Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo VSDFV Klaipėdos skyriaus ieškinį atsakovui UAB DK „PZU Lietuva“ dėl žalos atlyginimo, tretysis asmuo S. G.,

Aprašomoji dalis

NUSTATĖ:

ieškovas kreipėsi į teismą ir nurodė, kad 2008-09-30 d. įvykusio autoįvykio metu (nelaimingo atsitikimo pakeliui iš darbo 2008-11-04 aktas Nr. 30) nukentėjo I. Š., o minėto eismo įvykio kaltininke buvo pripažinta tretysis asmuo S. G., vairavusi automobilį MITSUBISHI SPACE WAGON, Valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurio valdytojų civilinę atsakomybę buvo apdraudęs atsakovas, be to, šis nelaimingas atsitikimas ieškovo 2009-02-27 d. Sprendimu Nr. SDRG-12 buvo pripažintas draudiminiu įvykiu ir I. Š. laikotarpiais nuo 2008-09-30 d. iki 2009-07-21 d. (imtinai), 2009-07-23 d. iki 2009-09-10 d. (imtinai) buvo laikinai nedarbinga ir jai buvo paskirta 21121,80 Lt sumai dydžio ligos pašalpa, be to, 2009-08-07 d. Nr. SNADG-98 Sprendimu jai buvo paskirta 10409,71 Lt sumai dydžio netekto darbingumo vienkartinė kompensacija (Viso - 31531,51 Lt suma). Ieškovas nurodė, jog nukentėjusiajai I. Š., apdraustajai valstybiniu socialiniu draudimu, atsakovas, kaip atsakingas draudikas, atlygino regreso tvarka išmokėtas išmokas, t. y. pervedė ieškovui 21121,80 Lt sumai dydžio ligos pašalpą, tačiau 2009-12-22 d. Nr. (6.12) SI1-44848 atsakovas atsisakė patenkinti ieškovo pretenziją dėl 10409,71 Lt sumos dydžio netekto darbingumo vienkartinės kompensacijos sugrąžinimo ieškovui, vadovaudamasis Lietuvos apeliacinio teismo 2009-02-10 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-32/2009, pagal kurią buvo kreiptasi į LR Konstitucinį Teismą dėl draudimo išmokas išmokėjusių valstybinio socialinio draudimo įstaigų reikalavimų apimties ribų nustatymo ir buvo sustabdyta ši civilinė byla iki LR Konstitucinio Teismo nutarimo paskelbimo. Ieškovas taip pat nurodė, kad I. Š. išmokėjo 10409,71 Lt dydžio netekto darbingumo vienkartinę kompensaciją, kurią atgręžtinio reikalavimo teise šiuo atveju turi atlyginti atsakovas, t. y. sutinkamai su LR CK 6.280 str. 1 d. bei 6.290 str. 3 d. nuostatomis, LR Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 19 str. 10 d. nuostatomis bei LR Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 18 str. 1 d. nuostatomis, atsakovas privalo atlyginti ieškovui išmokėtą netekto darbingumo vienkartinę kompensaciją. Ieškovas nurodė, kad 2012-04-18 d. LR Konstitucinis Teismas priėmė nutarimą, kuriuo pasisakė dėl pareikštų prašymų, tačiau nutraukė bylos dalį dėl LR CK 6.290 str. 1 d. ir 3 d. nuostatų, tiek, kiek pagal pareiškėjus, jose nėra nustatytos aiškios socialinio draudimo išmokų, mokamų sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo atvejais, įskaitymo į atlygintinos žalos dydį ribos, ir tiek, kiek pasak pareiškėjo Vilniaus apygardos teismo, joje nėra nustatytos aiškios socialinio draudimo išmokų, mokamų sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo atvejais, sąvokos, atitikties LR Konstitucijai, o taip pat ir dėl LR Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 19 str. 10 d. nuostatų tiek, kiek joje nėra nustatytos aiškios socialinio draudimo išmokų, mokamų sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo atvejais, taip pat laidojimo pašalpos įskaitymo į atlygintinos žalos dydį bei atlygintinos žalos rūšį ribų apimties bei kt. pateiktų prašymų, kadangi pateikti prašymai yra nežinybingi LR Konstituciniam Teismui, be to LR Konstitucinis Teismas konstatavo, jog sutinkamai su LR CK 6.290 str. 1 d. nuostatomis, į atlygintinos žalos dydį yra įskaitomos ne visos socialinio draudimo išmokos, o tik išmokos, mokamos sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo atvejais. Ieškovas taip pat nurodė, jog LR CK normos turi aukštesnę juridinę galią ir kiti įstatymai negali kitaip reguliuoti ar prieštarauti konkrečiai pagrindiniame įstatyme įtvirtintai nuostatai dėl valstybinio socialinio draudimo įstaigų regreso teisės. Ieškiniu bei patikslintu ieškiniu ieškovas prašė teismo išieškoti iš atsakovo 10409,71 Lt sumą už išmokėtą netekto darbingumo vienkartinę kompensaciją (b.l. 1-1A ; 153-154). Teismo posėdžio metu ieškovo atstovė patikslintą ieškinį palaikė pilnai ir prašė teismo jį tenkinti pilnutinai (b.l. 145-149 ; 150-151).

