- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2019-06-04
- Bylos Nr.
- 1-1098-476/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-20274-2019-0
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Irena Narbutienė
- Kaltinamasis
- V. M.
Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų teisėja Irena Narbutienė išnagrinėjo Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokurorės Vaidos Andriulaitienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, kurioje V. M., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuva, pilietybė Lietuvos, nevedęs, nedirbantis, 5 klasių išsilavinimo, gyv. vieta (duomenys neskelbtini), gyvenamoji vieta nedeklaruota, teistas: 2016-09-20 Raseinių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - ) BK 284 str. 1 d., 178 str. 1 d., paskirta bausmė 1 metai 6 mėnesiai laisvės atėmimo, vadovaujantis BK 75 str., bausmės vykdymas atidėtas 2 m. 2017-03-14 Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas panaikintas ir nuteistasis pasiųstas atlikti 1 m., 6 mėn., laisvės atėmimo bausmę. 2017-07-20 Vilniaus apygardos teismo nuosprendžiu pagal BK 294 str. 1 d. paskirta bausmė 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo. Vadovaujantis BK 63 str. 1, 4, 9 d., paskirta bausmę dalinio sudėjimo būdu subendrinus su 2016-09-20 Raseinių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta galutinė bausmė 2 metai laisvės atėmimo. Bausmę atlikęs, teistumas neišnykęs,
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
V. M. 2019 m. gegužės 15 d., apie 19.55 val., (duomenys neskelbtini) ties pastatu Nr. 4, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, alkoholio matuokliu Alcotest 7510 Nr. ARJK - 0087, patikros Nr. 0853709, 2019 m. gegužės 15 d., apie 20.11 val., nustatytas 2.11 promilių neblaivumas, 20.33 val. nustatytas 1,97 promilės neblaivumas, vairavo V. K. priklausantį automobilį VW Passat valstybinis, Nr. (duomenys neskelbtini)
Kaltinamasis V. M. apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad 2019 m. gegužės 15 d., nuo pietų tikslaus laiko nežino, buvo pas Ž. J., adresu (duomenys neskelbtini). Kartu buvo Ž. G. ir jos sesuo pavardė G., vardo neprisimena. Matė, kad pas Ž.kieme stovį automobilis VW Passat, tačiau kam jis priklausė nežinojo. Neatsimena Ž. ar Ž. paklausė kas gali pavairuoti automobilį iki parduotuvės. Kiek žino, nei Ž., nei Ž. neturi vairuotojo pažymėjimo ir nemoka vairuoti. Sutiko ir vairavo automobilį VW Passat, automobilio rakteliai buvo užvedimo spynelėje, kartu važiavo Ž., tada vairavo būdamas blaivus. Nusipirko alkoholio ir grįžę pas Ž. į namus ten su Ž. su jos seserimi ir Ž. gėrė alų. Apie 20.00 val., Ž. pasiūlė važiuoti dar parsivežti alkoholio. Ž. žinojo ir leido važiuoti. Sutiko, nors jau buvo neblaivus, sėdo vairuoti automobilio, į keleivio priekinę vietą atsisėdo Ž. Nuvažiavo į tame pačiame kaime esančią parduotuvę „Aibe“, ten nusipirko dar alkoholio ir įvažiuojant į kiemą iš paskos atvažiavo policijos pareigūnai. Pareigūnai patikrino jo girtumą su alkotesteriu. Girtumą tikrinimo du kartus. Tada buvo pristatytas į areštinę. Vairuotojo pažymėjimo neturi, nes nėra išsilaikęs. Tuo metu tiksliai nežinojo kam priklausė automobilis, bet galvojo, kad Ž. arba jos sugyventiniui. Dėl savo elgesio gailisi, supranta, kad pasielgė blogai vairuodamas neblaivus (b. l. 84-87, 99-102).
