- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2022-02-24
- Bylos Nr.
- e1-1041-1131/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-12765-2021-9
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Asta Benetytė
- Kaltinamasis
- L. A.
- Kategorijos
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Asta Benetytė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 3-ojo skyriaus prokuroro Benedikto Leišio pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje, kurioje L. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, nevedęs, profesinio išsilavinimo, nedirbantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), anksčiau teistas:
1) 2015 m. gegužės 12 d. Ukmergės r. apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 178 straipsnio 2 dalį, 178 straipsnio 2 dalį, 140 straipsnio 2 dalį, jam paskirta 1 metų laisvės apribojimo bausmė;
2) 2015 m. lapkričio 23 d. Ukmergės r. apylinkės teismo pagal BK 22 straipsnio 1 dalyje, 178 straipsnio 2 dalyje, jam paskirta 1 metų 2 mėnesių laisvės apribojimo bausmė;
3) 2018 m. kovo 27 d. Ukmergės r. apylinkės teismo pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, jam paskirta 6 mėnesių laisvės apribojimo bausmė (bausmę atliko 2018 m. spalio 22 d.),
kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
L. A. 2021 m. balandžio 23 d. apie 2.00 val., būdamas ties pastatu, esančiu adresu Sodų g. 18, Vilniuje, žodinio konflikto metu, ne mažiau kaip du kartus dešinės rankos kumščiu sudavė nukentėjusiajam E. P. į veidą, tuo jam padarydamas muštinę žaizdą apatinėje lūpoje bei kairės pusės 1-o viršutinio danties lūžį, tuo sukėlė nukentėjusiajam E. P. fizinį skausmą ir nežymiai sutrikdė jo sveikatą.
Šiais savo veiksmais L. A. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje.
Kaltinamasis L. A. savo kaltę dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos pripažino visiškai ir nuoširdžiai gailėjosi. Parodė, kad 2021 m. balandžio 23 d. jis kartu su savo pažįstamu E. P. ir G. Č. buvo lauko kavinėje prie stoties, Vilniaus mieste. Jo pažįstamas E. P. išgėręs pradėjo šnekėti visokias nesąmonės ir tarp jų įvyko žodinis konfliktas, kurio metu jis dešinės rankos kumščiu sudavė jam į veidą, po to sudavė kairės rankos kumščiu į veidą. Tuomet jis išėjo ir konfliktas baigėsi, jokių kitų veiksmų jo atžvilgiu neatliko. Šiuo metu niekur nedirba, tačiau planuoja įsidarbinti Ukmergėje. Padengti civilinį ieškinį iškart jis neturi galimybės, tačiau žino, kad ieškinys yra ir įsipareigoja 52,16 eurų žala atlyginti ligonių kasai per du mėnesius, tai yra iki 2022 m. balandžio 7 d. Dėl bausmės pageidauja, jog jam būtų skirtas laisvės apribojimas (b. l. 119).
Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas nukentėjusysis E. P. parodė, kad 2021 m. balandžio 22 d. apie 18.20 val. kartu G. Č. jie nuėjo į lauko kavinę, esančią Sodų gatvėje 18, Vilniuje. Prisėdo prie staliuko, prie kurio jau kai jie atėjo, laukė G. Č. pažįstamas (L. A.). Jie sėdėjo prie staliuko, šnekučiavosi, klausėsi muzikos, vartojo alkoholį. Apie 20.00 val. G. Č. nuėjo kažkam paskambinti, palaukė, kol ji pakalbės telefonu ir tuomet jie nuėjo į autobusų stotyje esantį tualetą. Išėję iš tualeto, lauke parūkė, paskui dviese jie su G. Č. nuėjo pas ją į kambarį. Visi pas ją gėrė vyną, bet tai truko neilgai, nes vyno buvo likę nedaug, tad jį išgėrė greitai. Išgėrę vyną kartu su ja ėjo vėl prisėsti prie staliukų, esančių Sodų g. 18, Vilniuje, ten vėl sutiko L. A. ir visi kartu pradėjo gerti sidrą. Pasibaigus alkoholiui, išsikvietė taksi ir važiavo iki Panevėžio – Dzūkų gatvėje esančios visą parą veikiančios alkoholio parduotuvės. Nusipirko degtinės (vieną butelį 1 litro talpos). Įsėdo į taksi ir grįžo atgal prie paviljonų išgerti. Išgėrę degtinę, nusprendė pėsčiomis eiti dar kartą iki visą parą dirbančios alkoholio parduotuvės ir nuėję iki ten nusipirko dar vieną butelį degtinės. Nusipirktą degtinės butelį parsinešė iki paviljonų ir visi trys išgėrė. Išgėrus alkoholį G. Č. pradėjo L. A. sakyti, kad šis jai pasakė, jog ji yra prostitutė ir miega su kitais už pinigus. Tarp jų visų trijų kilo žodinis konfliktas. L. A. atsistojo ir pastūmė jį, sudavė 2-3 kartus dešine ranka jam į veido sritį. Jam trenkdamas ir pats parkrito ant žemės. Tuo metu jautė fizinį skausmą, po įvykio yra sužalota apatinė lūpa bei priekinis viršutinis dantis (b. l. 26-27). Papildomai apklaustas nukentėjusysis parodė, kad civilinio ieškinio byloje nereikš, tačiau pretenzijų turi ir nori, kad asmuo kuris jį sužalojo, atsakytų įstatymų nustatyta tvarka (b. l. 30).
Ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytoja G. Č. parodė, kad 2021 m. balandžio 22 d. visą dieną leido su E. P.. Apie 18.20 val. nuėjo į lauko kavinę, esančią Sodų g. 18, Vilniuje. Ten jų laukė L. A.. Jis buvo E. P. draugas ir jos pažįstamas, kurį yra kelis kartus mačiusi. Sėdėdami kavinėje, vartojo alkoholinius gėrimus, bendravo. Tarp E. P. ir L. A. kilo žodinis konfliktas, kadangi E. P. ją apkalbinėjo, tačiau šiuo metu neprisimena kokiais žodžiais, o L. A. bandė ją užstoti. Galimai apie 21 val. baras užsidarė ir jie nuėjo už netoli esančio kito baro ant suoliukų. Toje vietoje jie valgė, bendravo, vartojo alkoholinius gėrimus. Tarp L. A. ir E. P. vėl kilo žodinis konfliktas. Vėliau nuėjo į žaidimų aikštelę, kuri yra Sodų g. 23, Vilniuje. Žaidimų aikštelėje vartojo alkoholinius gėrimus: šampaną, bendravo, klausėsi muzikos. Tuomet trumpam išėjo atlikti gamtinius reikalus ir pašnekėti telefonu. Jos su vaikinais nebuvo maždaug apie 10 minučių. Kai grižo, jie stovėjo vienas prieš kitą ir aiškinosi santykius. Pamatė, kad E. P. buvo ištinusi apatinė lūpa, o L. A. kratė savo dešinę ranką. Kas tarp jų įvyko, ji nesuprato. Po to jie visi išsiskirstė, ji susitiko su kitu draugu ir nuėjo į hostelį. Kitą dieną nuėjo E. P. paklausti, kas tarp jų su L. A. nutiko. Jis pasakė, kad jam skauda lūpą ir daugiau nieko nepaaiškino. Kadangi vartojo alkoholinius gėrimus, negali prisiminti visų įvykio aplinkybių (b. l. 52-53).
Be kaltinamojo L. A. prisipažinimo ir nukentėjusiojo E. P. parodymų jo kaltė, padarius nusikalstamą veiką, nustatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje, įrodyta baudžiamojoje byloje surinktais duomenimis – 2021 m. balandžio 23 d. protokolo – pareiškimo duomenimis (b. l. 12), 2021 m. balandžio 23 d. įvykio vietos apžiūros protokolo duomenimis (b. l. 17-18, 21-23), 2021 m. gruodžio 14 d. asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolo duomenimis (b. l. 42-44, 47-48), 2021 m. gegužės 6 d. asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolo duomenimis (b. l. 56-58), 2021 m. lapkričio 9 d. apžiūros protokolo duomenimis (b. l. 84-86).