Atsakovas pateikė teismui atsiliepimą, kuriuo nesutiko su ieškiniais reikalavimais ir nurodė, kad pagal egzistuojantį teisinį reglamentavimą, t. y. LR CK 6.290 str. 3 d. nuostatas, išmokėjęs socialinio draudimo išmokas, ieškovas įgyja atgręžtinio reikalavimo teisę į atsakingo už žalą asmens civilinę atsakomybę apdraudusį draudiką, tačiau toks reglamentavimas prieštarauja LR Konstitucijai, be to, LR Konstitucinis Teismas 2012-04-18 d. nutarime konstatavo, jog sutinkamai su LR CK 6.290 str. 3 d. nustatytu teisiniu reguliavimu, draudimo išmokas išmokėjusios socialinio draudimo įstaigos įgyja reikalavimo teisę į žalą padariusį asmenį dėl tokio dydžio socialinio draudimo išmokos ar jo dalies, kiek ja atlyginama dėl sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo nukentėjusiam asmeniui ar jo šeimos nariams padaryta turtinė žala, t. y. tais atvejais kai draudimo išmoka yra lygi nukentėjusiam asmeniui padarytos turtinės žalos dydžiui arba mažesnė už jį, socialinio draudimo įstaiga turi reikalavimo teisę į žalą padariusį asmenį dėl visos draudimo išmokos, o tuo atveju, kai draudimo išmoka yra didesnė už nukentėjusiam asmeniui padarytos turtinės žalos dydį, socialinio draudimo įstaiga turi reikalavimo teisę į žalą padariusį asmenį dėl socialinio draudimo išmokos dalies, kuria atlyginama nukentėjusiam asmeniui ar jo šeimos nariams padaryta turtinė žala, todėl darytina išvada, kad socialinio draudimo įstaigų atgręžtinio reikalavimo teisė nėra absoliuti, o reikalavimai dėl išmokėtų socialinio draudimo išmokų grąžinimo gali būti tenkinami tik nustačius, jog pastarosios yra lygios nuketėjusiųjų trečiųjų asmenų patirtai žalai arba mažesnės už ją. Atsakovas taip pat nurodė, jog nagrinėjamoje byloje, nustatant atsakovo pareigą grąžinti ieškovui išmokėtas socialinio draudimo išmokas, turi būti konstatuota, kad ieškovo nukentėjusiajai išmokėtos socialinio draudimo išmokos, iš dalies ar pilnai grąžina ją į tą turtinę padėtį, kurioje ji buvo prieš kelių eismo įvykį, bet nesudaro sąlygų nepagrįstam jos praturtėjimui, be to remiantis LR nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymo 19 straipsnį, ieškovo išmokėta vienkartinė socialinio draudimo išmoka nėra siejama su objektyviai įrodytu ir konstatuotu negautų pajamų praradimo faktu. Atsakovas nurodė, kad negautas pajamas I. Š. kompensavo ieškovo išmokėta ligos pašalpa ir kurią atsakovas grąžino ieškovui ne ginčo tvarka, todėl teismui patenkinus šį ieškinį, bus paneigtas civilinės atsakomybės kompensacinis tikslas, o ieškovui bus suteikta daugiau teisių, nei jų turėjo pradinis kreditorius (t. y. nukentėjusioji I. Š.), tuo iš esmės pažeidžiamos LR CK 6.311 str. nuostatos, kad tretysis asmuo, kuriam pereina reikalavimo teisė, negali įgyti daugiau teisių, negu jų turėjo pradinis kreditorius, tokiu būdu atsakovui būtų perkelta konstitucinė LR Valstybės pareiga teikti socialinę paramą, o tai pažeistų LR Konstitucijos 52 str. nuostatas bei proporcingumo principą, kadangi žalą padaręs asmuo tokiu atveju privalėtų atlyginti daugiau žalos, nei realiai jos padarė. Atsakovas prašė teismo ieškinį ir patikslintą ieškinį atmesti kaip nepagrįstą bei neįrodytą (b.l. 28-30 ; 36-38 ; 138-140). Teismo posėdžio metu atsakovo atstovė prašė teismo patikslintą ieškinį atmesti kaip nepagrįstą bei neįrodytą (b.l. 138-140 ; 150-151).

