Klaipėdos apylinkės teismo įsakymas

Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Adolfina Simaitienė, išnagrinėjusi Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros prokurorės Vidos Kaubrytės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje, kurioje

J. C., a/k (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) Klaipėdos m., LR pilietis, vedęs, gyv. (duomenys neskelbtini), Klaipėda, deklaruota gyv. vieta (duomenys neskelbtini), Klaipėda, nedirbantis, teistas:

2001-11-30 Klaipėdos apygardos teismo pagal LR BK 129 str. 2 d. 6 p., 11 p. 15 metų laisvės atėmimo, bausmę atlikęs 2015-11-30;

2016-08-09 Klaipėdos m. apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal LR BK 140 str. 2 d. 12 mėn. laisvės apribojimo bausmė, įpareigojant dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, kurį privaloma atlikti per 9 mėn. nuo sprendimo įsiteisėjimo, bausmės neatlikęs, teistumas neišnykęs,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 str. 2 d., 145 str. 1 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

J. C. smurtaudamas sukėlė fizinį skausmą savo šeimos nariui:

Jis, 2016 m. rugpjūčio 27 d., apie 10.00 val., Klaipėdos m., (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, konflikto metu sugriebė motinai A. C. už plaukų ir tempė, taip jai sukeldamas fizinį skausmą. Tokiu būdu J. C. smurtaudamas sukėlė fizinį skausmą šeimos nariui.

Be to, jis grasino nužudyti žmogų, esant pakankamam pagrindui manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas:

J. C., 2016 m. rugpjūčio 27 d., apie 12.00 val., Klaipėdos m., (duomenys neskelbtini), buto virtuvėje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, konflikto metu pagrasino motinai A. C., kad ją užmuš, papjaus, sugriebęs virtuvinį peilį, juo užsimojo prieš A. C., taip ją baugindamas ir sudarydamas realų pagrindą manyti, kad grasinimas nužudyti gali būti įvykdytas. Dėl A. C. išgąsčio klyksmo į virtuvę įėjus tėvui M. C., J. C. mosikavo prieš jį kumščiais, grasindamas „užmušiu“, taip sudarydamas J. C. realų pagrindą manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas. Tęsdamas nusikalstamus veiksmus, apie 15.30 val., išvedamas iš buto policijos pareigūnų, J. C. pagrasino, kad sugrįžęs tėvus papjaus. Tokiu būdu J. C. grasino nužudyti žmogų ir buvo pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas.

J. C. kaltu prisipažino ir parodė, kad kaltę pripažįsta pilnai. 2016-08-27, tikslaus laiko neatsimena, apimtas pykčio, sugriebė savo motinai A. už plaukų, kai ji sėdėjo ant lovos ir mezgė, ar juos patempė, neatsimena. Dėl šių veiksmų mama galėjo pajausti fizinį skausmą, dėl ko labai gailisi ir pergyvena. Po to, kai mama buvo virtuvėje, jis atėjo pas ją ir prašė, kad ji pasakytų, kur yra paslėptas automobilis, ir kad duotų jo raktelius. Tačiau ji vis nesakė. Dėl to jo pyktis vis stiprėjo, todėl pradėjo jai visokiais žodžiais grasinti, kad ją užmuš, papjaus. Buvo labai piktas, kad nesakė, kur yra automobilis. Apimtas įtūžio, griebė peilį nuo stalo ir puolė ant mamos, norėdamas ją pagąsdinti, kad pasakytų, kur yra automobilis. Tačiau tikslo, kad ją papjaus ar kitaip sužalos tikrai neturėjo. Dėl šio poelgio ji labai išsigando ir garsiai suklykė. Tada į virtuvę atbėgo tėvas. Po ko pradėjo kabinėtis prie jo ir jam grasinti, kad jį užmuš, tiksliai neatsimena, kokiais žodžiais grasino, bet atsimena, kad grasino ir dar išvadino juos abu visokiais necenzūriniais žodžiais, dėl ko labai gailisi ir pergyvena, kad galėjo jiems sukelti baimę. Kaip minėjo, kad grasindamas tėvams visokiais žodžiais tikrai neturėjo tokių realių ketinimų. Viską sakė tik iš pykčio, nelabai atsimena visų aplinkybių. Paskutiniu metu išgyvena sunkų laikotarpį, išsiskyrė su žmona, dėl ko labai pergyvena ir neranda vidinės ramybės. Laikosi tolimųjų reisų vairuotojo teises, nes nori kuo greičiau susirasti darbą ir materialiai susitvarkyti savo gyvenimą (b.l. 153-154, 162).

