- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-06-26
- Bylos Nr.
- e2S-1060-513/2025
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Irma Čuchraj
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“
- Atsakovas
- A. R.
- Kategorijos
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Irma Čuchraj, veikianti Vilniaus apygardos teismo vardu (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 62³ straipsnis),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. gegužės 26 d. nutarties, priimtos sprendžiant ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ ieškinio atsakovui A. R. (A. R.) dėl darbo ginčo priėmimo klausimą.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Vilniaus miesto apylinkės teisme 2025 m. gegužės 6 d. elektroninių ryšių priemonėmis gautas ieškovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ ieškinys atsakovui dėl darbo ginčo dėl teisės išnagrinėjimo iš esmės. Ieškovė, nesutikdama su Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (duomenys neskelbtini) darbo ginčų komisijos (toliau – darbo ginčų komisija) 2025 m. balandžio 3 d. sprendimo Nr. DGKS-2790 darbo bylose Nr. APS‑131‑3559/2025 ir APS-131-5913/2025 dalimi, kuria atsakovo atleidimas iš darbo pripažintas neteisėtu, ir iš to kylančiais padariniais bei atsakovui priteistomis darbo užmokesčio sumomis už viršvalandinį darbą, naktinį darbą, švenčių dienomis, prašė: 1) pripažinti teisėtu 2023 m. liepos 14 d. darbo sutarties, sudarytos tarp šalių, nutraukimą 2025 m. vasario 6 d. ieškovės direktoriaus įsakymu; 2) pripažinti, kad nėra pagrindo išieškoti iš ieškovės atsakovui: 3 045,51 Eur už priverstinę pravaikštą nuo 2025 m. vasario 7 d. iki sprendimo priėmimo dienos (2025 m. balandžio 3 d.) ir po 78,09 Eur (suma nurodyta neatskaičius mokesčių) už kiekvieną darbo dieną, taikant 5 darbo dienų per savaitę grafiką, nuo 2025 m. balandžio 4 d. iki sprendimo įvykdymo dienos, bet ne ilgiau kaip už vienerius metus; 3) pripažinti, kad nėra pagrindo išieškoti iš ieškovės atsakovui: 296,43 Eur darbo užmokestį už viršvalandinį darbą, 54,72 Eur darbo užmokestį už naktinį darbą, 301,00 Eur darbo užmokestį už švenčių dienas (sumos nurodytos neatskaičius mokesčių); priteisti ieškovei iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas.
Žemesnės instancijos teismas
2. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2025 m. gegužės 13 d. nutartimi nustatė, kad ieškinys neatitiko Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) reikalavimų, todėl ieškovei nustatė 7 dienų terminą ieškinio trūkumams pašalinti: pateikti teismui įrodymą, patvirtinantį 391 Eur žyminio mokesčio sumokėjimą, ir pažymą apie atsakovo vidutinį darbo užmokestį, kurioje būtų nurodytas atsakovo vienos valandos, vienos dienos ir vieno mėnesio priskaičiuotas darbo užmokestis, apskaičiuotas pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017 m. birželio 21 d. nutarimu Nr. 496 patvirtintą Vidutinio darbo užmokesčio skaičiavimo tvarkos aprašą.
Šalies argumentai
3. Ieškovės prašymu terminas ieškinio trūkumams pašalinti teismo buvo pratęstas iki 2025 m. gegužės 23 d. imtinai.
4. Ieškovė 2025 m. gegužės 23 d. teismui pateikė papildomus dokumentus ir įrodymą, patvirtinantį 361 Eur žyminio mokesčio sumokėjimą.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
5. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2025 m. gegužės 26 d. nutartimi, vadovaudamasis CPK 115 straipsnio 3 dalies reglamentavimu, nutarė ieškovės ieškinį laikyti nepaduotu ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.
