Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

2016-06-20 · Baudžiamoji byla Nr. 1-506-908/2016

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2016-06-20
Bylos Nr.
1-506-908/2016
Teisminio proceso Nr.
1-12-1-02605-2014-5
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Eglė Gruodienė
Kaltinamasis
R. J.
Nukentėjusysis
E. D.
Kategorijos
  • 2.3.6.4.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Baudžiamoji byla Nr. 1-506-908/2016Teisminio proceso Nr. 1-12-1-02605-2014-5Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.6.4.4.; 1.2.14.1.2.2.; 1.2.14.1.1. (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. birželio 20 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Eglė Gruodienė,sekretoriaujant Ingai Mitrulevičiūtei, Editai Petkuvienei, Ramintai Veniukevičiūtei,dalyvaujant prokurorei Eglei Grigaitytei,kaltinamajam R. J.,kaltinamojo gynėjui advokatui V. S.,nukentėjusiajam E. D.,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje R. J., asmens kodas: (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) Vilniuje, Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, vidurinio-profesinio išsilavinimo, nedirbantis, gyv. (duomenys neskelbtini), Vilniuje, teistas:

1) 2009-11-09 Vilniaus m. 2 apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 213 str. 1 d. - 5 MGL (650 Lt) dydžio bauda;

2) 2010-04-21 Vilniaus m. 1 apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 259 str. 1 d. - 6 MGL (780Lt) dydžio bauda;

3) 2010-12-22 Vilniaus m. 3 apylinkės teismo pagal BK 259 str. 1 d. - 55 parų arešto bausme;

4) 2013-10-18 Vilniaus m. apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 259 str. 1 d. - 15 MGL (1950 Lt) dydžio bauda;

5) 2014-05-28 Vilniaus m. apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 178 str. 2 d. - 6 MGL (780 Lt) dydžio bauda, vadovaujantis LR BK 64¹ str. - paskirta bausmė sumažinta ?, galutinė bausmė - 4 MGL (520 Lt) dydžio bauda;

6) 2014-10-18 Vilniaus m. apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 259 str. 1 d. - 15 MGL (1950 Lt) dydžio bauda, vadovaujantis BK 64¹ str., bausmė sumažinta ?, galutinė bausmė - 10 MGL (1300 Lt) dydžio bauda;

7) 2014-12-22 Vilniaus m. apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 178 str. 1 d. - 20 MGL, t. y. 2600 Lt (753,01 Eur) dydžio bauda, vadovaujantis BK 64¹ str., bausmė sumažinta ?,

kaltinamas nusikaltimų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 str. 2 d., 178 str. 1 d., padarymu,

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. J. pagrobė svetimą turtą, įsibrovęs į patalpą, o būtent: jis, 2014-08-15, laikotarpiu nuo 1 iki 7 val., atstūmęs UAB (duomenys neskelbtini) priklausančio autoserviso, esančio J. K. g. 1, Vilniuje, langą, įsibrovė į minėtas patalpas, iš ten pagrobė 1454,32 eurų (5021,50 Lt) vertės diagnostikos kompiuterį su lagaminu, kurį 2014-08-15 pridavė į UAB (duomenys neskelbtini) lombardą, esantį (duomenys neskelbtini), Vilniuje, už jį gaudamas 260,65 eurus (900 Lt), tuo padarydamas UAB(duomenys neskelbtini) 1454,32 eurų turtinę žalą.

Taip pat šioje baudžiamojoje byloje R. J. buvo kaltinamas tuo, kad pagrobė svetimą turtą, o būtent: jis, laikotarpiu nuo 2014-10-29, 19 val., iki 2014-10-30, 10 val., ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, nuo nukentėjusiajam E. D. priklausančio automobilio „Toyota Avensis“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), stovėjusio prie namo Maumedžių g. 8, Vilniuje, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu įrankiu nupjovė ir pagrobė 1158,48 eurų (4000 Lt) vertės katalizatorių, kuris 2014-12-17 kratos metu buvo rastas R. J. gyvenamojoje vietoje, t. y. (duomenys neskelbtini), Vilniuje, ir šiais veiksmais padarė nusikaltimą, numatytą BK 178 str. 1 d.

Kaltinamasis R. J. apklausiamas teisme savo kaltės nepripažino ir paaiškino, jog jis nepadarė nusikalstamų veikų. Nesupranta, kodėl yra kaltinamas dėl katalizatoriaus vagystės Maumedžių gatvėje, niekaip nėra susijęs su tuo. Dėl veikos, kurią kaltinamas padaręs 2014-08-15, nurodė, kad iš ryto jam paskambino draugas, kad turi nusipirkęs automobilių diagnostikos aparatą. Kadangi draugui pasiūlė išvažiuoti į Vokietiją, jis pasiūlė šį aparatą nusipirkti R. J.. Jis (R. J.) nutarė savo vardu jį palikti lombarde, taip šis daiktas papuolė pas jį. Prieš sankcijos davimą tyrėjams apie tai minėjo, bandė susirasti Romą, tačiau jo susirasti nepavyko, pažįstami sakė, kad jis iš Vokietijos išvažiavęs į kitą šalį. Romas dažnai keisdavo gyvenamąsias vietas. Pavardės Romo nežino. Diagnostikos aparatas buvo geras daiktas, ateičiai norėjo tokį turėti, Romas nunešė jį į lombardą jo (R. J.) vardu, kad galėtų išsipirkti. Lombarde užstačius sumokami pinigai, negali prisiminti situacijos, tiksliai kaip ten buvo. Su Romu prie lombardo susitiko, neatsimena ar Romas vienas ėjo ar kartu su juo į lombardą. Jeigu jis būtų savo vardu palikęs, jis (R. J.) būtų negalėjęs to aparato išsipirkti. Negali pasakyti, ką veikė tą dieną, kai šis aparatas buvo pavogtas.

Motyvuojamoji dalis

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 276 straipsnio nustatyta tvarka teismo posėdžio metu pagarsinti ikiteisminio tyrimo metu įtariamuoju apklausto R. J. parodymai. Iš teismo posėdžio metu pagarsintų R. J. parodymų matyti, kad apklaustas įtariamuoju R. J. paaiškino, jog 2014-08-15 jis visą laiką buvo namuose su broliu, kuris tuo metu buvo grįžęs iš užsienio. Niekur nebuvo išėjęs. 2014-08-17 jam paskambino draugas Romas, kurio pavardės nepamena. Jis jam pasiūlė pirkti diagnostikos aparatą automobiliui, jis sutiko. Kadangi tuo metu jis pinigų neturėjo, tai nusprendė paimti diagnostikos aparatą ir užstatyti jį į lombardą, kad galėtų draugui už jį sumokėti, o po to galvojo išsipirkti tą aparatą iš lombardo. Jokių kontaktų draugo Romo neturi, tik žino, kad jis šiuo metu yra Vokietijoje. Iš kur pas draugą tas aparatas, jis neklausė. Diagnostikos aparto iš lombardo taip ir neišsipirko, nes neturėjo pinigų. Įtariamasis taip pat parodė, kad jokių katalizatorių jis nevogė. Jis net nežino kur yra Maumedžių gatvė. 2014-10-29 buvo išvažiavęs į Marijampolę pas pusbrolį. Marijampolėje pas pusbrolį buvo apie savaitę, todėl apie jokį katalizatorių nieko nežino. (t. 2, b. l. 38-39, 44).

