- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2008-10-21
- Bylos Nr.
- A-143-1752-08
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Roma Sabina Alimienė (pirm.), Anatolijus Baranovas (pran.), Stasys Gagys
- Atsakovas
- Žurnalistų
- Pareiškėjas
- J. S.
- Trečiasis asmuo
- A. V., viešajai įstaigai ,,Šiauliai plius“, uždarajai akcinei bendrovei ,,Telerena“
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romos Sabinos Alimienės (kolegijos pirmininkė), Anatolijaus Baranovo (pranešėjas) ir Stasio Gagio,
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Žurnalistų etikos inspektoriaus apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2007 m. gruodžio 20 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos J. S. skundą atsakovui Žurnalistų etikos inspektoriui, tretiesiems suinteresuotiems asmenims A. V., viešajai įstaigai ,,Šiauliai plius“, uždarajai akcinei bendrovei ,,Telerena“ dėl sprendimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėja J. S. (toliau – ir pareiškėja) skundu (b. l. 4 – 6), kurį patikslino (b. l. 39 – 41), kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydama panaikinti atsakovo Žurnalistų etikos inspektoriaus (toliau – ir atsakovas, apeliantas) 2007 m. gegužės 28 d. sprendimą Nr. SN-46 ir administracinę bylą nutraukti.
Pareiškėja nurodė, kad atsakovas, išnagrinėjęs trečiojo suinteresuoto asmens A. V. skundą ir vadovaudamasis Visuomenės informavimo įstatymo 51 straipsnio 2 dalies 1 punktu, priėmė skundžiamą sprendimą, kuriuo konstatavo viešosios informacijos rengėjo A. V. atžvilgiu padarytą Visuomenės informavimo įstatymo 3 straipsnio 2 dalies, 20 straipsnio 2 dalies, 42 straipsnio 2 dalies 4 punkto reikalavimų bei Lietuvos žurnalistų ir leidėjų etikos kodekso 1, 4, 8, 37 straipsnių nuostatų pažeidimą. Konstatavęs pažeidimus, atsakovas neskyrė nuobaudos, nes ji, savaitraščio ,,Šiauliai plius“ vyriausioji redaktorė, dėl tų pačių pažeidimų jau įspėta Žurnalistų etikos inspektoriaus 2006 m. liepos 4 d. sprendimu Nr. S-275, o antrą kartą bausti už tai negalima. Atsakovas nurodė, kad A. V. skundas yra susijęs su 2006 m. gegužės 4 d. gautu laikraščio ,,Šiaulių naujienos“ vyriausiojo redaktoriaus L. G. skundu, kurį išnagrinėjęs jis paminėtu sprendimu ją įspėjo dėl tais pačiais veiksmais padarytų tų pačių teisės aktų pažeidimų. Jai šį sprendimą apskundus, Vilniaus apygardos administracinis teismas 2007 m. sausio 18 d. sprendimu jį panaikino ir perdavė L. G. skundą nagrinėti iš naujo. Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimas šiuo metu apskųstas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, o bylos baigtis yra reikšminga A. V. skundo tyrimui. Atsižvelgdamas į tai, atsakovas pratęsė skundo nagrinėjimo terminą. Pareiškėja, nesutikdama su tokiu sprendimu, nurodė, kad vadovaujantis Viešojo administravimo įstatymo 23 straipsnio 6 punktu skundas nenagrinėjamas, jeigu teismas ar tas pats viešojo administravimo subjektas jau yra priėmęs administracinės procedūros sprendimą tuo pačiu klausimu ir asmuo nepateikia naujų faktinių duomenų, leidžiančių ginčyti sprendimą. Žurnalistų etikos inspektorius ginčijamame sprendime pripažįsta, jog A. V. skundas yra tuo pačiu klausimu, kuris jau yra išnagrinėtas Žurnalistų etikos inspektoriaus 2007 m. liepos 4 d. sprendimu Nr. S-275. Atsakovas ginčijamame sprendime patvirtina, kad administracinė byla, kurioje ginčijamas jo ankstesnis sprendimas, yra svarbi A. V. skundo nagrinėjimui. Pareiškėjos nuomone, atsakovas turėjo atsisakyti priimti A. V. skundą. Kadangi skundas buvo priimtas nagrinėti neteisėtai, todėl pats ginčijamas sprendimas yra neteisėtas. Be to, Žurnalistų etikos inspektorius pažeidė ir Viešojo administravimo įstatymo 23 straipsnio 2 punktą, kuris numato, kad administracinės procedūros sprendimas priimamas tik apklausus asmenį, dėl kurio galimai pažeistų teisių ir teisėtų interesų buvo gautas pranešimas ir dėl gauto pranešimo pradėta administracinė procedūra, tačiau ji apklausta nebuvo.
Atsiliepimas
Atsakovas atsiliepimu į skundą (b. l. 101 – 103) prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Atsakovas nurodė, kad pareiškėja neteisingai aiškina Viešojo administravimo įstatymo 23 straipsnio 6 punkto nuostatas. A. V. ir L. G. skundai nėra tapatūs. Juos pateikė skirtingi subjektai, skiriasi tyrimo objekto apimtis, skirtingi ir skundų nagrinėjimo rezultatai. Todėl nėra pagrindo teigti, kad jau buvo priimtas administracinės procedūros sprendimas tuo pačiu klausimu. Pabrėžė, jog išnagrinėjęs L. G. skundą nepasisakė dėl A. V. garbės ir orumo pažeidimo, todėl privalėjo priimti A. V., ginančio savo pažeistas teises, skundą ir jį nagrinėti pagal įgaliojimus. Viešojo administravimo įstatymo 28 straipsnio 2 dalies nuostatos taip pat nebuvo pažeistos, nes jose numatyta, kad apklausti privalu asmenį, kurio teisės ar teisėti interesai yra galimai pažeisti, o ne galimą pažeidėją. A. V. skundą išnagrinėjo nustatytais terminais.
Trečiasis suinteresuotas asmuo A. V. atsiliepimu į skundą (b. l. 104 – 107) prašė skundą atmesti ir priteisti iš pareiškėjos jo naudai išlaidas advokato pagalbai apmokėti, t. y. 2 360 Lt (b. l. 122).
Šalies argumentai
A. V. nurodė, kad J. S. nėra tinkama pareiškėja, reiškiant skundus dėl atsakovo sprendimų panaikinimo, nes ji nelaikytina nei informacijos rengėja, nei skleidėja, t. y. juridiniu asmeniu, kuriems įstatymai suteikia teisę būti pareiškėjais tokios kategorijos bylose. Pažymėjo, jog Vilniaus apygardos administracinio teismo administracinėje byloje Nr. I-567-13/2007 pareiškėjas buvo ne jis, bet kitas fizinis asmuo L. G. Jis į atsakovą anksčiau nesikreipė, ir atsakovas jokio sprendimo jo atžvilgiu nebuvo priėmęs. Pirmą kartą į atsakovą jis kreipėsi 2007 m. vasario 27 d. skundu, ir sprendimas jo atžvilgiu priimtas 2007 m. gegužės 28 d., todėl Viešojo administravimo įstatymo 23 straipsnio 6 dalis šiuo atveju netaikytina. Be to, skirtingi ir administracinių procedūrų pagal L. G. skundą Vilniaus apygardos administracinio teismo administracinėje byloje Nr. I-567-13/2007 ir pagal jo skundą šioje byloje objektai – jis skundžiasi dėl jo paties, o ne kitų asmenų teisių pažeidimo. Nurodė, jog Vilniaus apygardos administracinis teismas 2007 m. sausio 18 d. sprendime, nagrinėjęs atsakovo sprendimo, priimto pagal L. G. skundą teisėtumą ir pagrįstumą, pažymėjo, kad asmenų neturtinės teisės priklauso konkretiems asmenims, todėl ir teisė ginti šias neturtines vertybes priklauso tik tam asmeniui, kurio neturtinės teisės buvo pažeistos. Tai, kad abu skundai pateikti dėl tų pačių publikacijų, nereiškia, kad administracinės procedūros objektas yra tas pats, kadangi viena publikacija galima pažeisti ne vieno, o kelių asmenų teises. Tai, kad skundų dalykas bei atitinkamų administracinių procedūrų objektai bei pačios administracinės procedūros skiriasi ir pareiškėja tai supranta, įrodo tai, jog ji nenurodė savo skunde L. G. trečiuoju suinteresuotu asmeniu. Atkreipė dėmesį, kad pareiškėja padavė skundą, praleidusi sprendimo apskundimo terminą, ir nėra pagrindo šį terminą atnaujinti.
Atsiliepimas
Trečiasis suinteresuotas asmuo viešoji įstaiga ,,Šiauliai plius“ (toliau – VšĮ ,,Šiauliai plius“) atsiliepimu į skundą (b. l. 130) nurodė, kad pritaria pareiškėjos skunde nurodytoms aplinkybėms ir sutinka su skundo reikalavimu.
II.
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2007 m. gruodžio 20 d. sprendimu (b. l. 155 – 160) pareiškėjos skundą patenkino iš dalies. Teismas panaikino Žurnalistų etikos inspektoriaus 2007 m. gegužės 28 d. sprendimą Nr. SN-46 ir perdavė A. V. 2007 m. vasario 27 d. skundą nagrinėti iš naujo. Teismas priteisė trečiojo suinteresuoto asmens A. V. naudai iš atsakovo Žurnalistų etikos inspektoriaus 1 180 Lt atstovavimo išlaidų. Kitą prašymo dėl atstovavimo išlaidų priteisimo dalį atmetė.
Teismas nurodė, kad atsakovas skundžiamą sprendimą priėmė vadovaudamasis jam suteiktomis teisėmis, numatytomis Visuomenės informavimo įstatyme (2006 m. liepos 11 d. įstatymo Nr. I-1418 redakcija, įsigaliojusi nuo 2006 m. rugsėjo 1 d.). Atsakovas privalėjo vadovautis šio įstatymo bei Viešojo administravimo įstatymo nuostatomis. Ginčijamu sprendimu yra konstatuoti pažeidimai, kuriems esant negaliojo Visuomenės informavimo įstatymo redakcija, kuri jau buvo įsigaliojusi skundžiamo sprendimo priėmimo metu. Įstatyme nėra reglamentuojamas tokiu atveju taikytinų teisės normų galiojimas laike. Sprendimo priėmimo tvarką reglamentuoja procesinio pobūdžio teisės normos, todėl turėtų būti taikomos ginčijamo sprendimo priėmimo metu galiojančios teisės normos. Iš esmės reglamentavimas dėl Žurnalistų etikos inspektoriaus sprendimų priėmimo nesiskyrė nuo naujos įstatymo redakcijos. Teismas, įvertinęs skundžiamą sprendimą, Visuomenės informavimo įstatymo 49 straipsnio 11 dalies, 50 straipsnio 1 dalies 1, 2 punktų, 50 straipsnio 2 dalies nuostatas, pažymėjo, jog sprendimas neatitinka Visuomenės informavimo įstatymo normų. Žurnalistų etikos inspektorius nagrinėjo trečiojo suinteresuoto asmens A. V. skunde nurodytus faktus, konstatavo pažeidimus, tačiau nepriėmė vieno iš sprendimų, numatytų Visuomenės informavimo įstatymo 50 straipsnio 2 dalyje. Skundžiamas sprendimas, kuriuo yra konstatuojamas teisės normų pažeidimas, gali sukurti teisines pasekmes tiek A. V., kuris galės kreiptis į teismą dėl žalos atlyginimo, tiek visuomenės informavimo priemonės leidėjui, kurio atsakomybės klausimas bus sprendžiamas pagal Civilinio kodekso (toliau – CK) 2.24 straipsnį, A. V. kreipiantis į teismą dėl garbės ir orumo gynimo. Atsižvelgiant į tai, nepagrįsti yra atsakovo atsikirtimai, kad jis nenagrinėjo A. V. skundo. Atsakovas, išnagrinėjęs skundą, nepriėmė jokio sprendimo. Visuomenės informavimo įstatymas, kurio pagrindu veikė atsakovas, nesuteikia jam teisės atlikti tokių funkcijų. Todėl sprendimas yra naikinamas ir A. V. skundas yra perduodamas nagrinėti iš naujo. Teismas pažymėjo, jog nėra pagrįsti skundo motyvai, kad atsakovas, priėmęs skundžiamą sprendimą, pažeidė Viešojo administravimo įstatymo 23 straipsnio 6 dalį. Teismas nustatė, kad atsakovas 2006 m. liepos 4 d. sprendimą Nr. S-275 bei šioje byloje ginčijamą sprendimą priėmė dėl tų pačių straipsnių, tačiau pagal skirtingų subjektų, kurie siekė apginti kiekvienas savo pažeistas teises, paduotus skundą ir prašymą. Todėl negalima tvirtinti, jog atsakovas skundžiamo sprendimo priėmimo metu jau buvo priėmęs administracinės procedūros sprendimą pagal A. V. skundą. Pagal Viešojo administravimo įstatymo 19 straipsnyje numatytą administracinės procedūros sąvokos bei jos dalyvių apibūdinimą galima spręsti, jog viešojo administravimo procedūros tapatumo klausimas yra nustatomas pagal jos dalyvius ir pagal skunde nurodytas aplinkybes dėl skunde ar pranešime nurodyto galimai padarytų asmens teisių ir interesų pažeidimo. Atsižvelgiant į tai, A. V. skundas nebuvo tapatus L. G. skundui, todėl A. V. skundas turėjo būti išnagrinėtas įstatymo nustatyta tvarka, administracinė procedūra turėjo būti baigta priimant sprendimą (Viešojo administravimo įstatymo 2 str. 12 p.). Teismas nurodė, jog skundžiamas sprendimas neatitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 ir 2 dalių reikalavimų. Atsakovas pranešė laikraščio vyriausiajai redaktorei, kad išnagrinėjęs A. V. skundą dėl uždarosios akcinės bendrovės „Telerena“ (toliau – UAB „Telerena“) leidžiamo savaitraščio straipsnių konstatavo, kad viešosios informacijos rengėjas – laikraščio redakcija – pažeidė sprendime nurodytas teisės normas. Nurodyti duomenys patvirtina, kad skundžiamu sprendimu nėra aiškiai suformuluotos nustatytos arba suteikiamos administracinės procedūros dalyvių teisės ir pareigos. Atsakovas konstatavo vieno subjekto pažeidimus, supažindino su pažeidimais kitą subjektą. Be to, nurodyti veiksmai yra adresuoti subjektams, kurie pagal Visuomenės informavimo įstatymą negali šiuo atveju atsakyti už atsakovo konstatuotus pažeidimus. Teismas, atsižvelgęs į Visuomenės informavimo įstatymo 2 straipsnio 62, 63 dalių, 22 straipsnio 2, 7 dalių, 50 straipsnio 2 dalies nuostatas, padarė išvadą, kad Žurnalistų etikos inspektorius gali taikyti poveikio priemones tik viešosios informacijos rengėjų ir skleidėjų atžvilgiu, kuriais gali būti juridiniai asmenys, įstatyme nėra numatyti atitinkami atsakovo įgaliojimai rengėjų ar skleidėjų dalyvių, paskirtų atsakingų asmenų (kaip šiuo atveju vyriausiojo redaktoriaus) ar kitų Visuomenės informavimo įstatyme nurodytų subjektų atžvilgiu. Nei laikraščio redakcija, nei laikraščio vyriausioji redaktorė J. S. nėra nustatyta tvarka įregistruoti juridiniai asmenys – viešosios informacijos rengėjai ar skleidėjai pagal Visuomenės informavimo įstatymo prasmę. Analogiškas teisės normas taip pat aiškina Lietuvos vyriausias administracinis teismas 2007 m. gruodžio 3 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A18-836/2007. Teismas nustatė, kad nuo 2004 m. gegužės 28 d. iki 2007 m. vasario 1 d. savaitraščio „Šiauliai plius“ leidėjas buvo UAB „Telerena“, nuo 2007 m. vasario 1 d. yra VšĮ „Šiauliai plius“, savaitraščio vyriausiąja redaktore minėtu laikotarpiu bei šiuo metu yra pareiškėja. Esant nurodytoms aplinkybėms, atsakovas ginčijamu sprendimu galėjo konstatuoti teisės pažeidimus tik VšĮ „Šiauliai plius“, kuri buvo savaitraščio leidėjas sprendimo priėmimo metu, atžvilgiu, šio subjekto atžvilgiu priimti sprendimą (kuris šiuo atveju nebuvo priimtas) bei informuoti tą patį subjektą apie konstatuotus pažeidimus ir priimtą sprendimą. Ginčijamo sprendimo neatitikimas nurodytiems įstatymo reikalavimams nustato teisinę reikšmę turinčius faktus, kurie gali sudaryti pagrindą daryti klaidingas išvadas, sprendžiant civilinės atsakomybės klausimus už Visuomenės informavimo įstatymo pažeidimus, bei nustatyti neaiškią subjektų padėtį, susijusią su jų veiksnumu tiek pagal procesinės, tiek materialinės teisės prasmę. Teismo nuomone, trečiojo suinteresuoto asmens motyvas, jog pareiškėja neturi šioje