6. Teismas konstatavo, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. gegužės 13 d. nutartyje nurodyti ieškinio trūkumai liko tinkamai nepašalinti. Esminis trūkumas – nesumokėtas visas priklausantis sumokėti žyminis mokestis (sumokėta 361 Eur iš 391 Eur). Įstatymas nenumato galimybės pakartotinai nurodyti šalinti ieškinio trūkumus. Teismas konstatavo, kad pasibaigus procesiniam terminui, teisė atlikti procesinį veiksmą išnyko.
III. Atskirojo skundo argumentai
7. Atskiruoju skundu ieškovė UAB „(duomenys neskelbtini)“ prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. gegužės 26 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės, priimant ieškovės ieškinį, perduoti ieškinio priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Pagrindiniai atskirojo skundo argumentai:
7.1. Ieškovės vertinimu, teismas apskaičiavo netinkamą žyminio mokesčio dydį. Ieškovė ieškiniu reiškė keturis reikalavimus, iš jų vienas yra procesinio pobūdžio – dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, todėl žyminiu mokesčiu nėra apmokestinamas. Reikalavimas Nr. 1 (pripažinti darbo sutarties su atsakovu nutraukimą teisėtu) laikytinas neturtinio pobūdžio reikalavimu, todėl už jį turėjo būti sumokėta, atsižvelgiant į tai, kad ieškinys teikiamas elektroninių ryšių priemonėmis, 114 Eur. Už reikalavimo Nr. 2 dalį, kuria prašoma pripažinti, kad nėra pagrindo mokėti 3 045,51 Eur už priverstinę pravaikštą nuo 2025 m. vasario 7 d. iki sprendimo priėmimo dienos (2025 m. balandžio 3 d.) galėtų būti apskaičiuojamas 68 Eur žyminis mokestis, nors, ieškovės nuomone, pateikus ieškinį teismui ir neįsiteisėjus darbo ginčų komisijos sprendimui, tokia turtinė prievolė ieškovei dar neegzistuoja, nes tai yra išvestinis reikalavimas, susijęs su atsakovo atleidimo iš darbo teisėtumo klausimo išsprendimu. Jeigu būtų pripažinta, kad ieškovė atleido atsakovą pagrįstai ir teisėtai, ieškovei ir pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) nuostatas nebebūtų pareigos mokėti atitinkamų sumų. Už reikalavimą Nr. 3 galėtų būti apskaičiuojamas 23 Eur žyminis mokestis. Reikalavimo Nr. 2 antroji dalis, t. y. pripažinti, kad ieškovė neturi pareigos atsakovui mokėti po 78,09 Eur (suma nurodyta neatskaičius mokesčių) už kiekvieną darbo dieną, taikant 5 darbo dienų per savaitę grafiką, nuo 2025 m. balandžio 4 d. iki sprendimo įvykdymo dienos, bet ne ilgiau kaip už vienerius metus, galėtų būti apmokestinama tik paprastuoju žyminiu mokesčiu, t. y. 114 Eur, nors ieškovė laikosi tų pačių argumentų, kuriuos išdėstė ir dėl kitos reikalavimo Nr. 2 dalies. Ieškovei pateikus ieškinį teisme, nėra galimybės apskaičiuoti mokėtinos sumos atsakovui, kadangi darbo ginčų komisijos sprendimas, kuriuo nustatytas šis įpareigojimas ieškovei, ieškinio padavimo metu nebuvo įsiteisėjęs, be to, neaišku, kada būtų įvykdytas. Dėl tos priežasties reikėtų vadovautis teismų praktikos taisyklėmis, jog toks reikalavimas galėtų būti apmokestintas 114 Eur. Iš viso mokėtino žyminio mokesčio dydis galėtų būti 205 Eur. Tokiu atveju bendra mokėtina žyminio mokesčio suma už visus reikalavimus sudarytų tik 319 Eur (114 Eur + 205 Eur), o ne 391 Eur, kaip nurodė teismas 2025 m. gegužės 13 d. nutartimi.
