Kauno apygardos teismo nutartis

Šalies argumentai

Pareiškėja E. B. patikslintu pareiškimu (1t., b.l. 82-83) prašė nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad ji įgyjamąja senatimi įgijo nuosavybės teisę į 23,31 kv.m ploto rūsio patalpas (R-7, R-8, R-9) ir 4,65 kv.m ploto pastogę, pažymėtą 13 numeriu, esančius Gedimino g. 16, Kaune, namo lAl/p priestate 1a1/p. Pareiškėja nurodė, kad 1992 m. rugsėjo 29 d. sutartimi iš Kauno miesto valdybos pirko (privatizavo) 43,14 kv.m bendro ploto dviejų kambarių butą Nr. l su rūsiu bei ūkinių pastatų dalį, esančius (duomenys neskelbtini), Kaune. Sutartyje rūsio patalpos nebuvo identifikuotos. Butui priklausantis 23,31 kv.m bendro ploto rūsys R-7, R-8, R-9 inventorizuotas 1994 m., jis yra tik po pareiškėjos butu, įėjimas į rūsį yra tik iš jos buto, rūsio teisinė registracija neatlikta. Rūsiu visą laiką naudojosi pareiškėja, jame yra atskira buto inžinerinė įranga: vandentiekis, kanalizacija, ventiliacija. Priestato stogas įsikerta į pastato lAl/p stogą. Virš priestato esanti pastogė atskirta nuo pagrindinio namo ugniasiene. Pareiškėja visuomet naudojosi pastoge, valo kaminą, jį remontuoja, apšiltino perdenginį, taiso priestato stogą, lietvamzdžius. Stogo danga jau 1998 m. buvo susidėvėjusi, o 2006 m. gegužės 5 d. kilus gaisrui priestato stogas buvo visai suniokotas. Neturėdama pastogės nuosavybės, pareiškėja negali savo lėšomis keisti stogo konstrukcijas ir dangą. Priestato pastogės kadastriniai matavimai atlikti 2006 m. birželio 27 d., jai suteiktas unikalus Nr. 1989-0011-1011, bendras naudingas plotas 4,65 kv.m, pastogės teisinė registracija taip pat neatlikta. Pareiškėja kreipėsi į VĮ Registrų centro Kauno filialą dėl rūsio patalpų ir pastogės įteisinimo, tačiau buvo pareikalauta pateikti įrodymus dėl rūsio statybos teisėtumo, bendraturčių susitarimą dėl rūsio patalpų pasidalijimo ir įrodymus dėl bendraturčių nuosavybės teisių į pastogę perleidimo pareiškėjai. Pareiškėjai nežinomi duomenys apie 1890 m. vykusios namo ir rūsio statybos teisėtumą. Priestatas lal/p yra atskira namo lAl/p dalis, priestato 4,65 kv.m pastogė nuo pagrindinio namo yra visiškai izoliuota. Pareiškėja sąžiningai ir teisėtai, atvirai, nepertraukiamai valdo buto priklausinius (rūsį ir priestato pastogę) daugiau nei penkiolika metų. Per šį laiką pretenzijų dėl pastogės ir rūsio niekas nėra pareiškęs. Be to, šios patalpos Nekilnojamojo turto registre neįregistruotos, todėl, pareiškėjos nuomone, yra visos sąlygos pripažinti jai nuosavybės teisę į šias patalpas pagal įgyjamąją senatį (CK 4.68-4.71 str.).

Šalies argumentai

Pareiškėja E. B. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Kauno miesto apylinkės teismo 2008 m. gegužės 14 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą - pareiškimą patenkinti. Nurodo, kad teismas nepagrįstai nustatė, kad pareiškėja, privatizuodama butą su neidentifikuotu ir registre neįregistruotu rūsiu, pastarąjį įsigijo kaip namo bendrąją dalinę nuosavybę. Rūsys yra po namo priestatu, rūsio patalpos niekada nebuvo bendros dalinės nuosavybės objektas, juo niekas kitas nesinaudojo, nes įėjimas į rūsį yra tik iš pareiškėjos buto, o šalia kitų rūsių nėra. Todėl teismas nepagrįstai vadovavosi bendrosios dalinės nuosavybės teisinius santykius reglamentuojančiomis normomis. Teismas neįvertino tai, kad priestate yra tik pareiškėjos butas, virš jo dvišlaitis stogas, tačiau pastogė žema ir izoliuota, ir ji nepritaikyta naudojimui, nes perdengimo balkiai yra labai silpni. Teismas taip pat neįvertino pateiktų įrodymų, kad namo techninis stovis buvo blogas dar 1998 m., o stogo danga susidėvėjusi, ir kad po 2006 m. gegužės 5 d. gaisro buvo visai suniokotas priestato stogas, todėl reikia keisti priestato stogo konstrukcijas, tačiau pareiškėjai neturint nuosavybės teisių tai daryti yra rizikinga. Teismas nepagrįstai priestatą pripažino bendro naudojimo patalpomis, kadangi neįvertino aplinkybių, kad priestatas turi atskirą įėjimą, atskirą šildymo įrangą, elektros įvadą, vandentiekį su kanalizacija, taip pat atskirą priestato stogelį. Teismo išvada, kad įgyjamąja senatimi negali būti įgyjama teisė į kito asmens vardu registruotus daiktus, yra nepagrįsta, nes rūsio ir pastogės patalpos Nekilnojamojo turto registre nėra įregistruotos kieno nors vardu. Nei vienas iš namo gyventojų neginčija pareiškėjos teisių į priestato rūsį ir pastogę. Mano, kad teismas nepagrįstai taikė CK 4.75 str. 1 d. nuostatas dėl bendraturčių teisių ir nuosavybės objektų valdymo, naudojimo ir disponavimo jų sutikimu, nes tai bendroji norma, o teismas taikydamas įstatymo reikalavimus privalo vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais.