byloje reikalavimo teisės, yra nepagrįstas. Ginčijamas sprendimas yra jai išsiųstas, nors iš sprendimo turinio ir negalima daryti išvados, kurio subjekto atžvilgiu priimtas sprendimas. Tačiau iš nurodytų atsakovo veiksmų pareiškėja turėjo pagrindą manyti, kad sprendimas yra susijęs su jos teisių ir pareigų atsiradimu. Todėl ji turi teisę ginti savo teises teisme, paduodama skundą įstatymo nustatyta tvarka. Įstatyme nėra išsamiai nustatyta, kas turi teisę skųsti priimtą sprendimą, jame yra numatyti subjektai, kurių atžvilgiu įstatymas numato atsakomybės taikymą, šis reglamentavimas nepaneigia kitų asmenų teisės skųsti sprendimą, jeigu jis yra susijęs su jų teisėmis ir pareigomis. Nepagrįstas trečiojo suinteresuoto asmens motyvas, jog pareiškėja praleido Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 33 straipsnio 1 dalyje numatytą skundo administraciniam teismui padavimo terminą – vieno mėnesio nuo skundžiamo akto paskelbimo arba individualaus akto ar pranešimo apie veiksmą įteikimo suinteresuotai šaliai dienos. UAB „Telerena“ raštai patvirtina, kad Žurnalistų etikos inspektoriaus sprendimas pareiškėjai buvo perduotas 2007 m. liepos 26 d., sprendimas kartu su kitais dokumentais buvo atsiųsti buvusiam savaitraščio leidėjui. Pareiškėja kreipėsi į teismą su skundu 2007 m. rugpjūčio 6 d., todėl skundo padavimo terminas nėra praleistas. Be to, nepagrįstas pareiškėjos teiginys, kad prieš priimant sprendimą ji privalėjo būti apklausta. Viešojo administravimo įstatymo 28 straipsnio 2 dalyje yra numatyta pareiga apklausti asmenį, dėl kurio galimai pažeistų teisių ir teisėtų interesų buvo gautas pranešimas ir dėl gauto pranešimo pradėta administracinė procedūra. Šiuo atveju administracinė procedūra yra pradėta dėl A. V., o ne dėl pareiškėjos teisių pažeidimo. A. V. pats kreipėsi su skundu dėl jo teisių pažeidimo, atsakovui nebuvo paduotas kito asmens pranešimas dėl A. V. teisių pažeidimo. Todėl šiuo atveju netaikoma įstatyme numatyta nuostata, kai yra būtina apklausti asmenį. Kitais atvejais Žurnalistų etikos inspektorius turi teisę spręsti savo nuožiūra, ar būtina yra apklausti administracinės procedūros dalyvius. Šiuo atveju atsakovas padarė pagrįstą išvadą, kad netikslinga buvo apklausti A. V., kuris savo skundą išsamiai išdėstė raštu. Teismas, atsižvelgęs į išdėstytus argumentus, konstatavo, kad Žurnalistų etikos inspektoriaus sprendimas nėra pagrįstas teisės aktų normomis, jame nėra aiškiai suformuluotos nustatytos arba suteikiamos teisės ir pareigos, todėl sprendimas neatitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatų ir yra naikinamas. Teismas taip pat konstatavo, kad iš dalies patenkinus skundą yra tenkinamas trečiojo suinteresuoto asmens reikalavimas priteisti jo turėtas atstovavimo išlaidas – 2 360 Lt, priteisiant 1 180 Lt (ABTĮ 44, 45 str.). Konstatavus, kad atsakovas priėmė neteisėtą sprendimą, buvo inicijuotas teismo procesas, kuriame dalyvavęs trečiasis suinteresuotas asmuo turėjo atstovavimo išlaidų, išlaidos priteistinos iš atsakovo. Trečiojo suinteresuoto asmens išlaidų dydis yra pagrįstas sąskaita – faktūra bei mokėjimo pavedimu, turėtos atstovavimo išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtinto rekomenduojamo priteisti užmokesčio už advokato teikiamą teisinę pagalbą maksimalaus dydžio, nurodyta išvada padaryta atsižvelgiant į tai, kad A. V. vardu buvo paduotas atsiliepimas į skundą, advokatas dalyvavo nagrinėjant bylą.
III.
Atsakovas apeliaciniu skundu (b. l. 167 – 171) prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2007 m. gruodžio 20 d. sprendimą. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1. Pareiškėja praleido ABTĮ 33 straipsnio 1 dalyje numatytą vieno mėnesio skundo administraciniam teismui padavimo terminą. Sprendimas savaitraščio ,,Šiauliai plius“ redakcijoje gautas 2007 m. gegužės 31 d., o skundas teismui surašytas tik 2007 m. liepos 31 d. Vidiniai organizaciniai redakcijos nesklandumai nėra svarbi priežastis atnaujinti praleistą terminą.
2. Nepagrįsta teismo išvada, kad jis privalėjo taikyti ginčijamo sprendimo priėmimo metu galiojančios Visuomenės informavimo įstatymo redakcijos (2006 m. liepos 11 d. įstatymo Nr. I-1418 redakcija, įsigaliojusi nuo 2006 m. rugsėjo 1 d.) nuostatas. Tokia išvada prieštarauja lex retro non agit principo esmei, kadangi įstatymo galia yra nukreipta į ateitį ir teisės normos reguliuoja tik tuos visuomeninius santykius, kurie atsiranda įsigaliojus norminiam aktui. Jis pagrįstai taikė publikacijų paskelbimo metu galiojusią Visuomenės informavimo įstatymo redakciją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2001 m. balandžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-461).
3. Nėra pateikęs atsikirtimų, kad nenagrinėjo A. V. skundo. Priešingai, jis išnagrinėjo skundą ir priėmė dėl jo atitinkamą sprendimą.
4. Teismas neteisingai nusprendė, jog sprendimas neatitinka Visuomenės informavimo įstatymo 50 straipsnio 2 dalies reikalavimų. Jis privalėjo atsižvelgti į 2006 m. liepos 4 d. raštu Nr. S-275 paskirtą įspėjimą ir įspėti antrą kartą dėl to paties pažeidimo negalėjo. Jei nebūtų priėmęs sprendimo, pareiškėja neturėtų ką skųsti (Visuomenės informavimo įstatymo 49 str. 7 d.).
5. Sprendime yra aiškiai konstatuota, kas padarė visuomenės informavimo sritį reglamentuojančių teisės aktų pažeidimą – viešosios informacijos rengėjas savaitraščio ,,Šiauliai plius“ redakcija (Visuomenės informavimo įstatymo 2 str. 62 d.).
6. Vyriausiasis redaktorius yra specialusis subjektas, kurio pagrindinis požymis yra tas, kad jam tenka atsakomybė už visuomenės informavimo priemonės turinio atitikimą įstatymų ir žurnalistinės etikos reikalavimams (Visuomenės informavimo įstatymo 22 str. 7 d.). Pareiškėja yra savaitraščio ,,Šiauliai plius“ vyriausioji redaktorė.
7. Nepagrįsta išvada, kad sprendimas neatitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatų reikalavimų, nes sprendimą grindė teisės normų ir teismų praktikos nuostatomis, išsamiai nagrinėjo ginčo objektu esančių publikacijų teiginius, nurodė sprendimo apskundimo tvarką.
8. Teismas neteisingai aiškino teismo išlaidų atlyginimo teisinius santykius reglamentuojančias ABTĮ normas (44 str. 1, 5 d., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2004 m. gegužės 17 d. konsultacija Nr. 02-03-1071). Neaišku, kokia apimtimi patenkinamos ar apginamos trečiojo suinteresuoto asmens teisės ir kodėl priteisiama šio asmens naudai būtent iš jo pusė turėtų atstovavimo išlaidų.
9. Teismo sprendimo teisinis pagrindas neatitinka faktiškai priimto sprendimo rūšies esmės (ABTĮ 88 str. 1 p.).
Atsiliepimas
Pareiškėja atsiliepimu į apeliacinį skundą (b. l. 176 – 181) prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2007 m. gruodžio 20 d. sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepime nurodomi šie pagrindiniai nesutikimo su apeliaciniu skundu argumentai:
Žemesnės instancijos teismas
1. Teismas skundo priėmimo klausimą išsprendė atskira nutartimi, kuri yra teisėta ir galiojanti. Atsakovas šios nutarties neskundė.