7.2. Net jeigu būtų vertinama, kad teismas tinkamai apskaičiavo žyminį mokestį, ieškinio grąžinimas ieškovei neatitinka CPK nuostatų ir principų. Kaip matyti iš ieškovės elgesio, ji elgėsi rūpestingai proceso metu – gavusi nutartį dėl trūkumų šalinimo dėjo pastangas gauti reikalingus dokumentus, teikė prašymą dėl termino pratęsimo, sumokėjo žyminį mokestį, tačiau sumokant jį buvo padaryta techninė klaida – suvedant mokėjimo nurodyme mokėtiną sumą buvo suklystas vienas skaitmuo, tačiau didžioji dalis žyminio mokesčio buvo sumokėta. Teismas priimtą nutartį motyvavo tik žyminio mokesčio nevisišku sumokėjimu, iš to galima daryti išvadą, kad kitus trūkumus ieškovė pašalino. Ieškinio grąžinimas ieškovei yra perteklinė procesinė priemonė, neatitinkanti civilinio proceso principų (sąžiningumo ir teisingumo, proceso koncentracijos ir ekonomiškumo). Ieškovė pateikia įrodymus, kad tą pačią dieną, kai buvo priimta skundžiama nutartis, trūkstama žyminio mokesčio dalis buvo sumokėta. Tai rodo ieškovės suinteresuotumą tęsti procesą ir, pamačius klaidą, ją nedelsiant ištaisyti.
7.3. Teismas po ieškinio gavimo kreipėsi į darbo ginčų komisiją dėl darbo ginčo medžiagos gavimo, tai reiškia, kad šioje byloje jau buvo atlikta procesinių veiksmų, patirtos tam tikros sąnaudos, kurias, nusprendus nepriimti ieškovės ieškinio, vėl papildomai reikės patirti, teikiant naują ieškinį – kitos sudėties teismui vėl išsireikalauti medžiagą.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329, 338 straipsniai).
9. Atskiruoju skundu keliamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi pagrįstai CPK 115 straipsnio 3 dalies pagrindu ieškovės ieškinį laikė nepaduotu ir grąžino jį padavusiam asmeniui, vertindamas, kad ieškovė nepašalino teismo nustatytų ieškinio trūkumų.
10. CPK 135 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad ieškinys turi atitikti bendruosius CPK nustatytus procesiniams dokumentams keliamus reikalavimus (CPK 111 straipsnis), taip pat jame turi būti išdėstyti CPK 135 straipsnio 1 dalies 1–7 punktuose nurodyti duomenys. Pagal CPK 135 straipsnio 2 dalį, prie ieškinio turi būti pridėti dokumentai ir kiti įrodymai, kuriais ieškovas grindžia savo reikalavimus, taip pat duomenys, kad už ieškinį buvo sumokėtas žyminis mokestis, bei prašymai dėl įrodymų, kurių ieškovas pateikti negali, išreikalavimo, nurodant priežastis, kodėl negalima pateikti šių įrodymų. Tuo atveju, jeigu ieškinys neatitinka jo formai ir turiniui įstatyme keliamų reikalavimų arba nesumokėtas žyminis mokestis, teismas priima nutartį ir nustato pakankamą terminą, tačiau ne trumpesnį kaip septynios dienos, trūkumams pašalinti (CPK 138, 115 straipsnio 2 dalis). Pagal CPK 115 straipsnio 3 dalies reglamentavimą, jeigu dalyvaujantis byloje asmuo, pateikęs procesinį dokumentą, pagal teismo nurodymus ir nustatytu terminu pašalina trūkumus, procesinis dokumentas laikomas paduotu pradinio jo pateikimo teismui dieną; priešingu atveju procesinis dokumentas laikomas nepaduotu ir teisėjo nutartimi kartu su priedais grąžinamas jį padavusiam asmeniui.
11. Ieškovė atskirtąjį skundą grindžia argumentais, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai apskaičiavo mokėtino žyminio mokesčio dydį. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad atskirajame skunde apeliantės pozicija dėl žyminio mokesčio dydžio ir jo mokėjimo nėra vienareikšmė: viena vertus, ieškovė nurodo, kad, pagal ieškovės apskaičiavimus, žyminis mokestis sudarytų tik 319 Eur, o ne 391 Eur, kaip nurodė pirmosios instancijos teismas 2025 m. gegužės 13 d. nutartimi; kita vertus, ieškovė nurodo, kad apmokant žyminį mokestį buvo padaryta techninė klaida – suvedant mokėtiną sumą buvo suklystas vienas skaitmuo ir taip sumokėta tik 361 Eur žyminio mokesčio.
12. Byloje nustatyta, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2025 m. gegužės 13 d. nutartimi, nustatydamas terminą ieškinio trūkumams pašalinti, nustatė, jog už ieškinį, pateiktą elektroninių ryšių priemonėmis, ieškovė turėjo sumokėti iš viso 391 Eur žyminį mokestį (114 Eur už neturtinį reikalavimą ir 277 Eur pagal ginčijamą sumą). Ieškovė byloje pirmosios instancijos teismui 2025 m. gegužės 23 d. patiekė įrodymus, patvirtinančius 361 Eur dydžio žyminio mokesčio sumokėjimą.
13. Remiantis CPK 115 straipsnio 5 dalimi, teismo nutartis pašalinti procesinio dokumento trūkumus atskiruoju skundu neskundžiama, išskyrus teismo nutartis, susijusias su žyminiu mokesčiu, kurios gali būti skundžiamos asmenų, dėl kurių šios teismo nutartys yra priimtos (CPK 100 straipsnio 2 dalis). Pažymėtina tai, kad ieškovė ankstesnės pirmosios instancijos teismo 2025 m. gegužės 13 d. nutarties dalies, kuria nustatytas ieškinio trūkumas dėl nurodyto dydžio žyminio mokesčio sumokėjimo, neskundė, nors nutartyje buvo nurodyta CPK 100 straipsnio 2 dalyje numatyta teisė pateikti atskirąjį skundą dėl nurodytos nutarties dalies.
14. Apeliantė neginčija, kad už neturtinio pobūdžio ieškinio, teikiamo teismui elektroninių ryšių priemonėmis, reikalavimą pripažinti darbo sutarties su atsakovu nutraukimą teisėtu mokėtinas 114 Eur, tačiau laikosi pozicijos, jog už likusią ieškinio dalį mokėtina iš viso tik 205 Eur žyminio mokesčio. Šiuo aspektu reikšminga tai, kad žyminis mokestis turtiniuose ginčuose mokamas nuo ieškinio sumos ir apskaičiuojamas nustatytu būdu (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Jeigu ieškinį sudaro keli savarankiški reikalavimai, ieškinio suma nustatoma pagal bendrą visų reikalavimų sumą (CPK 85 straipsnio 1 dalies 10 punktas). Pagal DK 231 straipsnio 1, 3 ir 4 dalių reglamentavimą, darbo ginčo šaliai nesutinkant su darbo ginčų komisijos sprendimu, ji turi teisę pareikšti ieškinį dėl darbo ginčo dėl teisės išnagrinėjimo teisme; pareiškus ieškinį teisme, teismas nagrinėja darbo ginčą dėl teisės iš esmės. Pastebėtina tai, kad ieškovė ieškinyje taip pat remiasi argumentais, jog darbo ginčų komisija neturėjo teisinio pagrindo nagrinėti, be kita ko, reikalavimų dėl dienpinigių ir dėl ieškovės nurodytos dalies darbo byla turėjo būti nutraukta.
15. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs apeliantės argumentus, atkreipia dėmesį į tai, kad šiuo atveju Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. gegužės 13 d. nutartimi ieškovei buvo nustatytas terminas sumokėti 391 Eur žyminį mokestį už ieškinį (CPK 85 straipsnio 2 dalis, 86 straipsnio 1 dalis). Tuo atveju, jeigu sumokėta daugiau žyminio mokesčio, negu numato įstatymai, gali būti sprendžiamas žyminio mokesčio grąžinimo klausimas (CPK 87 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Taigi nagrinėjamu atveju už ieškinį mokėtina žyminio mokesčio suma buvo nustatyta teismo ir minėtos pirmosios instancijos teismo nutarties dalies dėl nustatyto sumokėti žyminio mokesčio dydžio ieškovė neskundė (CPK 18 straipsnis, 100 straipsnio 2 dalis).
16. Reikšminga įvertinti tai, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. gegužės 13 d. nutartimi, kuria buvo nustatyti ieškinio trūkumai, terminas ieškinio trūkumams pašalinti buvo nustatytas ir tam, kad ieškovė pateiktų papildomus duomenis – pažymą apie atsakovo vidutinį darbo užmokestį, kurioje būtų nurodytas atsakovo vienos valandos, vienos dienos ir vieno mėnesio priskaičiuotas darbo užmokestis. Iš bylos duomenų matyti, kad ieškovė, šalindama nurodytą trūkumą, pirmosios instancijos teismui teikė papildomus rašytinius įrodymus.
17. Pirmosios instancijos teismas, skundžiama nutartimi konstatuodamas, kad teismo 2025 m. gegužės 13 d. nutartyje nurodyti ieškinio trūkumai liko tinkamai nepašalinti, kaip esminį trūkumą nurodė tai, kad nebuvo sumokėtas visas priklausantis sumokėti žyminis mokestis (sumokėta 361 Eur iš 391 Eur). Nagrinėjamu atveju apeliantė remiasi argumentais, kad mokėdama žyminį mokestį suklydo, nurodydama mokėtiną sumą. Apeliantė pateikė rašytinius įrodymus, kad 2025 m. gegužės 26 d., t. y. tą pačią dieną, kurią buvo priimta skundžiama pirmosios instancijos teismo 2025 m. gegužės 26 d. nutartis ieškovės ieškinį laikyti nepaduotu, ieškovė sumokėjo trūkstamą 30 Eur žyminio mokesčio dalį.
18. Žyminio mokesčio nesumokėjimas priskiriamas prie procesinio dokumento trūkumų ir toks trūkumas gali būti ištaisomas, taikant trūkumų šalinimo institutą (CPK 115 straipsnio 2 dalis). CPK 115 straipsnyje įtvirtintas ieškinio trūkumų šalinimo institutas yra skirtas sudaryti galimybę besikreipiančiam asmeniui ištaisyti ieškinio trūkumus, teismui iš karto neatsisakant priimti su trūkumais pateikto ieškinio, tačiau įstatymo nustatyta tvarka sudarant sąlygas ieškovui pašalinti esančius ieškinio trūkumus ir tęsti procesą, inicijuotą įstatymo reikalavimų neatitinkančiu ieškiniu (CPK 115 straipsnio 2 dalis, 138 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas pažymi tai, kad pakartotinio trūkumų šalinimo instituto taikymas nėra iš esmės negalimas. Tačiau pakartotinio trūkumų šalinimo instituto taikymo atvejai, siekiant nepažeisti civilinio proceso operatyvumo principo (CPK 2 straipsnis), turi būti išimtiniai ir taikomi atsižvelgiant į tai, ar asmuo, teikdamas teismui procesinį dokumentą ir šalindamas jo trūkumus, elgėsi atidžiai ir buvo sąžiningas (CPK 7 straipsnio 2 dalis, 42 straipsnio 5 dalis).