Motyvuojamoji dalis
Nusikalstamos veikos kvalifikavimas ir motyvai
Pagal BK 140 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Šia nusikalstama veika kėsinamasi į žmogaus kūno neliečiamumą (tik fizinio skausmo sukėlimo atveju) arba į sveikatą (nežymiai ar trumpam laikui ją sutrikdžius). Ši nusikalstama veika apima smurtavimą, tiek nepaliekantį žymių, bet sukeliantį fizinį skausmą, tiek nežymiai ar trumpam sutrikdantį sveikatą. Veika objektyviai pasireiškia mušimu ar kitokiu smurtavimu ir yra padaroma tiesiogine arba netiesiogine tyčia. Šios nusikalstamos veikos sudėtis yra materialioji, taigi būtina nustatyti, kad mušimo ar kitokio smurtavimo atveju nukentėjusiajam sukeliamas fizinis skausmas arba nežymiai sutrikdoma sveikata ar jis trumpam susargdinamas. Baudžiamajame įstatyme nedetalizuojama, kaip konkrečiai nukentėjusysis turi būti mušamas ar prieš jį smurtaujama, – baudžiamajai atsakomybei kilti svarbu tai, kad būtų sukeliami atitinkami šioje normoje nurodyti padariniai.
Teismas, įvertinęs pirmiau išdėstytą rašytinę baudžiamosios bylos medžiagą, konstatuoja, kad kaltinamojo L. A. kaltė, padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje, įrodyta. Be visiško kaltinamojo prisipažinimo, jo kaltę padarius minėtą veiką patvirtina nukentėjusiojo bei liudytojos parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, bei kiti byloje esantys duomenys. Konstatuotina, kad pagal pirmiau išdėstytais įrodymais nustatytas faktines bylos aplinkybes kaltinamojo L. A. veika kvalifikuotina kaip nusikaltimas, numatytas BK 140 straipsnio 1 dalyje.
Paskelbus apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, L. A. pareiškė, kad pritaria tokiam prokuroro sprendimui, sutinka su siūloma bausmės rūšimi ir dydžiu (b. l. 145-147). Nukentėjusiajam ir civilinei ieškovei apie baudžiamojo proceso užbaigimą teismo baudžiamuoju įsakymu pranešta (b. l. 151, 153).
Teismas, atsižvelgdamas į padarytą nusikalstamą veiką, bylos duomenis, esant Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 418 straipsnio 1 dalyje numatytiems pagrindams, mano, kad procesas gali būti užbaigtas priimant baudžiamąjį įsakymą.
Dėl L. A. skirtinos bausmės
BK 140 straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatytos alternatyvios bausmės – viešieji darbai, laisvės apribojimas, areštas arba laisvės atėmimas iki vienerių metų.
BK 54 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą.
Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą ir jos baigtumą, kaltininko kaltės formą – L. A. padarė vieną tyčinį baigtą nesunkų nusikaltimą žmogaus sveikatai (BK 140 straipsnio 1 dalis).
Kaltinamojo atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Iš bylos medžiagos matyti, kad kaltinamasis anksčiau teistas (b. l. 134-139), administracine tvarka nebaustas (b. l. 132), nedirbantis (b. l. 130). Byloje duomenų apie gydymą psichiatrinėje ligoninėse ar įrašymą į priklausomybės ligų įskaitą nėra.
Teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatyti bausmės tikslai bus pasiekti L. A. už padarytą nusikalstamą veiką parinkus BK 140 straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatytą bausmę – laisvės apribojimą be intensyvios priežiūros. Teismo vertinimu, prokuroro siūloma 1 metų laisvės apribojimo bausmė, įpareigojant nuo 23.00 val. iki 5.00 val. būti namuose, nebent tai susiję su mokslu, darbu ar lankymųsi sveikatos priežiūros įstaigose; pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos arba mokytis, atsižvelgus į ankščiau paminėtas bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes, atitiks kaltinamojo asmenybę ir jo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą. Prokuroro pareiškime pasiūlytos bausmės mažinti nėra pagrindo, bausmė optimali ir tinkama.
L. A. dėl nusikaltimo padarymo kaltu prisipažino visiškai, baudžiamoji byla baigta teismo baudžiamuoju įsakymu, todėl, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, jam skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu.
L. A. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 122-123), paliktina galioti iki šio teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, jam įsiteisėjus – panaikintina.
Pagal BPK 109 straipsnio 1 dalį, asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį, o BPK 115 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta.
