Regionų apygardos administracinio teismo nutartis

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Halina Zaikauskaitė, sekretoriaujant Vaidai Laukavičiūtei, dalyvaujant pareiškėjui V. S., atsakovo atstovei Daliai Cirtautienei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. S. skundą dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Jonavos skyriui, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėjas V. S. (V. S., toliau – ir pareiškėjas) padavė teismui skundą dėl žalą padariusių neteisėtų veiksmų ir prašo: 1) priteisti nusavintą senatvės pensijos dalį nuo 1991-08-18 iki 2002-07-22 – 100 346 Lt sumą (su indeksavimu); 2) priteisti iš Lietuvos valstybės 1 000 000 Lt už padarytą moralinę žalą.

Paaiškina, kad nuo 1991-08-18 jam paskirta ir mokėta pensija, kuri vėliau buvo perskaičiuojama ir didinama, tačiau mokama buvo ne visa, o tik dalis, t. y. bazinė pensija. Remiasi Konstitucinio Teismo 2002-11-25 nutarimu. Aiškina, kad jam nesumokėtos pensijos dydis yra 100 336 Lt. Atimant dalį pensijos, buvo pažeistos Konstitucijos 52 str., 23 str. nuostatos, Tarptautinio ekonominių, socialinių ir kultūrinių teisių pakto 9 str. nuostata, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos protokolo Nr. 11 1 str. nuostata. Jam padaryta žala, nes už laikotarpį nuo 1991-08-18 iki 1995-01-01 nepriskaičiuota paskirtos pensijos dalis, taip pat už laikotarpį nuo 1995-01-01 iki 2002-07-22 jam neišmokėta apskaičiuota senatvės pensijos dalis ir 48 670,62 Lt suma nekompensuojama ir neindeksuojama. Lietuvos valstybės Vyriausybės veiksmais, kuriais buvo atimta senatvės pensijos dalis, jam padaryta 100 346 Lt žala. VSDFV disponuoja jo pinigais be jo sutikimo, nekalbama apie neišmokėtos senatvės pensijos dalies sumos indeksaciją, kompensavimo būdą. Priimdama įstatymą, mažinantį pensijas, Vyriausybė vadovavosi ne Konstitucija, o biudžeto deficitu, ir sąmoningai nutyli dėl terminuoto kompensavimo būdo, tai neatitinka teisėtumo prezumpcijos. Biudžeto deficitas negali būti pagrindu socialinėms išmokoms mažinti. Pensiją jis užsidirbo, tai yra jo turtas, jo nuosavybė, todėl visa jam priklausanti ir valstybės nusavinta pensijos dalis, susidariusi per laikotarpį nuo 1991-08-18 iki 2002-07-22, turi būti jam grąžinta. Pažymėjo, kad jo darbo stažas iki 1991-08-18 buvo 30,5 metų. Jis papildomai dirbo dar 11 metų, norėdamas gauti didesnę pensiją, tačiau pensijos dydis sumažėjo. Remiasi Valstybinio socialinio draudimo pensijų įstatymo 42 str., 43 str., Konstitucijos 6 str., 7 str., 23 str., Civilinio kodekso 4.93 str., 4.98 str., 6.271 str., Administracinių bylų teisenos įstatymo 88 str. 1 d. 5 p. ir prašo jo skundą tenkinti.

Teisme pareiškėjas palaikė skundą ir prašė jį tenkinti bei paaiškino, kad dėl neteisingo senatvės pensijų apskaičiavimo ir mokėjimo teisinio reguliavimo jam sumažinta pensija, nors Konstitucijos 23 str. skelbia, kad nuosavybė neliečiama. Pensija mažinama antrą kartą, motyvuojant krize. Neteisėtais veiksmais žala jam daroma nuo 1991 m. Nesutiko, su teisės aktuose nustatyta pensijų skaičiavimo formule. Taip pat prašė priteisti pensijos dalį, neišmokėtą nuo 1991 m. iki 1995 m., ir perskaičiuoti pensiją, netaikant teisės aktuose nustatytos pensijų skaičiavimo formulės. Prašė priteisti 250 000 Lt moralinės žalos.

