- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2017-08-01
- Bylos Nr.
- 1-1334-311/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-13342-2017-6
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Rimantas Grigas
- Kaltinamasis
- L. M.
- Nukentėjusysis
- R. V.
- Kategorijos
- 1.1.6.6Atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą (BK 40 str.)
- 1.2.25.4.1Kelių transporto eismo saugumo ar transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisyklių pažeidimas, dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata (BK 281 str. 1 d.)
- 2.1.10.1Nuosprendis, nutartis (BPK 29, 31, 41 str. ir kt. str.)
viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje L. M., gimusi (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) lietuvė, Lietuvos Respublikos pilietė, ištekėjusi, gyvenanti (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), dirbanti K. G. slaugos ir palaikomo gydymo ligoninėje direktore, neteista,
kaltinama padariusi nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 1 dalyje ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
L. M. 2016-12-19 apie 15.55 val. Kaune, A. J. pr., vairuodama automobilį „Toyota RAV 4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir važiuodama kryptimi nuo Norvegų g. link Olandų g., ties pastatu Nr. 51 pažeidė Kelių eismo taisyklių 30 punkto reikalavimus tuo, kad artėdama prie kelio ženklais pažymėtos nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos nesulėtino važiavimo greičio, nesustojo prieš kelio ženklą „Pėsčiųjų perėja“, kad praleistų iš dešinės pusės pagal automobilio važiavimo kryptį ėjusią R. V., gim. (duomenys neskelbtini), kurią parbloškė, tuo sukeldama nukentėjusiajai R. V. nesunkų sveikatos sutrikdymą, t.y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 straipsnio 1 dalyje.
Kaltinamoji L. M. kalta prisipažino visiškai ir parodė, kad 2016-12-19 važiavo prieš 16 valandą link centro, Juozapavičiaus prospektu. Ties Šančių poliklinika matė, kad pirma eile aukštesnė mašina važiuoja lėčiau, ta mašina jai užstojo kitą kelio pusę, ji važiavo antra eismo juosta. Kai ta mašina pristojo, nematė per perėją ėjusios nukentėjusios, tik matė, kad yra perėja. Ji važiavo tikrai negreitai, atrodė, kad perėja tuščia. Pažiūrėjo į skydelį, o kai pakėlė akis, pamatė, kad eina moteris, ji išsigando, nors gal ir galėjo pasukti vairą. Moteris nešėsi daug morkų, ji padėjo jai jas surinkti. Kažkokia moteris iškvietė greitąją. Priėjusi prie nukentėjusios prisistatė, kad ji yra gydytoja, klausė, ką skauda. Po to atvyko medikai. Domėjosi nukentėjusios sveikata, kai ji gydėsi. Žino iš rentgenogramų, kokie sužalojimai buvo padaryti. Buvo nuvykusi pas nukentėjusią į namus, atnešė jai saldainių dėžutę ir voką. Jų pokalbyje dalyvavo ir nukentėjusios sūnus. Jie pasakė, kad norės 5000€ eurų žalos atlyginimui. Klausė, ar norėsi susitaikyti. Kai išgirdo 5000 eurų sumą, voką , kuriame buvo 1000 eurų, atsiėmė ir pasakė, kad voke tokios sumos nėra. Daugiau derybų nebuvo. Žino, kad nukentėjusi buvo reabilitacijoj, kalbėjo su ja telefonu. Nukentėjusioji pasakė, kad jai užteks iš jos 2000 eurų, bet ji buvau skyrusi 1000 eurų, todėl susilaikė. Nesutinka su civiliniame ieškinyje nurodyta 360 eurų suma, 3000 eurų yra per didelė suma. Mano, kad gal draudimas turėtų atlyginti didesnę dalį žalos.
Jos nuomone, ji neturi atlyginti neturtinę žalą, o tik teismo išlaidas. Prašo, kad baudžiamoji byla būtų nutraukta, ją atiduodant laidavimui iki metų laiko, be užstato.