Tretysis asmuo pateikė teismui atsiliepimą, kuriuo su ieškiniais reikalavimais nesutiko ir nurodė, jog savo nesutikimą ji grindžia tais pačiais motyvais, kurie yra nurodyti ir atsakovo atsiliepime į ieškinį (b.l. 164). Tretysis asmuo į teismo posėdį neatvyko, apie teismo posėdžio vietą ir laiką trečiajam asmeniui yra pranešta tinkamai, teisme gautas prašymas šią civilinę bylą nagrinėti jai nedalyvaujant, todėl ši civilinė byla yra nagrinėjama trečiajam asmeniui nedalyvaujant (b.l. 158).

Ieškinys tenkintinas pilnutinai.

Iš civilinėje byloje esančių įrodymų turinio, šalių atstovų paaiškinimų nustatyta, 2008-09-30 d. įvykusio autoįvykio metu (nelaimingo atsitikimo pakeliui iš darbo 2008-11-04 aktas Nr. 30) nukentėjo I. Š. ir minėto eismo įvykio kaltininke buvo pripažinta tretysis asmuo S. G., vairavusi automobilį MITSUBISHI SPACE WAGON, Valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurios valdytojų civilinę atsakomybę buvo apdraudęs atsakovas (b.l. 19, 32-34). Pažymėtina tai, jog atsakovas neginčija tų faktinių aplinkybių, kad I. Š. sužalojimas eismo įvykio metu buvo pripažintas draudiminiu įvykiu ir eismo įvykio kaltininke buvo pripažinta tretysis asmuo S. G. bei įvykyje dalyvavusi transporto priemonė buvo apdrausta transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, kurią buvo apdraudęs atsakovas (LR CPK 182 str.1 d. 5 p., 187 str.). Iš byloje esančių rašytinių įrodymų turinio taip pat nustatyta, jog 2008-09-30 d. įvykęs nelaimingas atsitikimas ieškovo 2009-02-27 d. Sprendimu Nr. SDRG-12 buvo pripažintas draudiminiu įvykiu ir dėl šio įvykio nukentėjusioji I. Š. laikotarpyje nuo 2008-09-30 d. iki 2009-07-21 d. (imtinai), 2009-07-23 d. iki 2009-09-10 d. (imtinai) buvo laikinai nedarbinga ir dėl šio įvykio nukentėjusiajai I. Š. laikotarpyje nuo 2009-07-21 d. iki 2010-01-20 d. (imtinai) buvo nustatytas 75 % darbingumo lygis bei jai ieškovo 2009-08-07 d. Nr. SNADG-98 Sprendimu buvo paskirta 10409,71 Lt sumai dydžio netekto darbingumo vienkartinė kompensacija (b.l. 3, 4-15, 63-68, 142, 153-154).

