismas tokių aplinkybių nenustatė, todėl skundas atmetamas, o nuosprendis paliekamas galioti nepakeistas.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
nuteistojo V. J. apeliacinį skundą atmesti.