Motyvuojamoji dalis
L. M. kaltė įrodyta ir kitais įrodymais, teisme ištirtais Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 291 str. 1 d. nustatyta tvarka, BPK 273 str. pagrindu sutrumpinus įrodymų tyrimą.
Nukentėjusioji R. V. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad gruodžio 19 dieną sustojo prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos. Sustojo šviesus automobilis, ji įžengė į perėją. Kitoje pusėje prie perėjos buvo sustoję automobiliai, nes per perėją ėjo pėsčioji. Praėjus šviesios spalvos automobilį, apsidairė. Žengus dar du ar tris žingsnius buvo smūgis. Nesuprato, iš kur tas smūgis. Prie jos pribėgo du darbiniais drabužiais apsirengę vyrai. Po to priėjo kaltinamoji, pasakė, kad ji mane partrenkė. Dar buvo moteris, kuri kvietė greitąją pagalbą, ji sakė M., ką sakyti - kad klaustų jos, kaip jaučiuosi. M. visą laiką kartojo, kad ji viską atlygins. M. nesielgė kaip gydytoja. Ji pasisodino į mašiną ir sakė, kad viską atlygins. Policija paklausė, ar duoti telefono numerį kaltinamajai, ji pasakė, kad duotų. Sūnus nuėjo pas advokatą, išsiaiškino situaciją. Sūnus pasakė, kad maksimali suma- 5000 eurų. Niekada neprašė iš kaltinamosios 5000 eurų. Kai padėjo saldainius ir voką, pasakė, kad neims pinigų, kol dar nebaigtas gydymas. Kaltinamoji jai pradėjo aiškinti, kad jos vyras pensininkas, kad jos atlyginimas mažas. Kaltinamoji neįvardino, kokią sumą ji norėtų atlyginti. Ji pasakė kaltinamajai, kad pasiimtų voką ir paėmė tik saldainius. Civilinis ieškinys yra 2500 eurų, prašo jį priteisti. Sumokėjo advokatui 360 eurų už civilinio ieškinio surašymą. Sutiktų taikytis, jei būtų atlyginta žala. Abi kojos buvo gipse savaitę, tada nuo vienos kojos nuėmė gipsą. Su kita koja gipse buvo 5 mėnesius. Dabar, kai atsikelia, dar jaučia šiokį tokį skausmą kojose. Po to, kai nueina iki sustojimo ( 10 min. kelio), skausmas praeina. Ji negalėjo gyventi normalaus gyvenimo, jos vyras buvo komandiruotėje Austrijoje, turėjo grįžti namo, sūnus turėjo atsisakyti komandiruočių. Reikėjo kažkam pečių pakurti, nupirkti maisto. Negalėjo nupirkti dovanų šventėms, lankyti jogos. Negalėjo susikaupti, net žiūrėti televizoriaus. Neprieštarauja dėl laidavimo, jei bus atlyginta neturtinė žala.
Liudytoja J. E. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2016 m. gruodžio mėnesį, tikslios dienos neprisimena, bet tai buvo apie mėnesio vidurys, apie 15:30 val. Kaune, A. J. pr. nuo šalia savo darbovietės, esančios prekybos centro „Maxima“ pusėje, ketino pereiti į kitą gatvės pusę. Nuo minėto prekybos centro ėjo iki artimiausios nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos. Buvo pradėję temti, nelijo, kelio danga buvo sausa. Iki perėjos likus apie 4 m. matė kaip prie perėjos, prie kurios ėjo, pirmoje eismo juostoje buvo sustojęs lengvasis automobilis, kurio spalvos ir markės neprisimena. Kitoje kelio pusėje prie perėjos taip pat buvo sustoję automobiliai. J. E. matė kaip iš priešingos pusės per perėją įprastu greičiu ėjusi moteris, praėjusi pirmą eismo juostą, kur lengvasis automobilis moters ėjimo kryptimi buvo sustojęs iš kairės ir moteriai einanti per antrą eismo juostą ji buvo partrenkta jai iš kairės, antra eismo juosta važiavusio juodos spalvos „Toyota RAV4“ automobilio. J. E. matė, kad automobilis „Toyota RAV“ prieš partrenkiant moterį visai nestabdė, buvo toks vaizdas, lyg automobilio vairuotoja pėsčiosios nematė. Automobilis „Toyota RAV“ prieš partrenkiant moterį važiavo vizualiai didesniu, nei 50 km./val. greičiu, nes lyginant su kitais važiuojančiais automobiliais, „Toyota RAV“ važiavo greičiau. Moterį partrenkęs automobilis sustojo už perėjos, iš jos išlipo vairuotoja - moteris, ji priėjo prie partrenktos moters. Automobilyje „Toyota RAV4“ daugiau žmonių nebuvo. Vairuotoja neminėjo dėl kokių priežasčių partrenkė pėsčiąją, tik sakė, kad greičio neviršijo. Kai automobilis partrenkė moterį, J. E. iš karto prie jos priėjo ir buvo šalia visą laiką, kol atvažiavo policijos pareigūnai ir greitoji med. pagalba. Atvykusiems policijos pareigūnams J. E. davė savo duomenis, kad jeigu reikėtų, su ją būtų galima susisiekti. Matė, kad moterį partrenkusio automobilio kairės pusės priekinis žibintas buvo sudužęs, kitų apgadinimų neįsidėmėjo (b. l. 53).