Nukentėjusioji A. C. parodė, kad gyvena kartu su sutuoktiniu M. C. bute (duomenys neskelbtini). Maždaug prieš metus iš pataisos namų grįžo sūnus J. C., kuris 15 metų atlikinėjo laisvės atėmimo bausmę. Jis turi sutuoktinę, tai grįžęs apsistojo pas ją. Maždaug prieš mėnesį jo sutuoktinė S. C. iškvietė jam policiją dėl smurto artimoje aplinkoje, tai nuo to laiko jis apsistojo pas juos. Šiuo metu J. laikosi tolimųjų reisų vairuotojo teises. J. vartoja narkotines medžiagas, tačiau jai aiškina, kad geria tik raminančius vaistus „klonazepamą“. 2016-08-26 apie 14.00 val. pamatė, kad J. yra kažkoks keistas, sėdi kambaryje ir rankose laiko telefoną, šalia jo buvo padėtas vienas alaus butelis, ją išvadino necenzūriniais žodžiais. J. prašė automobilio raktelių. Automobilis yra pirktas iš jos ir sutuoktinio pinigų bei registruotas jos vardu. Kai leisdavo J. naudotis šiuo automobiliu, tai labai dažnai tekdavo mokėti už jį baudas, pridarydavo kitokių nuostolių. Kadangi pats niekur nedirbo, tai baudas tekdavo mokėti jai ir sutuoktiniui. Ji paėmė automobilio raktelius ir juos paslėpė, nedavė J. raktelių. Tada jis paėmė akmenį ir išdaužė jų automobilio langą. Ji iškvietė policiją ir parašė pareiškimą. 2016-08-27. J. atsikėlė labai piktas. Pradėjo jai ir sutuoktiniui grasinti, kad juos užmuš, keikė juos necenzūriniais žodžiais. Apie 10.00 val. ji sėdėjo kambaryje ir mezgė. Į kambarį atėjo J. ir vėl pradėjo jos reikalauti, kad pasakytų, kur yra automobilis. Jai sėdint ant lovos ir mezgant, J. priėjo prie jos ir, sugriebęs jai už plaukų, vieną kartą juos patempė link savęs, kas jai sukėlė fizinį skausmą. Kadangi sugriebimas už plaukų buvo stiprus ir skaudus, tai iškart garsiai sušuko jam sakydama: „Ką tu darai? Ar išprotėjai?“ ir staigiai atsitraukė. Todėl jis nespėjo jų daugiau patampyti. Sugriebęs už plaukų, jų neišrovė ir sužalojimų nepadarė, o tik sukėlė fizinį skausmą, todėl pas teismo medicinos ekspertus nevyko. Jo elgesys buvo visai neprognozuojamas ir neadekvatus. Jie su sutuoktiniu bijo miegoti naktį, kad jis jų neužmuštų. J. apima pykčio priepuoliai, ir jis tampa nekontroliuojamas. 2016-08-27, apie 12.00 val., ji darė virtuvėje valgyti. J. atėjo į virtuvę ir vėl pradėjo jos reikalauti, kad pasakytų, kur yra automobilis. Ji pasakė, kol jis nesigydys, automobilį gali pamiršti. Tada jis griebė nuo stalo virtuvinį peilį ir puolė ant jos. Peilį laikė atsukęs jai į kairės pusės šoną, apie 30 cm atstumu nuo jos, ir į kūną įrėmęs nebuvo. Išsigandusi, kad bet kuriuo metu tikrai gali smogti peiliu, ji garsiai suklykė, ir į virtuvę atbėgo jos sutuoktinis, tačiau J. nuo jos jau buvo atsitraukęs. Tuo metu ji labai išsigando realios grėsmės, kad gali smogti peiliu, nes visą dieną grasino, kad papjaus ir užmuš. Be to buvo apsvaigęs nuo alkoholio ir tą dieną vartojo psichotropinius vaistus „Clonazepami“, tai ji tikrai juto realų pavojų gyvybei. Ką tiksliai sakė J., kai jį išsivedė policijos pareigūnai neatsimena. Kadangi dvi dienas iš eilės jo elgesys buvo neprognozuojamas, išdaužė automobilio stiklą, sudaužė savo telefoną, puolė ant jos su peiliu ir grasino ne vieną kartą sakydamas, kad papjaus, užmuš, tai tikrai juto realią grėsmę ir pavojų gyvybei, kad gali savo grasinimus įvykdyti. Po to J. nuėjo į koridorių, ten buvo padėta kėdė, ją trenkė į žemę ir sulaužė. J., išliedamas pyktį, pastoviai daužo daiktus, meta juos į sieną ar į žemę. Nori, kad sūnus J. nebegrįžtų į namus, nes ji su sutuoktiniu jo bijo. Jis pastoviai jiems grasina, kad naktį juos papjaus ( b.l. 28- 31, 34-37, 38-40).

