Klaipėdos apygardos teismo nuosprendis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Daliaus Jocio,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Palangos miesto apylinkės prokuratūros apeliacinį skundą dėl Palangos miesto apylinkės teismo 2009 m. gruodžio 1 d. nuosprendžio, kuriuo M. R., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 260 str. 1 d. Vadovaujantis BK 62 str. 1 d., 54 str. 3 d., 48 str. 1-3 d., 6 d. 2 p. paskirtas laisvės apribojimas 2 metams, įpareigojant be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos, vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų, nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdomi draudimai ir įpareigojimai.

Nuosprendžiu konfiskuoti 700 Lt, paimti iš M. R..

Tuo pačiu nuosprendžiu nuteistas ir D. G., tačiau dėl jo apeliacinių skundų negauta.

Aprašomoji dalis

n ustatė:

M. R. nuteistas už tai, kad 2009-06-04, tikslesnis laikas ir data ikiteisminio tyrimo metu nenustatyta, nenustatytomis aplinkybėmis, turėdamas tikslą parduoti ar kitaip platinti, iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens neteisėtai įgijo ne mažiau kaip 7 polietileninius maišelius – 6,402 g narkotinių medžiagų – kanapių ir jų dalių, popieriaus lankstinuką, kuriame buvo 0,081 g narkotinių medžiagų – kanapių ir jų dalių, du folguoto popieriaus lankstinukus, kuriuose buvo 1,259 g narkotinių medžiagų – kanapių ir jų dalių. Iš viso įgijo 7,742 g narkotinių medžiagų – kanapių ir jų dalių. Iš įgytų narkotinių medžiagų vieną polietileninį maišelį su 1,199 g narkotinių medžiagų – kanapių ir jų dalių, 2009-06-04, apie 18 val. 50 min., laivų uosto teritorijoje, esančioje (duomenys neskelbtini), pardavė D. G. už 30 Lt. Likusius 6 polietileninius maišelius ir popieriaus lankstinuką su 5,284 g narkotinių medžiagų – kanapių ir jų dalių – laikė ir gabeno automobilyje ,,Renault 19“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) iki 2009-06-04 21 val. 35 min., t. y. iki kol policijos pareigūnai sulaikė (duomenys neskelbtini), ir surado namuose apie 23 val. (duomenys neskelbtini).

Be to, apeliaciniame skunde nurodoma, jog teismas, skirdamas bausmę, vadovavosi ir BK 54 str. 3 d., tačiau nedetalizavo, kodėl sankcijoje numatytos bausmės skyrimas prieštarautų teisingumo principui. Pagal šią BK nuostatą kitokia bausmė, nei numatyta straipsnio sankcijoje, paprastai gali būti paskiriama, kai yra išimtinės aplinkybės ir jei nėra pagrindų paskirti švelnesnę negu įstatymo numatyta bausmę pagal BK 62 str., o įstatymo numatytos bausmės paskyrimas būtų aiškiai neproporcingas konkrečiam baudžiamojo įstatymo pažeidimui, kaltininko asmenybei ir kitoms bylos aplinkybėms. Teisingumo principas šiuo atveju yra neatsiejamai susijęs su kiekvieno nusikaltusio asmens teise į teisingą bausmę ir visuomenės teisėtais lūkesčiais į jos interesų visumos apsaugą. Nepagrįstas švelnesnės bausmės skyrimas iškreiptų baudžiamojo įstatymo nuostatų esmę ir išbalansuotų nusistovėjusią bausmių skyrimo praktiką. M. R. padarytas nusikaltimas yra sunkus, tai yra jo kryptingas, sąmoningas, suplanuotas ir tyčinis veikimas, o ne spontaniškas poelgis. Narkotinių medžiagų apyvarta yra uždrausta, požiūris į jų platinimą visuomenėje yra neigiamas. Švelnesnės bausmės skyrimas jas platinusiam asmeniui neginčijamai pažeistų vienos iš teisingumo principo sudedamųjų dalių, būtent visuomenės teisėtų lūkesčių dėl jos interesų apsaugos, esmę. Baudžiamųjų įstatymų taikymas turi užtikrinti proporcingą, nuolatinį ir teisingą atsaką sunkiems teisinių gėrių pažeidimams, kad viešai patvirtintų baudžiamojo įstatymo normų laikymosi būtinumą.

BK 41 str. 2 d. nurodyta, kad bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, ir užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Teismas, paskyręs bausmę, nesiremdamas BK 41 str. 2 d. numatytais bausmės paskirties kriterijais, formuoja nebaudžiamumo ir valstybės reagavimo (prievartos) priemonių neveiksmingumo įvaizdį. Neteisingos ir neproporcingos padarytai nusikalstamai veikai bausmės paskyrimas neskatintų nusikalstamą veiką padariusį asmenį ateityje laikytis įstatymų ir nenusikalsti. Toks bausmės paskyrimas skatina kaltinamuosius jaustis nebaudžiamais ir tikėtis, kad formaliai prisipažinus galima išvengti teisingos bausmės. Paskirta bausmė visiškai nesiderina su bausmės paskirtimi bei teisingumo principo įgyvendinimu ir nesulaikys nusikalstamą veiką padariusio asmens nuo naujų nusikaltimų darymo, todėl teismas šias baudžiamojo įstatymo normas pritaikė nepagrįstai.