Pagarsinus kaltinamojo parodymus, R. J. atsakydamas į teisėjos ir proceso dalyvių klausimus nurodė, kad tvirtina savo parodymus duotus ikiteisminio tyrimo metu. Tą dieną buvo su broliu namuose, jis buvo grįžęs iš užsienio. Gali būti, kad jo telefonas buvo mašinoje, o automobiliu naudojosi draugas. Jis diagnostikos kompiuterio neišsipirko, nors ketino užsidirbti ir tai gauti pinigų šiam aparatui. Pinigai už kompiuterį iš karto buvo perduoti Romui. Jam pačiam nebuvo jokios naudos iš šio sandorio. Romas jam siūlė už tūkstantį litų pirkti tą diagnostikos kompiuterį. Tuo metu pas jį buvo keli automobiliai, užsiiminėjo automobilių pirkimu, tvarkymu, pardavimu, iš uždirbtų pinigų statybose gyvendavo, tvarkydavo automobilius. Katalizatorių, rastą pas jį namuose, buvo nupirkęs tėvas savo automobiliui, nes iš jo buvo pavogtas ankščiau. Katalizatorius yra ne nukentėjusiojo. Katalizatorių tėvas laikė bute, tyrėjams paaiškino, kad tai jo katalizatorius. Tėvas pirko katalizatorių Kalvarijų turguje, jis buvo naudotas. Mašina gali važiuoti be šios dalies, todėl katalizatorius nebuvo įdėtas į tėvo automobilį. Nežino, ką veikė tą dieną, kai buvo pavogtas katalizatorius, gali būti, kad buvo išvažiavęs į Marijampolę, tačiau tiksliai negali pasakyti ar tikrai buvo išvykęs. Turi kelis telefonus, gali būti, kad tas telefonas, kurio buvimo vieta nurodyta byloje buvo automobilyje, juo galėjo naudotis kiti asmenys (t. 2, b. l. 159-162).

Liudytojas K. V. apklausiamas teisme paaiškino, kad yra įmonės vadovas, o įmonės savininkas yra jo tėvas. Naktį paskambino iš apsaugos kompanijos, kad įmonėje suveikė signalizacija. Apsaugos darbuotojas pranešė, kad į įmonę nuvažiavo ekipažas, įsilaužimo žymių nebuvo matyti ir jie išvyko. Darbuotojai atvykę į darbą jam pranešė, kad nėra diagnostikos įrangos. Tada iškvietė policiją. Įrenginys stovėjo elektriko darbo vietoje, įdėtas į lagaminą. Ši įranga yra universali automobilio diagnostika, ja spėjo pasinaudoti tik keletą mėnesių. Paskui atvyko tyrėjai, nustatė, kad į patalpas buvo patekta per langą. Ant langų laužimo žymių nebuvo. Langas buvo užfiksuojamas iš vidaus. Fiksatoriai buvo išimti ir paslėpti. Uždėjus fiksatorius iš lauko beveik neįmanoma per langą patekti į patalpas. Tai bandė padaryti tyrėjai. Diagnostikos aparatas buvo judesio daviklio zonoje. Kai atidarė langą signalizacija suveikė. Langas yra tokio dydžio, kad įmanoma pralysti pro jį. Įrangą atgavo. Patys tikrino skelbimus internete, nes tai nauja įranga, nedaug tokių yra. Darbuotojas jam pranešė, kad rado vieną skelbimą, kad parduodama būtent tokia įranga. Tą patį vakarą kartu su darbuotoju nuvyko pažiūrėti įrangos, jos kodai buvo nulupti. Tuomet paprašė, kad įrangą įjungtų. Pagal įrangoje likusią informaciją, identifikavo, kad tai jų įranga. Apie tai pranešė tyrėjui. Turtinės žalos nėra. Tą naktį buvo keli signalizacijos suveikimai (t. 2, b. l. 179-185).

Liudytojas M. R. teisme paaiškino, kad prieš pusantrų metų, vasarą, po savaitgalio, atėjo į darbą ir kai darbe prireikė diagnostikos kompiuterio pamatė, kad jo nėra. Jis yra elektrikas ir dirba su šita įranga. Patalpa, kurioje jis dirba, didelė. Joje dirba trys darbuotojai. Jis atsakingas už lango uždarymą. Prieš įvykį nieko nebuvo neįprasto. Išeidamas namo užkišo langui kaiščius. Jam išėjus įmonėje liko žmogus. Pirmadienį atėjęs į darbą nieko neįprasto nepastebėjo. Apie 10 val., kai jam prireikė įrangos, jos nerado. Apklausė kolegas, gal kas naudojosi. Paskui pamatė, kad nuo langų nuimtas kaištis, bet langas buvo uždarytas. Kaiščio nebuvo. Tada pamatė, kad judesio daviklis užpurkštas. Pro langą galima įlipti iš išorės, jei nėra kaiščio (t. 2, b. l. 179-185).

Liudytojas M. A. apklausiamas teisme paaiškino, kad, kai įvyko vagystė, tuo metu įmonėje nuomojosi patalpas ir dirbo pagal verslo liudijimą. Vagystės išvakarėse jis su kolega ilgai sėdėjo darbe, surinkinėjo motociklą, nes kolega turėjo sekančią dieną važiuoti į kelionę. Parsinešė picą ir ją valgė priimamajame. Į cecho patalpas apie 18-19 val. ėjo pasiimti peilio, cechas tuo metu buvo tuščias. M. R. buvo išėjęs. Baigę darbą viską užrakino ir išėjo. Užrakino vartus, uždėjo skląstį ant durų. To lango kaiščių, netikrino, nes iki to įvykio jis nežinojo, kad tas langas atsidaro. Paprastai langus atidaro kitame cecho gale. Apie kompiuterio dingimą sužinojo pirmadienį. Yra atsakingas už signalizaciją. Signalizaciją pridavė apie 23.30 val. - 24.00 val. Tą vakarą apsauga jam neskambino (t. 2, b. l. 179-185).

Liudytojas T. B. apklausiamas teisme paaiškino, kad atidirbo savo darbą ir išvažiavo 18.00 val. namo. Dirba priėmime, tiekėju. Kompiuteris stovėjo salėje.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 276 straipsnio nustatyta tvarka teismo posėdžio metu pagarsinti ikiteisminio tyrimo metu liudytoju apklausto T. B. parodymai. Iš jų matyti, kad apklaustas liudytoju T. B. paaiškino, jog 2014-08-14 jis baigė darbą pagal grafiką, apie 18 val. Po jo darbe dar liko viršininkas Kristijonas, Žygimantas ir Marius. Šiaip pas viršininką rinkdavosi įvairūs draugai, todėl servise dažnai būdavo daug pašalinių asmenų. Apie tai, kad buvo pavogtas diagnostinis kompiuteris sužinojo tik kitą dieną atėjęs į darbą. Už langų uždarymą atsakingi yra šaltkalviai, kiekvienas atsakingas už savo darbo vietą. Kas galėjo palikti atidarytą langą tikrai nežino. Apie šį įvykį nieko papasakoti negali (t. 1, b.l. 46-47).