Nukentėjusysis M. C. parodė, kad gyvena kartu su sutuoktine A. C. (duomenys neskelbtini). Maždaug prieš mėnesį pas juos atsikraustė gyventi sūnus J. C.. 2016-08-27 rytą, tikslaus laiko neatsimena, J. parsinešė keturias alaus skardines. Išgėręs vieną alaus skardinę, jis kažkam skambino, labai garsiai su kažkuo kalbėjo, tiesiog rėkė į telefono ragelį ir nervinosi. Buvo labai piktas. Po to girdėjo, kad metė telefoną į žemę ir jį sudaužė. Tuo metu M. C. buvo savo kambaryje ir žiūrėjo televizorių. Stengėsi su J. kuo mažiau kontaktuoti, kad tarp jų nekiltų konfliktas. Po kažkiek laiko išgirdo sutuoktinės klykimą ir nubėgo į virtuvę. Atbėgęs į virtuvę, pamatė, kad sutuoktinė stovi prie dujinės viryklės, o J. netoli jos. Paklausė J.: „Ką tu čia darai? Kodėl puoli ant mamos?“. Tada jis pradėjo kibti prie jo ir jį provokuoti mojuodamas kumščiais jam prieš veidą, lyg norėdamas boksuotis. Jam nieko nepadarė, tik pradėjo grasinti, kad juos su motina užmuš ir pakas. Tą ir prieš tai dieną, jo elgesys buvo neprognozuojamas, vienu metu jis verkė, o kitu jau grasino, kad užmuš, papjaus, tai tikrai juto realų pavojų gyvybei, kad savo grasinimus gali įvykdyti. Naktį bijojo užmigti, kad neateitų jų papjauti ar kitką kažką padaryti. Tas dvi dienas kai kuriais momentais jis elgėsi labai agresyviai: sudaužė savo telefoną, išdaužė automobilio stiklą, liejo savo pykti bet kur savęs visai nekontroliuodamas. Net išdrįso su peiliu pulti ant savo motinos. Nuo tokio jo elgesio ir baisių grasinimų, kad papjaus, užmuš, tikrai buvo išsigandęs ir labai bijojo, tada juto realų pavojų gyvybei, kad gali kažką padaryti, kaip minėjo bijojo net užmigti, kad kažko nepadarytų. Kai policijos pareigūnai išvedė J. iš buto, ar jis kažką sakė, neatsimena, nes nebesiklausė jo (b.l. 44-47, 48-51).

