- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-10-26
- Bylos Nr.
- e2S-621-856/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-18-3-00463-2022-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Jurga Kramanauskaitė-Butkuvienė
- Atsakovas
- R. A.
- Ieškovas
- S. K.
- Kategorijos
- 1.3.9.2.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 2.6.38Taikos sutartis
- 3.2.7.1Klausimai, kuriuos pirmosios instancijos teismas gali spręsti nutartimi
- 3.2.8.5Bylos nutraukimas, jeigu šalys sudarė taikos sutartį ir teismas ją patvirtino
- 3.3.2.4Apeliacinės instancijos teismo, išnagrinėjusio atskirąjį skundą, teisės
- 3.3.2.5Apeliacinės instancijos teismo nutartis dėl atskirojo skundo
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jurga Kramanauskaitė-Butkuvienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo R. A. atskirąjį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmų 2022 m. rugpjūčio 2 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-8885-457/2022 pagal ieškovės S. K. ieškinį atsakovui R. A., išvadą teikiančiai institucijai Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities Vaiko teisių apsaugos skyriui Joniškio rajone dėl tėvystės nustatymo, nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos nustatymo, išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo nepilnamečiui vaikui priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. 2022 m. liepos 4 d. ieškovė S. K. pateikė ieškinį atsakovui R. A., išvadą teikiančiai institucijai Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities Vaiko teisių apsaugos skyriui Joniškio rajone dėl tėvystės nustatymo, nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos nustatymo, išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo nepilnamečiui vaikui priteisimo.
2. 2022 m. liepos 29 d. šalys pateikė teismui sudarytą taikos sutartį ir prašė ją patvirtinti, civilinę bylą nutraukti.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmai 2022 m. rugpjūčio 2 d. nutartimi patvirtino 2022 m. liepos 26 d. taikos sutartį, sudarytą tarp ieškovės S. K. ir atsakovo R. A., civilinę bylą nutraukė.
4. Teismas nurodė, kad sudaryta taikos sutartis nepilnamečio vaiko E. K. – A. bei šalių teisių ir teisėtų interesų, taip pat viešojo intereso nepažeidžia, todėl sutartį patvirtino, bylą nutraukė rašytinio proceso tvarka.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
5. Atskiruoju skundu atsakovas R. A. prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmų 2022 m. rugpjūčio 2 d. nutartį ir grąžinti bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
5.1. Atsakovas, susipažinęs ir atidžiai išstudijavęs gautą teismo nutartį, suprato, kad kai kurios taikos sutarties sąlygos jo atžvilgiu neatitinka Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 1.5 straipsnyje reglamentuotų sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principų, nes sukelia atsakovui sunkiai įgyvendinamas prievoles. Bylos nagrinėjimo metu atsakovui nebuvo išaiškinta teisė turėti atstovą, taikos sutarties sąlygas ruošė ieškovės atstovė, taikos sutarties projektas atsakovui nebuvo įteiktas analizei ir jis negalėjo pasinaudoti nepriklausoma teisine konsultacija.
5.2. Sutartyje įrašytas teiginys, kad šalims buvo sudaryta galimybė pasikonsultuoti su teisininkais ir šalys šia galimybe pasinaudojo, neatitinka tikrovės atsakovo atžvilgiu. Dėl šios priežasties kai kurios taikos sutarties sąlygos iki pasirašymo momento buvo interpretuojamos kitaip nei jos yra suformuluotos procesiniuose dokumentuose, kas atsakovą suklaidino dėl tikrųjų ieškovės siekių ir tikslų. Teismas neorganizavo ir atsakovas nedalyvavo nei viename, net ir parengiamajame teismo posėdyje, kuriame galėjo būti pasirūpinta šalių teisių užtikrinimu, įsitikinta, ar tikrai šalys supranta savo teises ir pareigas pagal pasirašytą taikos sutartį ir ar sudarant šią sutartį nebuvo kokio šališko ar nesąžiningo veikimo iš ieškovės pusės.
5.3. Aukščiau minėtų teisės principų neatitinka taikos sutarties sąlygos dėl bendravimo su dukterimi tvarkos, išlaikymo periodinėmis išmokomis dydžio nepilnametei dukteriai nustatymo, įsiskolinimo vaiko išlaikymui dydžio konstatavimo, o taip pat bylinėjimosi išlaidų paskirstymo.
5.4. Iš taikos sutarties sąlygų matyti, kad atsakovui nėra užtikrinamas maksimalus bendravimas su mažamete dukterimi, ir kiek platesnės galimybės sudaromos tik kai vaikui sueis šešeri metai amžiaus. Iki to laiko, tikėtina, kad jos ryšiai su atsakovu bus nutrūkę ne tik dėl skirtingų gyvenimo vietų, bet ir dėl asmeninio ar šeimyninio atsakovės gyvenimo aplinkybių. Šešerių metų vaikas jau gali išreikšti savo nuomonę dėl bendravimo su tėvu ir jei tokie ryšiai nebus suformuoti iki šio amžiaus, vaiko interesai, o taip pat ir atsakovo interesai, gali būti esmingai pažeisti.