Iš 2017-03-20 tarnybinio pranešimo matyti, kad 2016-12-19 apie 15.54 val. Kaune, A. J. pr., automobilis „Toyota RAV 4“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuojamas L. M., gim. (duomenys neskelbtini) ir važiuodamas nuo Norvegų g., ties Olandų g., partrenkė pėsčiųjų perėja ėjusią R. V., gim. (duomenys neskelbtini), kuri po eismo įvykio greitosios med. pagalbos automobiliu buvo pristatyta į LSMUL Kauno klinikas. 2017-03-13 gautoje specialisto išvadoje nurodoma, kad R. V. sužalojimai atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymą ( b. l. 2).
Iš 2016-12-19 tarnybinio panešimo matyti, kad 2016-12-19 apie 15.55 val. vyr. patrulis A. A., dirbdamas su vyr. patruliu A. U., iš VPK budėtojo buvo gautas pranešimas, kad Kaune, A. J. pr. 51 pėsčiųjų perėjoje partrenkta pėsčioji. Atvykus į vietą rastas automobilis TOYOTA RAV4, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir partrenkta pėsčioji R. V., gim. (duomenys neskelbtini), kurią GMP 15 brigada išvežė į klinikas. Automobilio vairuotoja L. M. paaiškino, kad važiuodama A. J. g. nuo Norvegų g. link Olandų g. antra eismo juosta nepastebėjo einančios pėsčiosios per pėsčiųjų perėją nereguliuojamą šviesoforu, nespėjo sustoti ir ją partrenkė, nes pirmoje eismo juostoje buvo sustojęs automobilis praleisti pėsčiosios, kuris užstojo matomumą (b. l. 11).
Iš Kelių eismo įvykio vietos plano, fotonuotraukų matyti, kad užfiksuotas 2016-12-19 apie 15.55 val. įvykęs eismo įvykis Kaune, A. J. per, ties pastatu Nr. 49 (b. l. 6-10).
Iš alkotesterio duomenų matyti, kad L. M. nustatytas 0.00 promilių tikrinimo rezultatas.
Iš 2017-01-06 Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Kauno skyriaus specialisto išvados Nr. pG601/2017(02) matyti, kad R. V. 2016-12-19 eismo įvykio metu patyrė nesunkų sveikatos sutrikdymą – kairio kelio kryžminio raiščio dalinis plyšimas, kairio šlaunikaulio išorinio krumplio lūžis (b. l. 33).