19. Nagrinėjamu atveju po pirmosios instancijos teismo 2025 m. gegužės 13 d. nutarties, kuria nustatyti ieškinio trūkumai ir ieškovei nustatytas terminas teismo nurodytiems trūkumams pašalinti, priėmimo ieškovė pateikė teismui papildomus dokumentus, be to, ieškovė pateikė prašymą viena darbo diena pratęsti terminą ir šis prašymas pirmosios instancijos teismo teisėjos rezoliucija buvo patenkintas, taip pat ieškovė teismui pateikė žyminio mokesčio dalies sumokėjimą patvirtinantį dokumentą. Taigi bylos duomenys pagrindžia tai, kad ieškovė ėmėsi aktyvių veiksmų teismo nustatytiems ieškinio trūkumams pašalinti. Šiuo atveju nenustatyta pagrindo vertinti, kad ieškovė savo veiksmais nesiekė sąžiningai naudotis jai priklausančiomis procesinėmis teisėmis (CPK 7 straipsnio 2 dalis).
20. Apeliacinės instancijos teismas įvertina ir tai, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. gegužės 6 d. nutartimi Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (duomenys neskelbtini) darbo ginčų komisija buvo įpareigota iki 2025 m. gegužės 12 d. pateikti teismui darbo bylos Nr. APS‑131‑3559/2025 ir Nr. APS‑131‑5913/2025 medžiagą. Nurodyti duomenys pirmosios instancijos teismui buvo pateikti 2025 m. gegužės 9 d. Taigi, sprendžiant ieškovės ieškinio priėmimo klausimą, buvo atlikti parengiamieji veiksmai – išreikalauti papildomi duomenys (CPK 2, 8, 179 straipsniai).
21. Apeliacinės instancijos teismas iš esmės sutinka su atskirojo skundo argumentais, kad nagrinėjamu atveju skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis priimta pernelyg formaliai aiškinant ir taikant ieškinio trūkumų šalinimo instituto nuostatas ir neatitinka civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų. Nagrinėjamu atveju, įvertinus ieškovės ieškinio priėmimo klausimo svarstymo eigą, nėra pagrindo padaryti išvadą, kad pakartotinai taikant trūkumų šalinimo instituto nuostatas (pirmosios instancijos teismui nutartimi nustatant naują terminą likusiai trūkstamai žyminio mokesčio daliai sumokėti) būtų pažeidžiamas civilinio proceso operatyvumo principas (CPK 2 straipsnis). Pažymėtina ir tai, kad šiuo atveju ieškovės ieškinio atsakovui reikalavimai yra kildinami iš darbo teisinių santykių. CPK XX skyriaus nuostatose, reglamentuojančiose darbo bylų nagrinėjimo ypatumus, yra numatytas aktyvus teismo vaidmuo tokio pobūdžio bylose (CPK 414–415 straipsnis). Taigi, pirmosios instancijos teismui vertinant, ar ieškinio trūkumai yra esminiai, sudarantys esmines kliūtis tolesnei proceso eigai, reikšminga atsižvelgti ir į tai, kad darbo bylos priskiriamos prie bylų, kurių nagrinėjimas susijęs su viešojo intereso apsauga. Be to, nagrinėjamu atveju apeliantė nurodo, kad ji yra sumokėjusi trūkstamą 30 Eur žyminio mokesčio dalį.
22. Apeliacinės instancijos teismas, remdamasis išdėstytais motyvais, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, iš esmės formaliai aiškino ieškinio trūkumų šalinimą reglamentuojančias proceso teisės normas ir nepagrįstai taikė CPK 115 straipsnio 3 dalyje numatytas pasekmes procesinį dokumentą (ieškinį) laikyti nepaduotu. Aptartos aplinkybės sudaro pagrindą panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį, dėl to ji panaikinama ir, atsižvelgiant į tai, kad ieškinio priėmimo klausimą sprendžia pirmosios instancijos teismas, ieškovės ieškinio priėmimo klausimas perduodamas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336–339 straipsniais, apeliacinės instancijos teismas
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. gegužės 26 d. nutartį panaikinti ir ieškovės ieškinio priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.