2. Teismas pagrįstai konstatavo, kad atsakovas privalėjo vadovautis sprendimo priėmimo metu galiojančios Visuomenės informavimo įstatymo redakcijos (2006 m. liepos 11 d. įstatymo Nr. I-1418 redakcija, įsigaliojusi nuo 2006 m. rugsėjo 1 d.) nuostatomis. Sprendimo priėmimo tvarką reglamentuoja procesinio pobūdžio teisės normos, todėl turėtų būti taikomos ginčijamo sprendimo priėmimo metu galiojančios teisės normos.
3. Teismas, įvertinęs skundžiamą sprendimą, Visuomenės informavimo įstatymo 49 straipsnio 11 dalies, 50 straipsnio 1 dalies 1, 2 punktų, 50 straipsnio 2 dalies nuostatas, padarė pagrįstą išvadą, kad sprendimas neatitinka Visuomenės informavimo įstatymo normų, kadangi atsakovas nepriėmė vieno iš sprendimų, numatytų Visuomenės informavimo įstatymo 50 straipsnio 2 dalyje.
4. Teismas padarė pagrįstą išvadą, kad pagal esamą teisinį reguliavimą ir faktinę situaciją atsakovas įspėjimą galėjo skirti tik viešosios informacijos rengėjui ir platintojui, t. y. UAB ,,Telerena“ arba VšĮ ,,Šiauliai plius“, o ne paskirtam atsakingam asmeniui (Visuomenės informavimo įstatymo 2 str. 62, 63 d., 22 str. 2, 7 d., 50 str. 2 d., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. gruodžio 3 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A18-836/2007).
5. Atsakovo sprendimas neatitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1, 2 dalių reikalavimų. Jame nėra aiškiai suformuluotos nustatytos arba suteikiamos administracinės procedūros dalyvių teisės ir pareigos. Atsakovas konstatavo vieno subjekto pažeidimus, o supažindino su pažeidimais kitą subjektą. Nurodyti veiksmai yra adresuoti subjektams, kurie pagal Visuomenės informavimo įstatymą negali šiuo atveju atsakyti už atsakovo konstatuotus pažeidimus.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Apeliacinis skundas tenkintinas.
Teisę kreiptis į administracinį teismą nustato ABTĮ 5 straipsnis. Pagal šio straipsnio 1 dalį, kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Pagal ABTĮ 22 straipsnio 1 dalį, skundą (prašymą) dėl viešojo administravimo subjekto priimto administracinio akto ar veiksmo (neveikimo) turi teisę paduoti asmenys, kai jie mano, kad jų teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti. Išvardintos ABTĮ nuostatos garantuoja asmeniui teisę kreiptis į administracinį teismą ir nustato, kad tokiam kreipimuisi pakanka, kad asmuo mano, jog jo teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti, t. y. pakankamas asmens subjektyvus suvokimas apie jo teisių ar interesų pažeidimą. Tačiau nurodytos nuostatos taip pat reiškia, kad teismas, nagrinėdamas administracines bylas, privalo nustatyti, kuo pasireiškia pareiškėjo nurodytas pažeidimas, t. y. kiekvienu konkrečiu atveju nustatyti, ar asmuo, kuris kreipėsi dėl pažeistos teisės (intereso) gynimo, turi jo nurodytas teises (įstatymų saugomus interesus), ar šios teisės (interesai) objektyviai yra pažeisti asmens nurodytu būdu. Tik nustatęs nurodytas aplinkybes, teismas gali apginti pareiškėjo teises vienu iš ABTĮ 88 straipsnio 2 - 4 punktuose numatytų būdu. Nenustatęs šių aplinkybių, teismas turi atmesti skundą (prašymą) ABTĮ 88 straipsnio 1 punkto pagrindu.
Pareiškėja kreipėsi į administracinį teismą kaip savaitraščio „Šiauliai plius“ vyriausioji redaktorė. Tai matyti iš jos teismui pateiktų pirminio ir patikslinto skundų. Savo teisių pažeidimą pareiškėja sieja su jos skundžiamu atsakovo 2007 m. gegužės 28 d. sprendimu. Kaip matyti iš šio sprendimo, jis buvo priimtas išnagrinėjus trečiojo suinteresuoto asmens A. V. 2007 m. vasario 27 d. skundą dėl jo garbės ir orumo pažeidimų laikraščio „Šiauliai plius“ rašinių cikle „Aštuoni nuopolio ratai“, kuris buvo publikuojamas 2006 m. kovo 3 ir 31 d. bei 2006 m. balandžio 7 d. Kolegija pažymi, kad tokio pobūdžio skundų nagrinėjimas yra atsakovo kompetencija, nustatyta Visuomenės informavimo įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 2 punkte (bylai aktuali 2006-07-11 įstatymo Nr. X-752 redakcija) bei Lietuvos Respublikos Seimo 2004 m. liepos 8 d. nutarimu Nr. IX-2341 patvirtinto Žurnalistų etikos inspektoriaus veiklos reglamento (toliau –Reglamentas) 7 punkto 1 pastraipos. Tai reiškia, kad teisiniai santykiai dėl tokio (A. V.) skundo nagrinėjimo, sprendimo dėl šio skundo priėmimo bei apskundimo reglamentuojami specialių teisės aktų - Visuomenės informavimo įstatymo ir Reglamento. Todėl pareiškėjos skundžiamas šioje byloje sprendimas šių teisės normų taikymo požiūriu laikytinas administraciniu aktu (sprendimu), nes yra priimtas administravimo subjekto (atsakovo),vykdant administravimo funkcijas (ABTĮ 2 str. 15 d.). Kolegija taip pat pažymi, kad skundžiamas atsakovo sprendimas (jo rezoliucinė dalis) neatitinka nei vieno iš Visuomenės informavimo įstatymo 50 straipsnio 2 dalyje bei Reglamento 8 punkte numatytų administracinių sprendimų. Todėl Visuomenės informavimo įstatymo bei Reglamento taikymo požiūriu jis nėra reikšmingas, t.y. jis nesukėlė jokių teisinių pasekmių asmenims, kurie yra šio sprendimo figurantai – tuo pačiu ir pareiškėjai. Pažymėtina, kad civilinio pobūdžio teisiniai santykiai dėl garbės ir orumo gynimo nėra šios administracinės bylos nagrinėjimo dalykas, todėl kolegija dėl jų nepasisako.
Išvardintos aplinkybės leidžia daryti išvadą ir konstatuoti, kad ABTĮ taikymo požiūriu pareiškėjos teisės (administracinio teismo ginamos teisės) skundžiamu sprendimu nebuvo pažeistos, o tuo pačiu negali būti teismo ginamos vienu iš ABTĮ 88 straipsnio 2 - 4 punktuose numatytų būdu. Šiuo aspektu kolegija pripažįsta būtina pažymėti, kad nagrinėjama administracinė byla faktinėmis aplinkybėmis skiriasi nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo administracinės bylos Nr. A18-836/2007, kurioje buvo priimta pirmosios instancijos teismo paminėta 2007 m. gruodžio 3 d. nutartis, nes pastarojoje administracinėje byloje (skirtingai nuo nagrinėjamos) buvo skundžiama atsakovo 2006 m. liepos 4 d. sprendimu Nr. S-275 pareiškėjai paskirta Visuomenės informavimo įstatymo numatyta administracinė priemonė – įspėjimas. Taigi konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai pritaikė materialinės teisės (Visuomenės informavimo įstatymo) normas. Todėl teismo priimtas sprendimas negali būti pripažintas pagrįstu ir yra naikintinas, o pareiškėjos skundas atmestinas kaip nepagrįstas (ABTĮ 88 str. 1 p.).
Spręsdama teismo išlaidų (atstovavimo išlaidų) priteisimo klausimą, kolegija, atsižvelgdama į bylos sudėtingumą bei kitus Civilinio proceso kodekso 98 straipsnio 2 dalyje nustatytus kriterijus (ABTĮ 44 str. 6 d.), pripažįsta pagrįsta ir iš pareiškėjos priteistina 1 500 Lt dydžio suma. Todėl ši atstovavimo išlaidų suma priteistina trečiajam suinteresuotam asmeniui iš pareiškėjos (ABTĮ 44 str. 5, 6 d.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 punktu, 140 straipsnio 1 dalies 2 punktu ir 44 straipsnio 6 dalimi, teisėjų kolegija
nusprendžia:
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2007 m. gruodžio 20 d. sprendimą panaikinti ir pareiškėjos J. S. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Priteisti iš pareiškėjos J. S. A. V. vieną tūkstantį penkis šimtus litų (1 500 Lt) atstovavimo išlaidų.
Sprendimas neskundžiamas.