Palangos miesto apylinkės prokuratūros apeliaciniame skunde taip pat pažymėta, kad teismui skiriant švelnesnę nei sankcijoje numatyta bausmę turėtų būti vadovaujamasi arba BK 62 str. 1 d., arba BK 54 str. 3 d., kadangi turi būti atsižvelgiama arba į sąlygas, kurių visumai esant skirtina švelnesnė bausmė, arba į tai, kad sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas prieštarautų teisingumo principui.

Teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėja prašė apeliacinį skundą atmesti, prokurorė prašė apeliacinį skundą tenkinti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies. Apylinkės teismas neteisingai taikė baudžiamąjį įstatymą, dėl to buvo paskirta netinkama bausmė ( BPK 328 str. 1 p.).

Prokuroras apeliaciniame skunde teisus teigdamas, jog apylinkės teismas nepagrįstai M. R. prisipažinimą ir nuoširdų gailėjimąsi pripažino atsakomybę lengvinančia aplinkybe. BK 59 str. 1 d. 2 p. nustato, kad kaltininko prisipažinimas ir nuoširdus gailėjimasis nusikaltus yra jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė. Teismų praktikoje pripažįstama, jog kaltininko prisipažinimas padarius nusikaltimą yra esminių bylos aplinkybių pripažinimas duodant tyrimo ir teisingumo vykdymo institucijoms teisingus parodymus savo noru, o ne dėl surinktų įrodymų. Kaltininko nuoširdus gailėjimasis dėl padaryto nusikaltimo yra tada, kai kaltininkas laisva valia pripažįsta padaręs baudžiamąją veiką, kritiškai vertina savo elgesį ir stengiasi sušvelninti nusikaltimo pasekmes. Norint aplinkybę pripažinti atsakomybę lengvinančia teismui nepakanka nustatyti, kad kaltininkas prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, būtina nustatyti ir jo nuoširdų gailėjimąsi dėl padarytos veikos. Apie tai galima spręsti ne tik iš bendrų pareiškimų dėl kaltės pripažinimo, bet ir objektyviai įvertinus bylos aplinkybių visumą. Šioje byloje nėra pagrindo pripažinti BK 59 str. 1 d. 2 p. numatytos lengvinančios aplinkybės. Teisiamajame posėdyje liudytojai S. O., G. S. patvirtino, jog privažiavus prie M. R. automobilio, pastarasis, palikęs automobilį, pabėgo (b. l. 18–19, t. 2). Viso ikiteisminio tyrimo metu ir netgi teisiamojo posėdžio metu M. R. teigė, kad narkotikus vartoja savo reikmėms, ir nepripažino to, jog turėjo tikslą platinti narkotines medžiagas (b. l. 127–129, t. 1; b. l. 18, t. 2). Tik po to, kai apylinkės teismo posėdyje buvo ištirti surinkti įrodymai, M. R. prisipažino, jog narkotines medžiagas vis dėlto ne tik įsigijo, bet ir pardavė (b. l. 20, t. 2). Akivaizdu, jog apeliantas kaltę dėl jam inkriminuotos veikos visiškai pripažino tik dėl surinktų įrodymų, suvokęs savo atsakomybės neišvengiamumą, bei siekdamas sušvelninti bausmę, taigi nėra pagrindo pripažinti, jog M. R. nuoširdžiai gailisi nusikaltęs. Todėl nuosprendis keistinas iš jo aprašomosios dalies pašalinant nuostatas dėl BK 59 str. 1 d. 2 p. taikymo M. R..

Prokuroro apeliaciniame skunde taip pat pagrįstai nurodoma, jog netinkamai taikytos ir BK 62 str. 1 d. bei BK 54 str. 3 d. nuostatos. Nuosprendyje nurodyta, kad M. R. padarytą sunkų nusikaltimą vertina neigiamai, yra bedarbis, tačiau nuo 2009 m. liepos registruotas darbo biržoje, aktyviai ieškantis darbo, taigi pripažįstama, jog galima skiriant bausmę taikyti BK 62 str. 1 d., 3 d. 1 p. Rezoliucinėje dalyje, skiriant švelnesnę nei sankcijoje numatyta bausmę, jau nurodoma, kad vadovaujamasi ne tik BK 62 str. 1 d., bet ir BK 54 str. 3 d. Tačiau su tokiu vertinimu sutikti negalima. Įstatymų leidėjas baudžiamojo įstatymo sankcijas nustato taip, kad teismas galėtų paskirti teisingą bausmę, vadovaudamasis įstatymo sankcijoje numatytomis bausmėmis ir jų dydžiais. Tik išimtiniais atvejais skirdamas bausmę teismas gali išeiti už sankcijos ribų. Šie atvejai įtvirtinti BK 62 str. ir 54 str. 3 dalies nuostatose.

BK 62 str. 1 d. nustatyta, kad teismas, atsižvelgęs į visas bylos aplinkybes, gali paskirti švelnesnę, negu įstatymo numatyta, bausmę, jeigu be to, kad kaltininkas prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi, teismas nustato ir tai, jog nusikalstamą veiką padaręs asmuo pats savo noru atvyko ar pranešė apie šią veiką, taip pat visiškai ar iš dalies atlygino arba pašalino padarytą turtinę žalą. Vadinasi, teismas, vadovaudamasis BK 62 str. 1 d. nuostatomis, kaltininkui paskirti švelnesnę, negu įstatymo numatyta, bausmę gali tik nustatęs nurodytų sąlygų bei aplinkybių visumą. Šiuo atveju M. R., pamatęs pareigūnus, palikęs automobilį, pabėgo, be to, kaip jau minėta, nėra pagrindo teigti, jog apeliantas gailisi dėl padarytos veikos, prisipažino tik dėl surinktų jo kaltumą patvirtinančių įrodymų, suvokęs atsakomybės neišvengiamumą, todėl nėra visų būtinų sąlygų taikyti BK 62 str. 1 d.

BK 54 str. 3 dalyje nustatyta, kad, jeigu straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, gali motyvuotai švelninti bausmę. Teismų praktikoje vadovaujamasi nuomone, kad BK 54 str. 3 d. taikoma tada, kai nėra pagrindų paskirti švelnesnę bausmę pagal BK 62 str. 1 ar 2 dalį, Be to, taikydamas BK 54 str. 3 d. nuostatas, teismas turi nurodyti, kokios yra išimtinės aplinkybės, jog straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas kaltininkui aiškiai prieštarautų teisingumo principui (LAT Baudžiamųjų bylų skyriaus 2007-06-28 Teismų praktikos skiriant bausmes (BK 54–64 straipsniai) apžvalga). BK 54 str. 3 d. taikymas susijęs su aplinkybių, apibūdinančių nusikalstamos veikos pavojingumą ir šią veiką padariusį asmenį, visumos vertinimu (kasacinės bylos Nr. 2K-594/2007, 2K-123/2008). Šioje byloje M. R. pripažintas kaltu padaręs BK 260 str. 1 d. numatytą nusikalstamą veiką, už kurią asmuo gali būti baudžiamas laisvės atėmimu nuo 2 iki 8 metų, taigi numatyta tik vienintelė bausmės rūšis – laisvės atėmimas. Kolegija byloje nenustatė aplinkybių, kurios leistų taikyti BK 54 str. 3 d. Pirmosios instancijos teismo nurodytos aplinkybės, jog M. R. padarytą sunkų nusikaltimą vertina neigiamai, yra bedarbis, tačiau nuo 2009 m. liepos registruotas darbo biržoje, aktyviai ieškantis darbo, nėra pakankamos manyti, jog BK 260 str. 1 d. sankcijoje numatytos bausmės rūšies paskyrimas apeliantui aiškiai prieštarautų teisingumo principui. Todėl nuosprendis keistinas pašalinant iš jo nuostatas dėl BK 54 str. 3 d., 62 str. 1 d., 3 d. 1 p. taikymo M. R.. Jam skirtina bausmė neperžengiant BK 260 str. 1 dalyje numatytos sankcijos ribų.

Skiriant bausmę M. R. atsižvelgiama į BK 54 str. 2 d. numatytas aplinkybes. M. R. neteistas, padarė tyčinį savanaudišką sunkų nusikaltimą, už kurį numatyta griežta baudžiamoji atsakomybė, nenustatyta nei jo atsakomybę lengvinančių, nei sunkinančių aplinkybių. M. R. neturi darbo, tačiau yra užsiregistravęs Darbo biržoje, tai rodo pastangas įsidarbinti, todėl tai teigiamai jį charakterizuoja. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje M. R. gynėja pateikė pažymas, iš kurių yra matyti, kad M. R. tėvai tik iš dalies yra darbingi (A. R. ir R. R. nustatytas 40 procentų nedarbingumas), tad atlikęs ne tokią didelę laisvės atėmimo bausmę, dar visai jaunas ir darbingas nuteistasis galės jiems svariau padėti. Įvertinus visų išdėstytų aplinkybių visumą kolegija mano, jog bausmės tikslai bus pasiekti M. R. paskyrus ne prokuroro prašomą laisvės atėmimą 4 metams, bet bausmę, artimą laisvės atėmimo bausmės minimumui.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Palangos miesto apylinkės teismo 2009-12-01 nuosprendį pakeisti.

Panaikinti nuosprendžio dalį, kuria M. R. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažinta jo prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką ir nuoširdus gailėjimasis.

Panaikinti nuosprendžio dalį dėl BK 54 str. 3 d. ir BK 62 str. 1 d. taikymo M. R..

Pakeisti nuosprendžio dalį, kuria M. R. paskirta 2 metų laisvės apribojimo bausmė, ir M. R. paskirti 2 (dvejų) metų 3 (trijų) mėnesių laisvės atėmimo bausmę, ją atliekant pataisos namuose.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.