Panevėžio apylinkės teismo sprendimas

Suinteresuoto asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM Panevėžio žemėtvarkos skyriaus atstovui Kęstučiui Chrapačui,

Teismo posėdžio metu išnagrinėjo civilinę bylą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo pagal pareiškėjos pareiškimą suinteresuotiems asmenims J. B., D. S., A. S., J. S. , Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos Panevėžio skyriui, Valstybės įmonei Turto bankas ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Teismo posėdžio metu pareiškėja paaiškino, kad jos sutuoktinio K. B. teta S. K. buvo vieniša, vaikų neturėjo ir paskutinius metus gyveno kartu su jais name adresu (duomenys neskelbtini). S. K. buvo jos sutuoktinio K. B. krikšto motina ir , būdama gyva, sakydavo, kad K. B. yra jai kaip sūnus ir po jos mirties likęs turtas atiteks K. B.. S. K. mirė (duomenys neskelbtini), o jos sutuoktinis priėmė palikimą faktiniu valdymu. Mirties momentu S. K. paveldėtino nekilnojamojo turto neturėjo. K. B. pasiėmė S. K. likusius asmeninius daiktus, audimo stakles, fotonuotraukas, siūlus ir pan. Kito turto S. K. neturėjo.

Suinteresuotas asmuo D. S. su pareiškimu sutinka.

Suinteresuoto asmens VĮ Turto bankas atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie jo laiką ir vietą informuotas. Gautas atsiliepimas, kad prašo nagrinėti atstovui nedalyvaujant ir sprendimą priimti teismo nuožiūra.

Suinteresuoti asmenys J. B., A. S., J. S. į teismo posėdį neatvyko, apie jo laiką ir vietą informuoti, neatvykimo priežastys nežinomos, gauti atsiliepimai, kad su pareiškimu sutinka.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

Iš santuokos liudijimo matyti, kad tarp G. B., gim. (duomenys neskelbtini), ir K. B., gim. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) buvo įregistruota santuoka, suteikiant sutuoktinei pavardę B.. Pareiškėjos sutuoktinis K. B., a.k. (duomenys neskelbtini) yra V. B. ir K.J. B. sūnus. Pareiškėjos sutuoktinis K. B. mirė (duomenys neskelbtini). K. B. motina V. B., kurios tėvai M. K. ir V. V., mirė (duomenys neskelbtini) būdama 70-ies metų amžiaus. Iš gimimo liudijimo matyti, kad S. K., gimusi (duomenys neskelbtini), yra V. V. ir M. K., dukra. Panevėžio miesto apylinkės teismo 1999 m. gegužės 20 d. sprendimu buvo nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas, kad M. K. iki 1940 metų žemės nacionalizacijos nuosavybės teise valdė 4,37 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini). B. B. mirė (duomenys neskelbtini), būdama 91-ių metų amžiaus. Iš gimimo liudijimo matyti, kad S. K., gimusios (duomenys neskelbtini), tėvai yra M. K. ir V. V.. Iš (duomenys neskelbtini) mirties liudijimo Nr.AP 0260144 matyti, kad S. K., a.k. (duomenys neskelbtini) mire (duomenys neskelbtini). Iš 2002 m. sausio mėnesio 23 d. Paveldėjimo teisės liudijimo pagal įstatymą matyti, kad po K. B., mirusio (duomenys neskelbtini) jo turtą paveldėjo sutuoktinė G. B.. Iš VĮ Registrų centras išrašų matyti, kad S. K. vardu yra registruotas nekilnojamasis turtas- dalys žemės sklypų, esančių (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini). Iš Testamentų registro išrašo matyti, kad po S. K. mirties nėra registruota palikimo priėmimo faktų. Iš V. B. 1975-03-13 testamento matyti, kad ji jai priklausančią namo , esančio (duomenys neskelbtini), dalį paliko savo sūnui K. B., įpareigodama leisti nemokamai gyventi salkoje palikėjos seseriai S. K.. Iš Panevėžio apskrities 1999 m. gruodžio 7 d. sprendimo Nr.21-62767-16943 matyti, kad į buvusio savininko M. K. nuosavybės teise valdytą nekilnojamąjį turtą V. B. buvo atkurtos nuosavybės teisės į 0,73 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), grąžinant žemę natūra bendrosios nuosavybės teise kartu V. B., P. S., S. K.. Iš Panevėžio apskrities 1999 m. gruodžio 7 d. sprendimo Nr.21-62768-16944 matyti, kad į buvusio savininko M. K. nuosavybės teise valdytą nekilnojamąjį turtą S. K. buvo atkurtos nuosavybės teisės į 0,73 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), grąžinant žemę natūra bendrosios nuosavybės teise kartu V. B., P. S., S. K.. Iš Panevėžio apskrities 1999 m. sausio 26 d. sprendimo Nr.21-53184-13903 matyti, kad į buvusio savininko M. K. nuosavybės teise valdytą nekilnojamąjį turtą V. B. buvo atkurtos nuosavybės teisės į 4,49 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), grąžinant žemę natūra bendrosios nuosavybės teise kartu V. B., P. S., S. K.. Iš Panevėžio apskrities 1999 m. sausio 26 d. sprendimo Nr.21-53183-13902 matyti, kad į buvusio savininko M. K. nuosavybės teise valdytą nekilnojamąjį turtą S. K. buvo atkurtos nuosavybės teisės į 4,49 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), grąžinant žemę natūra bendrosios nuosavybės teise kartu V. B., A. S., J. S., S. K.. Gyventojų registro duomenys taip pat patvirtina, kad M. K. vaikai S. K., gimusi (duomenys neskelbtini), mirė (duomenys neskelbtini), V. B., gimusi (duomenys neskelbtini), mirė (duomenys neskelbtini); S. K. mirė netekėjusi, duomenų apie vaikus nėra; V. B. turėjo sūnų K. B., gimusį (duomenys neskelbtini), kuris mirė (duomenys neskelbtini).