Kaltinamojo V. M. kaltę, padarius baudžiamajame įstatyme numatytą ir jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, be jo parodymų, kuriais jis visiškai pripažįsta savo kaltę taip pat įrodo:
Liudytojos Ž. G. parodymai, kad yra V. K. vaiko mama, gyvena, adresu (duomenys neskelbtini). Automobilis VW Passat priklauso V. K.. 2019 m., balandžio mėn. iš užsienio buvo grįžęs V. K. ir prieš išvažiuodamas jos namo kieme paliko automobilį VW Passat. Automobilio raktelius ir dokumentus paliko namie. Automobiliu V. neleido naudotis, nes pati nemoka vairuoti ir neturi vairuotojo pažymėjimo. 2019 m. gegužės 15 d., apie 10 val., paprašė pažįstamo, kad V. K. automobiliu, nuvežtų iki (duomenys neskelbtini) pas Ž. J.. Tam žmogui davė raktelius ir jis nuvežė į (duomenys neskelbtini), ir paliko automobilį kieme. Rakteliai liko automobilio užvedimo spynelėje. Pas Ž. vartojo alkoholinius gėrimus. Kiek buvo valandų nežino, atėjo pas Ž. į namus pažįstamas V. M. ir toliau visi kartu, vartojo alkoholinius gėrimus. Buvo neblaivi ir gali ne viską atsiminti. Prisimena tik vieną kartą, kad vairavo V. automobilį. Tai buvo vakare prieš parduotuvės uždarymą, prieš 20 val., paprašė V., kad nuvažiuotų su automobiliu VW Passat iki parduotuvės ir dar nupirktų alkoholio. Prašė V., nes jis yra dirbęs prie automobilių ir manė, kad jis turi vairuotojo pažymėjimą. V. atrodė blaivus. Ar jis kartu vartojo alkoholį neatsimena ir negali to tiksliai pasakyti. V. sutiko nuvažiuoti, pasakė, kad rakteliai yra automobilyje ir jis su Ž. išvažiavo. Parduotuvė yra tame pačiame kaime. Netrukus jis su automobiliu VW Passat įvažiavo į kiemą ir jiems iš paskos atvažiavo policijos pareigūnų automobilis. Kas vyko toliau nelabai atsimena, nes buvo stipriai apgirtusi. Žino, kad automobilį policiją išvežė į aikštelę. V. nieko nesakė, tačiau jam kažkas iš kaimo paskambino ir pasakė kas atsitiko. Pati prašė V., kad nuvažiuotų su automobiliu iki parduotuvės, jam davė automobilį su rakteliais, todėl jam jokių pretenzijų neturi (b. l. 63-66).
Liudytojo V. K. parodymai, kad yra automobilio VW Passat, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), savininkas. Gyvena Didžiojoje Britanijoje, 2019 m., balandžio mėn., pradžioje buvo palikęs, adresu (duomenys neskelbtini) pas savo sūnaus mamą Ž. G.. Buvo trumpam grįžęs ir neturėjo kur palikti automobilio, todėl paliko pas ją namie, raktelius ir dokumentus buvo paslėpęs namie tarp daiktų. Automobilis buvo užrakintas. Nedavė Ž. tuo automobiliu naudotis. 2019 m. gegužės 15 d., vakare, jam paskambino pažįstamas ir pasakė, kad automobilį išsiveža policija. Tada nežinojo kas vairavo automobilį. Paskui iš pažįstamų sužinojo, kad automobilį vairavo V. M., jo nepažįsta ir nėra matęs. Automobilį jis įsigijo 2018 m. gruodžio 21 d. iš R. V., pildė pirkimo-pardavimo sutartį. Automobilio nespėjo įregistruoti savo vardu, nes išvažiavo į užsienį, todėl registracijos liudijime nurodyta savininkė R. V.. Neturi pretenzijų nei Ž. nei V. M., kad naudojosi automobiliu (b. l. 50-52, 58-60).
Liudytojos R. V. parodymai, kad automobilis VW Passat, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) priklausė jai ir buvo registruotas jos vardu. 2018 m. gruodžio 21 d. automobilį pardavė iš matymo pažįstamam V. K., kiek žino jis gyvena (duomenys neskelbtini). Pildė pirkimo-pardavimo sutartį, kurios kopiją gali pateikti prie bylos. 2019 m. kovo 19 d. VĮ Regitra pakeitė transporto priemonės naują savininką t. y. V. K. (b. l. 40-41).
