Šiaulių apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš

viešame teismo posėdyje, apeliacine žodine proceso tvarka, išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo M. J. A. apeliacinį skundą dėl Pakruojo rajono apylinkės teismo 2010 m. liepos 10 dienos sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamento ieškinį atsakovui M. J. A. dėl žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ieškovas Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamentas ieškiniu (b. l. 1-2) kreipėsi į Pakruojo rajono apylinkės teismą prašydamas priteisti iš atsakovo M. J. A. 10770 Lt žalos atlyginimo, 5 procentus metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas. Bylą prašė nagrinėti dokumentinio proceso tvarka.

Pakruojo rajono apylinkės teismas 2009 m. kovo 2 d. preliminariu sprendimu (b. l. 17-18) priteisė iš atsakovo M. J. A., 10770,00 Lt žalos atlyginimo ir 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos (10770,00 Lt) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2009 m. kovo 2 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos ieškovui LR Aplinkos ministerijos Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamentui. Priteisė iš atsakovo M. J. A., 161,55 Lt žyminio mokesčio ir 3,90 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, į valstybės pajamas.

Atsakovas M. J. A. pareiškė prieštaravimus, kuriuose nurodė, kad su preliminariu teismo sprendimu nesutinka ir prašė jį panaikinti ir ieškinį atmesti (b. l. 22-23).

Pakruojo rajono apylinkės teismas 2010 m. liepos 10 dienos sprendimu ieškinį patenkino iš dalies ir 2009-03-02 preliminarų sprendimą pakeitė ir priteisė iš atsakovo M. J. A. 5000 Lt žalos atlyginimo ir 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos (5000Lt) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2009 m. kovo 2 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos ieškovui LR Aplinkos ministerijos Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamentui. Priteisė iš atsakovo M. J. A. 150 Lt žyminio mokesčio ir 27,75Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, į valstybės pajamas (b. l. 93-94).

Surinktų įrodymų pagrindu teismas nustatė, kad atsakovas M. J. A., neturėdamas Pakruojo rajono savivaldybės išduoto leidimo saugotiniems želdiniams kirsti, pažeidė Lietuvos Respublikos Aplinkos ministro 2008-01-31 įsakymu Nr. D1-87 patvirtinto Saugotinų medžių ir krūmų kirtimo, persodinimo ar kitokio pašalinimo atvejų, šių darbų vykdymo ir leidimų šiems darbams išdavimo, medžių ir krūmų vertės atlyginimo tvarkos aprašo 9 punktą. Atsakovas (duomenys neskelbtini) tvenkinio vandens apsaugos juostoje, (duomenys neskelbtini) 2008 m. gruodžio 29 d. nukirto septynis 75 cm, 66 cm, 50 cm, 45 cm, 48 cm, 39 cm ir 36 cm storio gluosnių medžius. Atsakovas M. J. A. dėl padaryto teisės pažeidimo, 2009 m. sausio 6 dieną buvo nubaustas 150 litų bauda pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 78 straipsnio 1 dalį. Paskirtąją baudą atsakovas sumokėjo. Priteisdamas žalos dydį, teismas atsižvelgė į tai, kad gluosniai augo M. J. A. sodybos teritorijoje, medžiai buvo seni, paties atsakovo 1974 metais pasodinti, užaugo aukšti ir dideli, todėl tikėtina, kad jie galėjo kelti grėsmę atsakovo šeimai. Teismas atsižvelgė ir į atsakovo sveikatos būklę bei finansines galimybes, jo turtinę padėtį. Atsakovas yra senyvo amžiaus žmogus, ligonis, pensininkas, jis prisipažino, kad gluosnius nukirto, jam skirtą baudą sumokėjo, todėl teismas sumažino atlygintinos žalos dydį iki 5000 Lt.

Apeliaciniu skundu (b. l. 98-100) atsakovas M. J. A. prašo Pakruojo rajono apylinkės teismo 2010 m. liepos 10 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti.