Šalies argumentai

Pareiškėja, grįsdama apeliacinį skundą, nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai priestato 1a1/p, kuriame yra pareiškėjos butas, rūsį ir pastogę virš jo pripažino bendrąja daline visų namo 1A1/p butų savininkų nuosavybe. Tačiau teismo išvada, kad visas pastatas, o būtent gyvenamasis namas 1A1/p, esantis Gedimino g. 16, Kaune yra įregistruotas kaip vienas objektas, ir jis nuosavybės teise priklauso 14 butų savininkų, yra pagrįsta oficialiais rašytiniais įrodymais – nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašu (t.1, b.l. 97-100) ir VĮ Registrų centro pažyma (t.1, b.l. 149-150). Priestatas 1a1/p nėra įregistruotas kaip atskiras nekilnojamojo turto objektas. Pareiškėja, įgydama butą, esantį priestate 1a1/p, jį taip pat įgijo kaip gyvenamojo namo 1A1/p dalį, ką patvirtina buto techninės bylos duomenys (t.1, b.l. 9) bei pažymėjimas apie daiktinių teisių įregistravimą (t.1, b.l. 14-15). Tai reiškia, kad visas gyvenamasis namas 1A1/p (kartu su priestatu 1a1/p) yra valdomas šio namo butų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės teise, kas atitinka CK 4.82 straipsnio 1 dalies reikalavimus, numatančius, kad butų ir kitų patalpų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso bendro naudojimo patalpos, pagrindinės namo konstrukcijos, bendro naudojimo mechaninė, elektros, sanitarinė-techninė ir kitokia įranga. Apylinkės teismas tinkamai taikė tiek šią teisės normą, tiek ir CK 4.75 straipsnio 1 dalį, numatančią bendrosios nuosavybės teisės įgyvendinimą bendraturčių susitarimu. Byloje nustatyta aplinkybė, jog daiktinės teisės į priestato 1a1/p rūsį ir virš jo esančią pastogę nėra įregistruotos, o tik atlikti kadastriniai matavimai (t.1, b.l. 11-13, 24-25), nepaneigia teismo išvados, jog šios patalpos taip pat valdomos butų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės teise. Gyvenamojo namo (kartu su priestatu) rūsio patalpos, pastogė laikytini gyvenamojo namo priklausiniais (CK 4.19 straipsnio 1 dalis), todėl juos ištinka pagrindinio daikto – gyvenamojo namo likimas (CK 4.14 straipsnio 1 dalis).

Pareiškėjos nurodyta aplinkybė, kad tik ji naudojosi ir tebesinaudoja priestato rūsiu ir virš jo esančia pastoge, ir kiti butų savininkai nereiškia jai jokių pretenzijų, nėra pagrindas daryti išvadą, jog kiti butų savininkai yra atsisakę savo teisių, nes tai jie galėtų padaryti tik bendru susitarimu, perleisdami jiems priklausančias dalis pareiškėjai. Kadangi pirmosios instancijos teismas yra padaręs visiškai pagrįstą išvadą, jog ginčo patalpos – priestato rūsys ir pastogė bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso visiems gyvenamojo namo butų savininkams, todėl negali būti nustatytas faktas, kad pareiškėja įgijo nuosavybės teises į šias patalpas įgyjamosios senaties pagrindu, juo labiau, kad šios patalpos iki butų privatizavimo priklausė Kauno miesto savivaldybei, ką patvirtina ir pareiškėjos pateikta buto privatizavimo sutartis. CK 4.69 straipsnio 3 dalis numato, kad įgyjamąja senatimi negali būti įgyjama nuosavybės teisė į valstybei ar savivaldybei priklausančius daiktus bei kito asmens vardu įregistruotus daiktus.