Pagarsinus liudytojo parodymus, T. B. atsakydamas į teisėjos ir proceso dalyvių klausimus nurodė, kad tvirtina savo parodymus duotus ikiteisminio tyrimo metu (t. 2, b. l. 179-185).

Liudytojas T. B. teisme paaiškino, kad su Jeroslovu po darbo išėjo. Nuvarė automobilį. Paskui grįžo į cechą pasiimti laikrodžio. Tai buvo po 18 val. Iš spintelės pasiėmė laikrodį ir išėjo. Spintelė yra rūbinėje. Kad patekti į rūbinę, reikia praeiti per visą servisą. Praeidamas pro cechą matė, kad kompiuteris buvo. Ceche nebuvo darbuotojų. Servisas buvo tuščias, jis buvo nepriduotas. Po darbo servise lieka darbuotojas, kuris dirba su motociklais. Vietoje, kur tvarkomi motociklai, irgi nieko nebuvo. Pro priimamąjį nėjo. Laikrodį buvo tik nusipirkęs, todėl ir norėjo jį pasiimti (t. 2, b. l. 179-185).

Liudytojas J. M. apklausiamas teisme paaiškino, kad, kiek jam žinoma, buvo pavogta diagnostikos įranga, vėliau ji buvo rasta. Vakare išvažiavo iš darbo. Draugas pamiršo pasiimti laikrodį. Grįžo, atsižymėjo su kortele, užėjo į patalpas. Servise nieko nebuvo. Pasiėmė laikrodį ir išėjo. Servise nieko įtartino nematė. Nežiūrėjo, ar langai buvo uždaryti (t. 2, b. l. 179-185).

Liudytojas V. J. teismo posėdžio metu įspėtas apie galimybę neduoti parodymų prieš artimą giminaitį ir sutikęs duoti parodymus, paaiškino, kad pas jį namuose buvo atliekamos kratos. Robertas gyvena kartu, bet nepastoviai. Būna išeina. Kratos metu buvo rasti kažkokie daiktai. Juos visus grąžino, išskyrus, katalizatorių. Katalizatorių pirko pats, nes iš jo automobilio VW Sharan jis buvo pavogtas. Dėl vagystės nesikreipė į policiją. Reikėjo katalizatoriaus, nes reikėjo praeiti techninę apžiūrą. Katalizatorių rado pirkti Kalvarijų turguje ir nupirko. Jį pirko, kol dar sniego nebuvo. Už jį mokėjo litais. Parsinešęs katalizatorių, jį pasidėjo koridoriuje ir viskas. Ketino jį sumontuoti, kai reiks praeiti techninę apžiūrą. Garažo ar sandėliuko neturi. Detales laiko koridoriuje už spintos. Robertais laiko namie drabužius, o kad laikytų automobilių detales, nematė. Turi dar „Nisan“ markės automobilį. Sūnus taip pat turėjo automobilį, o ar dabar turi, nežino. Sūnus suaugęs, todėl nesidomi, kuo jis užsiima. Su sūnumi santykiai yra įtempti. Jis neklauso, nenori dirbti. Sūnui materialiai nepadeda. Jo pinigų neprašo. Gyvena keturių kambarių bute. Robertas bute neturi savo kambario. Kai grįžta gyvena viename ar kitame kambaryje (t. 2, b. l. 179-185).

Liudytojas Ž. D. apklausiamas teisme paaiškino, kad diagnostiniu kompiuteriu darbe nesinaudoja. Signalizaciją priduoda tas, kas lieka paskutinis ir uždarinėja servisą. Jo kolega liko, jis pats išėjo. Ar buvo atidaryti langai nepamena. Kitą rytą elektrikas iš karto pastebėjo, kad nėra diagnostinio kompiuterio (t. 2, b. l. 194-199).

Liudytojas A. T. apklausiamas teisme paaiškino, kad dirbo servise automechaniku - šaltkalviu 4 mėnesiai iki įvykio. Kaltinamojo nėra matęs, jo nepažįsta. Nieko nepamena, praėjo metai, ten jau nebedirba. Kad kompiuteris dingo žino, pamena, bet ką jis tuo metu darė ir kaip jis dingo, nepamena.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 276 straipsnio nustatyta tvarka teismo posėdžio metu pagarsinti ikiteisminio tyrimo metu liudytoju apklausto A. T. parodymai. Iš teismo posėdžio metu pagarsintų jo parodymų matyti, kad apklaustas liudytoju jis paaiškino, jog 2014-08-15 jis atėjo į darbą. Laikotarpiu nuo 8.00 val. iki 10.00 val. jo kolega M. R. pastebėjo, kad dingo diagnostinis kompiuteris. Iš karto pagalvojo, kad kompiuterį paėmė serviso vadovas Kristijonas, nes jis dažnai imdavo diagnostinį kompiuterį, bet po to paaiškėjo, kad diagnostinis kompiuteris buvo pavogtas. Servise buvo tokia tvarka, kad kiekvienas buvo atsakingas už savo darbo vietos langų uždarymą. Kadangi tai buvo ne jo darbo vieta, o Manto, tai jis labai ir nesidomėjo langų uždarymu. Paskutinis iš darbo jis negalėjo išeiti, nes nežinojo apsaugos kodų. Kodus žinojo tik vyresni darbuotojai. Kas dieną prieš įvykį paskutinis išėjo iš darbo, jis nežino. Šiuo metu nepamena, kas dar liko darbe po jo išėjimo. Dažniausiai darbe iki vėlaus vakaro likdavo dirbti Marius. Dieną prieš įvykį jokių įtartinų asmenų nepastebėjo. Daugiau nieko papasakoti negali (t. 1, b.l. 41-42).

Pagarsinus liudytojo parodymus, A. T. atsakydamas į teisėjos ir proceso dalyvių klausimus nurodė, kad tvirtina savo parodymus duotus ikiteisminio tyrimo metu (t. 2, b. l. 194-199).