1. Apeliantas nurodo, kad teismas pažeidė įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklės – LR CPK 178 str. Laiko, kad neištirtos aplinkybės dėl medžių nudžiuvimo fakto;

2. Teismas tinkamai neįvertino aplinkybių, jog nukirsti medžiai paties sodinti namų valdos ribose, veikiant gamtos faktoriams, bebrams apgraužus ir jiems pradėjus džiūti, nuo jų kilo grėsmė ne tik statiniams, bet ir žmonėms;

3. Teismas priteisdamas žalos atlyginimą nepakankamai atsižvelgė į tai, kad atsakovas yra senyvo amžiaus, ligonis, pensininkas, ir į atsakovo gaunamų pajamų šaltinį.

Atsiliepimu į apeliacinį skundą (b. l. 104-105) ieškovas Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamentas prašo atmesti apeliacinį skundą ir palikti galioti Pakruojo rajono apylinkės teismo 2010 m. liepos 10 d. sprendimą.

Atsiliepime nurodoma, kad medžiai nebuvo nudžiūvę ir tai patvirtina komisijos surašytas apžiūros aktas, 2009-01-05 atsakovo paaiškinimas, liudytojų parodymai, pateiktos fotonuotraukos.

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą tik apskųstoje dalyje ir tik, analizuojant apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (LR CPK 320 str. 2 d.). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (LR CPK 329 str.).

Bylos duomenimis nustatyta, kad 2008 m. gruodžio 29 d. (duomenys neskelbtini) priklausančio asmeninės nuosavybės teise, (duomenys neskelbtini) tvenkinio vandens apsaugos juostoje atsakovas M. J. A. savavališkai, neturėdamas Pakruojo rajono savivaldybės išduoto leidimo saugotiniems želdiniams kirsti, nukirto septynis gluosnius. Tuo atsakovas pažeidė 2008-01-31 Lietuvos Respublikos Aplinkos ministro įsakymu Nr. D1-87 patvirtinto Saugotinų medžių ir krūmų kirtimo, persodinimo ar kitokio pašalinimo atvejų, šių darbų vykdymo ir leidimų šiems darbams išdavimo, medžių ir krūmų vertės atlyginimo tvarkos aprašo 9 punktą. Atsakovas M. J. A. 2009-01-06 buvo nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 78 str. 1 d., ir jam paskirtąją baudą sumokėjo.

Civilinė atsakomybė – tai turtinė prievolė, kurios viena šalis turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius), o kita šalis privalo atlyginti padarytus nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (LR CK 6.245 straipsnio 1 dalis). Kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais nepadarytų kitam asmeniui žalos (LR CK 6.263 straipsnio 1 dalis). Byloje esantis 2009-01-06 nutarimas patvirtina, kad M. J. A. skirta 150 Lt bauda už pažeidimą, numatytą LR ATPK 78 straipsnio 1 dalį (už neteisėtą želdinių iškirtimą), šį nutarimą atsakovas apskundė Šiaulių apygardos administraciniam teismui, o Šiaulių apygardos administracinio teismo nutartį skundė Lietuvos Vyriausiajam administraciniam teismui, kuris apelianto apeliacinį skundą atmetė. Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymas įpareigoja juridinius ir fizinius asmenis saugoti aplinką bei tausoti gamtos išteklius (9 str.), o neteisėta veika padarius žalą aplinkai ? ją atlyginti (14 str. 6 p.). Įstatyme įtvirtinta nuostata, kad atsakomybė už aplinkai padarytą žalą siejama su neteisėta veika, dėl kurios atsiranda ar gali kilti žala aplinkai. Dėl šios priežasties pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad nustatytas žalos padarymo faktas, o už žalos aplinkai padarymą yra atsakingas atsakovas, kuris privalo atlyginti padarytą žalą aplinkai.

Civilinės atsakomybės taikymas yra siejamas su tam tikrais juridiniais faktais, kurie yra vadinami civilinės atsakomybės pagrindais. Yra skiriami tokie bendrieji civilinės atsakomybės pagrindai: žala, neteisėti veiksmai, priežastinis ryšys tarp žalos ir neteisėtų veiksmų, kaltė. Būtinasis civilinės atsakomybės pagrindas yra žala. Nesant žalos, neįmanomas ir civilinės atsakomybės taikymas. Žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų (LR CK 6.249 straipsnio 1 dalis). Žala nėra preziumuojama, todėl ją ir jos dydį turi įrodyti ieškovas. Konkretų nuostolių dydį nustato teismas, įvertinęs šalių pateiktus įrodymus. Ieškovas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Aplinkos ministro 2008-06-26 įsakymu Nr. D1-343 „Dėl želdinių atkuriamosios vertės įkainių patvirtinimo“. paskaičiavo sunaikintų medžių atkuriamąją vertę.