Pažymėtina tai, kad sutinkamai su LR Asmenų draudimo valstybės lėšomis sąlygų 26 p. nuostatomis, įstaigos, išmokėjusios draudimo sumas ir kompensacijas, įgyja reikalavimo (t. y. regreso) teisę į žalą padariusius juridinius ir fizinius asmenis LR CK nustatyta tvarka, o LR CK 6.290 str. 1 d. ir 3 d. nuostatose yra numatyta, jog socialinio draudimo išmokos, mokamos sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo atvejais, yra įskaitomos į atlygintinos žalos dydį ir draudimo išmokas išmokėjusios socialinio draudimo įstaigos įgyja regreso teisę į žalą padariusį asmenį.

Pažymėtina ir tai, jog LR Konstitucinis Teismas 2012-04-18 d. nutarimu išaiškino tai, kad LR CK 6.290 str. 1 d. nuostatose nurodytos „socialinio draudimo išmokos, mokamos sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo atvejais“, yra socialinio draudimo santykius reguliuojančiuose įstatymuose (inter alia LR Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatyme, LR Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatyme bei LR Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatyme) numatytos išmokos, mokamos apdraustajam asmeniui ar jo šeimos nariams apdraustojo asmens sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo atvejais, inter alia ligos dėl nelaimingo atsitikimo darbe, pakeliui į darbą ar iš darbo arba profesinės ligos pašalpa, netekto darbingumo vienkartinė kompensacija, netekto darbingumo periodinė kompensacija, vienkartinė draudimo išmoka apdraustajam mirus dėl draudiminio įvykio, periodinė draudimo išmoka apdraustajam mirus dėl draudiminio įvykio, ligos pašalpa bei našlaičių pensija, be to, šiame minėtame nutarime buvo taip pat nurodyta, kad LR CK 290 str. 1 d. nuostatose nustatytas teisinis reguliavimas turi būti aiškintinas kitų LR CK normų, nustatančių padarytos žalos atlyginimo pagrindus, kontekste. Sutinkamai su LR CK 290 str. 3 d. nuostatose nustatytu teisiniu reguliavimu, draudimo išmokas išmokėjusios socialinio draudimo įstaigos įgyja reikalavimo teisę į žalą padariusį asmenį dėl tokio dydžio socialinio draudimo išmokos ar jos dalies, kiek ja atlyginama dėl sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo nukentėjusiam asmeniui ar jo šeimos nariams padaryta turtinė žala, t. y. tais atvejais, kai draudimo išmoka yra lygi nukentėjusiam asmeniui padarytos turtinės žalos dydžiui arba mažesnė už jį, socialinio draudimo įstaiga turi reikalavimo teisę į žalą padariusį asmenį dėl visos draudimo išmokos, o tuo atveju, kai draudimo išmoka yra didesnė už nukentėjusiam asmeniui padarytos turtinės žalos dydį, socialinio draudimo įstaiga turi reikalavimo teisę į žalą padariusį asmenį dėl socialinio draudimo išmokos dalies, kuria atlyginama nukentėjusiam asmeniui ar jo šeimos nariams padaryta turtinė žala, o sutinkamai su LR Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 18 str. 1 d. nuostatomis, fiziniai ir juridiniai asmenys, kurių veiksmais buvo padaryta turtinė žala valstybinio socialinio draudimo fondui, privalo tą žalą atlyginti įstatymų nustatyta tvarka. Pažymėtina tai, jog sutinkamai su LR Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 19 str. 10 d. nuostatomis, asmenys, kurie teisės aktų nustatyta tvarka turi regreso ar subrogacijos teisę į žalą padariusį asmenį, pretenziją dėl išmokos gali pateikti tiesiogiai kaltininko civilinę atsakomybę apdraudusiam draudikui arba, jei tokio nėra, žalą padariusiam asmeniui.