5.5. Dėl dukters išlaikymo periodinėmis išmokomis dydžio atsakovui nebuvo pateikta informacija apie teismų praktiką, kur įtvirtinta nuostata, jog teismas negali priteisti vaiko išlaikymui daugiau nei objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis. Akivaizdu, kad ieškovė, ruošdama šią taikos sutarties sąlygą, nederino savo ir atsakovo pajamų ir turto, todėl išlaikymo dydis periodinėmis išmokomis yra neadekvatus atsakovo pajamoms ir turtui. Tai pažeidžia atsakovo teisėtus interesus ir sukuria disproporciją, kurios teismų praktika neleidžia. Todėl sutartyje numatytoji sąlyga apie atsakovo teikiamo išlaikymo dydį yra neteisinga, neadekvati ir nesąžininga. Atsakovo pajamos yra netolygios.
5.6. Atsakovas buvo suklaidintas ir dėl įsiskolinimo dydžio. Ieškovės pusė, ruošdama taikos sutarties sąlygą dėl įsiskolinimo dydžio, neinformavo atsakovo apie teismų praktikos kriterijus šiuo klausimu ir nebuvo aptartos reikšmingos sąlygos įsiskolinimo dydžio nustatymui. Todėl atsakovui iš esmės buvo „primestas gana didelis įsiskolinimo lygis“, kurio įvykdyti iki šių metų pabaigos atsakovas neturi jokių galimybių dėl nestabilios savo turtinės padėties. Todėl ši taikos sutarties sąlyga taip pat neatitinka CK 1.5 straipsnio principų ir teismas negalėjo jos tvirtinti neįsitikinęs, kad ji bus realiai įgyvendinta.
Atsiliepimas
6. Atsiliepimu į atskirąjį skundą ieškovė S. K. prašo atmesti atsakovo atskirąjį skundą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
6.1. Ieškinys atsakovui buvo įteiktas 2022 m. liepos 19 d. ir tada atsakovas išreiškė norą ginčą spręsti taikiai, savo valia sutiko pripažinti ir įregistruoti šalių dukros tėvystę, taikos sutarties projektas nebuvo ruošiamas kol nebuvo aptartos sąlygos su atsakovu, atsakovas pats nurodė, kad konsultavosi ir su Institucijos specialistais, kurie davė išvadą byloje. Atskirojo skundo teiginiai apie tai, kad atsakovas suklydo ar kitaip interpretavo taikos sutarties sąlygas, yra sąmoningas bandymas išvengti taikos sutartimi prisiimtų pareigų dukros atžvilgiu, nes taikos sutarties sąlygos dėl išlaikymo, išlaikymo įsiskolinimo ir bendravimo tvarkos yra elementarios, lingvistiškai aiškios ir nereikalaujančios specialių žinių. Atsakovas buvo aktyvus išreikšdamas nuomonę dėl tėvystės pripažinimo ir dėl ieškovės ieškinio reikalavimų, kėlė savo sąlygas dėl išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo dydžio sumažinimo, dėl ko ieškovė sutiko su 250 Eur dydžio išlaikymu ir atitinkamai su 2 500 Eur įsiskolinimu už 10 mėnesių vietoje ieškiniu prašytų periodinių išmokų 300 Eur ir 3 000 Eur įsiskolinimo, pats nustatė terminą, per kurį galės sumokėti išlaikymo įsiskolinimą, pats pripažino, kad dukros nėra matęs, todėl bendravimu su vaiku dalyvaujant ieškovei galės užmegzti ryšį su dukra.
6.2. Atsakovo atskirojo skundo teiginiai, kad jam nebuvo išaiškinta teisė turėti atstovą, yra nepagrįstas bandymas klaidinti apeliacinės instancijos teismą, nes teisė turėti atstovą teisme nagrinėjamoje byloje yra žinoma bet kuriam vidutinio atidumo ir rūpestingumo žmogui, be to, teismo pranešime atsakovui dėl atsiliepimo į ieškinį pateikimo nurodyta, kad jeigu byla bus vedama per advokatą, taip pat nurodomas advokato vardas, pavardė, darbo vietos adresas, kas yra aiški informacija apie teisę byloje turėti ir pasirinkti advokatą.
6.3. Atsakovas tėvystės nepripažino net kai ją patvirtino atliktas DNR tyrimas, kol ieškovė nesikreipė į teismą, dukros nuo gimimo nėra matęs, todėl tokioje situacijoje maksimalaus bendravimo principo negali būti laikomasi išimtinai vaiko interesais. Pats atsakovas sutiko, kad turi užmegzti ryšį su vaiku periodiškai susitikdamas kartu dalyvaujant motinai, dėl to šalys taikos sutartyje ir numatė, kad tarpusavyje gali susitarti ir dėl kitokios atsakovo bendravimo su dukra E. tvarkos, paliko sau laisvę vertinti atsakovo ir dukros bendravimo galimybes, išplečiant bendravimo tvarkoje numatytą bendravimą jei atsakovas rodys interesą bendrauti su dukra, sugebės suprasti ir užtikrinti vaiko poreikius. Teismo sprendimas dėl bendravimo su vaikais tvarkos nustatymo neįgyja res judicata galios ir dėl jos pakeitimo tėvas ar motina gali kreiptis ateityje.