Veikos kvalifikavimas ir įrodymų vertinimas
Ištyręs baudžiamojoje byloje esančius įrodymus ir įvertinęs juos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 20 straipsnyje nustatyta tvarka, teismas daro išvadą, kad kaltinimas L. M. sukėlus eismo įvykį, kurio metu buvo nesunkiai sutrikdyta nukentėjusiosios R. V. sveikata pasitvirtino. L. M. padarytas Kelių eismo taisyklių 30 punkto reikalavimų pažeidimas buvo tiesioginiame priežastiniame ryšyje su nukentėjusiajai padarytu nesunkiu sveikatos sutrikdymu. Kaltinamoji savo kaltę dėl eismo įvykio padarymo pripažino, nėra abejonių dėl kaltinamosios parodymų, kadangi eismo įvykio faktą bei jo metu padarytą sveikatos sutrikdymą patvirtina eismo įvykio apžiūros protokolas, teismo medicinos specialisto išvada, nukentėjusios, liudytojų parodymai. L. M. neatsargios formos kaltė yra įrodyta ir jos veiksmai teisingai kvalifikuotini pagal BK 281 straipsnio 1 dalį.
L. M. atsakomybę lengvina tai, kad ji savo kaltę pripažino ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.), jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Dėl laidavimo
Šioje baudžiamojoje byloje buvo pateiktas prašymas, vadovaujantis BK 40, atleisti L. M. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laiduotoju paskiriant F. R. M., netaikant užstato (b. l. 88). Prašyme nurodyta, kad jis yra kaltinamosios sutuoktinis ir užtikrina, jog galės daryti teigiamą įtaką L. M.. Šias aplinkybes jis patvirtino ir apklaustas teisiamojo posėdžio metu, taip pat nurodė, kad sutinka būti laiduotoju, prašo atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės L. M. ir perduoti ją pagal laidavimą be užstato jo kaip laiduotojo atsakomybėn pagal laidavimą.
BK 40 straipsnio 1 dalies nuostatos numato asmens, padariusio baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės pagal asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymą perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą.
BK 40 straipsnio 2 dalies keturiuose punktuose yra išdėstytos kitos būtinos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygos: 1) asmuo pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką ir 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką ir 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.
Laiduotojais gali būti kaltinamojo tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys.
Prokuroras neprieštaravo kaltinamosios prašymui atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.
Įvertinus šioje baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, teismas daro išvadą, kad kaltinamoji L. M. gali būti atleista nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Kaltinamosios L. M. padarytas nusikaltimas priskiriamas prie nesunkių (BK 11 str. 3 d.), kaltės forma – neatsargus nusikaltimas, ji prisipažino padariusi nusikalstamą veiką, dėl padaryto nusikaltimo nuoširdžiai gailisi, nukentėjusiosios atsiprašė. Kaltinamoji L. M. neteista (b.l. 59), administracine tvarka nebausta (b. l. 60), psichikos sveikatos centre neregistruota (b. l. 61). Todėl teismas mano, kad yra pagrindo manyti, kad ji nebedarys nusikalstamų veikų. Pripažintina viena atsakomybę lengvinanti aplinkybė, atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Atsižvelgiant į laiduotojo F. R. M. asmenines savybes, t.y. kad jis neteistas (b. l. 96), administracine tvarka baustas už mažareikšmį pažeidimą (b. l. 97), teismas daro išvadą, jog jis pagal savo pozityvias asmenines savybes darys teigiamą įtaką kaltinamajai, todėl yra vertas teismo pasitikėjimo.
Atsižvelgiant į aukščiau nustatytas aplinkybes, esant F. R. M. prašymui, teismas daro išvadą, kad yra visos būtinos BK 40 str. numatytos sąlygos atleisti kaltinamąją L. M. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą ir jos atžvilgiu baudžiamąją bylą nutraukti, todėl kaltinamoji atiduotina pagal laidavimą be užstato vieneriems metams F. R. M. atsakomybėn, o baudžiamoji byla nutrauktina (BK 40 str.).
Dėl civilinio ieškinio
Šioje baudžiamojoje byloje nukentėjusioji R. V. ikiteisminio tyrimo metu pareiškė 3000 eurų civilinį ieškinį neturtinei žalai atlyginti ir buvo pripažinta civiline ieškove (b. l. 38). Teisminio bylos nagrinėjimo metu nukentėjusioji sumažino civilinio ieškinio dydį iki 2500 eurų, prašo jį priteisti, taip pat priteisti jos turėtas išlaidas- 360 eurų už civilinio ieškinio surašymą.
