Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo teisėjas Arūnas Paštuolis, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. birželio 21 d. nutarimo A. Š. administracinio teisės pažeidimo byloje ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kauno apskrities VPK Kelių policijos valdybos Eismo įvykių registravimo skyriaus patrulis 2012-04-24 surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą A. Š. už tai, kad 2012-04-23 d., apie 17.30 val., S.Žukausko – A.Ramanausko-Vanago gatvių sankryžoje, Kaune, vairuodamas transporto priemonę „Mercedes-Benz 200“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, keisdamas važiavimo kryptį, pasirinkdamas važiavimo greitį, neatsižvelgė į meteorologines sąlygas, eismo intensyvumą, susidarius aplinkybėms, nesumažino važiavimo greičio ir nesustojo, kliudė stovintį automobilį, dėl ko buvo sugadinti automobiliai, nesant įvykio vietoje nukentėjusiojo asmens, apie įvykį nepranešęs policijai iš įvykio vietos pasišalino, šiais savo veiksmais pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 106, 133, 231.1 punktų reikalavimus ir padarė administracinius teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 str. 2 d., 130 str. 1 d.

Skunde nurodoma, jog A. Š. įvykio neneigia, jis padarė turtinę žalą, apie įvykį policijai nepranešė, nevykdė KET 234 p. reikalavimų, pasišalino iš įvykio vietos, siekdamas išvengti atsakomybės.

Apeliaciniame skunde keliamas A. Š. kaltės klausimas dėl administracinio teisės pažeidimo numatyto LR ATPK 130 str. 1 d. padarymo.

Motyvuojamoji dalis

Įvertinus bylos duomenis, apeliacinės instancijos teismas pripažįsta, jog apylinkės teismas pagrįstai konstatavo, jog A. Š. padarė tik ATPK 127 str. 2 d. numatytą administracinį teisės pažeidimą.

Vadovaujantis Lietuvos Vyriausiojo administracinio teismo formuojama praktika, administracinę atsakomybę pagal ATPK 130 str. 1 d. užtraukia pasitraukimas iš vietos eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, pažeidžiant Kelių eismo taisykles. Pagal šio nusižengimo esmę, kaltė dėl jo padarymo gali pasireikšti tik sąmoningu veiksmu – tyčia. Pripažįstant pažeidėją kaltu pagal šią normą, būtina nustatyti, kad iš autoįvykio vietos buvo tikrai pasitraukta, ir tai padaryta tyčia, t. y. asmuo, sukėlęs autoįvykį, tai suprato ir tikslingai, siekdamas už savo veiksmus išvengti atsakomybės, pasišalino iš įvykio vietos (pvz., LVAT nutartys Nr. N16-2330/2007, N1-1715/2007 ir kt.).

ATPK 10 straipsnyje nustatyta, kad administracinis teisės pažeidimas laikomas padarytu tyčia, jeigu jį padaręs asmuo suprato priešingą teisei savo veikimo arba neveikimo pobūdį, numatė žalingas jo pasekmes ir jų norėjo, arba, nors ir nenorėjo šių pasekmių, bet sąmoningai leido joms kilti.

Iš nustatytų aplinkybių matyti, kad A. Š., vairuodamas transporto priemonę „Mercedes-Benz 200“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, keisdamas važiavimo kryptį, pasirinkdamas važiavimo greitį, neatsižvelgė į meteorologines sąlygas, eismo intensyvumą, susidarius aplinkybėms, nesumažino važiavimo greičio ir nesustojo, kliudė stovintį automobilį, dėl ko buvo sugadinti automobiliai.

Kaip matyti iš A. Š. paaiškinimų (b.l. 10, 26), vairuodamas nejuto, kad nubraukė kitą automobilį, todėl iš įvykio vietos nuvažiavo, bet gal ir galėjo taip būti, tuo metu buvo labai prastos oro sąlygos. Sukosi šalia automobilio, matė, kad yra arti jo. Kažkokio sujudėjimo automobilių nebuvo, nejuto, suprato, jog iškilus kažkokioms abejonėms reikia reaguoti operatyviau.

A. Š. minėtų paaiškinimų nepaneigė ir liudytojas R. K., kuris parodė, kad Žukausko g. pastatė automobilį kelkraštyje, po valandos grįžo, už valytuvo pastebėjo raštelį, ten buvo parašyta, kad matė, kas nubraukė jo automobilį, policijai pranešė. Tada apžiūrėjo, kad šonas nubrauktas, po kiek laiko privažiavo policijos ekipažas, supildė dokumentus, apžiūrėjo ir išsiskirstė. Komisariate jis užpildė pareiškimus, paskambino tam žmogui, kurio telefonas buvo paliktas, jis į paštą atsiuntė nuotrauką, kur matosi automobilis nubraukęs jo automobilį. Kitą dieną jam iš policijos paskambino, perdavė pažymą iš draudimo, su kuria kreipėsi į servisą, automobilį jam sutvarkė. Ta dieną labai lijo, buvo didelė bala, liudytojo teigimu, gal žmogus, privažiavęs tą balą, apsisukinėjo ir buferio kampu nubraukė mašiną, įbrėžimai nebuvo dideli, bet aiškiai matomi. Pažeidėjas galėjo ir nepastebėti, kad padarė tą įbrėžimą, oro sąlygos buvo blogos, lijo.

Liudytoja E. L. patvirtino, jog su A. Š. jie dirba vienoje įstaigoje tik skirtingose valdybose. Tą dieną važiavo iš darbo, labai lijo lietus, pasuko į Žukausko gatvę, pažiūrėjo, kad daug mašinų ir važiavo pro Ukmergės g., jokio įvykio nepastebėjo, A. Š. yra sąžiningas žmogus, jis nepabėgtų. Ten buvo daug automobilių pristoję dėl blogų sąlygų. Jis pats irgi nieko nesakė, kad kažkas būtų atsitikę. Jis jai vėliau papasakojo, kad taip ir taip atsitiko, ji pati buvusi pareigūnė ir jis, įstatymus žino, tikrai taip nepadarytų.

Duomenų, kad A. Š. įvykio dieną galėjo būti vartojęs alkoholio, ir, siekdamas tai nuslėpti, tyčia pasišalino iš įvykio vietos, nenustatyta ir nėra.

Transporto priemonių apgadinimai buvo nežymūs, nubraukimo A. Š. tikrai galėjo nepajusti bei negirdėti automobilių kontakto.

Esant tokioms aplinkybėms, nėra pagrįsto pagrindo teigti, jog A. Š. turėjo tyčią pasišalinti iš įvykio vietos, siekdamas nuslėpti savo padarytą neteisėtą veiką, nulėmusią svetimo turto (automobilio) apgadinimą, t.y. pasitraukti iš eismo įvykio, su kuriuo buvo susijęs.

Atsižvelgiant į išdėstytą, išvada, jog A. Š. neturėjo tikslo ir tyčios pažeisti KET 234 p. reikalavimus, pagrįsta. Nenustačius administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens veikoje kaltės dėl pasitraukimo iš įvykio vietos, nėra pagrindo teigti, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo padarė ATPK 130 str. 1 d. numatytą administracinį teisės pažeidimą.

Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs šias aplinkybes, daro išvadą, kad byloje nėra objektyvių ir pakankamų įrodymų, kurių pagrindu būtų galima paneigti A. Š. paaiškinimus bei jo poziciją - kad jis neturėjo tikslo slėpti pažeidimo bei sąmoningai pasišalinti iš eismo įvykio vietos. Akivaizdu, jog A. Š. buvo kilę abejonės, tačiau ne tiek, kad būtų pajautęs, jog atsitrenkė į kitą transporto priemonę. Priešingu atveju, jis būtų tikrai sustojęs ir nenuvažiavęs. Šie teiginiai nepaneigti objektyviais duomenimis. Todėl darytina išvada, jog A. Š. nuvažiavo iš įvykio vietos net nesuvokdamas, kad daro ATPK 130 str. 1 d. numatytą pažeidimą.

Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sutinka su apylinkės teismo išvada, jog teisme ištirtais objektyviais duomenimis nėra įrodyta administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltė (tyčia) dėl administracinio teisės pažeidimo numatyto ATPK 130 str. 1 d. padarymo, o Kelių policijos valdybos skunde nurodytais motyvais naikinti pirmosios instancijos teismo nutarimą dalyje dėl ATPK 130 str. 1 d. taikymo, nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² str. 1 d. 1 p., teisėjas

nutarė:

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos apeliacinį skundą atmesti.

Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. birželio 21 d. nutarimą palikti nepakeistą.

Ši nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir neskundžiama.