Byloje nagrinėjami paveldėjimo teisiniai santykiai atsirado palikėjos S. K. mirties momentu - (duomenys neskelbtini), todėl ginčo sprendimui taikytinos 1964 m. CK normos su išimtimis, nustatytomis 2000 m. Civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatyme.

Nuo 1965 m. sausio 1 d. iki 1994 m. birželio 10 d. galiojusio 1964 m. CK, o tiksliau jo 573 straipsnis numatė dvi įstatyminių įpėdinių eiles pirmosios eilės–mirusiojo vaikai (jų tarpe ir įvaikiai), sutuoktinis ir tėvai (įtėviai); prie pirmosios eilės įpėdinių priskiriamas taip pat ir mirusiojo vaikas, gimusis po jo mirties; antrosios eilės–mirusiojo broliai ir seserys, jo senoliai tiek iš tėvo pusės, tiek ir iš motinos pusės. LR 1994 m. gegužės 17 d. įstatymu Nr. I-459 1964 metų CK 573 straipsnis buvo pakeistas (pakeitimai įsigaliojo 1994 m. birželio 10 d.) mirusiojo asmens vaikaičius priskiriant prie antros eilės įpėdinių pagal įstatymą, paveldinčių lygiomis dalimis su kitais antros eilės įpėdiniais (1 d. 2 p.), bei nustatant, kad palikėjo vaikaičiai ir provaikaičiai, proseneliai ir prosenelės, sūnėnai ir dukterėčios bei pusbroliai ir pusseserės paveldi tą dalį, kuri būtų priklausiusi mirusiajam šaukiamos eilės įpėdiniui paveldint pagal įstatymus (4 d.).

Pareiškėjos sutuoktinis K. B. yra palikėjos S. K. sūnėnas ( sesers V. B. sūnus). Kadangi S. K. sesuo , atitinkamai K. B. motina ,V. B. palikėjos S. K. mirties momentu – (duomenys neskelbtini)- jau buvo mirusi ( mirė (duomenys neskelbtini)), tai palikėjos sūnėnas K. B., nesant pirmesnės eilės S. K. įpėdinių, kaip ketvirtos eilės įpėdinis, turi teisę į S. K. palikimą pagal įstatymą. Palikėjos sūnėnas K. B. paveldi tą dalį, kuri būtų priklausiusi mirusiajam šaukiamos eilės įpėdiniui paveldint pagal įstatymus ( 1964 m. CK 573 straipsnis).