Šioje byloje nustatyta, kad kaltinamasis atsakingas už nukentėjusiojo nežymų sveikatos sutrikdymą, todėl pagal pirmiau nurodytas BPK nuostatas kaltinamasis turi atlyginti turtinę žalą, susijusią su nukentėjusiojo gydymu. Vilniaus teritorinė ligonių kasa pateikė civilinį ieškinį dėl 52,16 Eur, kurie sumokėti už nukentėjusiojo gydymą iš PSDF, atlyginimo bei prašoma priteisti 5 procentus metinių palūkanų už priteistą sumą nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo (b. l. 64-65). Šios išlaidos atsirado dėl kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos, todėl Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys tenkintinas visiškai – minėtos nukentėjusiojo gydymo išlaidos priteistinos iš kaltinamojo.
Teismai, priimdami nuosprendį ir tenkindami baudžiamojoje byloje pareikštą civilinį ieškinį bei priteisdami turtinės ir (ar) neturtinės žalos atlyginimą, esant atitinkamam civilinio ieškovo reikalavimui, privalo priteisti ir procesines palūkanas, nustatytas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.37 straipsnio 2 dalyje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 6 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-75-788/2019). Nors procesinės palūkanos nepriskiriamos atlygintinos žalos kategorijai, tačiau šio klausimo išsprendimas baudžiamojoje byloje atitinka civilinio ieškinio baudžiamajame procese instituto paskirtį kuo efektyviau įgyvendinti nukentėjusio asmens teisę gauti padarytos žalos atlyginimą. Esant aukščiau išdėstytoms aplinkybėms, ieškovės reikalavimas dėl 5 procentų procesinių metinių palūkanų priteisimo už turtinės žalos atlyginimui priteistą sumą nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo tenkintinas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,
nusprendžia:
L. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 1 metų laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros, įpareigojant L. A. bausmės vykdymo laikotarpiu būti namuose nuo 23.00 val. iki 5.00 val., nebent tai susiję su mokslu, darbu ar lankymųsi sveikatos priežiūros įstaigose, ir pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos arba mokytis.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir L. A. paskirti galutinę – 8 (aštuonių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros, įpareigojant L. A. bausmės vykdymo laikotarpiu būti namuose nuo 23.00 val. iki 5.00 val., nebent tai susiję su mokslu, darbu ar lankymųsi sveikatos priežiūros įstaigose, ir pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos arba mokytis.
Laisvės apribojimo bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio baudžiamojo įsakymo nuorašo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.
Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir priteisti jai iš L. A. 52,16 Eur (penkiasdešimt du eurus šešiolika centų) turtinei žalai už nukentėjusiojo gydymą atlyginti ir 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos, skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo iki visiško žalos atlyginimo.
L. A. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki šio baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, jam įsiteisėjus – panaikinti.
Nuteistieji, kuriems paskirtas laisvės apribojimas, privalo:
1) atvykti į probacijos tarnybą per tris darbo dienas nuo teismo nuosprendžio (nutarties), kuriuo paskirta laisvės apribojimo bausmė, įsiteisėjimo arba probacijos tarnybos šaukimo gavimo;
2) vykdyti probacijos sąlygas ir individualiame probuojamojo priežiūros plane nustatytas priemones, padedančias įvykdyti probacijos sąlygas, informuoti probuotoją apie jų vykdymą ir (ar) pateikti tai patvirtinančius dokumentus;
3) pranešti probacijos tarnybai apie savo gyvenamąją, darbo ar mokymosi vietą, išvykimą už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų. Bausmę vykdo nuteistojo gyvenamosios vietos probacijos tarnyba (Vilniuje – Lietuvos probacijos tarnybos Vilniaus regiono skyrius, Kareivių g. 1, tel. (8 5) 212 3551).
4) Laisvės apribojimo bausmės vykdymo metu teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti intensyvią priežiūrą, paskirtas baudžiamojo poveikio priemones, auklėjamojo poveikio priemones, įpareigojimus ir (ar) draudimus kitomis baudžiamojo poveikio priemonėmis, įpareigojimais, draudimais, paskirti papildomų baudžiamojo poveikio priemonių įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą, jeigu tai darytų teigiamą įtaką nuteistojo elgesiui.
5) Jeigu asmuo vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali papildomai paskirti baudžiamojo poveikio priemonių, įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą arba laisvės apribojimo bausmę pakeisti areštu.
1) nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme;
2) padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios;
3) išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu;
4) nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka;
5) įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.