Liudytoja V. C. parodė, kad 2016-08-27 dienos metu, tikslaus laiko neatsimena, jai paskambino mama A. C. ir pasakė, kad jos brolis J. C. yra labai agresyvus, neprognozuojamas dėl savo elgesio, vienu metu verkia, o kitu momentu pradeda daužyti daiktus. Pasakė, kad buvo sugriebęs ją už plaukų ir tampė. Ji pasakė, kad kviestų policiją, kad dar kažko baisiau nepadarytų. Mamos balsas visas drebėjo, buvo labai susijaudinusi, verkė. Tačiau policijos ji sakė nekvies, kad gal J. apsiramins. Tada ji pasakė, kad jei J. puls, greitai paskambintų jai ir šauktų, kad iškviestų policiją, nes pati iškart atvažiuoti negalės, nes gyvena Šilalės raj. Tą dieną mamai skambino daug kartų ir klausinėjo dėl J. elgesio. Po kažkurio laiko paskambino mama ir, garsiai rėkdama, pasakė: "kviesk". Tada suprato, kad kažkas vyksta baisaus, tai greitai iškvietė policijos pareigūnus. Po to paskambino mamai paklausti, kas atsitiko. J. jau buvo išsivežę policijos pareigūnai. Iš balso suprato, kad mama yra labai susijaudinusi, verkė, drebėjo balsas. Pasakė, kad ką tik J. puolė ant jos su virtuviniu peiliu, tačiau nieko nepadarė, nes ji garsiai suklykė ir atbėgo tėvas M.. Mama taip pat sakė, kad tą dieną J. grasino, kad juos pakas ir iškeikė visokiais necenzūriniais žodžiais. J. ne vieną kartą yra grasinęs ir jai, kad padegs jos namus, parduotuvę, kad ją užkas. Nesupranta jo tokios neapykantos visai šeimai, nes visada stengėsi pagal savo galimybes jam padėti ( b.l. 57-60).

Liudytojas P. A. parodė, kad 2016-08-27, apie 15.20 val., dirbant su patrule V. K., gautas iškvietimas į butą (duomenys neskelbtini), kad 42 metų brolis, galimai apsvaigęs puola mamą peiliu. Atvykus minėtu adresu, duris atidarė nukentėjusioji A. C.. Pradžioje visi buvo bendroje patalpoje. Nukentėjusioji A. pasakojo, kas atsitiko, tiksliai ką ji pasakojo, neatsimena, nes visą dėmesį buvo sutelkęs į įtariamąjį J.. įtariamasis buvo tarsi apsvaigęs, neprognozuojamas, vienu metu juokėsi, kitu momentu grasino, kad grįžęs papjaus. Kurį papjaus, tiksliai neįvardino. J. buvo piktas ant abiejų tėvų. Kadangi buvo su kolege moterimi, o J. matėsi, kad gali kažką padaryti, tai uždėjo J. antrankius. Pradžioje J. su uždėtais antrankiais elgėsi gana ramiai, bet išvedant iš buto jis šaukdamas sakė tėvams, kad grįžęs papjaus. Nukentėjusioji A. pasakė, kad jai sūnus J. grasino peiliu ir kad jis turi peilį su savimi. Uždėjęs antrankius J., patikrino jį, tačiau peilio prie savęs jis neturėjo. Kartu su kolege išvedė J. į automobilį. Jis pasiliko automobilyje su įtariamuoju, o kolegė V. K. nuėjo pas nukentėjusiąją. Bute buvo dar nukentėjusiosios sutuoktinis M. C., kuris buvo taip pat susijaudinęs. Kol laukė kolegės, J. visą tą laiką elgėsi keistai, tai verkė, tai juokėsi, tai grasino, kad grįžęs tėvus papjaus. J. elgesys buvo nenuspėjamas (b.l 63-65).