Apeliantas nurodo, kad nėra ištirtos aplinkybės dėl medžių nudžiuvimo fakto, neįvertintos aplinkybės, jog nukirsti medžiai sodinti jo paties namų valdos ribose, neįvertinti gamtos faktoriai, jog bebrams pradėjus graužti ir jiems pradėjus džiūti, nuo jų kilo grėsmė ne tik statiniams, bet ir žmonėms.

Apeliacinės instancijos kolegija pažymi, kad byloje nustatytas žalos padarymo faktas nepanaikina atsakovo veiksmų neteisėtumo, tačiau vertinant byloje esančių įrodymų visetą, leidžia spręsti realios padarytos žalos atlyginimo dydžio klausimą.

Iš byloje esančių fotonuotraukų matyti, kad foto Nr. 1 (2 vnt.) 2008 m. liepos mėn. yra užfiksuoti 7 nenupjauti karklai, kurie yra apdžiūvę. 2009-06-18 foto Nr. 13 (2 vnt.) užfiksuoti 3 likę nenupjauti karklai, kurie akivaizdžiai yra nudžiuvę. Iš foto Nr. 10 ir foto Nr. 12 (2 vnt.) matyti, kad 2008-12-29 nupjautų medžių kelmai nėra atžėlę, iš jų neauga nei viena atauga, o iš foto Nr. 10, kur matosi upės kranto nuotrauka, matyti, kad žali atžėlę karklai saugo krantinę nuo erozijos, o šalia esatys yra nudžiūvę karklai. 2010-05-28 foto Nr. 16 (2 vnt.) užfiksuoti nupjautų medžių kamienai, kurie negyvybingi, nesužėlę. Dėl nurodytų aplinkybių, teisėjų kolegija daro išvadą, jog byloje esantys prieštaringi įrodymai, neleidžia konkrečiai ir tiksliai atkurti buvusios situacijos dėl galimai nupjautų nenudžiuvusių ar nudžiuvusių karklų. Konkretus nupjautų žalių ar nudžiuvusių karklų faktas byloje nėra nustatytas. Byloje esančios nuotraukos patvirtina, kad dalis nupjautų karklų tikrai buvo nudžiuvę, o dalis karklų, kurie ataugo ir sužėlė, buvo nupjauti žali ir šias aplinkybės patvirtinto liudytojų K. K., P. N., J. R. parodymai (b. l. 88-90). Iš ieškovo atstovo E. S. paaiškinimų matyti, kad žala buvo skaičiuota už nukirstus žalius medžius, o nudžiūvusiam medžiui nukirsti leidimas yra reikalingas, tačiau žala neskaičiuojama (b. l. 77). Ieškovo pateiktame 2008-12-29 apžiūros akte nėra nustatyta kokie medžiai buvo nukirsti - nudžiūvę ar žali, akte užfiksuotas tik bendras nukirstų medžių skaičius ir faktas, neanalizuojant jų būklės (b. l. 6). Ir tai leidžia daryti išvadą, kad, komisija, kuri rašė aktą, neanalizavimo ir nevertino nukirstų medžių gyvybingumo būklės. Aukščiau paminėtų aplinkybių pagrindu, teisėjų kolegijai leidžia daryti išvadą, kad ieškovo paskaičiuotas žalos atlyginimo dydis, nenustačius nukirstų nudžiuvusių ir nenudžiuvusių medžių fakto, neatitinka faktinių bylos aplinkybių. Teisėjų kolegija, pasisakydama dėl žalos dydžio, atkreipia dėmesį į tai, jog nupjautų kamienų apatinė dalis nėra sunaikinta, palikta vegetuoti, nupjauti žali karklai po pusmečio sužėlė iš naujo, todėl toliau saugo krantinę nuo erozijos, upės krantinės kraštovaizdis nėra sugadintas.

Teisėjų kolegija, aplinkybių dėl galimų gamtos faktorių, tai yra upės krantinėje esančių bebrų, nesant konkrečių įrodymų, nepasisako ir jų nevertina.

Iš byloje esančio 2009-01-05 M. J. A. paaiškinimo bei iš jo paties paaiškinimų matyti, kad dar 1974 metais namų valdos ribose išilgai tvenkinio pakrantės asmeniškai pasodino karklus, kad nevyktų krantų erozija (b. l. 9). Tai leidžia teigti, kad savo lėšomis ir darbu atsakovas rūpinosi pakrantės apsauga, ją prižiūri ir puoselėja.

Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija, iš esmės sutinka su apelianto motyvu, kad būtina įvertinti aplinkybę dėl kilusios grėsmės ne tik statiniams, bet ir gyventojams. Tai, kad atsakovas niekur dėl medžių keliamo pavojaus nesikreipė, nepaneigia fakto, kad medžiams, užaugus 20-25 metrų aukščio, veikiant gamtos faktoriams, kyla reali grėsmė tiek statiniams, tiek sode ar darže dirbantiems namiškiams.

Nustatant padarytos žalos dydį, teisėjų kolegija atsižvelgia į atsakovo sveikatos būklę, jo amžių, realias pajamas. Iš byloje esančių medicininių dokumentų matyti, kad atsakovo sveikatos būklė yra sudėtinga, reikalingas pastovus gydymas reikalaujantis didelių finansinių išlaidų (b. l. 30-35, 66-69). Esant šioms aplinkybėms ir atsižvelgiant į žalos padarymo netyčinį pobūdį, apelianto finansines galimybes, jo turtinę padėtį, į tai, kad prisipažino nukirtęs gluosnius, skirtą baudą sumokėjo bei teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus (LR CPK 3 str. 7 d.) apeliacinės instancijos teisėjų kolegija konstatuoja, jog yra pagrindas mažinti priteistos žalos atlyginimo valstybei dydį ( LR CK 6 251 str. 2 d.).

Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai vertino bylos įrodymus bei taikė materialines teisės normas, reglamentuojančias žalos dydžio nustatymą, tačiau atsižvelgiant į aukščiau išdėstytus argumentus pirmosios instancijos teismo sprendimas keistinas, mažinant priteisto žalos atlyginimo dydį iki 1 000 Lt. Atitinkamai turi būti pakeista sprendimo dalis dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo. Žyminis mokestis į valstybės biudžetą turi būti skaičiuojamas nuo priteistos sumos, todėl iš atsakovo į valstybės biudžetą priteistina 67 Lt suma (LR CPK 96 straipsnio 1 dalis). Kadangi apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, atsakovui gražintina 83 Lt žyminio mokesčio, sumokėto paduodant apeliacinį skundą, dalis proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai (LR CPK 93 straipsnio 2 ir 3 dalys). Apeliantas prie apeliacinio skundo pridėjo mokėjimo kvitą, kuriuo sumokėjo 177,75 Lt (b. l. 97) Pakruojo rajono apylinkės teismo 2010-07-10 sprendimu priteistą 150 Lt žyminio mokesčio ir 27,75 Lt išlaidų susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Kadangi apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, atsakovui gražintina 83 Lt žyminio mokesčio, sumokėto pagal 2010-7-10 Pakruojo rajono apylinkės teismo sprendimą, dalis proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai (LR CPK 93 straipsnio 2 dalis).

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Pakruojo rajono apylinkės teismo 2010 m. liepos 10 d. sprendimą pakeisti.

Ieškinį tenkinti iš dalies. Pakruojo rajono apylinkės teismo 2009-03-02 preliminarų sprendimą pakeisti ir priteisti iš atsakovo M. J. A. (duomenys neskelbtini), 1000 Lt (vieną tūkstantį litų) žalos atlyginimo ir 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos (1000Lt) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2009 m. kovo 2 dienos ) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos ieškovui LR Aplinkos ministerijos Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamentui (duomenys neskelbtini).

Grąžinti atsakovui M. J. A. (duomenys neskelbtini)83 Lt (aštuoniasdešimt tris litus) dalį žyminio mokesčio, sumokėto valstybinei mokesčių inspekcijai prie LR FM 2010-07-12 op. archyvo kodas 2010071200325433 ir 83 Lt (aštuoniasdešimt tris litus) žyminio mokesčio dalį, sumokėtą 2010-07-29 valstybinei mokesčių inspekcijai prie LR FM op. archyvo kodas 2010072700467751.