2019 m. gegužės 15 d. tarnybinis pranešimas dėl neblaivaus vairuotojo, kuriame užfiksuota, kad 2019 m. gegužės 15 d., apie 19.55 val., pastebėjo automobilį VW Passat, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vairavimo būdas sukėlė įtarimų, jog vairuotojas gali būti neblaivus. Buvo nuspręsta sustabdyti, tačiau tuo metu automobilis nusuko į (duomenys neskelbtini). Iš vairuotojo vietos išlipo V. M., gim. (duomenys neskelbtini), kuriam alkoholio matuokliu Alcotest 7510 Nr. ARJK - 0087, patikros Nr. 0853709, 2019-05-15 apie 20.11 val., nustatytas 2.11 promilių, neblaivumas, 20.33 val., nustatytas 1,97 promilės neblaivumas (b. l. 20-21).
2019 m. gegužės 16 d. įvykio vietos apžiūros protokolas ir fotolentė, kuriuose užfiksuota, kad įvykio vieta (duomenys neskelbtini), įvažiavime į kiemą namo Nr. 4, stovi žalios spalvos automobilis VW PASSAT, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Ant automobilio užfiksuoti defektai. Automobilio užvedimo rakteliai - spynelėje. Automobilio priekyje, dešinėje pusėje esančioje daiktadėžėje yra galiojanti automobilio techninės apžiūros kortelė Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2018 m. gegužės 29 d. transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartis, negaliojantys automobilio draudimo liudijimai ir negaliojantis techninės apžiūros talonas. Paimta: automobilis VW PASSAT, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), techninės apžiūros kortelė Nr. (duomenys neskelbtini), 2018 m. gegužės 29 d. pirkimo-pardavimo sutartis (b. l. 9-19).
2019 m. gegužės 15 d. neblaivumo nustatymo aktas Nr. 0119000242645, kuriuo užfiksuoti V. M. neblaivumo duomenys, kad Alcotest 7510, ARJK - 0087, patikros Nr. 0853709, galioja iki 2019 m. birželio 5 d. 2019 m. gegužės 15 d. 20.12 val., V. M. nustatyta 2.11 promilių, neblaivumas, 20.33 val., nustatytas 1,97 promilės neblaivumas. Su rezultatu V. M. sutinka (b. l. 22).
2019 m. gegužės 21 d. VšĮ „Emprekis“ pažymoje nurodyta, kad automobilio VW Passat 1998 metų gamybos vidutinė kaina Lietuvoje su PVM 1130 eurų (b. l. 25).
2019 m. gegužės 17 d. savanoriškame dokumentų protokole užfiksuota, kad liudytoja R. V. pateikė transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutarties kopiją, iš kurios matyti, kad 2018 m. gruodžio 21 d. V. K. iš R. V. už 300 eurų įgijo automobilį VW PASSAT, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini)(b. l. 23).
Motyvuojamoji dalis
V. M. veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados
BK 281¹ straipsnio 1 dalyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.
Kaltinamasis V. M. ikiteisminio tyrimo metu apklaustas įtariamuoju, savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad jis 2019 m. gegužės 15 d. buvo pas Ž. J., kur kartu su juo bei Ž. G. ir jos seserimi vartojo alkoholinius gėrimus. Ž. paprašius nuvažiuoti iki parduotuvės nupirkti dar alkoholinių gėrimų jis sutiko ir sėdęs už automobilio vairo nuvyko iki parduotuvės. Grįžtant atgal ir jau pasukus į Ž. J. kiemą iš paskos atvažiavo policijos pareigūnai. Policijos pareigūnai jam nustatė 2,11 promilės neblaivumą, patikrinus pakartotinai, jam buvo nustatytas 1,97 promilės neblaivumas.
Tokie kaltinamojo parodymai atitinka objektyvias bylos aplinkybes, be to, juos patvirtina ir ikiteisminio tyrimo metu apklaustų liudytojų parodymai, bei kiti byloje esantys rašytiniai įrodymai. Tokie kaltinamojo veiksmai atitinka nusikaltimo, numatyto BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, požymius.
