Panevėžio apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Sigito Bagdonavičiaus,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo S. S. gynėjo advokato Pauliaus Svirskio apeliacinį skundą dėl Biržų rajono apylinkės teismo 2011-09-28 nuosprendžio, kuriuo S. S. pripažintas kaltu pagal BK 178 str. 1 d. ir jam paskirta laisvės apribojimo bausmė dešimčiai mėnesių, įpareigojant mokytis ir nuo 22 val. iki 6 val. būti namuose. Be to, šiuo teismo nuosprendžiu iš S. S. priteista solidariai 2000 Lt V. Ž. turtinei žalai atlyginti, o motoroleris LONGJIA su valstybiniu numeriu (duomenys neskelbtini) konfiskuotas.

Aprašomoji dalis

NUSTATĖ:

S. S. nuteistas už tai, kad jis 2011 m. liepos mėn. iš 10 į 11 d. naktį, tiksliai nenustatytą valandą iš Biržų m., Vilniaus g. 56 daugiabučio namo kiemo, veikdamas kartu su mažamečiu ne subjektu T. T., gim. (duomenys neskelbtini), slaptai pagrobė V. Ž. priklausantį motorolerį LONGJIA, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), 4000 Lt vertės, tuo padarydamas nukentėjusiajam šio dydžio turtinę žalą.

Nuteistojo S. S. gynėjas advokatas Paulius Svirskis apeliaciniu skundu prašo panaikinti Biržų rajono apylinkės teismo 2011-09-28 nuosprendį ir priimti naują nuosprendį – S. S. išteisinti jam nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo požymių, o ieškinį jo atžvilgiu atmesti. Apeliacinės instancijos teismui priėjus išvados, kad S. S. pripažintas kaltu pagrįstai, prašo nuosprendį dalyje dėl civilinio ieškinio panaikinti ir perduoti ieškinio dydžio nustatymui bylą spręsti CPK numatyta tvarka. Gynėjas teigia, kad minėtas nuosprendis yra nepagrįstas, nes neįrodyta, jog S. S. padarė jam inkriminuojamą veika, be to, civilinis ieškinys patenkintas neturint jokių įrodymų dėl padarytos žalos dydžio. Gynėjo manymu, S. S. kaltė grindžiama prielaidomis, bet ne objektyviais įrodymais. Nuteistojo kaltė iš esmės įrodinėjama tik liudytojo T. T. parodymais, kai tuo tarpu kiti byloje esatys įrodymai jokiais būdais tiesiogiai nenurodo, kad S. S. padarė jam inkriminuojamą veiką. Pažymi, kad šio liudytojo parodymai nebuvo nuoseklūs, todėl mano, kad atsižvelgiant į kitą bylos medžiagą nepakanka įrodymų apkaltinamajam nuosprendžiui priimti. Gynėjas teigia, kad S. S. nuo pat įtariamojo apklausų pradžios neigė įvykdęs jam inkriminuojamą veiką. Tokią savo poziciją jis išreiškė ir teisminio nagrinėjimo metu. S. S. kategoriškai neigia supratęs, kad motoroleris T. T. nepriklauso. Motorolerio S. S., jo teigimu neėmė, motorolerį į garažą nustūmė T. T.. O paprašius iš pastarojo atsilyginti už motorolerio nudažymą, T. T. pats pasiūlė atlygintinai perleisti motorolerį S. S.. Tokie S. S. parodymai kelia daug abejonių dėl liudytojo T. T. parodymų nuoširdumo, kurie S. S. parodymų kategoriškai nepaneigia. Be to, tai, kad liudytojo T. T. parodymai kelia pagrįstų abejonių patvirtina ir liudytojo A. M. parodymai, kad T. T. siūlė jam pirkti motorolerį, ką neigia pats T. T.. Iš tokių A. M. parodymų akivaizdu, kad T. T., siūlydamas parduoti motorolerį, su juo elgiasi kaip su savu, kas patvirtina ir S. S. parodymus, kad motorolerį paėmė būtent T. T.. Tačiau teismas atmetė gynybos prašymą ir liudytojo A. M. į posėdį nekvietė, dėl ko jo parodymai liko neištirti ir neįvertinti. Taip teismas pažeidė BPK 241 str. 2 d. Gynėjo manymu, teismas neturėjo jokio BPK numatyto pagrindo nuosprendį grįsti ikiteisminio tyrimo teisėjui duotais T. T. parodymais. Nors nebuvo BPK 276 str. 1 d. numatytų pagrindų perskaityti liudytojo T. T. ikiteisminio tyrimo teisėjui duotus parodymus, tačiau teismas nepagrįstai atmetė gynybos prašymą šį liudytoją kviesti apklausai į teismą, ir priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį rėmėsi jo parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu ir vertino kai kuriuos šio liudytojo parodymus atsietai nuo kitų. Liudytojas T. T. nurodė, kad namas, iš kurio kiemo pavogė motorolerį, yra netoli jo draugo namų. Tokios aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad būtent T. T. galėjo žinoti, kad nukentėjusysis motorolerį laiko kieme ir sugalvojęs jį pavogti. Teismas minėtų T. T. nurodytų aplinkybių nevertino. Kadangi teismas negalėjo remtis liudytojo T. T. perskaitytais parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo teisėjui, įvertino ne visas šio liudytojo nurodytas aplinkybes. Gynėjas be kita ko pažymi, kad liudytojos D. S. parodymai, kurių nepaneigia jokie bylos duomenys, patvirtina S. S. versiją apie motorolerio įsigijimą. Skunde taip pat teigiama, kad teismas apkaltinamąjį nuosprendį grindė ir liudytojo D. D. parodymais, tačiau nesiaiškino priežasčių, kodėl šis liudytojas pakeitė ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus ir nepašalino dėl to atsiradusių prieštaravimų tiek tarp paties liudytojo parodymų, tiek tarp liudytojo ir kaltinamojo parodymų. Gynėjo teigimu, byloje nėra neginčijamų įrodymų, patvirtinančių, kad S. S. paėmė svetimą turtą ir jį pasisavino, ir kad S. S. suvokė, jog T. T. iš daugiabučio namo kiemo paimtas ir pastarojo į T. S. garažą nustumtas motoroleris, T. T. nepriklauso. Kadangi išnaudojus visas galimybes prieštaravimų tarp T. T. ir S. S. parodymų pašalinti nepavyko, visos abejonės aiškintinos kaltinamojo naudai. Todėl, gynėjo manymu, neįrodžius dviejų iš būtinų BK 178 str. numatytos nusikalstamos veikos sudėties elementų – S. S. kaltės ir objektyviosios pusės, S. S. išteisintinas, kaip nepadaręs veikos, turinčios nusikaltimo požymių, o ieškinys jo atžvilgiu atmestinas. Be to, gynėjas pažymi, kad byloje nukentėjusysis nepateikė nei vieno įrodymo ieškiniui pagrįsti, o būtent, byloje nėra pavogto motorolerio įsigijimo dokumentų, nėra įrodymų apie analogiškų motorolerių dabartinę rinkos vertę, nėra įrodymų apie analogiško motorolerio variklio kainą, todėl nukentėjusiojo teiginys, kad jis už variklį sumokėjo 1000,00 Lt kelia didelių abejonių. Gynėjo manymu, net padarius išvadą, kad S. S. įvykdė nukentėjusiojo motorolerio vagystę, ieškinys jo dydžio nustatymui turi būti perduotas nenagrinėti CPK numatyta tvarka.

Teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėjas prašo skundą tenkinti. Prokuroras prašo skundą atmesti.

Skundas atmetamas.

Pagal bylų nagrinėjimo proceso apeliacinės instancijos teisme bendrąsias nuostatas, įtvirtintas BPK 320 straipsnyje, teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde.

Išnagrinėjusi apeliacinio skundo argumentus, baudžiamąją bylą bei skundžiamą nuosprendį teisėjų kolegija konstatuoja, kad teismo išvados pagrindžiant S. S. kaltę padarytos remiantis byloje surinktais bei teisiamajame posėdyje betarpiškai ištirtais įrodymais, kurių visetu pagrįstos teismo nustatytos faktinės bylos aplinkybės. Visa tai leidžia teigti, kad teismas bylą ištyrė nepažeisdamas LR BPK 20 str. 5 d. reikalavimų. Pirmosios instancijos teismas tinkamai kvalifikavo S. S. veiką pagal LR BK 178 str. 1 d. ir, laikantis bendrų bausmių skyrimo pagrindų (LR BK 54 str.), teisingai paskyrė bausmę.

Priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, teismas priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį rėmėsi ne tik T. T. parodymais. Teismas teisingai įvertino liudytojų D. D. bei N. J. parodymus. D. D. aiškiai nurodė, kad S. S., siūlydamas pirkti motorolerį sakė, jog jis yra vogtas, be dokumentų. Netikėti šiais parodymais nėra pagrindo. Kaip ir nėra pagrindo netikėti T. T. parodymais. Jis apklaustas apeliacinės instancijos teisme pakartojo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kad būtent S. S. pasiūlė pavogti motorolerį. Be to S. S. apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu taip pat buvo pripažinęs, kad pamatę motorolerį jie su T. T. nutarė jį pavogti (b.l. 63 – 64). Nuteistojo kalte patvirtina ir ta aplinkybė, jog iš karto po motorolerio vagytės jis ėmėsi veiksmų pakeisti jo išvaizdą (nuardė plastmasines detales, perdažė), kad jo nebebūtų galima atpažinti. Šią aplinkybę pirmos instancijos teismas taip pat teisingai įvertino. Įvertinus visumą surinktų įrodymų padaryta pagrįsta ir motyvuota išbadą, kad S. S. dalyvavo motorolerio vagystėje. Todėl jo veika kvalifikuota teisingai.

Nepagrįstas apelianto teiginys, jog byloje neteisingai išspręstas civilinis ieškinys. Nukentėjusysis įvertino padarytą žalą. Jos dydį paaiškino ir motyvavo. Motorolerio įvertinimas nėra aiškiai per didelis ir netikėti nukentėjusiojo aiškinimais nėra pagrindo.

Kolegija atkreipia dėmesį, kad sutinkamai su LR BK 93 str. nepilnametis, pirmą kartą padaręs baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės. S. S. teisiamas pirmą kartą ir jo padarytas nusikaltimas priskiriamas prie nesunkių, todėl jis atitiktų tas formalias sąlygas. Tačiau norint atleisti nepilnametį nuo atsakomybės reika, kad būtų ir kitos sąlygos. Nepilnametis iki nuosprendžio priėmimo turi būti atsiprašęs nukentėjusiojo ir atlyginęs bent jau dalį žalos, arba pripažinti savo kalte ir gailėtis padarius nusikaltimą. Kaip matyti bet kuriuo atveju būtina, kad kaltininkas kritiškai įvertintų savo veiką, t.y. bent jau pripažintų, kad padarė nusikalstamą veiką. Kadangi šiuo metu nuteistasis pasirinko gynybos pozicija neigti padarius nusikaltimą, todėl taikyti BK 93 str. nėra jokio pagrindo.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, keisti ar naikinti skundžiamą Biržų rajono apylinkės teismo 2011-09-28 nuosprendį apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

nutarė:

Nuteistojo S. S. gynėjo advokato Pauliaus Svirskio apeliacinį skundą atmesti.