Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

probuojamajam T. K., jo gynėjui advokatui Gediminui Skaisčiui, įstatyminiam atstovui M. K. (nuotoliniu būdu),

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo Lietuvos probacijos tarnybos Vilniaus regiono skyriaus (toliau – Probacijos tarnyba) teikimą dėl auklėjamojo poveikio priemonių pakeitimo probuojamajam T. K., a. k. (duomenys neskelbtini) šiuo metu gyvenančiam „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta – (duomenys neskelbtini).

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Vilniaus miesto apylinkės teisme gautas Probacijos tarnybos teikimas, kuriuo prašoma pakeisti T. K. paskirtas auklėjamojo poveikio priemones – įspėjimą ir elgesio apribojimą į kitą – atidavimą į specialią auklėjimo įstaigą. Teikime nurodyta, kad T. K. elgesį Probacijos tarnyba kontroliuoja nuo 2020 m. rugpjūčio 25 d. Bausmės pabaiga – 2021 m. liepos 31 d. Taip pat teikime nurodyta, kad T. K. paskirtos auklėjimo poveikio priemonės vykdymo metu du kartus baustas administracine tvarka pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 485 straipsnio 1 dalį, 115 straipsnio 1 d. bei T. K. atžvilgiu buvo pradėti du ikiteisminiai tyrimai pagal BK 284, 286 straipsnius. Teikime taip pat nurodyta, kad T. K. netinkamai vykdo teismo skirto įpareigojimą tęsti mokslą bei pažeidė įpareigojimą nustatytu laiku būti namuose bei gauta informacija, kad 2020 m. lapkričio 24 d. T. K. galimai vartojo psichiką veikiančias medžiagas. Atsižvelgiant į probuojamojo elgesį priežiūros metu, Probacijos tarnyba prašo pakeisti auklėjamo poveikio priemones.

Teismo posėdžio metu Probacijos tarnybos atstovė teikimą palaikė ir prašė jį tenkinti. Papildomai nurodė, kad Probacijos tarnyba T. K. raštu įspėjo vieną kartą dėl auklėjamojo poveikio priemonių nevykdymo.

Teismo posėdžio metu prokuroras siūlė teikimo netenkinti, kadangi nėra teisinio pagrindo tenkinti teikimo. T. K. buvo skirtas tik vienas įspėjimas, o sprendžiant šį klausimą yra reikalingi ne mažiau kaip du įspėjimai.

Probuojamasis T. K. teismo posėdžio paaiškino, kad buvo nubaustas administracine tvarka dėl alkoholio vartojimo ir piešimo ant sienos. Galvojo, kad pajuokaus su draugais. Norėjau nuvalyti, bet apsauginiai neleido. Namie laiku nebuvo, nes būdavo šventėje, būdavo dienų, kad į darbą reikėjo nuvažiuoti. Dabar jis su tėčiu gyvena (duomenys neskelbtini) iki kovo 3 d. Dabar jis mokosi nuotoliniu būdu ir siunčia auklėtojai padarytas užduotis, bendrauja su priklausomybių ligų specialistais, psichologu. Sekasi normaliai. Buvimas (duomenys neskelbtini) jam padeda keistis. Nesutinka su probacijos tarnybos teikimu.

Probuojamojo T. K. gynėjas advokatas teismo posėdžio metu prašė teikimo netenkinti, jis yra nepagrįstas.

Probuojamojo T. K. įstatyminis atstovas M. K. teismo posėdžio metu prašė teikimo netenkinti. Nurodė, kad laiškas su raštu apie įspėjimą buvo gautas pavėluotai, todėl jie negalėjo atvykti į probacijos tarnybą atgaline data. Dabar jis su sūnumi gyvena (duomenys neskelbtini). Iš probacijos pagalbos jo sūnus nesulaukė, taip pat ir jis kreipėsi, probacija jam neperskambindavo. Sūnaus elgesys dabar labai pasikeitė – į gerąją pusę.

Motyvuojamoji dalis

Teikimas netenkintinas.

Remiantis Lietuvos Respublikos probacijos įstatymo 29 straipsnio 2 dalimi probacijos tarnybų teikimu teismas gali pakeisti probuojamajam paskirtas auklėjamojo poveikio priemones, <...> ir (ar) pareigas kitomis <...> BK 82 straipsnyje numatytomis auklėjamojo poveikio priemonėmis.

BK 89 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad jeigu nepilnametis, kuriam yra paskirtos dvi ar trys auklėjamojo poveikio priemonės, jų nevykdo ar netinkamai jas vykdo ir dėl to buvo ne mažiau kaip du kartus įspėtas, teismas, remdamasis šių priemonių vykdymą kontroliuojančių institucijų teikimu, gali pakeisti jas kitomis auklėjamojo poveikio priemonėmis, įskaitant atidavimą į specialią auklėjimo įstaigą.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. liepos 17 d. nutartimi nepilnamečiui T. K. paskirtos auklėjamojo poveikio priemonės – įspėjimas ir elgesio apribojimas 12 mėnesių, įpareigojant jį: 1) būti namuose nuo 22.00 val. iki 6.00 val.; 2) tęsti mokslą; 3) be institucijos, kontroliuojančios šio auklėjimo poveikio priemonės vykdymą, žinios nekeisti gyvenamosios vietos.

Probacijos tarnyba kontroliuoja T. K. elgesį nuo 2020 m. rugpjūčio 25 d., jis ir jo įstatyminis atstovas tėvas M. K. 2021 m. liepos 31 d. pasirašytinai supažindinti su auklėjamo poveikio priemonių tvarka ir sąlygomis, pareigomis ir draudimais, vykdymo ir vengimo vykdyti teisinėmis pasekmėmis. T. K. taip pat buvo sudarytas individualus probuojamojo priežiūros planas.

Teikime nurodyta, kad T. K. netinkamai vykdo teismo skirtą įpareigojimą tęsti mokslą. VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ 2020 m. rugsėjo 24 d. ir 2020 m. lapkričio 24 d. raštuose nurodė, kad T. K., būdamas (duomenys neskelbtini) gimnazijos klasėje, nevykdo mokymosi sutarties, nesilaiko sutartinių įsipareigojimų, nedalyvauja pamokose nuotoliniu būdu. Mokinio elgesio mokymosi įstaiga nevertino, kadangi T. K. nedalyvauja pamokose, o įstaigoje pradėjo mokytis neseniai. Bylos duomenimis, T. K. nėra pašalintas iš mokinių sąrašų, toliau tęsia mokslą. BĮ „(duomenys neskelbtini)“ (toliau – (duomenys neskelbtini)) pateiktame 2020 m. gruodžio 9 d. rašte nurodyta, kad pats nepilnametis paprašė pagalbos įsitraukti į ugdymosi procesą ir šiuo metu stengiasi atlikti praleistas užduotis bei nurodė, kad T. K. kiekvieną dieną domisi paskirtais namų darbais. Esant tokioms aplinkybėms, negalima daryti neabejotinos išvados, kad T. K. aptartas pažeidimas, yra piktybiškas ir sistemingas.

Iš asmens bylos matyti, kad T. K. iš tikrųjų netinkamai vykdė teismo paskirtą įpareigojimą nustatytu laiku būti namuose nuo 22.00 iki 6.00 val. Pirmą kartą šio įpareigojimo pažeidimas užfiksuotas 2020 m. rugpjūčio 23 d. 0.47 val., kai T. K. buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas su administraciniu nurodymu pagal ANK 485 straipsnio 1 dalį, antrą kartą – (duomenys neskelbtini) policijos komisariato vyresn. tyrėjai 2020 m. lapkričio 6 d. neradus namuose nustatytu laiku turėjusio būti T. K., trečią kartą buvo gauti pranešimai, kad T. K. išėjo iš namų 2020 m. lapkričio 24 d. 0.00 val. ir grįžo tik 8.00 val. Asmens byloje yra tik vienas probuojamojo paaiškinimas, kuriame jis nurodė, kad 2020 m. lapkričio 24 d. nebuvo namuose, nes buvo draugės gimtadienyje; į Probacijos tarnybą neatvykdavo, nes nuo 2020 m. rugsėjo mėnesio dirbo. Teismo vertinimu, toks T. K. elgesys nėra pavyzdinis, ir jo paaiškinime nurodytos aplinkybės negali būti laikomos pateisinančiomis jo veiksmus, tačiau BK 89 straipsnio 2 dalyje imperatyviai nurodyta, kad nepilnametis, kuriam yra paskirtos dvi ar trys auklėjamojo poveikio priemonės, jų nevykdo ar netinkamai jas vykdo, turi būti įspėtas ne mažiau kaip du kartus. Šiuo atveju remiantis asmens byloje esančia medžiaga, Probacijos tarnyba už netinkamą elgesį probuojamąjį įspėjo tik vieną kartą – 2020 m. lapkričio 23 d. dėl to, jog T. K. nustatytu laiku 2020 m. lapkričio 6 d. nebuvo namuose ir kviečiamas neatvykdavo į Probacijos tarnybą, nesusisiekdavo bei nenurodydavo neatvykimo priežasčių. Asmens byloje nėra daugiau jokių kitų įspėjimų, išskyrus paminėtąjį. Tai patvirtino ir Probacijos tarnybos atstovė teismo posėdžio metu, nurodydama, kad probuojamasis oficialiai buvo įspėtas tik vieną kartą. Atsižvelgiant į tai, jog Probacijos tarnyba neįspėjo T. K. baudžiamojo įstatymo nustatyta tvarka – du kartus, pakeisti paskirtų auklėjamo poveikio priemonių kitomis, įskaitant atidavimą į specialią auklėjimo įstaigą, net ir nustačius netinkamą įpareigojimo vykdymą, teismas neturi teisinio pagrindo ir vien dėl to teikimas negali būti tenkinamas.

Iš bylos medžiagoje esančių duomenų matyti, jog nepaisant nustatytų T. K. padarytų pažeidimų, jo veiksmuose negalima nepastebėti daug teigiamų veiksnių, ypatingai nuo tada, kada T. K. kartu su tėvu apsigyveno (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) patvirtino, kad T. K. ir jo šeimai nuo 2020 m. lapkričio 30 d. yra taikomas atvejo vadybos procesas, kuriame numatytos priemonės, reikalingos T. K. elgesio korekcijai teigiama linkme, šeimos psichologinei būklei pagerinti, santykiams su sūnumi atkurti. (duomenys neskelbtini) pateiktame rašte atvejo vadybininkė nurodė, kad per T. K. buvimo kartu su tėvu (duomenys neskelbtini) laikotarpį nebuvo užfiksuota (duomenys neskelbtini) vidaus tvarkos taisyklių pažeidimų, T. K. maloniai ir mandagiai bendrauja ir bendradarbiauja su (duomenys neskelbtini) darbuotojais, aktyviai įsitraukia į visas (duomenys neskelbtini) organizuojamas užimtumo veiklas, po truputį užmezga kontaktą su psichologe, konsultacijos/stebėjimas vyksta neformaliai, vyksta palaikomieji pokalbiai. Taip pat nurodė, kad šiai dienai nepilnametis yra motyvuotas tęsti mokslus VšĮ „(duomenys neskelbtini)“, pats paprašė pagalbos įsitraukti į ugdymosi procesą ir atlikti praleistas užduotis. (duomenys neskelbtini) atvejo vadybininkė pažymėjo, jog T. K. kiekvieną dieną domisi paskirtais namų darbais bei sutiko apsilankyti vaikų ir paauglių psichiatro konsultacijoje. Teisiamojo posėdžio metu T. K. savo elgesį taip pat vertino kritiškai. Be to, (duomenys neskelbtini) atvejo vadybininkė nurodė, kad T. K. tėvas ir motina nuolat stengiasi vykdyti pagalbos plane iškeltus uždavinius, konsultuojasi su specialistais dėl paauglio destruktyvaus elgesio, savarankiškai ieško pagalbos būdų pakeisti sūnaus požiūrį į gyvenimą, koreguoti jo netinkamą elgesį, užtikrinti jo ugdymą bei užkirsti kelią psichotropinių medžiagų vartojimui bei informavo, kad T. K. elgesys šiai dienai yra pagerėjęs. Visos šios aplinkybės teigiamai charakterizuoja probuojamąjį ir leidžia daryti išvadą, kad ne tik nepilnametis T. K., bet ir jo tėvai aktyviai dalyvauja nepilnamečio probuojamojo resocializacijoje, rūpinasi sūnumi ir deda maksimalias pastangas T. K. elgesį keisti teigiama linkme. Reikšminga ir tai, kad po teikimo gavimo, teisme nebuvo gauta informacijos apie naujus auklėjamojo poveikio priemonių ar kitų probacijos sąlygų pažeidimus. Visos šios aplinkybės ir jau dabar stebimas akivaizdus nepilnamečio elgesio pokytis į gerąją pusę, leidžia teismui pagrįstai manyti, kad T. K. ateityje taip pat laikysis visuomenėje priimtinų elgesio taisyklių ir įstatymų reikalavimų. Pažymėtina ir tai, jog atidavimą į specialią auklėjimo įstaigą tikslinga taikyti tik tuomet, kai nebegalima skirti kitų, švelnesnių auklėjamojo poveikio priemonių arba kai kitos auklėjamo poveikio priemonės jau buvo taikytos anksčiau, tačiau nedavė pageidaujamų rezultatų. Reikšminga ir tai, kad teikime nurodyti ikiteisminiai tyrimai T. K. atžvilgiu nutraukti.

Teismas, įvertinęs nustatytų aplinkybių visumą, daro išvadą, kad nėra nei formalaus, nei materialaus pagrindo taikyti BK 89 straipsnio 2 dalį ir Probacijos įstatymo 29 straipsnio 2 dalies nuostatas, todėl Probacijos tarnybos teikimas pakeisti T. K. auklėjamojo poveikio priemones kitomis atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsniu, Lietuvos Respublikos probacijos įstatymo 29 straipsnio 2 dalimi,

nutaria:

Lietuvos probacijos tarnybos Vilniaus regiono skyriaus teikimą atmesti.

Nutartis per septynias dienas nuo jos gavimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.