Civiliniam atsakovui „If P&C Insurance AS“ sutinkant atlyginti 500,00 Eur neturtinę žalą, nukentėjusiosios R. V. ieškinys dėl 2500 Eur atlyginimo laikytinas pagrįstu ir įrodytu, todėl tenkintinas, priteisiant šią sumą iš civilinio atsakovo.
CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta nuostata, kad neturtinė žala yra atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Neturtinė žala yra padaroma nematerialioms vertybėms, todėl jos piniginis įvertinimas ir kompensavimas yra sąlyginio pobūdžio. Įstatyme numatyta pinigine kompensacija siekiama ne nubausti žalą padariusį asmenį, o kuo teisingiau kompensuoti dėl neteisėtų veiksmų nukentėjusiam asmeniui atsiradusias negatyvias pasekmes. Neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo kriterijai yra numatyti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje. Jie apibrėžiami konkrečiais ir vertinamaisiais požymiais. Spręsdamas nusikalstama veika padarytos neturtinės žalos atlyginimo dydžio klausimą, teismas turi atsižvelgti į: 1) neturtinės žalos pasekmes; 2) žalą padariusio asmens kaltę; 3) žalą padariusio asmens turtinę padėtį; 4) tai, ar padaryta turtinė žala, į padarytos turtinės žalos dydį; 5) kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes; 6) sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. CK nurodytas kriterijų sąrašas nėra baigtinis. Neturtinės žalos dydis nustatomas pagal bylai reikšmingų aplinkybių visumą.
Teismų formuojama praktika rodo, kad nukentėjusiems, kurie eismo įvykio metu patiria nesunkų sveikatos sutrikdymą, neturtinei žalai atlyginti priteisiama nuo 2000 iki 10000 litų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys 2K-64/2009, 2K-401/2009, 2K-200/2010, 2K-215/2010, 2K-7-120/2010, 2K- 616/2010, 2K-477/2010, 2K-461/2010 ir kt.).
Vienas pagrindinių kriterijų, nustatant neturtinės žalos dydį, yra jos sukeltos pasekmės, kurios vertinamos, atsižvelgiant į asmens patirtų moralinių praradimų dydį, jų įtaką žmogaus gyvenimo kokybei, darbinei veiklai, šeiminiam gyvenimui. Žmogaus sveikata, gyvybė yra aukščiausios vertybės, todėl išgyvenimai, sukelti dėl asmeniui gyvybiškai svarbių dalykų, yra ypač dideli. Neabejotina, kad sveikatos sutrikdymas nukentėjusiajai R. V. sukėlė dvasinius išgyvenimus, fizinį skausmą, emocinį sukrėtimą, nepatogumus. Įvertinus išdėstytas aplinkybes, taip pat vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais, t. y. siekiant protingos nukentėjusiosios ir kaltininko skirtingų interesų pusiausvyros, atsižvelgiant į teismų praktiką dėl neturtinės žalos atlyginimo bylose dėl nesunkaus sveikatos sutrikdymo eismo įvykio metu, į tai, kad nukentėjusioji iki šiol dar jaučia patirtos avarijos padarinius, teismas sprendžia, kad 2500 Eur neturtinės žalos atlyginimo dalyje civilinis ieškinys tenkintinas.
Eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir draudimo išmokos mokėjimo taisyklių 12.4 punktas neturtine žala laiko į Taisyklių 12.1 ir 12.2 punktų sudėtį neįeinančią neturtinę žalą, atsiradusią dėl nukentėjusio patirtų sužalojimų sunkumo, jų dydžio, nukentėjusiojo patirtų nepatogumų, fizinių bei dvasinių kančių pobūdžio ir kt. (žr. Kauno apygardos teismo 2009 m. lapkričio 20 d. nutartį byloje Nr. 1A-547-120/2009). Toks nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimo mechanizmas, kai žalos ar jos dalies atlyginimas priteisiamas ne iš pagal įstatymus už nusikalstama veika padarytą žalą privalančio atsakyti civilinio atsakovo, o iš nuteistojo, pažeistų ne tik traukiamo baudžiamojon atsakomybėn asmens teises, bet gali neatitikti ir nukentėjusiojo interesų, jei realios galimybės išieškoti priteistą sumą iš nuteistojo yra blogesnės, nei iš už jo veiksmus materialiai atsakingo asmens. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2010 m. vasario 3 d. nutarime konstatuota, kad transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimas yra privalomasis draudimas, kuriuo siekiama apsaugoti nukentėjusiųjų asmenų ir draudėjų turtinius ir kitus interesus. Draudikas įsipareigoja, įvykus draudžiamajam eismo įvykiui, už sutartyje nustatytą draudimo įmoką sumokėti trečiajam asmeniui draudimo išmoką, apskaičiuotą įstatyme ar draudimo sutartyje nustatyta tvarka. Jeigu transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sumos nepakanka per eismo įvykį padarytai žalai, inter alia neturtinei žalai, visiškai atlyginti, faktinės žalos dydžio ir draudimo išmokos skirtumą atlygina žalą padaręs asmuo ar už jo veiksmus atsakingas kitas asmuo.
Draudimo prievolės esmė garantuoja apdraustojo atsakomybės už padarytą žalą atlyginimo užtikrinimą draudimo įmonės lėšomis.
2500 eurų neturtinės žalos suma neviršija įstatymu numatytos draudimo sumos, nukentėjusioji patyrė sužalojimus, fizinį ir dvasinį skausmą, dėl sužalojimų patyrė nepatogumus, todėl visa 2500 eurų neturtinės žalos suma priteistina iš draudiko „If P&C Insurance AS“, t. y. civilinio atsakovo (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2011 m. gruodžio mėn. 29 d. nutartį baudžiamojoje byloje Nr. 2K-502/2011).
Iš civilinio atsakovo – draudimo bendrovės, nesant duomenų apie atlygintą neturtinę žalą, nukentėjusiajai R. V. priteistina 2500 Eur neturtinė žala.
Dėl advokato paslaugų apmokėjimo.
Nukentėjusioji prašė teismo pripažinti proceso išlaidomis ir priteisti iš kaltinamosios turėtas išlaidas teisinėms paslaugoms apmokėti ir į bylą pateikė sąskaitą faktūrą, pagrindžiančią, jog civilinio ieškinio ikiteisminiame tyrime parengimas sudaro 360 Eur (b. l. 47). Teismas daro išvadą, kad šis prašymas yra pagrįstas pateiktais dokumentais, todėl tenkintinas.
Kaltinamajai kardomoji priemonė nepaskirta.
Laikinas nuosavybės teisių apribojimas netaikytas.
Daiktų, turinčių reikšmės šiai nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, byloje nėra.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 301 straipsniu, 303 straipsnio 4 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 4 dalimi, 5 dalimi, 6 dalimi, 307 straipsnio 5 dalimi, 6 dalimi, 7 dalimi, 313 straipsniu, BK 40 straipsniu,
nusprendžia:
L. M., padariusią nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 straipsnio 1 dalyje, vadovaujantis BK 40 straipsniu, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato ir baudžiamąją bylą nutraukti.
L. M. perduoti laiduotojo F. R. M. atsakomybei pagal laidavimą be užstato, nustatant 1 (vienerių) metų laidavimo terminą.
Išaiškinti nuo baudžiamosios atsakomybės atleistam asmeniui pagal laidavimą, jeigu laidavimo metu padarius baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas, o jeigu laidavimo metu padarius naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl patraukimo baudžiamojon atsakomybėn už visas padarytas nusikalstamas veikas.
Laidavimo terminą skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Priteisti nukentėjusiajai R. V. iš civilinio atsakovo „If P&C Insurance AS“ 2500 (du tūkstančius penkis šimtus) Eur neturtinę žalą.
Iš L. M. išieškoti 360 (tris šimtus šešiasdešimt) Eur nukentėjusiosios R. V. advokato išlaidoms apmokėti.
Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Kauno apylinkės teismą.