6.4. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, vaiko išlaikymui skiriamos lėšos negali būti mažesnės nei viena minimali mėnesio alga, kuri šiuo metu yra 730 Eur, ir ją numatoma didinti, nustatant išlaikymo dydį turi būti atsižvelgta į tai, kad vaikas auga ir jo išlaikymo išlaidos vis didėja. Atsakovas, pasirašydamas taikos sutartį, vertino savo finansines galimybes ir sutiko teikti dukrai 250 Eur dydžio išlaikymą kas mėnesį nuo dukros gimimo, nes prie dukros išlaikymo nebuvo prisidėjęs jokia forma.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,
teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas tenkinamas.
7. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas atskirojo skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą. Neatsižvelgdamas į atskirojo skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnis). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
8. Apeliacijos objektas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria patvirtinta taikos sutartis, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
9. CPK 42 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtinta bylos šalims galimybė užbaigti byloje vykstantį ginčą taikos sutartimi. Sudarydamos taikos sutartį šalys abipusiu sutarimu sulygsta dėl jos sąlygų, nustato savo teisių ir pareigų balansą. Tokia sutartimi realizuojamas dispozityvumo principas, šalių teisė įstatymo nustatytose ribose laisva valia disponuoti savo materialinėmis ir procesinėmis teisėmis. Kiekvienu atveju teismas, prieš tvirtindamas taikos sutartį, turi patikrinti, ar taikos sutartis yra sudaryta laisva šalių valia, ar taikos sutarties sąlygos neprieštarauja imperatyvioms įstatymo nuostatoms, nepažeidžia viešojo intereso, asmenų teisių ir teisėtų interesų (CPK 13 straipsnis, 42 straipsnio 1, 2 dalys, 140 straipsnio 3 dalis, 293 straipsnio 5 punktas, 294 straipsnis). Teismo patvirtinta taikos sutartis jos šalims turi galutinio teismo sprendimo (res judicata) galią (CK 6.985 straipsnis).
10. Atsižvelgiant į tai, kad pagal teisinį reglamentavimą taikos sutartimi šalys tarpusavio nuolaidomis išsprendžia kilusį teisminį ginčą, užkerta kelią kilti teisminiam ginčui ateityje, išsprendžia teismo sprendimo įvykdymo klausimą arba kitus ginčytinus klausimus (CK 6.983 straipsnio 1 dalis), darytina išvada, kad taikos sutartimi tarp šalių turėtų būti išspręsti visi ginčytini klausimai.
11. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs atskirojo skundo argumentus, daro išvadą, jog tarp šalių yra likęs neišspręstas ginčas iš esmės, o atskirasis skundas įrodo, kad kompromisas nepasiektas. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nepaisant to, kad šalių sudaryta taikos sutartis ir taikos sutarties sąlygos neprieštarauja imperatyvioms įstatymo nuostatoms ar viešajam interesui, nepažeidžia kitų asmenų teisių ir interesų (CPK 13 straipsnis, 42 straipsnio 1, 2 dalys, 140 straipsnio 3 dalis), tačiau įvertinant faktą, kad jau dabar tarp šalių dėl jos sąlygų kyla ginčai, palikti galioti tokią šalių sudarytą taikos sutartį būtų neprotinga, kadangi šalys turėtų inicijuoti naują teisminį procesą dėl taikos sutarties sąlygų pakeitimo, dėl naujai inicijuoto teisminio proceso susidarytų dar didesnės bylinėjimosi išlaidos. Taigi, vadovaujantis proceso koncentracijos, ekonomiškumo bei kooperacijos principais (CPK 7 straipsnis ir 8 straipsnis), yra pagrindas panaikinti skundžiamą 2022 m. rugpjūčio 2 d. teismo nutartį.
12. CPK 2 straipsnis numato, jog civilinio proceso tikslai – ginti asmenų, kurių materialinės subjektinės teisės ar įstatymų saugomi interesai pažeisti ar ginčijami, interesus, tinkamai taikyti įstatymus teismui nagrinėjant civilines bylas, priimant sprendimus bei juos vykdant, taip pat kuo greičiau atkurti teisinę taiką tarp ginčo šalių, aiškinti bei plėtoti teisę. Taigi, teismo skundžiama nutartis neatkūrė teisinės taikos, todėl nėra teisinio pagrindo nutraukti procesą nusišalinant nuo teisingumo vykdymo.
13. Atsižvelgiant į nurodytus argumentus Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmų 2022 m. rugpjūčio 2 d. nutartis naikinama ir byla grąžinama nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Šiaulių apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso proceso 335–339 straipsniais,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmų 2022 m. rugpjūčio 2 d. nutartį panaikinti ir grąžinti bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo.