Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Pranešėja Albina Pupeikienė Civilinė byla Nr. 2A-764-253/2012

Teisėjas Marius Dobrovolskis (Proceso Nr. 2-06-3-10876-2011-7)

2012 m. gegužės 23 d.

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Albinos Pupeikienės, kolegijos teisėjų Audriaus Saulėno, Broniaus Valiaus, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovės R. M. A. teisių perėmėjo (apelianto) R. A. (R. A.) apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011-12-01 sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės M. R. A. ieškinį atsakovei S. M., trečiajam asmeniui Klaipėdos miesto 4-ojo notarų biuro notarei I. M., dėl dovanojimo sutarties pripažinimo negaliojančia,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas netenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 320 str. 1 d.). LR CPK 329 str. numatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta. Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Byloje ginčas kilo dėl buto dovanojimo sutarties su uzufruktu ieškovės gyvenimo trukmei pripažinimo negaliojančia.

Apeliantas nurodo, kad teismas nepagrįstai bylos nesustabdė LR CPK 163 str. 1 d. 1 p. pagrindu. LR CPK 163 str. 1 d. 1 p. reglamentuoja, kad teismas sustabdo bylą atvejais, kai miršta fizinis asmuo, kuris buvo bylos šalis, jeigu atsižvelgiant į ginčo teisinius santykius yra leidžiamas teisių perėmimas. Iš bylos duomenų nustatyta, kad 2011-10-03 vyko parengiamasis teismo posėdis, kurio metu apklausta ieškovė ir byla skirta nagrinėti teismo posėdyje. Teismo posėdis byloje vyko 2011-11-05, po pertraukos buvo tęsiamas 2011-11-11 ir sprendimo priėmimas bei paskelbimas atidėtas iki 2011-12-01. Teismo posėdžiuose ieškovė buvo atstovaujama advokato ir asmeniškai nedalyvavo dėl prastos sveikatos būklės. 2011-11-30 teisme gautas ieškovės atstovo advokato prašymas sustabdyti bylos nagrinėjimą, nes 2011-11-24 ieškovė mirė ir yra leidžiamas teisių perėmimas. Minėto prašymo gavimo metu bylos nagrinėjimas iš esmės buvo baigtas, po baigiamųjų kalbų teismas priimti sprendimo buvo išėjęs į sprendimų priėmimo kambarį. LR CPK 256 str. numato, kad teismas, baigiamųjų kalbų metu arba po jų iki sprendimo priėmimo pripažinęs, kad reikia nustatyti naujas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai, arba ištirti naujus įrodymus, priima nutartį atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės. Nagrinėjamu atveju teismas, išnagrinėjęs bylą iš esmės, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, byloje dalyvaujančių asmenų parodymus, nenustatė pagrindo pripažinti, kad byloje reikia nustatyti naujas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai, ar ištirti naujus įrodymus, todėl neatnaujino bylos nagrinėjimo. Bylai jau esant išnagrinėtai teismo posėdyje iš esmės, t. y. ištyrus dalyvaujančių byloje asmenų paaiškinimus ir kitus įrodymus, ir teismui sprendimų priėmimo kambaryje nenustačius pagrindų atnaujinti bylos nagrinėjimą, nėra pagrindo sutikti, kad vien tik civilinės bylos nesustabdymas, kol paaiškės mirusios ieškovės teisių perėmėjas galėjo lemti neteisingą bylos išsprendimą. Be to, nesutikimo su teismo sprendimu motyvus ieškovės R. M. A. teises perėmęs R. A. turėjo teisę išdėstyti apeliaciniame skunde.

Apeliacinis skundas grindžiamas argumentais dėl netinkamai pirmosios instancijos teismo atlikto įrodymų vertinimo, sprendžiant dėl ieškovės suklydimo sudarant sandorį, atsakovės ypatingo nedėkingumo dovanotojai nepateisinamumo pagal visuotinai pripažįstamas moralės nuostatas, ieškovės pinigų pagrobimo. LR CPK 185 str. įtvirtintas laisvo įrodymų vertinimo principas, pagal kurį bet kokios informacijos įrodomąją vertę nustato teismas, vadovaudamasis savo vidiniu įsitikinimu, pagrįstu visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Vertindamas įrodymų visumą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas. Įrodymų vertinimas civilinėje byloje grindžiamas vadinamąja tikėtinumo taisykle, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, kad labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus. Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas.

Iš esmės suklydus sudarytas sandoris gali būti teismo tvarka pripažintas negaliojančiu pagal klydusios šalies ieškinį. Suklydimu laikoma klaidinga prielaida apie egzistavusius esminius sandorio faktus sandorio sudarymo metu (LR CK 1.90 str. 1 d., 2 d.). Suklydimas turi esminės reikšmės, kai buvo suklysta dėl paties sandorio esmės, jo dalyko ar kitų esminių sąlygų arba dėl kitos sandorio šalies civilinio teisinio statuso ar kitokių aplinkybių, jeigu normaliai atidus ir protingas asmuo, žinodamas tikrąją reikalų padėtį, panašioje situacijoje sandorio nebūtų sudaręs arba būtų jį sudaręs iš esmės kitokiomis sąlygomis (LR CK 1.90 str. 4 d.). Byloje nustatyta, kad 2011-06-07 M. R. A. dovanojimo sutartimi padovanojo savo dukrai S. M. butą, esantį (duomenys neskelbtini). Sutartimi nustatytas uzufruktas uzufruktorės M. R. A. gyvenimo trukmei, nustatant teisę jai naudotis ir gyventi minėtame bute. Apeliantas nurodo, kad ieškovei M. R. A. nebuvo žinomos visos ginčijamo sandorio aplinkybės, ji norėjo testamentu palikti butą sūnui, nuo jos buvo nuslėptos aplinkybės, jog atsakovės sūnus yra paėmęs 50 000 Lt paskolą iš banko, kurią turės atiduoti atsakovė. Atkreiptinas dėmesys, kad ieškovė šios aplinkybės ieškinyje ir duodama paaiškinimus teisme nenurodė, kaip esminę reikšmę turinčio galimo suklydimo pagrindo. Dovanojimo sutarties pasirašymo metu ieškovė notarei I. M. buvo išreiškusi poziciją, kad nenori, jog butas atitektų sūnui, kadangi jis turi skolų ir butas gali būti prarastas. Tačiau atsižvelgtina ir į kitas bylos faktines aplinkybes – byloje pateikti išrašai iš medicininių dokumentų ir ligos istorijos patvirtina, kad ieškovė sirgo, jai buvo taikoma chemoterapija. Ieškovės sūnus buvo išvykęs dirbti į užsienį. Iš ieškovės parengiamojo posėdžio metu duotų paaiškinimų bei kitų byloje dalyvaujančių asmenų parodymų nustatyta, kad M. R. A. pas atsakovę gyveno nuo 2011 m. vasario mėnesio, atsakovė ja rūpinosi, pirko maistą. Bylos medžiaga taip pat nustatyta, kad ieškovė vaikščiojo – viena išeidavo iš atsakovės namų į savo butą, nueidavo į kapines, bendravo su seserimi, kaimyne. Iš R. A. bylos nagrinėjimo metu duotų paaiškinimų nustatyta, kad jis gyveno ir dirbo Airijoje, tačiau jam grįžus 2011-08-28 mama vaikščiojo, kalbėjo protingai. Išėjusi iš dukters namuose sugebėjo būti viena, ja rūpinosi sesuo. Taigi, matyti, kad nepaisant ligos, ieškovė buvo pakankamai stipri, gebanti reikšti savo valią. Ieškovė M. R. A. parengiamojo posėdžio metu buvo nurodžiusi, kad dovanodama butą tikėjosi, kad dukra jai padės. Notarė I. M. patvirtino, kad ieškovė sandorio sudarymo metu buvo sąmoninga, savo valią dėl norimo sudaryti sandorio išreiškė, paaiškino kokio tikslo šiuo sandoriu siekia – kad dukra būtų buto savininke, notarės supažindinta su galimų sandorių rūšimis, pasirinko jai tinkamiausią savo valios išreiškimo būdą. Esant šių aplinkybių visumai, taip pat atsižvelgus ir į ieškovės amžių ir sveikatos būklę, aplinkybės, jog ieškovei nebuvo žinoma apie atsakovės skolas, nėra pagrindo vertinti kaip esminio suklydimo dėl sandorio pagrindo, todėl šis apeliacinio skundo argumentas atmestinas kaip nepagrįstas.

Iš bylos duomenų nustatyta, kad Klaipėdos miesto 2-ajame policijos komisariate atliekamas ikiteisminis tyrimas dėl M. R. A. priklausiusių 12 800 Lt vagystės įsibraunant į jai priklausantį butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini). 2011-09-07 įtarimas dėl šios nusikalstamos veikos pareikštas S. M.. Tuo tarpu nagrinėjamoje byloje aplinkybe, kad atsakovė galėjo pagrobti pinigus iš ieškovės buto, remiamasi, tik kaip viena iš faktinių aplinkybių, kuriomis įrodinėjamas atsakovės moralės normoms prieštaraujantis elgesys ir ypatingas nedėkingumas dovanotojai. Todėl civilinę bylą nagrinėjantis teismas galėjo nustatyti faktines sandorių negaliojimo pagal pareikštą ieškinį aplinkybes. Baudžiamojoje byloje esantys įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, išskyrus LR CPK numatytas išimtis (LR CPK 185 str. 2 d.). Esant tokioms aplinkybėms konstatuotina, kad nagrinėjamu atveju teisiškai reikšmingą faktą dėl atsakovės galimo motinos pinigų pagrobimo pagal savo kompetenciją pirmosios instancijos teismas byloje galėjo ir privalėjo nustatyti pats. Iš M. R. A. duotų parodymų matyti, kad jos manymu jos dukra (atsakovė) S. M. apie ieškovės bute turimus 21 000 Lt ir 2 000 Lt nežinojo, kur padėti pinigai žinojo jos sesuo, taip pat pažymėjo, kad raktai buvo laikomi laisvai, kas norėjo galėjo jais naudotis. Taip pat nustatyta, kad raktus nuo ieškovės buto turėjo ne tik atsakovė, bet ir R. A., kuris ieškovės bute gyveno kelias dienas 2011 m. birželio mėn. ieškovei būnant ligoninėje. R. A. patvirtino, kad anksčiau turėtų įsiskolinimų dabar nebeturi. Nustatyta ir faktinė aplinkybė, kad 2011-08-30 antstolės B. T. vykdomoje vykdomojoje byloje gautas išieškotojos T. A. – D. prašymas grąžinti vykdomąjį raštą dėl išlaikymo išieškojimo iš R. A. sūnaus išlaikymui be vykdymo. Esant tokioms nustatytoms faktinėms aplinkybes pirmosios instancijos teismas pagrįstai darė išvadą, kad labiau tikėtina, jog atsakovei nebuvo žinoma apie tai, kad ieškovė namuose laiko pinigines lėšas.

Apeliantas nurodo, kad atsakovė nesirūpino savo motina, neduodavo jai valgyti, užrakindavo ir neišleisdavo iš namų, t. y. atliko LR CK 6.472 str. 1 d. numatytus neabejotinai griežtai smerktinus geros moralės požiūriu veiksmus prieš apdovanotoją. Bylos duomenys, teisėjų kolegijos vertinimu, nesuteikia pagrindo konstatuoti šias faktines aplinkybes. Teisėjų kolegija, išanalizavusi bylos medžiagą, įvertinusi byloje pateiktus rašytinius įrodymus, byloje pateiktus liudytojų paaiškinimus, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad liudytojų P. V., M. T. ir R. A. santykiai su atsakove dėl asmeninių nesutarimų yra priešiški – į tai atsižvelgtina vertinant jų pateiktus paaiškinimus. Byloje taip pat nustatyta, kad atsakovė prižiūrėjo sergančią ieškovę dar iki dovanojimo sutarties sudarymo ir po to, samdė medicinos darbuotoją, pirko vaistus, maistą, tarėsi dėl motinos gydymo, gyvenant pas dukrą ieškovė buvo paguldyta į ligoninę – jai buvo atliekama chemotarapija. Dėl ligos ieškovė negalėjo valgyti viso maisto, taigi, jos mityba natūraliai buvo labiau apribota medicininiu pagrindu. Taip pat nėra pagrindo konstatuoti, kad ieškovė buvo užrakinta atsakovės namuose, kadangi iš liudytojų P. V., R. A., M. T., P. M., R. K., G. Ž., parodymų matyti, kad ji išeidavo, nueidavo ir pas tame pačiame name gyvenantį anūką M. T., kartais nakvodavo savo namuose, ją aplankydavo ir sesuo, kaimynės, į atsakovės namus buvo atvažiavęs ir ieškovės sūnus (apeliantas). Byloje nustatyta, kad atsakovė viena prižiūrėjo sergančią ieškovę. Natūralu, kad prižiūrint sergančią motiną reikėjo lėšų jos gydymo ir priežiūros reikmėms. Todėl, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad labiau tikėtina, jog atsakovė išlaidas patyrė rūpindamasi ieškovės sveikatos priežiūra ir, turėdama motinos suteiktą įgaliojimą, patirtas išlaidas kompensavo iš motinos lėšų šiai išsikrausčius. Atsižvelgiant į bylos aplinkybių visumą teisėjų kolegija konstatuoja, kad atsakovės veiksmuose nenustatytas ypatingas ir visuotinai pripažįstamomis moralės nuostatomis nepateisinamas nedėkingumas dovanotojai (motinai).

Remiantis nustatytomis faktinėmis bylos aplinkybėmis ir išdėstytais motyvais, nenustačius ieškovės suklydimo sudarant ginčijamą dovanojimo sutartį ir nenustačius atsakovės (apdovanotosios) elgesyje veiksmų, neabejotinai griežtai smerktinų geros moralės požiūriu, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė proceso ir materialinės teisės normas, tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir jų visumą, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą ieškinį atmesti. Šį sprendimą naikinti ar keisti apeliacinio skundo motyvais nėra teisinio pagrindo. Dėl šių aplinkybių apeliacinis skundas atmetamas kaip nepagrįstas ir neįrodytas (LR CPK 12, 178 str.), o Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011-12-01 sprendimas paliekamas nepakeistas (LR CPK 326 str. 1 d. 1 p.). Atmetus apeliacinį skundą, apelianto turėtos bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos (LR CPK 93 str. 1 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326-331 straipsniais, teisėjų kolegija

nutaria:

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011-12-01 sprendimą palikti nepakeistą.