Paaiškina, kad pagal pareiškėjo skundą yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu. Kauno apygardos administracinio teismo 2003-10-07 sprendimu administracinėje byloje Nr. I-5K-384/2003 buvo išnagrinėtas ir atmestas kaip nepagrįstas V. S. 2003-05-22 skundas atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai VSDFV, trečiajam suinteresuotam asmeniui VSDFV Jonavos skyriui dėl 100 436 Lt turtinės žalos (valstybinio socialinio draudimo senatvės pensijos dalies už 1991-08-18 – 2002-07-22 laikotarpį) ir 1 000 000 Lt neturtinės žalos, padarytos neteisėtais veiksmais, priteisimo. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2003-12-16 nutartimi administracinėje byloje Nr. A-8-1230/2003 Kauno apygardos administracinio teismo sprendimą paliko nepakeistą, o pareiškėjo apeliacinį skundą atmetė. Teismas, išnagrinėjęs pareiškėjo skundą pareikštų reikalavimų ribose, nenustatęs visų žalos atsiradimo pagrindų (nenustatė institucijos neteisėto, prieštaraujančio įstatymui veikimo), konstatavo, kad pareiškėjui neatsiranda ir teisė į reikalaujamą žalos atlyginimą, tiek turtinį, tiek neturtinį. Dėl to prašo bylą nutraukti Administracinių bylų teisenos įstatymo 101 str. 1 d. 2 p. pagrindu.

Nurodo, kad reikalaudamas 100 436 Lt turtinės ir 1 000 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo, pareiškėjas praleido ne tik Civilinio kodekso 1.125 str. 8 p. nustatytą sutrumpintą trejų metų ieškinio senaties terminą, taikomą padarytos žalos atlyginimui, bet ir šio straipsnio 1 dalyje nustatytą bendrąjį dešimties metų ieškinio senaties terminą, todėl prašo bylą nutraukti Administracinių bylų teisenos įstatymo 101 str. 1 d. 6 p. pagrindu.

Paaiškina, kad pareiškėjo nurodoma neišmokėtos pensijos suma 100 436 Lt, susidariusi per laikotarpį nuo 1991-08-18 iki 2002-07-22, yra neteisinga. Per laikotarpį nuo 1995-01-01 iki 2002-07-22 pareiškėjui buvo neišmokėta 48 670,62 Lt senatvės pensijos dalis, o apie laikotarpiu nuo 1991-08-18 iki 1994-12-31 neišmokėtą senatvės pensijos dalį VSDFV Jonavos skyriuje nėra duomenų, nes iki 1994-12-31 dirbantiems pensininkams senatvės ir invalidumo pensijas mokėdavo darbdaviai. Tačiau pagal pareiškėjo pensijos byloje esančius dokumentus, VSDFV Jonavos skyrius apskaičiavo, kad pareiškėjui per laikotarpį nuo 1991-08-18 iki 1994-12-31 būtų išmokėta tik 2335,06 Lt senatvės pensijos suma, kurią jis būtų gavęs, jeigu nebūtų dirbęs ir negavęs darbo užmokesčio.

Nuo 2008-01-01 įsigaliojus Valstybinių socialinio draudimo senatvės ir invalidumo pensijų dalies išmokėjimo įstatymui Nr. X-1313 (toliau – Pensijų dalies išmokėjimo įstatymas) ir Vyriausybės 2008-02-26 nutarimu Nr. 114 patvirtintam Valstybinių socialinio draudimo senatvės ir invalidumo pensijų dalies sumų išmokėjimo tvarkos aprašui (toliau – Tvarkos aprašas), pareiškėjas 2009-11-19 kreipėsi dėl laikotarpiu nuo 1991-08-18 iki 2002-07-22 negautos senatvės pensijos dalies išmokėjimo. Tačiau Pensijų dalies išmokėjimo įstatymo 1 str. nustatyta, kad senatvės ir invalidumo pensijų dalis išmokama tiems šių pensijų gavėjams, kurie po pensijos paskyrimo laikotarpiu nuo 1995 m. sausio 1 d. iki 2002 m. gruodžio 31 d. turėjo draudžiamųjų pajamų, dėl kurių dydžio pagal tuo metu galiojusias Pensijų įstatymo nuostatas jiems buvo mokama ne visa paskirta senatvės ar invalidumo pensija. Pensijų dalies išmokėjimo įstatymo 2 str. nustatyta, kad mokėtina pensijos dalimi laikomas asmeniui paskirtos ir priklausiusios mokėti pensijos, kurios dydis pagal Pensijų įstatymo nuostatas buvo ribojamas dėl gautų draudžiamųjų pajamų dydžio, dydžių skirtumas.