Palikimas atsiranda palikėjui mirus arba paskelbus jį mirusiu (1964 m. CK 568 straipsnis). Palikimas bendriausia prasme – tai mirusiam fiziniam asmeniui priklausęs turtas. Palikimui įgyti įpėdinis turi jį priimti (1964 m. CK 587 straipsnio 1 dalis). Asmens valią dėl palikimo priėmimo ar nepriėmimo gali lemti įvairios priežastys, asmens ūkiniai, buitiniai ir kiti interesai. Savo esme palikimo priėmimas ar nepriėmimas yra vienašalis sandoris, kuriuo siekiama sukurti tam tikrus teisinius padarinius (1964 m. CK 40 straipsnis ). Taigi palikimo priėmimas ir atsisakymas yra įpėdinio valios aktas, kuriuo sąmoningai siekiama tam tikro teisinio rezultato. Įpėdinio valia priimti palikimą turi būti išreikšta tam tikra įstatyme nustatyta forma ir tvarka. Laikoma, kad įpėdinis palikimą priėmė, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba kai jis padavė palikimo atsiradimo vietos notariniam organui pareiškimą apie palikimo priėmimą (1964 m. CK 587 straipsnio 2 dalis). Palikimo priėmimas, pradedant faktiškai jį valdyti, pagal 1964 m. CK 587 straipsnio 2 dalį, turėjo būti atliekamas aktyviais veiksmais, tokiu atveju nebuvo reikalaujama tokio palikimo priėmimo teisiškai įforminti.

Kaip jau minėta, palikimo priėmimas – tai įpėdinio valios išreiškimas veiksmais, liudijančiais įpėdinio sutikimą įgyti visas teises į palikimą ir prisiimti visas pareigas, kilusias ar galinčias kilti iš palikimo. Tiek pagal nagrinėjamam ginčui spręsti taikytiną 1964 m. CK 587 straipsnio 2 dalį tiek pagal dabar galiojantį CK 5.50 straipsnio 2 dalį, 5.51 straipsnį įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai faktiškai pradėjo valdyti paveldimą turtą arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo.

Nors asmens valia, pradėjus faktiškai valdyti paveldėtą turtą, nėra išreiškiama oficialia forma paduodant įgaliotai institucijai pareiškimą, prašymą ar pan., tačiau toks palikimo priėmimo būdas sukuria tokius pat teisinius padarinius, kaip ir pasinaudojus kitu įstatyme nustatytu palikimo priėmimo būdu – asmuo laikomas priėmusiu palikimą .

Pagal 1964 m. CK 587 straipsnį įgyvendindamas savo teisę į S. K. palikimą įpėdinis K. B. palikimo priėmimo veiksmus po S. K. mirties turėjo atlikti per šešis mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (šiuo metu galiojančio CK 5.50 str. nustatytas trijų mėnesių terminas). Praleidus šį terminą ir jo įstatymo nustatyta tvarka nepratęsus įpėdinis praranda paveldėjimo teisę. Palikimo atsiradimo diena laikoma palikėjo mirties diena, šiuo atveju tai būtų palikėjos S. K. mirties diena- (duomenys neskelkbtini) ( 2000 m. CK 5.3 straipsnio 1 dalis , 1964 m. CK 568 straipsnis).

Šioje byloje nustatyta, kad po palikėjos S. K. mirties įstatymo nustatytu terminu dėl palikimo priėmimo pas notarą kreiptasi nebuvo, duomenų apie testamento sudarymą nėra, todėl palikimas priimtinas pagal įstatymą.

Juridinis faktas dėl palikimo priėmimo gali būti nustatomas tada, kai konstatuojami CK ir teismų praktikoje suformuoti kriterijai, įrodantys palikimo priėmimo faktą. Apie tokių veiksmų atlikimą sprendžiama iš konkrečių įpėdinio veiksmų fakto ir veiksmų pobūdžio. Veiksmų faktas reiškia, kad palikimo priėmimo veiksmai yra atlikti faktiškai – įpėdinis perima mirusiojo turtą ir pradeda jį valdyti. Šiuo atveju nereikalaujama, kad įpėdinio atlikti faktinio palikimo priėmimo veiksmai būtų teisiškai įforminti, t. y. įpėdiniui nebūtina kreiptis į notarą su pareiškimu dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo, į teismą dėl palikimo priėmimo juridinio fakto nustatymo arba į kitas valstybės institucijas. Veiksmų pobūdis – tai įpėdinio aktyvūs veiksmai, iš kurių matyti, kad jis perimtą turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku (tvarko turtą, juo naudojasi, moka už jį mokesčius, atlieka kitus panašaus pobūdžio veiksmus. Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad gali būti reikšmingi asmens veiksmai atlikti ir po nustatyto termino nuo palikimo atsiradimo, nes jie gali rodyti asmens nuoseklumą ar prieštaringumą. Iš to bylose dėl palikimo priėmimo juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo, yra pagrindas daryti išvadas dėl asmens teikiamų įrodymų patikimumo, nes atsiranda pagrindas patikėti aiškinimais, kurie kartu su vėlesniais veiksmais yra logiški ir nuoseklūs, bet galima juos ir atmesti dėl nenuoseklumo kaip nepatikimus ir neįrodytus aiškinimus, prieštaraujančius vėlesniems veiksmams ir aiškinimams.

Iš pareiškėjos pareiškime nurodytų aplinkybių, jos ir liudytojų V. B., Z. P., E. C. paaiškinimų matyti, kad po palikėjos S. K. mirties pareiškėjos sutuoktinis K. B. pasiėmė jos asmeninius daiktus: audimo stakles, austus dirbinius, siūlus, fotonuotraukas, asmeninius užrašus ir pan. Kito turto mirties momentu S. K. neturėjo, todėl K. B. neturėjo galimybės jo priimti ir nepriėmė. Kiti įpėdiniai pretenzijų K. B. dėl tokių veiksmų nereiškė.

Paprastai palikimo priėmimu nelaikoma palikėjo drabužių, patalynės, asmeninių daiktų, dokumentų, laiškų, nuotraukų, šeimos suvenyrų ir relikvijų paėmimas kitų įpėdinių sutikimu. Tačiau jeigu tokių daiktų paėmimas kartu su kitomis byloje nustatytomis reikšmingomis aplinkybėmis patvirtina, kad buvo aktyviai siekiama įgyvendinti palikimo priėmimo teises, tai gali būti pakankamas pagrindas palikimo priėmimui, pradėjus faktiškai valdyti turtą, konstatuoti.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų: NŽT teiktų pareiškimų sutikimų ir kitų dokumentų matyti, kad ties S. K. pavarde eilę kartų yra pasirašęs K. B., įvardindamas save kaip S. K. įpėdinį. Tai rodo, kad K. B. nuo pat S. K. mirties momento, būdamas įsitikinęs, kad yra vienintelis teisėtas S. K. įpėdinis, atliko aktyvius palikimo veiksmus, kuriuos tęsė ilgą laiką. Kiti įpėdiniai dėl to neprieštaravo. Esant tokiai situacijai, byloje surinktų rašytinių įrodymų, pareiškėjos ir liudytojų paaiškinimų visuma, įvertinus įpėdinio K. B. faktinius veiksmus ir jų pobūdį, elgesio nuoseklumą, aktyvumą, tai, kad įpėdinis su paveldėtinu turtu elgėsi kaip paveldimo turto savininkas ir tai truko gana ilgą laiką iki pat K. B. mirties, darytina išvada, kad K. B. po savo tetos S. K. mirties (duomenys neskelbtini) įstatymo nustatytu terminu priėmė palikimą faktiniu valdymu, todėl pareiškimas tenkintinas ir nustatytinas juridinę reikšmę turintis faktas.

Bylinėjimosi išlaidos valstybei priteistinos iš pareiškėjos ( CPK 88, 92-93, 96 straipsniai).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis išdėstytu ir CPK 259-260 straipsniais, 270, 293, 448 straipsniais teismas

nusprendžia:

Pareiškėjos G. B. pareiškimą tenkinti.

Tikslu įteisinti paveldėjimo teisinius santykius ir gauti paveldėjimo teisės liudijimą pagal įstatymą nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad K. B., a. k. (duomenys neskelbtini) miręs (duomenys neskelbtini), po S. K., a. k. (duomenys neskelbtini) mirusios (duomenys neskelbtini), mirties atsiradusį palikimą pagal įstatymą priėmė faktiškai pradėdamas atsiradusį palikimą valdyti nuo pat atsiradimo momento įstatymo nustatytu terminu ir palikimą valdė nuosavybės teise iki savo mirties (duomenys neskelbtini).

Priteisti iš G. B., a. k. (duomenys neskelbtini) 28,50 Eur ( dvidešimt aštuonis eurus 50 ct) bylinėjimosi išlaidų valstybei, pinigus pervedant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR FM, įm. k. 188659752, atsisk. sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), AB „Swedbank“, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660.

Sprendimą per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos galima skųsti apeliaciniu skundu Panevėžio apygardos teismui per Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmus.