Panevėžio apylinkės teismo įsakymas

Biržų rajono apylinkės teismo teisėjas Česlovas Kulikauskas, išnagrinėjęs prokuroro pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir ikiteisminio tyrimo metu surinktą medžiagą, kurioje A. G., a.k. (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, aukštesniojo išsilavinimo, išsiskyręs, nuo 2011-11-14 dirbantis viešuosius darbus (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), 2010-12-30 Biržų rajono apylinkės prokuratūros nutarimu atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės už įvykdytą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 str. 1 d., kaltininkui ir nukentėjusiajam susitaikius (nutarimas 2010-12-31 patvirtintas ikiteisminio tyrimo teisėjo), neteistas,

kaltinamas padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 178 straipsnio 4 dalyje;

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kaltinamasis A. G. laikotarpyje nuo 2011 m. rugsėjo pabaigos iki 2011 m. spalio 18 d., tęstiniu būdu, per ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą kiekį kartų, (duomenys neskelbtini), A. S. sodyboje, turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, išardydamas A. S. sudegusio gyvenamojo namo verandos sieną, pagrobė 700 silikatinių plytų - 280 litų bendros vertės, priklausančių A. S., tuo padarydamas nukentėjusiajam A. S. 280 Lt turtinę žalą.

Ši kaltinamojo padaryta nusikalstama veika teisingai kvalifikuota kaip baudžiamasis nusižengimas, pagal BK 178 str. 4 d.

Dėl šio pareikšto kaltinimo kaltinamasis kaltu prisipažino visiškai ir paaiškino, kad 2011 m. rugsėjo mėnesį, iš ryto, nuėjo į kaimynystėje esančią sodybą, kurioje yra apdegęs medinis namas, o prie jo pristatyta mūrinė veranda. Jo draugo tėvas K. M. buvo klausęs, kur gauti plytų. Jam pažadėjo atvežti plytų. Iš gyvenamojo namo verandos sienos nuardė baltų silikatinių plytų ir jas automobiliu (duomenys neskelbtini) nuvežė K. M.. K. M. mūrijo pertvarą, truputį pamūrijęs pritrūko plytų ir prašė dar atvežti. Dar priardė plytų ir jam nuvežė. Taip vežė gal tris ar keturis kartus. Kiek iš viso nuvežė plytų nežino, nurodė, jog gali būti, kad 700 vienetų. K. M. už plytas sumokėjo 100 litų. 2011-10-18 savo sūnui A. G. liepė nueiti į sodybą paardyti plytų. Jam ardant atvažiavo A. S. ir apie tai pranešė policijai. Pats ardydamas plytas dėl K. M. žinojo, kad A. S. jau yra nupirkęs sodybą iš S. J.. Kadangi S. J. buvo leidęs pasirinkti apdegusių medžių ir plytų, manydamas, kad A. S. nepastebės, ardė plytas ir jas pardavė. Dėl to, kad pasiėmė iš A. S. plytas, nuoširdžiai gailisi. Sutinka su A. S. civiliniu ieškiniu 700 litų sumai ir pasižada jį padengti iki 2012 m. sausio 1 d. Duotus parodymus įtariamasis patvirtino parodymų patikrinimo vietoje metu (b.l. 19A, 28, 30-33).

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo visiško prisipažinimo, jo kaltė įrodyta ir kitais byloje esančiais įrodymais:

1. Nukentėjusiosio A. S. apklausos metu duotais parodymais apie tai, kad 2011-10-18 apie 17 val. atvyko į jam priklausančią sodybą, esančią (duomenys neskelbtini). Sodybą įsigijo po ten buvusio gaisro. Atvykęs į sodybą pamatė besidarbuojantį A. G. sūnų, kuris gyvena gretimame name. Vaikinas griovė prieangio sienas ir valė plytas. Dalis plytų buvo sukrautos į krūvą. Berniukas pasakė, kad tai darytį liepė tėvas. Paėmė iš berniuko kirvuką ir berniukas parėjo į savo sodybą. Netrukus atėjo A. G., kuris pasakė, kad nieko čia blogo nematantis, kad ima svetimas plytas. Apie šį faktą pranešė policijai. Apie tai, kad sodyba yra parduota tiek jis, tiek buvęs savininkas, A. G. buvo informavę. Prašė jo, kad į sodybą, kuri priklauso jam neitų ir iš ten nieko neimtų. Apžiūrėjęs nugriautą prieangį pasigedo apie 700 vnt. plytų. Pagrobtos plytos silikatinės, kurių vieną vertina 40 centų. Nurodė, jog pagrobtų plytų vertė 280 litų. Verandos pamūrijimas iš naujo kainuotų apie 420 litų, todėl byloje reiškia 700 litų civilinį ieškinį (b.l. 14-15, 19)

2. Liudytojo K. M. apklausos metu duotais parodymais apie tai, kad maždaug prieš du mėnesius jam A. G. iš (duomenys neskelbtini) pasiūlė įsigyti baltų plytų. Kadangi reikėjo pastatyti sieną ūkiniame pastate, tai nusprendė jų įsigyti. A. G. su juodos spalvos automobiliu per du ar tris kartus plytų atvežė bagažinėje. Plytų neskaičiavo, bet jų buvo nemažai. A. G. už plytas sumokėjo 100 litų. A. G. nesakė, kur gavo plytas, o kad jis jas pavogė iš sudegusio namo, nežinojo (b.l. 20).

3. Nepilnamečio liudytojo A. G. apklausos metu duotais parodymais apie tai, kad 2011-10-18 apie 14 val., grįžus iš mokyklos ir būnant pas tėvą A. G., jis liepė nueiti į kaimynystėje esančią sodybą, kurioje yra apdegęs namas, paardyti plytų. Jis anksčiau buvo sakęs, kad jam plytų davė pasirinkti sodybos šeimininkas iš (duomenys neskelbtini). Nuėjęs ardė, o paskui atvyko S. ir pradėjo priekaištauti, kad jis ima jo plytas (b.l. 22).

3. 2011-10-18 įvykio vietos apžiūros protokolu, kuriame užfiksuota, jog įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini), esanti apdegusi sodyba. Šioje sodyboje stovi apdegęs mūrinis baltų ir raudonų plytų namas. Namas be langų, apdegęs, be stogo, vakarinėje namo pusėje yra sudėtos įvairios plytos (b.l. 6-8).

Byloje surinkti įrodymai neginčijamai patvirtina, kad kaltinamasis A. G. pagrobė nedidelės vertės svetimą turtą, t.y. padarė baudžiamąjį nusižengimą, numatytą BK 178 str. 4 d., kuris įrodytas.

Nukentėjusysis A. S. pareiškė 700 Lt civilinį ieškinį (b.l. 19).

Kaltinamojo atsakomybę lengvina ta aplinkybė, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam A. G., atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, stadiją, kaltinamojo asmenybę, kitas aplinkybes. Kaltinamasis padarė baudžiamąjį nusižengimą, už kurį gali būti skiriama straipsnio sankcijoje numatyta bausmė – bauda. Kaltinamojo padaryta nusikalstama veika yra baudžiamasis nusižengimas (BK 12 str.), kaltinamasis yra neteistas (b.l. 36), administracine tvarka baustas metų laikotarpyje du kartus dėl Kelių eismo taisyklių pažeidimų (b.l. 38-39), išsiskyręs (b.l. 40), nuo 2011-11-14 dirba viešuosius darbus (b.l. 41), psichikos sveikatos centre neregistruotas (b.l. 42A), seniūnijos charakterizuojamas teigiamai (b.l. 44). A. G. sutiko dėl proceso užbaigimo baudžiamuoju įsakymu, tačiau prašė skirti mažesnę baudą, kadangi yra bedarbis. Už baudžiamąjį nusižengimą gali būti skiriama iki 50 MGL dydžio bauda (BK 47 str. 3 d. 1 p.). BK 47 str. 2 d. nurodoma, kad minimali bauda yra 1 MGL dydžio, o atsižvelgus į aukščiau išdėstytas aplinkybes, nėra pagrindo A. G. skirti mažesnę baudą.

Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b.l. 23) paliktina galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo.

Nukentėjusiojo ieškinys yra realus, pagrįstas bylos duomenimis, jį pripažįsta ir kaltinamasis, todėl tenkintinas visiškai Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.263 str. pagrindu.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 420 str. 1 d. 1 p., 421 str., 422 str., teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

A. G., a.k. (duomenys neskelbtini), pripažinti kaltu padarius baudžiamąjį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 178 str. 4 d. ir paskirti jam 4 MGL (520 Lt) dydžio baudą, įpareigojant ją sumokėti per 2 (du) mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo.

Rašytinį pasižadėjimą neišvykti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo palikti nepakeistą, o teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus – panaikinti.

Priteisti iš A. G., a.k. (duomenys neskelbtini), 700 Lt (septynis šimtus litų) nukentėjusiajam A. S., a.k. (duomenys neskelbtini), turtinei žalai atlyginti.

Išaiškinti A. G., kad teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bauda turi būti sumokėta per du mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos į valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą ir pinigų įnešimo kvitas pateiktas teismo raštinei. Laiku nesumokėjus paskirtos baudos, ji išieškoma priverstinai.

Išaiškinti A. G., kad jis, nesutikdamas su baudos paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio įsakymo gavimo dienos, turi teisę paduoti Biržų rajono apylinkės teismui prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies ar dydžio bausmę (švelnesnę ar griežtesnę), negu buvo paskirta šiuo teismo baudžiamuoju įsakymu. Padavus prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios. Nepasinaudojus šia teise, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.