Ištyręs šioje civilinėje byloje esančius rašytinius įrodymus, šalių atstovų paaiškinimus, teismas daro išvadą, kad ieškovo ieškinys yra pagrįstas ir tenkintinas, kadangi iš visos šios civilinės bylos medžiagos matyti, jog ieškovas norminių aktų tvarka pilnai įrodė nukentėjusiajai I. Š. 10409,71 Lt sumai apskaičiuotos bei išmokėtos netekto darbingumo vienkartinės kompensacijos pagrįstumą bei teisėtumą, o atsakovas šioje civilinėje byloje neįrodė tų aplinkybių, kad visgi ginčijama išmokėta netekto darbingumo vienkartinė kompensacija yra nepagrįsta ir tokiu būdu sudaro teisines sąlygas nukentėjusiajai I. Š. į nepagrįstą jos praturtėjimą, todėl atsakovo argumentai šioje dalyje yra atmestini kaip neįrodyti bei nepagrįsti (LR CPK 176 str. – 179 str.). Pažymėtina tai, jog sužalojus asmens sveikatą, asmeniui padarytos žalos objektyviai neįmanoma tiksliai įvertinti pinigais, nes sveikata yra asmeninė neturtinė vertybė ir tokiais atvejais asmeniui padaroma ne tik turtinės, bet ir neturtinės žalos, todėl teisės aktai, kuriuose yra įtvirtintas piniginių kompensacijų išmokėjimas dėl nelaimingo atsitikimo pakeliui iš darbo atvejais, turi būti vertinami kaip specialieji teisės aktai, nustatantys sveikatai padarytos žalos dydžio apskaičiavimo specialias metodikas, be to, tiek socialinio, tiek privataus draudimo atvejais yra taikomas abstraktus kriterijus – išmokėta draudimo išmoka (t. y. kompensacija) yra apskaičiuojama pagal tam tikrus standartizuotus kriterijus ir dėl to turėtų būti preziumuojama, kad išmokėtas draudimo atlyginimas (t. y. kompensacija) visiškai kompensuoja padarytą žalą, todėl teismas daro išvadą, jog šiuo atveju ieškovo ieškiniai reikalavimai atsakovui yra visiškai pagrįsti ir įrodyti, o atsakovo argumentai yra atmestini kaip nepagrįsti bei neįrodyti (LR CPK 176 str. – 179 str.) (LAT 2008-11-17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-496/2008 m.).

Esant aukščiau nurodytoms aplinkybėms, ieškovo ieškinys tenkintinas pilnutinai ir iš atsakovo ieškovo naudai išieškotina 10409,71 Lt suma už išmokėta netekto darbingumo vienkartinę kompensaciją.

Sutinkamai su LR CPK 92 str. ir 96 str. 1 d. nuostatomis, iš atsakovo valstybės naudai išieškotinas 312,00 Lt žyminis mokestis bei 21,23 Lt pašto išlaidos.

Kiti šalių išdėstyti argumentai bei byloje pateikti įrodymai neturi reikšmės teisingam bylos išsprendimui.

Rezoliucinė dalis

NUSPRENDĖ:

ieškinį tenkinti pilnutinai.

Išieškoti iš atsakovo UAB DK „PZU Lietuva“, į/k 110057869, buveinė Konstitucijos pr. 7, Vilniuje, ieškovo VSDFV Klaipėdos skyriaus, į/k 193180814, buveinė Smiltelės g. 12A, Klaipėdoje, naudai 10409,71 Lt sumą už išmokėtą netekto darbingumo vienkartinę kompensaciją.

Išieškoti iš atsakovo UAB DK „PZU Lietuva“, į/k 110057869, buveinė Konstitucijos pr. 7, Vilniuje, valstybės naudai 312,00 Lt žyminį mokestį bei 21,23 Lt pašto išlaidas.

Sprendimas per 30 dienų apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto 1 apylinkės teismą.