Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas

2019-08-14 · Baudžiamoji byla Nr. 1-2497-865/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Įsakymas
Data
2019-08-14
Bylos Nr.
1-2497-865/2019
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-28197-2019-2
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Irma Randakevičienė
Kaltinamasis
V. S.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-2497-865/2019Teisminio proceso Nr. 1-01-1-28197-2019-2Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.4.6.2.1;1.2.5.4.1 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASTEISMO BAUDŽIAMASIS ĮSAKYMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. rugpjūčio 14 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Irma Randakevičienė išnagrinėjo Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 5-ojo skyriaus prokurorės Orijos Audronės Kolbienės pareiškimą dėl baudžiamojo proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir susipažino su ikiteisminio tyrimo metu surinkta medžiaga, kurioje V. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Vilniuje, Lietuvos Respublikos pilietis, faktinė gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), Vilniuje, deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), Vilniuje, šeimyninė padėtis nevedęs, registruotas Užimtumo tarnyboje, neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 2 dalyje ir 145 straipsnio 1 dalyje,

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

V. S. sukėlė fizinį skausmą savo artimam giminaičiui ir grasino sunkiai sutrikdyti jo sveikatą, o būtent 2019 m. liepos 4 d., apie 14.00 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (kai nustatytas 3,33 promilių girtumo laipsnis), bute adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, sukėlęs konfliktą dėl savo dingusio mobiliojo ryšio telefono, jo metu metė raktų ryšulį motinai M. S. į galvą, pataikęs virš karies akies, taip sukeldamas jai fizinį skausmą, po ko tęsdamas savo nusikalstamą veiką, apie 21.00 val. grasindamas jai sunkiai sutrikdyti jos sveikatą, metė į ją kėdę, tačiau nepataikė.

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas įtariamuoju V. S. parodė, kad 2019 m. liepos 4 d. tiksliai laiko nepamena, jis atėjo namo adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Buvo išgėręs alkoholinių gėrimų, todėl jo motina labai supyko ant jo ir tarp jų įvyko žodinis konfliktas, po ko jis nuėjo į savo kambarį ir žiūrėjo televizorių. Po kažkiek laiko atvažiavo policijos pareigūnai ir jį išsivežė. Jis neprisimena detalių, kurios yra paminėtos įtarime, kad butų metęs raktų ryšulį motinai į galvą, taip pat neprisimena ar jai grasino. Buvo girtas, todėl tik atsimena žodinį konfliktą, kitų veiksmų neatsimena. Šiuo metu eis pagyventi pas savo sugyventinę adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje (b. l. 34).

Ikiteisminio tyrimo metu papildomai apklaustas įtariamuoju V. S. parodė, kad prisipažįsta pilnai ir nuoširdžiai gailisi. Įvykio dieną buvo labai girtas. Grįžo namo vakare. Mama pamatė, koks jis girtas ir pradėjo bartis, nes jam iš tikrųjų nelabai galima vartoti alkoholinius gėrimus. Jis su mama pradėjo bartis ir jis iš pykčio metė į ją tai, kas pasitaikė po ranka. Kaip vėliau paaiškėjo, tai buvo raktų ryšulys. Ar pataikė į mamą, nežino. Tada jis nuėjo į savo kambarį. Girdėjo, kad mama barasi, bet nekreipė dėmesio. Kas vyko toliau, nelabai prisimena, bet neatmeta galimybės, kad jis su mama toliau barėsi ir jis galėjo mesti į ją kėdę. Dėl to, kas įvyko labai gailisi, mamos jis atsiprašė, su ja susitaikė. Neprieštarauja, kad ikiteisminis tyrimas būtų baigtas baudžiamuoju įsakymu (b. l. 36).

Iš nukentėjusiosios M. S. pareiškimo apie nusikalstamą veiką matyti, kad 2019 m. liepos 4 d. apie 14.00 val., (duomenys neskelbtini), Vilniuje, sūnus V. S., gimęs (duomenys neskelbtini), būdamas girtas šeimyninio konflikto metu metė raktų ryšulį jai į galvą ir pataikė į kaktą, taip sukeldamas jai fizinį skausmą. 2019 m. liepos 4 d., apie 21.00 val., grasindamas jai sunkiai sutrikdyti sveikatą paėmė kėdę ir metė į jos pusę, tačiau nepataikė, nes ji spėjo pabėgti, ko pasėkoje policiją iškvietė kaimynai. Prašo pradėti ikiteisminį tyrimą (b. l. 1-4).