Liudytoja V. K. parodė, kad 2016-08-27, apie 15.20 val., dirbant su patruliu P. A., gautas iškvietimas į butą (duomenys neskelbtini), kad 42 metų brolis, galimai apsvaigęs, puola mamą peiliu. Atvykus minėtu adresu, duris atidarė nukentėjusioji A. C., kuri atrodė išsigandusi, ant jos kūno nesimatė jokių išorinių sužalojimų. J. C. atrodė nervingas, vaikščiojo iš vienos vietos į kitą. Jo elgesys buvo nenuspėjamas ir neadekvatus. Kolega patrulis P. A. panaudojo specialiąsias priemones ir uždėjo jam antrankius. Išvedant su kolega J. iš buto, jis šaukdamas grasino tėvams, kad grįžęs papjaus ar užmuš, tiksliai neatsimena, kurį žodį jis pasakė, bet gerai atsimena, kad pagrasino, kad grįžęs kažką jiems padarys. Patrulis P. A. pasiliko su įtariamuoju automobilyje, o ji, pasiėmusi reikiamas priemones, grįžo pas nukentėjusiąją. A. C. pasakė, kad jai gaminant maistą į virtuvę atėjo sūnus J. ir paėmęs virtuvinį peilį puolė ant jos, tačiau jai suklykus, į virtuvę greitai atbėgo jos sutuoktinis M., ir sūnus J. jai nieko nepadarė. Nukentėjusioji įvykio vietoje pasakojo, kad sūnus J. ją visą dieną vadino necenzūriniais žodžiais bei grasino, kad jai ir sutuoktiniui kažką padarys, tiksliai neatsimena, kokiais žodžiais jiems grasino. Taip pat sakė, kad J. jai buvo sugriebęs už plaukų ir juos patempė, tačiau kiek kartų patempė, V. K. neatsimena. Nukentėjusiosios sutuoktinis M. atrodė išsigandęs taip pat. Kai vežė J. pristatyti į policijos komisariatą, jis elgėsi gana ramiai ir pasakojo apie savo gyvenimą (b.l. 69-72).

Iš 2016-08-27 tarnybinio pranešimo dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo, matyti, kad 2016-08-27, apie 15.22 val., buvo gautas pranešimas, kad (duomenys neskelbtini), 42 m. brolis galimai apsvaigęs puola mamą peiliu, nustatyta, kad policiją kvietė V. C.. Įvykio vietoje nustatyta, kad 2016-08-27, apie 15.22 val., Klaipėdoje, (duomenys neskelbtini), J. C. naudojo fizinį smurtą savo motinos A. C. atžvilgiu. A. C. atrodė susijaudinusi, tėvas M. C. atrodė susijaudinęs, sutrikęs. Buto aplinka buvo netvarkinga, išmėtyti apyvokos daiktai. Nuo J. C. sklido alkoholio kvapas. A. C. paaiškino, kad tarp jos ir sūnaus kilo konfliktas, kurio metu J. C. tampė ją už plaukų, grasino papjauti, keletą kartų buvo paėmęs peilį į rankas, iškeikė necenzūriniais žodžiais. Asmenį išvedant iš buto, jis grasino, kad grįžęs abu motiną ir tėvą papjaus. Tokiais veiksmais J. C. sukėlė fizinį skausmą A. C. (b.l. 14-17).

2016-08-30 apžiūros protokole, kuriame apžiūrėta prie tarnybinio pranešimo pateikta CD laikmena su vaizdo ir garso įrašu, užfiksuota, kaip įvykio vietoje atvykusiems policijos pareigūnams nukentėjusioji A. C. aiškina, kad sūnus J. C. prie jų iš ryto kabinėjosi, gąsdino padegti, papjauti, užkasti, visokiais žodžiais, po to mezgant jai griebė už plaukų, bet po to paleido, per langą išmetė savo telefoną, sudaužė, virtuvėje jai grasino su peiliu virtuviniu, ji pradėjo šaukti ir vyras atbėgo į virtuvę (b.l. 18-19).

2016-09-23 savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokole, užfiksuota, kad nukentėjusioji A. C. pateikė prie bylos peilį (b.l. 73-74).

2016-09-26 apžiūros protokole, kuriuo daiktas, turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti- peilis buvo apžiūrėtas, dalyvaujant specialistui J. C., nufotografuotas, pateikta išvada, kad tokio tipo peiliai yra priskiriami prie bendros paskirties buitinių peilių ir nėra šaltieji nešaunamieji ginklai (b.l. 76-79). Pagal 2016-09-26 pakvitavimą, peilis grąžintas A. C. (b.l. 80).

Medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti akte Nr. 351, 2016-08-27 alkotesterio kvitas, kuriuose užfiksuota, kad J. C. lengvai apsvaigęs, kad 2016-08-27 16.07 val. J. C. nustatytas 0.07%o girtumas (b.l. 102, 103).

