Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėja Eglė Kiaurakytė, sekretoriaujant Linai Lesnikovai, dalyvaujant pareiškėjo A. B. atstovui advokatui Vidmantui Žylei teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. B. skundą atsakovei Klaipėdos apskrities viršininko administracijai dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo priteisimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Konstatuojama.

Valstybės valdžios institucijų neteisėtais veiksmais padarytos žalos atlyginimą reglamentuoja Civilinio kodekso (2000 m. liepos 18 d. įstatymas Nr.VIII-1864 ) 6.271 straipsnis. Šio straipsnio 1 dalis nustato, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. To paties straipsnio 4 dalyje įtvirtinta esminė valstybės prievolės dėl žalos atlyginimo atsiradimo sąlyga: ,,Valstybės ar savivaldybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti“. Minėtame įstatymo straipsnyje „valdžios institucija“ apibūdinama kaip bet koks viešosios teisės subjektas (valstybės ar savivaldybės institucija, pareigūnas, valstybės tarnautojas ar kitoks šių institucijų darbuotojas ir t. t.), taip pat privatus asmuo, atliekantis valdžios funkcijas CK 6.271 straipsnio 2 dalis), „aktas“ reiškia bet kokį valdžios institucijos ar jos darbuotojų veiksmą (veikimą, neveikimą), kuris tiesiogiai daro įtakos asmenų teisėms, laisvėms ir interesams (valstybės ar savivaldybės institucijų priimti teisės ar individualūs aktai, administraciniai aktai, fiziniai aktai ir t.t., išskyrus teismo nuosprendžius, sprendimus ir nutartis) (CK 6.271 straipsnio 3 dalis). Taigi, atsakomybė pagal CK 6.271 straipsnį atsiranda esant būtinosioms šios atsakomybės sąlygoms: neteisėtiems valdžios institucijų darbuotojų veiksmams, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarime pabrėžė, kad žalos, padarytos neteisėtais valstybės institucijų, pareigūnų veiksmais atlyginimo institutas suponuoja inter alia tai, kad asmeniui teisė į žalos, padarytos neteisėtais valstybės institucijų, pareigūnų veiksmais, atlyginimą atsiranda tik tada, kai įstatymų nustatyta tvarka (laikantis tinkamo teisinio proceso reikalavimų) yra konstatuojama, kad valstybės institucijos, pareigūnai atliko neteisėtus veiksmus ir kad žala asmeniui atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų. Nenustačius bent vienos iš trijų atsakomybės pagal CK 6.271 straipsnį sąlygų (neteisėtų valdžios institucijų veiksmų, žalos, priežastinio ryšio tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos), žalos atlyginimas pagal CK 6.271 straipsnį negalimas.

2008 02 12 Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartimi (b.l. 62-68) buvo panaikintas Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 06 21 sprendimas ir paliktas galioti Kretingos rajono apylinkės teismo 2007 02 14 sprendimas, kuriuo buvo atmestas ieškovo A. B. ieškinys atsakovui Klaipėdos apskrities viršininko administracijai, tretiesiems asmenims A. B., D. R. dėl nuosavybės teisių gynimo. Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartyje pažymėta, kad 2005 05 31 Klaipėdos apskrities viršininko įsakymas Nr. 13.6-2109 buvo priimtas, atsižvelgiant į sprendimo priėmimo metu egzistavusią žemėtvarkinę situaciją ir situaciją, susijusią su nekilnojamojo turto naudojimu ir valdymu. Šios administracinės bylos nagrinėjimo metu pareiškėjas nepateikė naujų įrodymų, patvirtinančių atsakovės pareigūnų veiksmų neteisėtumą, o žalos atlyginimo prievolę ir toliau sieja su 2005 05 31 Klaipėdos apskrities viršininko įsakymu Nr. 13.6-2109.

Motyvuojamoji dalis

CK 6.249 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų neteisėtų veiksmų. Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai. Pagal pareiškėjo argumentus, jam padarytą turtinę žalą sudaro tariamai jo negautos pajamos, kurias jis tikėjosi gauti už parduotą pieną, užaugintą prieauglį, parduotus kiaušinius, žąsis, kalakutus. Skunde nurodoma, kad 6550 Lt nuostolių pareiškėjas patyrė dėl negalėjimo pasinaudoti daržu, 3600 Lt - dėl aplinkybės, kad galimai negavo pajamų iš sodo, nes negalėjo vaismedžių nupurkšti chemikalais. Pareiškėjo nurodytos aplinkybės bei negautų pajamų ir išlaidų dydis nepagrįstas jokiais byloje esančiais įrodymais (dokumentais ir skaičiavimais). Visiškai neaišku, kodėl atsakovas CK 6.271 straipsnio pagrindu turėtų būti atsakingas už žalą, pareiškėjo patirtą dėl bičių sukandžioto šuns gydymo ir sudraskytos metalinės tinklinės tvoros.

Neturtinės žalos atlyginimas nustatytas CK 6.250 straipsnyje. Neturtinė žala suprantama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais (CK 6.250 straipsnio 1 dalis). Kaip ir turtinės žalos padarymo atveju, sprendžiant dėl neturtinės žalos atlyginimo, būtina nustatyti neturtinės žalos atlyginimo sąlygas. Neturtinė žala atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais (CK 6.250 straipsnis 2 dalis). Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 42 straipsnis numato, kad turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų aktų, atlyginama Civilinio kodekso ir kitų įstatymų nustatyta tvarka. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (CK 6.250 straipsnio 2 dalis).

Prašydamas priteisti 300 000 Lt įvertintą neturtinės žalos atlyginimą, pareiškėjas nurodo, kad dėl atsakovės neteisėtų veiksmų nepataisomai pablogėjo jo sveikata, bendravimas su aplinkiniais, sumažėjo bendravimo galimybės visuomenėje ir valdžios įstaigose.

Kadangi nenustatyta, jog 2005 05 31 Klaipėdos apskrities viršininko įsakymas Nr. 13.6-2109 neteisėtas, reikalavimas iš atsakovės priteisti neturtinės žalos atlyginimą laikytinas nepagrįstu.

Žalą CK 6.271 straipsnio pagrindu privalo atlyginti valstybė. CK 6.273 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad bylose dėl žalos atlyginimo, kai žalą privalo atlyginti valstybė, valstybei atstovauja Vyriausybė arba jos įgaliota institucija. 2001 07 26 Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 932 atstovauti valstybei bylose dėl žalos atlyginimo įgaliotos valstybės institucijos, dėl kurių arba dėl kurių pareigūnų, valstybės tarnautojų ar kitų darbuotojų neteisėtų aktų atsirado žala.

Kadangi žalos atlyginimo prievolė CK 6.271 straipsnio pagrindu kildinama iš neteisėto 2005 05 31 Klaipėdos apskrities viršininko įsakymo Nr. 13.6-2109, nepagrįstai atsakovu nurodoma Klaipėdos apskrities viršininko administracija, nes atsakovu byloje turi būti Lietuvos Respublika, atstovaujama Klaipėdos apskrities viršininko administracijos.

Kadangi skundo reikalavimas dėl žalos atlyginimo priteisimo pareikštas netinkamam atsakovui bei teisminio nagrinėjimo metu nenustatyta, jog Klaipėdos apskrities viršininko administracijos pareigūnai atliko neteisėtus veiksmus, kurių pagrindu pareiškėjui buvo padaryta žala, skundo reikalavimas laikytinas nepagrįstu, todėl netenkintinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis LR ABTĮ 85-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

nusprendžia:

atmesti skundą kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant tiesiog apeliacinės instancijos teismui, arba per Klaipėdos apygardos administracinį teismą.