Ikiteisminio tyrimo metu apklausta nukentėjusioji M. S. parodė, kad nuolat gyvena (duomenys neskelbtini), Vilniuje, kartu su sūnumi V. S., kuris paskutiniu metu nuo Naujųjų Metų nuolat vartoja alkoholinius gėrimus, kai būna girtas, namuose nuolat triukšmauja. 2019 m. liepos 4 d. iš ryto sūnus atėjo girtas, užmigo, o kai pabudo pradėjo triukšmauti, pradėjo reikšti pretenzijas, dėl savo prarasto mobilaus ryšio telefono. Jai pasakius, kad ji nežino kur jo telefonas, apie 14.00 val., jis labai įsiuto, paėmė savo raktų ryšulį ir metė jai į galvą, pataikė į kaktą virš kairės akies. Ji pajuto labai stiprų skausmą ir pagalvojo, kad jai praskėlė kaktą ir nuėjo apsiprausti į vonią, vėliau sūnus išvarė ją iš namų. Kai ji grįžo apie 21.00 val. ir tik užėjus namo sūnus vėl pradėjo triukšmauti, paėmęs kėdę pradėjo grasinti -"kad tuoj suduosiu, kad neatsistosi" ir metė į ją kėdę, tačiau ji spėjo pasislėpti už televizoriaus, tik dėl šių priežasčių į ją nepataikė. Po šio įvykio ji pabėgo. Kokie būtent kaimynai iškvietė policiją ji nežino (b. l. 1-4).

Iš alkoholio kiekio matuoklio duomenų matyti, kad 2019 m. liepos 4 d., 23.10 val., V. S. nustatytas 3.33 promilių girtumo laipsnis (b. l. 24).

Dėl baudžiamosios atsakomybės pagal BK 140 straipsnio 2 dalį ir BK 145 straipsnio 1 dalį

Motyvuojamoji dalis

BK 140 straipsnio 2 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino.

BK 145 straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas grasino nužudyti žmogų ar sunkiai sutrikdyti jo sveikatą, jeigu buvo pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas.

Teismas, įvertinęs pirmiau išdėstytą rašytinę baudžiamosios bylos medžiagą, konstatuoja, kad kaltinamojo V. S., kaltė, padarius jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas, numatytas BK 140 straipsnio 2 dalyje (dvi veikos), BK 145 straipsnio 1 dalyje, visiškai įrodyta.

Kaltinamasis V. S. kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad įvykio dieną buvo labai girtas. Grįžo namo vakare. Mama pamatė, koks jis girtas ir pradėjo bartis, nes jam iš tikrųjų nelabai galima vartoti alkoholinius gėrimus. Jis su mama pradėjo bartis ir jis iš pykčio metė į ją tai, kas pasitaikė po ranka. Kaip vėliau paaiškėjo, tai buvo raktų ryšulys. Ar pataikė į mamą, nežino. Tada jis nuėjo į savo kambarį. Girdėjo, kad mama barasi, bet nekreipė dėmesio. Kas vyko toliau, nelabai prisimena, bet neatmeta galimybės, kad jis su mama toliau barėsi ir jis galėjo mesti į ją kėdę. Dėl to, kas įvyko labai gailisi, mamos jis atsiprašė, su ja susitaikė. Neprieštarauja, kad ikiteisminis tyrimas būtų baigtas baudžiamuoju įsakymu (b. l. 36). Be visiško kaltinamojo prisipažinimo, jo kaltę padarius jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas patvirtina ir nukentėjusiosios M. S. pareiškimas (b. l. 1-4) bei jos parodymai duoti ikiteisminio tyrimo metu (b. l. 1-4) bei alkoholio kiekio matuoklio duomenys (b. l. 24) ir kiti byloje esantys duomenys.

Taigi, konstatuotina, kad pagal pirmiau išdėstytais įrodymais nustatytas faktines bylos aplinkybes kaltinamojo V. S. veikos kvalifikuotinos kaip nusikaltimai, numatyti BK 140 straipsnio 2 dalyje ir BK 145 straipsnio 1 dalyje.

Kaltinamojo V. S. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi. Jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra tai, jog nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

Paskelbus apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu V. S. pareiškė, kad pritaria tokiam prokurorės sprendimui, sutinka su siūloma bausmės rūšimi ir dydžiu (b. l. 50). Nukentėjusiajai apie baudžiamojo proceso užbaigimą teismo baudžiamuoju įsakymu pranešta (b. l. 52).

Teismas, atsižvelgęs į bylos duomenis, esant Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 418 straipsnio 1 ir 4 dalies pagrindams, sprendžia, jog procesas gali būti baigiamas priimant baudžiamąjį įsakymą.

Dėl bausmės skyrimo V. S.

Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pobūdį ir pavojingumą (padaryti 2 nesunkūs tyčiniai nusikaltimai prieš šeimos narį – motiną), į nustatytą kaltinamojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę – prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas) bei atsakomybę sunkinančią aplinkybę – nusikalstamas veikas padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

Teismas taip pat atsižvelgia į byloje esančius duomenis, charakterizuojančius kaltinamąjį V. S. – administracine tvarka baustas (b. l. 48-49), neteistas, šeimyninė padėtis nevedęs, registruotas Užimtumo tarnyboje, psichiatrinis gydymas ir priklausomybės ligų gydymas – įskaita.

Atsižvelgdamas į šias nusikalstamas veikas ir kaltinamąjį charakterizuojančias aplinkybes, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis bus pasiekta kaltinamajam už padarytas nusikaltimas veikas paskyrus įstatymo sankcijose numatytą ir prokurorės siūlomą bausmę – laisvės apribojimą, uždraudžiant visą bausmės laikotarpį vartoti alkoholį, įpareigojant būti namuose nuo 22.00 val. iki 06.00 val., jei tai nesusiję su darbu, išdirbti 120 valandų per paskirtą laisvės apribojimo laiką sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliais, nusenusiais ir kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

Teismo vertinimu, prokurorės siūloma laisvės apribojimo bausmė šiuo konkrečiu atveju yra teisinga ir proporcinga. Skirtinos bausmės bendrintinos vadovaujantis BK 63 straipsnyje nustatyta tvarka, taikant bausmių dalinio sudėjimo būdą.

Teismo vertinimu, prokurorės siūloma taikyti baudžiamojo poveikė priemonė – įpareigojimas V. S. dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, šį įpareigojimą įvykdant per 9 mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, darys teigiamą įtaką kaltinamojo elgesiui, kad šis ateityje nedarytų naujų nusikalstamų veikų.

Byla užbaigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis V. S. prisipažino padaręs nusikalstamas veikas, todėl taikytinos BK 64¹ straipsnio nuostatos ir kaltinamajam paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad V. S. buvo laikinai sulaikytas nuo 2019 m. liepos 4 d., 22.40 val. iki 2019 m. liepos 5 d., 11.49 val. (b. l. 26,27). Vadovaujantis BK 66 straipsniu, šis laikas įskaitytinas į bausmės laiką.

Kiti procesiniai klausimai

Proceso išlaidų, civilinio ieškinio, daiktų, dokumentų, turinčių reikšmės tirti ar nagrinėti nusikalstamai veikai, šioje byloje nėra.

Kaltinamajam V. S. buvo paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 40). Ši kardomoji priemonė paliktina galioti iki šio teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus – panaikinama.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

nusprendžia:

V. S. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 145 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam laisvės apribojimo bausmę 1 (vieneriems) metams uždraudžiant visą bausmės laikotarpį vartoti alkoholį, įpareigojant būti namuose nuo 22.00 val. iki 06.00 val., jei tai nesusiję su darbu, išdirbti 90 valandų per paskirtą laisvės apribojimo laiką sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliais, nusenusiais ir kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

V. S. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir skirti jam laisvės apribojimo bausmę 1 (vieneriems) metams ir 3 (trims) mėnesiams, uždraudžiant visą bausmės laikotarpį vartoti alkoholį, įpareigojant būti namuose nuo 22.00 val. iki 06.00 val., jei tai nesusiję su darbu, išdirbti 120 valandų per paskirtą laisvės apribojimo laiką sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliais, nusenusiais ir kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 4 dalimi paskirtas bausmes subendrinti dalinio sudėjimo būdu ir paskirti galutinę bausmę 1 (vienerius) metus ir 6 (šešis) mėnesius laisvės apribojimo, uždraudžiant visą bausmės laikotarpį vartoti alkoholį, įpareigojant būti namuose nuo 22.00 val. iki 06.00 val., jei tai nesusiję su darbu, išdirbti 120 valandų per paskirtą laisvės apribojimo laiką sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliais, nusenusiais ir kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti 1 (vienerius) metus laisvės apribojimo, uždraudžiant visą bausmės laikotarpį vartoti alkoholį, įpareigojant būti namuose nuo 22.00 val. iki 06.00 val., jei tai nesusiję su darbu, išdirbti 120 valandų per paskirtą laisvės apribojimo laiką sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliais, nusenusiais ir kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į paskirtos bausmės laiką įskaityti V. S. laikino sulaikymo laiką nuo 2019 m. liepos 4 d., 22.40 val. iki 2019 m. liepos 5 d., 11.49 val., vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72² straipsniu, V. S. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigojimą dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, šį įpareigojimą įvykdant per 9 (devynis) mėnesius nuo šio teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

V. S. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, panaikinti.

Išaiškinti V. S., kad:

1. Asmenys, nuteisti laisvės apribojimo bausme, privalo be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos; vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų; nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus.

2. Jeigu nuteistasis dėl objektyvių priežasčių negali įvykdyti nustatytų įpareigojimų, teismas, bausmę vykdančios institucijos teikimu, gali atleisti jį nuo bausmės, vietoj jos paskirdamas baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę.

3. Jeigu asmuo vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, ši bausmė jam keičiama areštu pagal BK 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.

Išaiškinti nuteistajam, kad nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per 14 dienų nuo įsakymo gavimo dienos turi teisę paduoti teismui prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgys teisinės galios. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t.y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Šia teise kaltinamajam nepasinaudojus, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per 14 dienų nuo jo gavimo dienos ir bus vykdomas įstatymais nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.

Teisėja Irma Randakevičienė