Teismų praktikoje pripažįstama, kad grasinimas nužudyti ar sunkiai sutrikdyti sveikatą gali būti išreikštas žodžiu, raštu, telefonu ir pan., gali būti išsakytas tiek nukentėjusiajam tiesiogiai, tiek ir per kitus asmenis ar viešus pasisakymus, kad svarbu yra tai, jog grasinimas būtų realus, duodantis pagrindą manyti, kad jis gali būti realizuotas. Sprendžiant klausimą apie grasinimo realumą, paprastai atsižvelgiama į grasinimo motyvus, grasinančiojo ir asmens, kuriam grasinama, tarpusavio santykius, aplinkybes, kurioms esant buvo grasinama, kaip grasinimo realumą suprato pats asmuo, kuriam buvo grasinama (Kasacinė nutartis 2K-639/2010).

Išanalizavęs ir įvertinęs šių duomenų visumą, teismas pripažįsta įrodyta, kad kaltinamasis J. C. konflikto metu sugriebė motinai A. C. už plaukų ir tempė, taip jai sukeldamas fizinį skausmą bei grasino nužudyti savo šeimos narius – motiną A. C. ir tėvą M. C.. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad santykiai tarp kaltinamojo ir nukentėjusiųjų yra konfliktiški. Nukentėjusieji A. C. ir M. C. patvirtino, kad sūnaus agresiją jie kenčia ne pirmą kartą, sūnus vartoja raminančius vaistus, būna neblaivus, dėl sūnaus tokio elgesio bijo miegoti, kad sūnus neįvykdytų savo grasinimų. Toks sistemingos psichinės prievartos buvimas artimoje kaltinamojo aplinkoje, leidžia konstatuoti, kad nukentėjusieji sąmoningai buvo verčiami nerimauti, nesaugiai jaustis, gyventi baimėje. Grasinimas nužudyti nukentėjusiąją A. C. buvo išsakytas naudojant jos atžvilgiu fizinį smurtą, grasinant peiliu, o prieš nukentėjusįjį M. C. mojuojant kumščiais, išsakant grasinančius žodžius, tokiu būdu sustiprinant nukentėjusiųjų realų nesaugumo jausmą ir baimę. Šios aplinkybės patvirtina, kad nukentėjusieji A. C. ir M. C. turėjo pagrindą manyti, jog girtas ir agresyvus, fiziškai stipresnis J. C. galėjo juos nužudyti, ar sunkiai sužaloti, ir atsižvelgiant į konfliktiškus jų tarpusavio santykius, grasinimas juos nužudyti gali būti įvykdytas.

J. C. veikos kvalifikuotinos pagal Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 140 str. 2 d.,145 str. 1 d. teisingai, nes atitinka šiuose straipsniuose įtvirtintus nusikalstamos veikos sudėties požymius.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė – gailisi dėl savo poelgio (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), atsakomybę sunkinanti aplinkybė – nusikalstamą veiką padarė, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

Teismas, skirdamas bausmę, vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, numatytais Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 54 str., atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį – padaryti du nesunkūs smurtiniai nusikaltimai, į kaltės formą ir rūšį – nusikalstamos veikos padarytos tiesiogine tyčia, į nusikalstamos veikos stadiją – padaryti nusikaltimai baigti. Atsižvelgiama į kaltinamojo asmenybę – anksčiau teistas du kartus, bausmės neatliko, tris kartus baustas administracine tvarka, nedirbantis, nuoširdžiai gailisi dėl padarytų nusikaltimų, todėl teismas mano, kad bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus kaltinamajam laisvės apribojimo bausmę, bei vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 str. 5 d. 1 p. uždraudžiant lankytis nukentėjusiųjų A. C. ir M. C. gyvenamojoje vietoje (duomenys neskelbtini), Klaipėdos m., vadovaujantis BK 48 str. 6 d. 3 p., 7 d. jam skirtini įpareigojimai pradėti dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje bei dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose.

Be to, jo atžvilgiu taikytinas Lietuvos Respublikos BK 64¹ straipsnis, bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Į paskirtą bausmę įskaitomas kaltinamojo laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2016-08-27 15.27 val. iki 2016-08-29 15.00 val. (dvi dienos) (b. l. 109, 123), vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 140 str. ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 str. vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.