VSDFV 2009-12-22 sprendimu Nr. (6.5)I-7701, patikrinusi pareiškėjo negautos senatvės pensijos dalies apskaičiavimo teisingumą, nustatė, kad 48 670,62 Lt senatvės pensijos dalis, kurios jis negavo dėl to, kad dirbdamas nuo 1995-01-01 iki 2002-07-22 turėjo didesnių nei kad buvo nustatyta draudžiamųjų pajamų, yra apskaičiuota teisingai. Tačiau išmokėti pensijos dalį už ankstesnį laikotarpį, negu numatyta Pensijų dalies išmokėjimo įstatyme, nėra teisinio pagrindo. Pareiškėjui buvo paaiškinta, kad negautos pensijos dalies sumos bus išmokamos palaipsniui pagal Vyriausybės nustatytą tvarką. Todėl pareiškėjo teiginys, kad „1995-01-01 – 2002-07-22 laikotarpiu neišmokėta apskaičiuota senatvės pensijos dalis ir ši suma (48 670,36 Lt) – nekompensuojama“, yra nepagrįstas.

Teisės pažeidimas yra prievolės dėl žalos atlyginimo atsiradimo pagrindas. Civilinio kodekso 6.271 str. 4 d. nustato, kad valstybės ar savivaldybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. Įsiteisėjusiu Kauno apygardos administracinio teismo sprendimu konstatuota, kad VSDFV Jonavos skyrius, 1995-01-01 – 2002-11-27 laikotarpiu mokėdamas pareiškėjui senatvės pensiją iki Konstitucinio Teismo 2002-11-25 nutarimo įsigaliojimo, privalėjo vadovautis Pensijų įstatymo 23 str. nuostata, todėl skyriaus veiksmai yra teisėti, t. y. nėra būtinos deliktinės civilinės atsakomybės sąlygos – neteisėtumo.

Atstovas teismo posėdyje nedalyvavo, apie posėdį pranešta tinkamai. Teisme 2010-03-30 gautas VSDFV Jonavos skyriaus prašymas bylą nagrinėti atstovui nedalyvaujant (b. l. 136). Dėl to byla nagrinėjama atstovui nedalyvaujant (Administracinių bylų teisenos įstatymo 78 str. 3 d.).

Motyvuojamoji dalis

Byla nutrauktina.

Administracinių bylų teisenos įstatymo 101 str. 2 p. nurodoma, kad teismas nutraukia bylą, jeigu yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, arba teismo nutartis priimti pareiškėjo atsisakymą nuo skundo (prašymo).

Nustatyta, kad Kauno apygardos administraciniame teisme buvo išnagrinėta administracinė byla pagal pareiškėjo V. S. 2003-05-23 paduotą skundą dėl žalą padariusių neteisėtų valstybės veiksmų atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai VSDFV prie SADM, trečiajam suinteresuotam asmeniui VSDFV Jonavos skyriui. Skunde pareiškėjas prašė priteisti 100 346 litų žalą, kurią padarė valstybė, nusavindama senatvės pensijos dalį per laikotarpį nuo 1991 m. iki 2002 m., ir 1 000 000 Lt moralinę žalą (Kauno apygardos administracinio teismo administracinės bylos Nr. I-5K-384/2003 l. 5-9). Kauno apygardos administracinis teismas, išnagrinėjęs pareiškėjo skundą, 2003-10-07 priėmė sprendimą, kuriuo pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą. Teismas padarė išvadą, kad pensija pareiškėjui buvo mokama laikantis įstatymo reikalavimų, todėl VSDFV Jonavos skyrius, mokėdamas sumažintą senatvės pensiją, elgėsi teisėtai ir veikė pagal įstatymus (ten pat. l. 42-44). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, išnagrinėjęs pareiškėjo apeliacinį skundą, Kauno apygardos administracinio teismo 2003-10-07 sprendimą paliko nepakeistą, o pareiškėjo apeliacinį skundą atmetė. Teismas nenustatė valstybės deliktinės atsakomybės pagrindų (ten pat. l. 61-65).

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2004-11-26 nutartyje administracinėje byloje Nr. AS14-514-04 yra išaiškinęs, kad skundo dalykas yra pareiškėjo atsakovui per teismą pareikštas materialusis teisinis reikalavimas. Skundo pagrindas – aplinkybės, kuriomis pareiškėjas grindžia savo materialųjį teisinį reikalavimą, t. y. dalyką. Jis gali būti faktinis (juridiniai faktai, kuriais grindžiamas reikalavimas) ir juridinis (materialinės teisės normos, kurios reguliuoja ginčijamą teisinį santykį).