Paskelbus apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, V. M. pareiškė, kad sutinka su tuo, jog procesas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu, taip pat sutinka su prokurorės siūloma bausmės rūšimi ir jos dydžiu (b. l. 135-137).
Dėl V. M. skirtinos bausmės
Už BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą yra numatyta galimybė bausti bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų.
Skirdamas bausmę V. M., teismas atsižvelgia į BK 54 straipsnyje numatytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus: padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą, kaltininko kaltės formą ir rūšį – padarytas tyčinis nesunkus nusikaltimas, vairuotojui nustatytas sunkus girtumo laipsnis – transporto priemonės vairavimas tokios būklės kelia didelį pavojų transporto eismo saugumui, kitų žmonių sveikatai ir gyvybei. Pažymėtina, kad nusikaltimas padarytas tiesiogine tyčia. Atsižvelgtina ir į kaltinamojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę – prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). V. M. atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Teismas taip pat atsižvelgia į baudžiamojoje byloje esančius duomenis, apibūdinančius kaltinamąjį: teistas, paskutinį kartą 2017 m. liepos 20 d. Vilniaus apygardos teismo nuosprendžiu pagal BK 294 straipsnio 1 dalį, paskirta bausmė 1 metai 6 mėnesiai laisvės atėmimo, bausmę subendrinus su 2016 m. rugsėjo 20 d. Raseinių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta galutinė bausmė 2 metai laisvės atėmimo. Bausmę atlikęs, teistumas neišnykęs (b. l. 109-116, 140-152), administracine tvarka nebaustas (b. l. 120), nedirbantis (b. l. 121). Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam už padarytą nusikaltimą paskyrus įstatymo sankcijoje numatytą bausmę – areštą. Teismo manymu, atsižvelgus į aukščiau paminėtas bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes, šiuo konkrečiu atveju paskirta bausmė yra proporcinga padarytam nusikaltimui.
Baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis V. M. visiškai prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, todėl taikytinos BK 64¹ straipsnio nuostatos ir jam skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu.
Dėl baudžiamojo poveikio priemonių taikymo V. M.
BK 67 straipsnio 1 dalyje ir 3 dalyje nustatyta, kad kartu su bausme asmeniui gali būti skiriamos tam tikros baudžiamojo poveikio priemonės, taip pat ir uždraudimas naudotis specialiąja teise. Baudžiamojo poveikio priemonės paskyrimu asmeniui siekiama to paties rezultato, kaip ir bausme, t. y. sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, atimti ar apriboti asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti asmenį taip, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Pagal BK 68 straipsnio nuostatas, teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones, teise laikyti ir nešioti ginklą, teise medžioti, teise žvejoti ar pan.) nuo vienerių iki penkerių metų tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Nors bylos duomenimis nustatyta, kad V. M. teisės vairuoti transporto priemones nėra įgijęs. Pažymėtina, kad faktas, jog nusikalstamą veiką kaltinamasis padarė neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones (tokios teisės neįgijęs), neužkerta kelio teismui svarstyti dėl BK 68 straipsnyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės taikymo (2016-04-19 Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-49-788/2016). V. M., būdamas neblaivus, neturėdamas teisės vairuoti, vairavo automobilį tuo šiurkščiai pažeidė Kelių eismo taisyklių reikalavimus ir kėlė pavojų aplinkiniams. Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo, 2000 m. spalio 12 d. Nr. VIII-2043, 22 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teisė vairuoti motorines transporto priemones, traktorius, savaeiges mašinas nesuteikiama, jei nėra pasibaigęs šios teisės atėmimo, įstatymų nustatyta tvarka paskirto asmeniui už KET pažeidimus, tarp jų ir už transporto priemonės vairavimą neturint tam teisės, terminas. Atsižvelgiant į tai, kaltinamasis V. M. uždraudimo naudotis specialia teise laikotarpiu negalės įgyti teisės vairuoti transporto priemones. Įvertinus nusikalstamos veikos aplinkybes, kaltinamojo asmenybę, nustatytinas ketverių metų draudimo naudotis teise vairuoti transporto priemones.
Turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Konfiskuotinu turtu laikomas BK uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais (BK 72 straipsnis), o kitam fiziniam asmeniui priklausantis konfiskuotinas turtas konfiskuojamas esant BK 72 straipsnio 4 dalyje numatytoms sąlygoms. BK 72 straipsnio 4 dalies 1 punktas numato, kad kitam fiziniam asmeniui priklausantis konfiskuotinas turtas konfiskuojamas jei perleisdamas turtą kaltininkui asmuo žinojo ar turėjo ir galėjo žinoti apie tai, kad šis turtas bus naudojamas BK uždraustai veikai daryti. Iš liudytojų parodymų bei byloje esančių duomenų matyti, kad automobilis VW Passat, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), priklauso V. K. (b. l. 44). Kaltinamasis minėtą transporto priemonę vairavo būdamas neblaivus be savininko žinios, nes automobilį V. K. buvo laikinai palikęs pas Ž. G. kieme, tačiau kaip nurodė ikiteisminio tyrimo metu nei jai, nei V. M. automobiliu naudotis, jis leidimo nedavė. Atsižvelgiant į išdėstytą, automobilis grąžintinas savininkui V. K.. Minėta transporto priemonė turi ekonominę vertę, ją naudojant padaryta tyčinė nusikalstama veika, todėl nagrinėjamu atveju turi būti konfiskuota automobilio VW Passat vertę atitinkanti pinigų suma. Pagal EMPREKIS pažymą esančią baudžiamojoje byloje (b. l. 25), vidutinė tokio automobilio vertė 1130 Eur.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,
nusprendžia:
V. M. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 60 (šešiasdešimt) parų arešto bausmę.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti galutinę bausmę – 40 (keturiasdešimt) parų arešto.
Vadovaujantis BK 66 straipsnio 2 dalimi į bausmės laiką įskaityti sulaikyme išbūtą laiką nuo 2019 m. gegužės 15 d., 20.12 val. iki 2019 m. gegužės 17 d., 11.15 val. (dvi paras) vieną laikinajame sulaikyme išbūtą parą prilyginant vienai arešto parai ir laikyti, kad galutinė arešto bausmė yra 38 (trisdešimt aštuonios) paros. Arešto bausmę atlikti areštinėje. Arešto bausmės pradžią skaičiuoti nuo V. M. sulaikymo dienos.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 3 dalimi, 68 straipsniu, V. M. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti naudotis specialia teise - vairuoti kelių transporto priemones – 4 (keturiems) metams.
Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punktu, 72 straipsnio 2,3,5,6 dalimis paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą ir konfiskuoti automobilio VW Passat, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), vertę atitinkančią pinigų sumą – 1130 Eur (vieną tūkstantį vieną šimtą trisdešimt eurų).
Automobilį VW Passat, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), su priklausiniais, grąžinti jo savininkui V. K..
V. M. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje, palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo vykdymo pradžios.
Išaiškinti kaltinamajam V. M., jog jis, nesutikdamas su arešto bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento gavimo dienos turi teisę paduoti Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmams prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.
Išaiškinti V. M., kad arešto bausmės vykdymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 50-61 straipsniai. Nuteistieji, kuriems paskirtas areštas, šią bausmę atlieka areštinėse. Nuteistieji, kuriems paskirtas areštas, po baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo (išskyrus atvejį, kai teismas nustatė atlikti areštą poilsio dienomis) suimami. Arešto bausmę vykdo policijos įstaiga, kurios teritorijoje yra nuteistojo gyvenamoji vieta.
Jei kaltinamasis paduoda prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios. Teismas, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, gali paskirti kitos rūšies ar dydžio bausmę (švelnesnę ar griežtesnę), negu buvo paskirta baudžiamuoju įsakymu.
Jei kaltinamasis šia teise nepasinaudoja, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas Lietuvos Respublikos BPK nustatyta tvarka. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.