J. C. paskirtos kardomosios priemonės – įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje (b.l. 125-126) ir įpareigojimas gyventi skyrium nuo nukentėjusiojo ir nesiartinti prie nukentėjusiojo arčiau nei 50 metrų atstumu (b.l. 136-137), teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus panaikintinos.

Skaitmeninė laikmena su garso ir vaizdo įrašu paliktina saugoti byloje.

Rezoliucinė dalis

Teismas, remdamasis išdėstytu ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalimi, 421 straipsniu,

nusprendžia:

J. C. pripažinti kaltu padarius nusikaltimus, numatytus LR BK 140 straipsnio 2 dalyje, 145 straipsnio 1 dalyje, ir

už nusikaltimą, numatytą LR BK 140 str. 2 d., paskirti 6 mėn. laisvės apribojimo bausmę, uždraudžiant per visą laisvės apribojimo laikotarpį lankytis nukentėjusiųjų A. C. ir M. C. gyvenamojoje vietoje (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, įpareigojant per tris mėnesius pradėti dirbti arba registruotis darbo biržoje ir 2 mėn. dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose;

už nusikaltimą, numatytą LR BK 145 str. 1 d., paskirti 8 mėn. laisvės apribojimo bausmę, uždraudžiant per visą laisvės apribojimo laikotarpį lankytis nukentėjusiųjų A. C. ir M. C. gyvenamojoje vietoje (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, įpareigojant per tris mėnesius pradėti dirbti arba registruotis darbo biržoje ir 4 mėn. dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose.

Vadovaujantis LR BK 63 str. 1 d., 4 d., paskirtas bausmes subendrinti dalinio sudėjimo būdu ir paskirti 12 mėn. laisvės apribojimo, uždraudžiant per visą laisvės apribojimo laikotarpį lankytis nukentėjusiųjų A. C. ir M. C. gyvenamojoje vietoje (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, įpareigojant per tris mėnesius pradėti dirbti arba registruotis darbo biržoje ir 6 mėn. dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose.

Taikyti LR BK 64¹ str., paskirtą bausmę sumažinti 1/3 ir skirti 8 mėn. laisvės apribojimo, uždraudžiant per visą laisvės apribojimo laikotarpį lankytis nukentėjusiųjų A. C. ir M. C. gyvenamojoje vietoje (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, įpareigojant per tris mėnesius pradėti dirbti arba registruotis darbo biržoje ir 4 mėn. dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose.

Vadovaujantis LR BK 64 str. 1 d., 3 d., paskirtą bausmę dalinio sudėjimo būdu subendrinti su 2016-08-09 Klaipėdos m. apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtos laisvės apribojimo bausmės neatlikta dalimi ir paskirti subendrintą bausmę 1 m. 6 mėn. laisvės apribojimo, uždraudžiant per visą laisvės apribojimo laikotarpį lankytis nukentėjusiųjų A. C. ir M. C. gyvenamojoje vietoje (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, įpareigojant per tris mėnesius pradėti dirbti arba registruotis darbo biržoje ir 9 mėn. dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose.

Vadovaujantis LR BK 66 str., 65 str. 1 d. 1 p. b) p.p., į bausmės laiką įskaityti laikinojo sulaikymo metu išbūtą laiką (2 dienas), kas prilyginama 4 laisvės apribojimo dienoms.

Įsiteisėjus teismo baudžiamajam įsakymui, panaikinti J. C. paskirtas kardomąsias priemones - įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje bei įpareigojimą gyventi skyrium nuo nukentėjusiojo ir nesiartinti prie nukentėjusiojo arčiau nei 50 metrų atstumu.

Skaitmeninę laikmeną su garso ir vaizdo įrašu palikti saugoti byloje.

Išaiškinti kaltinamajam, kad nesutikdamas su teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, per keturiolika dienų nuo šio dokumento nuorašo gavimo jis turi teisę paduoti teismui prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme. Išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies ar dydžio bausmę, nei buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Kaltinamajam šia teise nepasinaudojus, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.