Liudytojas T. R. apklausiamas teisme paaiškino, kad nieko nepamena, nes viskas įvyko labai seniai. Įtartinų dalykų tą dieną nepastebėjo. Įvykio metu dirbo toje salėje, kurioje buvo kompiuteris. Ar iš vakaro buvo kompiuteris, nepamena, nes jis nebuvo atsakingas, už jį atsakingas Marius. Už langus atsakingas tas, kas dirba toje vietoje, turbūt M. R.. Kasdien kaiščių neištraukinėjo, langus atidarydavo, tik kai būdavo labai karšta. Dažniausiai atidaromas buvo vienas langas ten, kur buvo kompiuteris.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 276 straipsnio nustatyta tvarka teismo posėdžio metu pagarsinti ikiteisminio tyrimo metu liudytoju apklausto T. R. parodymai. Iš teismo posėdžio metu pagarsintų T. R. parodymų matyti, kad apklaustas liudytoju T. R. paaiškino, jog 2014-08-15 jis atėjo į darbą. Laikotarpiu nuo 8.00 val. iki 9.00 val., jo kolega M. R. pastebėjo, kad dingo diagnostinis kompiuteris. Pradėjo ieškoti diagnostinio kompiuterio, manė, kad gal pas kitus darbuotojus, bet po to paaiškėjo, kad niekas jo neėmė. Tuomet Mantas pastebėjo, kad nėra jo lango fiksatoriaus. Pamena, kad jis jam sakė, kad tikrai išeidamas uždarė savo langą fiksatoriumi. Servise buvo tokia tvarka, kad kiekvienas buvo atsakingas už savo darbo vietos langų uždarymą ir užfiksavimą. Lango fiksatoriaus po įvykio taip ir nerado. Kas išėjo iš darbo paskutinis, jis tikrai nepamena, žino tik kad kartu su juo iš darbo išėjo M. R.. Dažniausiai darbe lieka meistrai, t.y. Žygimantas ir Deimantas. Dar darbe likdavo Marius, jie kartais darbe jo net nemato, nes jis dažniausiai dirba vakarais. Jis paskutinis iš darbo išeiti negali, nes neturi apsaugos kodų, juos turi tik direktorius, meistrai ir tikriausiai Marius. Įtartinų asmenų jokių nepastebėjo. Nieko neįtaria, kas galėjo prisidėti prie vagystės (t. 1, b.l. 38-39).

Pagarsinus liudytojo parodymus, T. R. atsakydamas į teisėjos ir proceso dalyvių klausimus nurodė, kad tvirtina savo parodymus duotus ikiteisminio tyrimo metu. Tą dieną su Mantu, kiek pamena, išėjo kartu. Nepamena, ar Mantas ta dieną tikrino langus ir kas tą vakarą liko dirbti po jų. Kaištis yra tiesiog metalo kampuočiukas. Kai langas užsidaro, jį prispaudžia. Kai jis yra iš išorės langas neatsidaro. Negali būti, kad langas uždarytas, o kaištis neužkištas. Ryte buvo langas užvertas, bet kaištis neįkištas. Privertas langas be kaiščio gali likti nakčiai nepastebėtas. Iš tolo kaiščio nepamatysi. Fiksatorius apie 5 cm pločio, nėra pritvirtintas, išsiima. Jis priveria langą. Jį išimdavo paremti langą (t. 2, b. l. 194-199).

Nukentėjusysis E. D. apklausiamas teisme paaiškino, kad civilinio ieškinio ikiteisminio tyrimo metu nereiškė. Katalizatorių nusipirko naują. Automobilis yra draustas, pagrindinius nuostolius atlygino draudimas. Automobilis vakare buvo priparkuotas kieme. Apie 8 val. ryto, pradėjus važiuoti, išgirdo, kad automobilis dirba keistai, sklinda keistas garsas. Nesuprato, kas nutiko, todėl nuvažiavo į automobilio aptarnavimo techninę stotį, ir ten jį informavo, kas yra, ir liepė kreiptis į policiją dėl katalizatoriaus vagystės. Automobilio gedimo priežastis - fiziškai išpjautas katalizatorius. Automobiliui tuo metu buvo 6 metai. Katalizatorius keistas nebuvo, automobilis pirktas iš salono, originalus, jokių keitimų daryta nebuvo. Katalizatoriaus niekas negrąžino, jo nėra matęs. Sutartą dieną nuvažiavo į techninę stotį ir į automobilį įdėjo naują. Mano, kad specialistai atpažintų katalizatorių, nes jie yra žymimi. Katalizatorius buvo fiziškai nupjautas, o ne laužtas. Pjūvis kultūringas, kažkokio įrankio. Nežino, kaip tai buvo padaryta, mano, kad tai galėjo padaryti arba mažas žmogus, arba automobilis turėjo būti pakeltas. Po įvykio vietos nežiūrėjo, nes tiksliai net negali pasakyti, kur automobilis stovėjo. Policija atvažiavo maždaug po 4 dienų. Jis pastatė automobilį į panašią vietą, bet nėra tikras, kad konkrečiai į ta pačią vietą. Metalo drožlių nerado toje vietoje. Katalizatorius negalėjo būti nupjautas kitoje vietoje. Garantuoja, kad įvykis įvyko būtent ten, tą naktį. Nei jis, nei kiti kaimynai, kurių klausinėjo, įvykio nematė.

Apžiūrėjus byloje esančias katalizatoriaus nuotraukas (t. 1, b. l. 131-133) nukentėjusysis E. D. nurodė, kad tikslinga kviesti TOYOTA atstovą, kadangi automobilis buvo naujas, todėl jie pasakys, ar minėtas katalizatorius tas pats. Jo nuomone, iš kaltinamojo paimtas katalizatorius yra ne jo, jis senesnis, ir dabar kitokios išvaizdos, plokščias (t. 2, b. l. 194-199).

Liudytojas L. Š. apklausiamas teisme paaiškino, kad dirba lombardo darbuotoju. Kaltinamąjį yra matęs, pažįsta. Prisimena tiek, kad R. atvažiavo į lombardą ir įkeitė autodiagnostiką. Užstatė savaitei ar dviem, tiksliai nepamena. Paaiškino, kad tai yra jo daiktas, kad jam reikia pasiskolinti pinigų ir jis (L. Š.) jam paskolino. Kiek tiksliai davė, nepamena. Tai nėra dažna prekė. Kainą rado internete, tuo ir rėmėsi siūlydamas kainą. R. yra dažnas jo klientas, tačiau paskutiniu metu nesilanko. Dažniausiai užstatydavo savo telefoną. Iš kalbos suprato, kad jis užsiima mašinų remontu. Užstatydamas teigė, kad užstato savo autodiagnostikos kompiuterį. R. kompiuterio neišsipirko. Vėliau policija jį paėmė. Jų visi klientai turi problemų su pinigais. Jeigu daiktas policijos registre neregistruotas, jį priima. Kaskart tikrina daiktą policijos registre, tačiau būna, kad priima vogtus daiktus. Prekes realizuoja, bet autodiagnostikos niekas nepirko. Dėjo skelbimus internete. Atėjo žmogus pirkti, o tada įsiveržė policija. Tiksliai nepamena, ar kažkas dar domėjosi juo.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 276 straipsnio nustatyta tvarka teismo posėdžio metu pagarsinti ikiteisminio tyrimo metu liudytoju apklausto L. Š. parodymai. Iš jų matyti, kad apklaustas liudytoju L. Š. paaiškino, kad dėl to, jog 2014-08-15, dirbdamas lombarde (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini), Vilniuje, jis priėmė diagnostinį kompiuterį, nieko pasakyti negali, nes viskas vyko seniai ir nieko nepamena. Kiekvieną dieną priima daug daiktų, todėl visko atsiminti negali (t. 1, b. l. 49-50).

Pagarsinus liudytojo parodymus, L. Š. atsakydamas į teisėjos ir proceso dalyvių klausimus nurodė, kad tvirtina savo parodymus duotus ikiteisminio tyrimo metu (t. 2, b. l. 194-199).

Specialistas V. G., UAB „Mototoja“ serviso vadovas, apžiūrėjęs daiktinį įrodymą – katalizatorių, apklausiamas teisme paaiškino, kad tokios detalės Toyota Avensis automobilyje greičiausiai nėra. Visų pirma, Toyota nenaudoja savo sistemose tokio tipo jungčių. Antra, matosi, kad detalė yra remontuota, virinta, tai negamyklinis montavimas. Taip pat, originalus „Toyota“ katalizatorius yra gerokai didesnis (ilgis apie 60 cm). Šis katalizatorius nepanašus į „Toyota Avensis“ katalizatorių. „Toyota Avensis“ nenaudoja tokio tipo katalizatorių. Prieš atvykdamas į teismą specialiai pasikėlė keletą automobilių ir pasižiūrėjo. Toyota automobilių detalė yra apvali, o ši plokščia. Įmanoma šią detalę primontuoti „Toyota Avensis“ automobiliui, bet ši detalė ne iš „Toyota Avensis“ automobilio. Prieš atvykdamas taip pat peržvelgė šio automobilio aptarnavimo istoriją, joje nebuvo fiksuota, kad būtų remontuotas, keistas ar montuotas katalizatorius. Nebūtų veiksminga keisti katalizatorių tam automobiliui. „Toyota Avensis“ katalizatorius tarnautoja 10 m. ir ilgiau. Šis katalizatorius nėra „Toyota Avensis“ detalė, kadangi neatitinka nei forma, nei dydžiu. Mano, kad kaltinamasis negalėtų palįsti ir išpjauti katalizatoriaus. Žmogus turėtų pakelti automobilį, pakankamai aukštai, apie 40-50 cm, kad galėtų prieiti prie detalės. Žmogui gatvėje yra įmanoma, bet sudėtinga išpjauti katalizatorių. Tas katalizatorius yra dugne, pakėlus automobilį iš vienos pusės, per vidurį automobilis nepasikelia, todėl sunkiai būtų įmanoma išpjauti ne servise (t. 3, b. l. 5-10).

2014-08-18 apžiūros protokolu nustatyta, kad buvo apžiūrėtos UAB (duomenys neskelbtini) patalpos, esančios (duomenys neskelbtini) Vilniuje, iš kur buvo pagrobtas diagnostinis kompiuteris su lagaminu (t. 1, b.l. 15).

Daiktų, dokumentų pateikimo protokolas, kuriuo pateikta PVM sąskaita faktūra BD Nr. 0166 dėl diagnostinio kompiuterio įsigijimo (b. l. 18-19).

Pagal 2014-12-10 daiktų, dokumentų pateikimo protokolą UAB (duomenys neskelbtini) darbuotojas L. Š. pateikė diagnostinį kompiuterį „Autel“ su lagaminu, kuris buvo pagrobtas iš UAB (duomenys neskelbtini) patalpų (t. 1, b.l. 60).

2014-12-11 daiktų, dokumentų pateikimo protokolas, pagal kurį UAB (duomenys neskelbtini) vadovas L. Š. pateikė UAB (duomenys neskelbtini) paskolos kvitą Nr. J17239, išduotą 2014-08-15, iš kurio matyti, kad pagal minėtą kvitą įtariamasis R. J. už 900 Lt įkeitė iš UAB (duomenys neskelbtini) patalpų pagrobtą diagnostinį kompiuterį (autokompiuterį) (t. 1, b.l. 61, 62).

2015-01-08 apžiūros protokolu nustatyta, kad aprašytas apžiūrėtas L. Š. pateiktas diagnostinis kompiuteris, kuris po apžiūros grąžintas UAB (duomenys neskelbtini) vadovui K. V. (t. 1, b.l. 63-65, 66).

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto pirmojo komisariato Kriminalinės policijos 1-ojo skyriaus tyrėjo A. B. 2015-01-22 tarnybinio pranešimo duomenimis nustatyta, kad išanalizavus gautus R. J. telefono Nr. (duomenys neskelbtini) gautas išklotines nustatyta, kad R. J. 2014-08-15 buvo: 00:18:06 A19F – Ateities – Didlaukio gatvių sankryža, 01:38:22 B10B – Dariaus ir Girėno g., 09:33:57 018D – Gedvydžių g., 09:51:22 B04C – Konstitucijos pr., 09:53:09 A20F – Žalgirio – Šatrijos gatvių sankryža, 10:09:33 A07E – Naugarduko g., 10:26:28 053D – Motorų g., 10:42:06 A46E – Dariaus ir Girėno g., 11:41:59 053F – Motorų g.; 2014-10-29 buvo: 22:19:34 A19F Gelvonų – Stanevičiaus gatvių sankryža, 23:03:15 032E – Mokslininkų g., 23:04:26 025C – Didlaukio g., 23:15:28 B42D – Asanavičiūtės g., 23:15:46 021D – Laisvės – T. N. gatvių sankryža, 23:33:07 A03E – Skroblų g.; 2014-10-30 buvo: 09:16:32 053F – Motorų g., 11:26:33 053D – Motorų g. (t. 2, b. l. 8).

2015-06-22 apžiūros protokolais nustatyta, kad apžiūros objektas yra google.maps žemėlapis. Nusikalstamos veikos vieta yra J. K. g. 1, Vilniuje, kaip matyti iš žemėlapio nuo Didlaukio g. iki J. K. g. 1, vykstant automobiliu užtrunka 4 min. ir atstumas tarp šių gatvių 1,9 km. Taip pat matyti, kad nuo įvykio vietos, kuri yra Maumedžių g. 8, Vilniuje iki Dislaukio gatvės, Vilniuje, keliaujant automobiliu yra 11 min. kelio ir atstumas tarp šių gatvių yra 3,9 km. Gatvės yra šalia viena kitos (t. 2, b. l. 10-14).

2014-11-03 apžiūros protokolu nustatyta, kad apžiūrėtas nukentėjusiojo E. D. automobilis „Toyota Avensis“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (t. 1, b.l. 72-75).

2014-12-17 kratos protokolu nustatyta, kad kratos metu bute (duomenys neskelbtini), Vilniuje, buvo rasta ir paimta už spintos baltame maiše įdėta duslintuvo dalis su katalizatoriaus bakeliu. (t. 1, b.l. 122-123).

2015-01-23 apžiūros protokolu nustatyta, kad apžiūrėtas pas įtariamąjį R. J. kratos metu rastas ir paimtas katalizatorius (t. 1, b.l. 131-133).

Įrodymų vertinimas

Dėl UAB „Stop-Servis“ priklausančio turto vagystės

Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus daro išvadą, kad R. J. padarė jam inkriminuotą nusikaltimą, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje. Byloje surinktų ir teismo posėdžio metu ištirtų įrodymų visuma patvirtina, kad kaltinamasis 2014-08-15, laikotarpiu nuo 1 val. iki 7 val., atstūmęs UAB (duomenys neskelbtini) priklausančio autoserviso, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, langą, įsibrovė į minėtas patalpas, iš kur pagrobė UAB (duomenys neskelbtini) priklausantį turtą, diagnostikos kompiuterį su lagaminu, padarydamas bendrovei turtinę 1454,32 eurų žalą.

Baudžiamojo kodekso 178 straipsnis numato baudžiamąją atsakomybę už vagystę. Pagal šio straipsnio 2 dalį vagystę kvalifikuojantis požymis yra vagystė, padaryta įsibraunant į patalpą, saugyklą ar saugomą teritoriją. Taigi „įsibrovimo“ ir „saugomos teritorijos“ sąvokų aiškinimas yra esminis dalykas tinkamam padarytos veikos kvalifikavimui. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2005 m. birželio 23 d. nutarime Nr. 52 „Dėl teismų praktikos vagystės ir plėšimo bylose“ aiškinama, kad įsibrovimas – tai slaptas arba atviras neteisėtas, t. y. padarytas prieš turto savininko ar teisėto valdytojo sutikimą, patekimas į patalpą, saugyklą ar saugomą teritoriją. Įsibraunama gali būti įvairiais būdais: įveikiant kliūtis (pvz., išlaužiant duris, išjungiant signalizaciją) ir patenkant be kliūčių (pvz., kai objektai palikti be apsaugos ar neužrakinti). Svarbu, kad tai būtų padaroma prieš turto savininko ar teisėto valdytojo valią. Saugoma teritorija - tai apibrėžtas žemės ar vandens plotas. Ir saugykla, ir saugoma teritorija – tai objektai, specialiai įrengti ar skirti nuolatiniam ar laikinam materialių vertybių saugojimui (nuo vagystės, sunaikinimo, stichinių jėgų ir pan.), saugomi fizinėmis, mechaninėmis, specialiomis elektrinėmis ar elektroninėmis apsaugos priemonėmis (saugykla – seifai, konteineriai, refrižeratoriai, kasos aparato pinigų stalčiai, kt.; saugoma teritorija – prekybinių ar krovinių pervežimų organizacijų teritorijos, kur laikomos prekės ar kitos materialios vertybės, elevatoriai, aptvarai gyvuliams ir paukščiams laikyti ir pan.).

Kaltinamasis R. J. neprisipažino kaltu dėl vagystės įsibrovus į patalpą. Apklausiamas teisme jis nurodė, kad iš ryto jam paskambino draugas ir pasiūlė nusipirkti automobilių diagnostikos aparatą. Jis pinigų neturėto, o aparatas buvo geras, ateičiai norėjo tokį turėti, todėl sutarė, kad draugas Romas lombarde jį užstatys jo (R. J.) vardu, kad vėliau galėtų išsipirkti. Diagnostikos aparato iš lombardo taip ir neišsipirko, nes neturėjo pinigų. Pavardės Romo nežino, tik žino, kad šis gyvena kitoje šalyje. Nors kaltinamasis neigė įsibrovęs į patalpą ir pavogęs svetimą turtą, byloje surinkti įrodymai (apžiūros protokolai, daiktų, dokumentų pateikimo protokolai, R. J. telefono veikimo zonų išklotinių analizė bei apklausti liudytojai) paneigia šią kaltinamojo versiją. Teismo posėdžio metu liudytojai UAB (duomenys neskelbtini) priklausančio autoserviso darbuotojai nurodė, kad 2014-08-15 ryte atėję į darbą pastebėjo, kad iš autoserviso patalpų dingo diagnostinis kompiuteris „Autel“. Be to, buvo pastebėta, kad vienas langas nėra gerai uždarytas, nėra lango kaiščio, o signalizacijos judesio daviklis užpurkštas. 2014-12-11 daiktų, dokumentų pateikimo protokolu, pagal kurį UAB (duomenys neskelbtini) vadovas L. Š. pateikė UAB (duomenys neskelbtini) (Lombas) paskolos kvitą Nr. J17239, išduotą 2014-08-15, nustatyta, kad pagal minėtą kvitą įtariamasis R. J. už 900 Lt įkeitė iš UAB (duomenys neskelbtini) patalpų pagrobtą diagnostinį kompiuterį (autokompiuterį). Teisme apklaustas liudytoju L. Š. paaiškino, kad prisimena tiek, jog R. atvažiavo į lombardą ir įkeitė „autodiagnostiką“. Užstatė savaitei ar dviem ir paaiškino, kad tai yra jo daiktas, kad jam reikia pasiskolinti pinigų, o jis (L. Š.) jam paskolino. Užstatydamas R. J. teigė, kad užstato savo autodiagnostikos kompiuterį. R. kompiuterio neišsipirko. Tai yra liudytojas patvirtino, jog R. J. užstatė diagnostikos kompiuterį, nurodęs, kad minėtas daiktas priklauso jam. Teismas šiuos liudytojo parodymus vertina kaip objektyvius, nes nensutatyta, jog L. Š. būtų suinteresuotas bylos baigtimi ar turėtų asmeninių konfliktų su R. J., pats kaltinamasis tokių aplinkybių taip pat nenurodė. Tuo tarpu pagrįstų abejonių kelia paties R. J. duoti paaiškinimai, nes jie prieštaringi, nelogiški. R. J. teigė, kad minėtą kompiuterį užstatė draugas Romas, tačiau apklausiant L. Š., šis nenurodė, jog užstatant diagnostikos kompiuterį kartu su R. J. buvo dar kitas asmuo. Be to, R. J. įvardindamas draugą, kuris neva jam siūlė pirkti diagnostikos kompiuterį, negalėjo nurodyti nei jo pavardės, nei kitų kontaktinių duomenų pagal kuriuos galima būtų surasti ar identifikuoti minėta asmenį ir patikrinti jo iškeltą versiją. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad duodamas parodymus ikiteisminio tyrimo metu, kurie buvo pagarsinti teisme ir kaltinamasis juo patvirtino, jis nurodė, kad draugas Romas, kurio pavardės nepamena, jam paskambino 2014-08-17 ir pasiūlė pirkti diagnostikos aparatą automobiliui, su kuo kaltinamasis sutiko, nusprendė paimti diagnostikos aparatą ir užstatyti jį į lombarde. Iš byloje esančio lombardo kvito matyti, kad R. J. diagnostinį kompiuterį įkeitė lombarde 2014 m. rugpjūčio 15 d., t. y. nusikaltimo padarymo dieną, o ne dviem dienomis vėliau, t. y. 2014-08-17, kai, jo teigimu, jam paskambino Romas ir pasiūlė įsigyti kompiuterį. Pažymėtina ir tai, kad nors kaltinamasis nurodo, jog užsiėmė automobilių pirkimu, tvarkymu, pardavimu, todėl minėta įranga jam buvo reikalinga dirbant, tačiau byloje nėra jokių duomenų iš kurių galima būtų spręsti, jog kaltinamasis užsiima automobilių remontu, be to, nelogiška, kad įsigijęs diagnostinį aparatą, kaip darbo įrankį, jį iš karto įkeitė ir nebandė išsipirkti. Be to, R. J. teismo posėdžio metu nurodė, kad pragyvendavo iš uždirbtų pinigų statybose. R. J. tėvo V. J. teigimu, sūnus ankščiau dirbo durų montuotoju. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, bylos medžiaga nėra pagrįsta, kad minėtas diagnostikos kompiuteris jam buvo ar būtų reikalingas darbinėje veikloje. Išanalizavus gautas R. J. telefono Nr. (duomenys neskelbtini) išklotines nustatyta, kad jis 2014-08-15 buvo: 00:18:06 A19F – Ateities – Didlaukio gatvių sankryžoje. Nusikalstamos veikos vieta yra (duomenys neskelbtini), Vilniuje, kaip matyti iš žemėlapio nuo Didlaukio g. iki (duomenys neskelbtini), vykstant automobiliu užtrunka 4 min. Įvertinus paminėtus ir aptartus bylos įrodymus, kurie sutampa esminėse detalėse ir kartu visumoje sudaro nuoseklią įrodomąją grandinę, darytina išvada, kad kaltinamasis R. J. pagrobė svetimą UAB (duomenys neskelbtini) priklausantį 1454,32 eurų (5021,50 Lt) vertės diagnostikos kompiuterį su lagaminu, įsibrovęs į patalpą, todėl kaltinamojo R. J. veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 178 str. 2 d., tai yra, padaryti įsibraunant į patalpą.

D. E. D. priklausančio turto vagystės

Šioje byloje R. J. taip pat buvo kaltinamas ir tuo, kad pagrobė svetimą turtą, o būtent: jis, laikotarpiu nuo 2014-10-29, 19.00 val., iki 2014-10-30, 10.00 val., ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu tiksliu laiku, nuo nukentėjusiajam E. D. priklausančio automobilio „Toyota Avensis“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), stovėjusio prie namo Maumedžių g. 8, Vilniuje, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu įrankiu nupjovė ir pagrobė 1158,48 eurų (4000 Lt) vertės katalizatorių, kuris 2014-12-17 kratos metu buvo rastas R. J. gyvenamojoje vietoje, t. y. (duomenys neskelbtini), Vilniuje, ir šiais veiksmais padarė nusikaltimą, numatytą BK 178 str. 1 d.

Iš ikiteisminio tyrimo metu surinktų ir teismo proceso metu patikrintų įrodymų visumos teismas daro išvadą, kad nesurinkta pakankamai įrodymų, patvirtinančių, jog kaltinamasis R. J. padarė minėtą nusikaltimą.

Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas baudžiamojon atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią jam skirtina bausmė.

Pats kaltinamasis R. J. nuo pat tyrimo pradžios nurodė, kad minėto katalizatoriaus nevogė, Maumedžių gatvėje nebuvo. Teismo posėdžio metu teigė, kad katalizatorių, rastą pas jį namuose, savo automobiliui nusipirko tėvas, katalizatorius ne nukentėjusiojo. Katalizatorių tėvas laikė bute, tyrėjams paaiškino, kad tai jo nuosavybė. Tėvas naudotą katalizatorių pirko Kalvarijų turguje. Nežino, ką veikė, kai buvo įvykdyta ši vagystė. Teisminio nagrinėjimo metu nukentėjusysis E. D., specialistas V. G., UAB „Mototoja“ serviso vadovas, liudytojas, kaltinamojo tėvas V. J., iš esmės patvirtino minėtus kaltinamojo parodymus. Nukentėjusysis E. D., teisiamojo posėdžio metu apžiūrėjęs daiktinį įrodymą – katalizatorių, nurodė, kad iš kaltinamojo paimtas katalizatorius yra ne jo, jis senesnis ir kitokios išvaizdos (plokščias). Specialistas V. G., UAB „Mototoja“ serviso vadovas, apžiūrėjęs daiktinį įrodymą – katalizatorių, apklausiamas teisme paaiškino, kad tokios detalės „Toyota Avensis“ automobilyje greičiausiai nėra. Visų pirma, „Toyota“ nenaudoja savo sistemose tokio tipo jungčių, antra, matosi, kad detalė yra remontuota, virinta, tai nėra gamyklinis montavimas. Originalus „Toyota“ katalizatorius yra gerokai didesnis (ilgis apie 60 cm). Šis katalizatorius nepanašus į „Toyota Avensis“ katalizatorių. Toyota Avensis nenaudoja tokio tipo katalizatorių. Nukentėjusysis nurodė, kad jo automobilyje kurį jis pirko naują, katalizatorius keistas nebuvo. Teismo posėdžio metu V. J. nurodė, kad minėtą katalizatorių pirko jis Kalvarijų turgavietėje. Vien tai, kad R. J. buvo netoli nusikaltimo vietos, nėra pakankamas pagrindas jo kaltei pagrįsti, tuo labiau, kad iš byloje esančių R. J. telefono Nr. (duomenys neskelbtini) išklotinių nustatyta, jog R. J. 2014-10-29 buvo 23:03:15, 032E – Mokslininkų g., 23:04:26 025C – Didlaukio g., o jau po 11 minučių 23:15:28 B42D – Asanavičiūtės g. Nuo įvykio vietos, kuri yra Maumedžių g. 8, Vilniuje, iki Didlaukio gatvės, Vilniuje, yra 3,9 km atstumas. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad teisme apklausto specialisto teigimu, gatvėje sudėtinga tokį katalizatorių išpjauti, jis šios markės automobiliuose yra pritvirtintas dugne, pakėlus automobilį iš vienos pusės, per vidurį automobilis nepasikelia, todėl sunkiai būtų įmanoma išpjauti ne servise. Jo manymu, kaltinamasis negalėtų palįsti ir išpjauti katalizatoriaus. Žmogus turėtų pakelti automobilį, pakankamai aukštai, apie 40-50 cm, kad galėtų prieiti prie šios detalės.

BK 2 straipsnio 4 dalyje yra nustatyta, kad pagal baudžiamąjį įstatymą asmuo atsako tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas padaręs nusikalstamą veiką, o tai reiškia, kad kaltininko kaltė baudžiamojoje teisėje nėra preziumuojama, o turi būti nustatoma dėl kiekvienos nusikalstamos veikos. Vadovaujantis nekaltumo prezumpcijos principu, pareiga įrodyti nusikaltimo padarymą tenka baudžiamąjį persekiojimą vykdančioms institucijoms, kaltinamasis savo nekaltumo įrodinėti neprivalo. Tiek teismų praktikoje, tiek teisės doktrinoje pripažinta, kad apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką ir kitas svarbias bylos aplinkybes. Iš nekaltumo prezumpcijos, kuri yra įtvirtinta Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 str. 1 d. ir Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str. 2 d. bei BPK 44 str. 6 d., kyla imperatyvas, kad visos abejonės, kurių negalima pašalinti, turi būti aiškinamos kaltinamojo naudai (in dubio pro reo). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje taip pat ne kartą pažymėta, kad, esant nepašalintoms abejonėms dėl reikšmingų bylai aplinkybių, draudžiama priimti apkaltinamąjį nuosprendį ar veiką kvalifikuoti pagal kaltinimą, kurio požymiai nėra nustatyta tvarka ir neginčytinai įrodyti (kasacinės nutartys Nr. 2K-177/2009, 2K-205/2012, 2K-532/2012).

Nustačius, kad surinktų įrodymų nepakanka konstatuoti asmens kaltę, darytina išvada, kad kaltinamasis R. J. išteisintinas, neįrodžius, kad jis dalyvavo, padarant nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 str.1 d. (BPK 303 straipsnio 5 dalies 2 punktas).

Bausmės skyrimas

R. J. padarė nusikaltimą, kurį įstatymas priskiria prie apysunkių (BK 11 str. 4 d.). Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Kaltinamasis teisiamas 8 kartą. Teistumas neišnykęs ir nepanaikintas. R. J. vėl įvykdė tyčinį nusikaltimą, todėl konstatuojamas nusikaltimų recidyvas (BK 27 str. 1 d.). R. J. daug kartų baustas administracine tvarka (t. 2, b. l. 98-107), VšĮ Vilniaus miesto Psichikos sveikatos centre ir Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje nesigydė (t. 2, b. l. 109, 110), į Vilniaus priklausomybės ligų centro narkologinę įskaitą neįrašytas; 2006-09-20, 2009-02-09, 2009-09-25, 2010-07-27 ir 2011-10-23 buvo pristatytas į apsvaigimo nustatymo apžiūros kabinetą. Išvada: narkotikų vartojimo faktas (t. 2, b. l. 111). Nedirba, mokosi „Židinio“ suaugusiųjų mokykloje, jo teigimu gyvena pas tėvus. Byloje nustatytų kaltinamojo veiksmus ir jo asmenį apibūdinančių aplinkybių visuma rodo jo polinkį į nusikalstamą elgesį. Parinkdamas bausmės rūšį teismas atsižvelgia ir į tai, kad R. J. nusikalstamą veiką nuosavybei padarė ne kartą būdamas teistas už analogiškų nusikalstamų veikų padarymą, tinkamų išvadų dėl savo nusikalstamo elgesio nedaro ir mano, kad bausmės tikslai bus pasiekti paskiriant kaltinamajam realią laisvės atėmimo bausmę.

Nustatydamas bausmės dydį, skaičiuojant nuo bausmės vidurkio, ir vadovaudamasis BK 61 str. 2 d. nuostatomis, teismas įvertina tai, kad nėra R. J. atsakomybę sunkinančių ir lengvinančių aplinkybių, atsižvelgia į aplinkybes, apibūdinančias nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumo laipsnį, kaltinamojo asmenybę, į tai, kad jis teisiamas ne pirmą kartą, tačiau pirmą kartą realia laisvės atėmimo bausme, šiuo metu mokosi suaugusiųjų mokykloje, nusikaltimo dalykas grąžintas nukentėjusiajam, žala nepadaryta, į tai, kad R. J. daugiau nei penkis mėnesius buvo suimtas ikiteisminio tyrimo metu, ir daro išvadą, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti paskyrus kaltinamajam laisvės atėmimo bausmę, savo dydžiu nesiekiančią įstatymo numatyto šios bausmės rūšies vidurkio, kuri artimesnė jos minimumui.

Įtariamasis R. J. BPK 140 str. tvarka sulaikytas 2015-01-22, 12.23 val. (t. 2, b. l. 46). Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-01-23 nutartimi įtariamajam R. J. paskirta . kardomoji priemonė – suėmimas 2 (dviem) mėnesiams, terminą skaičiuojant nuo 2015-01-22 (t. 2, b.l. 53-54). 2015-03-18 Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstas 2 (dviem) mėnesiams, terminą skaičiuojant nuo 2015-03-22 (t. 2, b. l. 59-60). Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-05-19 nutartimi kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstas 1 (vienam) mėnesiui, terminą skaičiuojant nuo 2015-05-22 (t. 2, b. l. 64-65). Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-06-19 nutartimi kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstas 10 (dešimčiai) dienų, terminą skaičiuojant nuo 2015-06-22 (t. 2, b. l. 69-71). 2015-07-01 Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuroro nutarimu įtariamasis R. J. paleistas į laisvę, jam paskirtos kardomosios priemonės - rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje. (t. 2, b. l. 48, 49, 73). Laikinajame sulaikyme ir kardomajame kalinime išbūtas laikas įskaitytinas į bausmę, kardomosios priemonės paliktinos iki nuosprendžio vykdymo pradžios.

AB „Lietuvos draudimas“ byloje pareiškė R. J. 1155,87 eurų civilinį ieškinį (t. 1, b.l. 139). AB „Lietuvos draudimas“ civilinis ieškinys atmestinas (BPK 115 straipsnio 3 dalies 1 punktas).

UAB (duomenys neskelbtini) byloje civilinio ieškinio nepareiškė.

Nuosprendžiui įsiteisėjus, V. J. grąžintinas katalizatorius, perduotas saugojimui į Vilniaus aps. VPK Logistikos skyriaus Centrinę daiktinių įrodymų saugojimo saugyklą.

Vadovaujantis BPK 91 straipsniu, 94 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, daiktas, turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – kompaktinis diskas su R. J. pokalbių išklotinėmis, kuris saugomas byloje, paliktinas saugoti prie baudžiamosios bylos medžiagos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 301–302 straipsniais, 303 str. 2 d., 303 str. 5 d. 2 p., 304 – 305 straipsniais, 307–308 straipsniais, 313 straipsniu,

nusprendžia:

R. J. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalyje, ir skirti jam bausmę - laisvės atėmimą 5 (penkiems) mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Vadovaujantis BK 66 str. 2 d., į paskirtą bausmę įskaityti laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtą laiką (sulaikyme ir suėmime išbuvo nuo 2015-01-22 iki 2015-07-01), ir laikyti jį atlikusiu paskirtą bausmę.

Kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje, palikti iki nuosprendžio įsiteisėjimo pradžios.

R. J., neįrodžius, kad jis dalyvavo nusikaltimo pagal BK 178 straipsnio 1 dalį padaryme, išteisinti.

AB „Lietuvos draudimas“ ieškinį, pareikštą R. J., atmesti.

Kompaktinį diską su R. J. pokalbių išklotinėmis palikti saugoti su baudžiamąja byla.

Nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžintini katalizatorių, perduotą saugoti Vilniaus aps. VPK Logistikos skyriaus Centrinę daiktinių įrodymų saugojimo saugyklą, V. J..

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos, suimtam nuteistajam – nuo nuosprendžio nuorašo įteikimo dienos, gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Eglė Gruodienė