Nagrinėjama byla taip pat yra dėl pareiškėjui neteisėtais veiksmais padarytos turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo. Išvada, kad pareiškėjo Vilniaus apygardos administraciniame teisme keliamas ginčas yra dėl to paties dalyko tuo pačiu pagrindu tarp tų pačių šalių, daroma dėl to, kad pareiškėjas skunde kelia reikalavimus dėl tokios pačios turtinės ir neturtinės žalos, t. y. pareiškėjas reikalauja tokios pačios žalos (ir turtinės, ir neturtinės) sumos, atsiradusios per tokį patį laikotarpį ir tokiu pačiu pagrindu – dėl laikotarpiu nuo 1991-08-18 iki 2002-07-22 mokėtos sumažintos senatvės pensijos.

Skundo argumentai, kad pareiškėjui padaryta žala, nes už laikotarpį nuo 1991-08-18 iki 1995-01-01 nepriskaičiuota paskirtos pensijos dalis, 1995-01-01 – 2002-07-22 laikotarpiu neišmokėta priskaičiuota senatvės pensijos dalis ir ši suma (48670,62 Lt) nekompensuojama ir neindeksuojama, kurie nebuvo išsakyti pirmiau išnagrinėtoje byloje, nesusiję su tuo pačiu skundo dalyku – pareiškėjas ir šioje byloje reikalauja priteisti nusavintą senatvės pensijos dalį nuo 1991-08-18 iki 2002-07-22 100 346 Lt sumą (su indeksavimu), įvardindamas tai, kaip jam padarytą turtinę žalą, o prašymas dėl žalos atlyginimo grindžiamas tuo pačiu pagrindu, kaip ir išnagrinėtoje pirmiau byloje. Papildomai išsakyti argumentai skundo pagrindo nekeičia. Prašydamas priteisti sumą su indeksavimu, pareiškėjas nenurodo nei galutinės sumos, nei indeksavimo koeficiento, o skundo motyvuojamojoje dalyje nenurodomas tokio indeksavimo taikymo pagrindas. Reikalavimas dėl indeksavimo yra išvestinis iš pirmiau jau prašytos priteisti žalos sumos, o reikalauta atlyginti žala pareiškėjui teismo nebuvo priteista. Nors pareiškėjas skundą teismui padavė po to, kai gavo VSDFV Jonavos skyriaus 2009-06-02 raštą, kad vadovaujantis Valstybinių socialinio draudimo senatvės ir invalidumo pensijų dalies išmokėjimo įstatymu, pareiškėjui yra apskaičiuota nuo 1995-01-01 iki 2002-07-22 neišmokėtos pensijos dalis 48670,62 Lt, kuri bus grąžinta Vyriausybės 2008-02-26 nutarimu Nr. 144 patvirtinto Valstybinių socialinio draudimo senatvės ir invalidumo pensijų dalies sumų išmokėjimo tvarkos aprašo nustatyta tvarka (b. l. 9), ir VSDFV 2009-12-22 sprendimą dėl pareiškėjo 2009-11-19 skundo (b. l. 14), tačiau teismui šių sprendimų neskundžia ir skundo negrindžia tuo, kad VSDFV neteisingai taiko Valstybinių socialinio draudimo senatvės ir invalidumo pensijų dalies išmokėjimo įstatymą.

Byla nagrinėjama tik skunde pareikštų reikalavimų ribose. Teisme pareiškėjo žodžiu pareikšti prašymai priteisti pensijos dalį, neišmokėtą nuo 1991 m. iki 1995 m., perskaičiuoti pensiją, netaikant teisės aktuose nustatytos pensijų skaičiavimo formulės, nurodymas, kad neseniai pensija vėl buvo neteisėtai sumažinta ir vėl pareiškėjui padaryta žala, neatitinka Administracinių bylų teisenos įstatymo 5 str. 3 d. 1 p., 22, 23, 24 str. nustatytos kreipimosi į teismą formos ir turinio, reikšdamas tokius argumentus ir prašymus pareiškėjas nenurodė tokių prašymų nei faktinio, nei juridinio pagrindo. Pareiškėjas teismui neteikė patikslinto skundo.

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, teismas pakartotinai skundo reikalavimų nenagrinėja ir bylą nutraukia, nes yra įsiteisėjęs Kauno apygardos administracinio teismo sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 101 straipsnio 2 punktu, 102 straipsniu, 149 straipsniu,

nutarė:

administracinę bylą pagal pareiškėjo V. S. skundą dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Jonavos skyriui nutraukti.

Nutartis per 7 dienas nuo jo priėmimo ir paskelbimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą per Vilniaus apygardos administracinį teismą.