- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-09-17
- Bylos Nr.
- 1A-188-875/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-06505-2020-3
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Nerijus Masiulis, Gražvydas Poškus, Laisvydas Zederštremas
- Nuteistasis
- R. P.
- Advokatai
- Edmundas Jankaitis
Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Nerijaus Masiulio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Gražvydo Poškaus ir Laisvydo Zederštremo,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo R. P. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2020 m. birželio 5 d. nuosprendžio, kuriuo R. P. pripažintas kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalyje, ir jam paskirta bausmė – laisvės atėmimas 1 (vieneriems) metams 3 (trims) mėnesiams. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir R. P. paskirta sumažinta 10 (dešimties) mėnesių laisvės atėmimo bausmė.
Vadovaujantis BK 64 straipsniu 1 dalimi, 3 dalimi paskirtą bausmę subendrinus su 2018 m. sausio 31 d. Kauno apygardos teismo nutartimi, paskirta ir neatlikta bausmės dalimi 1 (vienerių) metų 2 (dviejų) mėnesių 21 (dvidešimt viena) laisvės atėmimo diena, prie neatliktos bausmės pridedant šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės dalį, paskirta galutinė subendrinta bausmė - laisvės atėmimas 1 (vieneriems) metams 9 (devyniems) mėnesiams ir 18 MGL (677,88 Eur) dydžio bauda, baudą įpareigojant sumokėti per 12 (dvylika) mėnesių nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Laisvės atėmimo bausmę paskirta atlikti pataisos namuose. Bausmės pradžią skaičiuojant nuo nuosprendžio paskelbimo dienos – 2020 m. birželio 5 d.
Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į bausmės laiką nutarta įskaityti sulaikymo laiką nuo 2020 m. vasario 13 d. 21.20 val. iki 2020 m. vasario 14 d. 11.15 val. (įskaitant vieną laisvės atėmimo dieną), ir suėmimo laiką nuo 2020 m. kovo 30 d. iki 2020 m. birželio 4 d.
Kardomoji priemonė – suėmimas, palikta galioti iki nuosprendžio vykdymo pradžios.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės
1. R. P. pagal BK 140 straipsnio 2 dalį nuteistas už tai, kad jis smurtaudamas sukėlė fizinį skausmą ir padarė nežymų sveikatos sutrikdymą savo šeimos nariui, o būtent: 2020 m. vasario 13 d. apie 19.00 val., (duomenys neskelbtini), miegamajame, atsisėdęs ant lovoje gulinčios nukentėjusiosios L. Š. ir suėmęs rankomis jos kaklą, smaugė nukentėjusiąją, sudavė jai rankomis ne mažiau dešimt kartų į veidą bei abi rankas, suėmęs nukentėjusiajai už rankų, stipriai jas suspaudė, laužė dešinės rankos pirštus, tokiais tyčiniais veiksmais sukeldamas nukentėjusiajai L. Š. fizinį skausmą ir padarydamas nežymų sveikatos sutrikdymą sukėlusius sužalojimus - poodines kraujosruvas kairės akies vokuose, pereinančias į skruostą, dešinės akies viršutiniame voke, dešiniame žande, dešinėje kaklo pusėje, abiejuose dilbiuose, abiejose plaštakose.
II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai
2. Nuteistasis R. P. apeliaciniu skundu prašo pakeisti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2020 m. birželio 5 d. nuosprendį ir sumažinti paskirtą laisvės atėmimo bausmę, kadangi jam paskirta per griežta bausmė.
2.1. Skunde nuteistasis nurodo, kad teismas, skirdamas bausmę netinkamai įsigilino į aplinkybes, t. y., į tai, kad pripažino kaltę ir gailisi, susitaikė su sugyventine ir ji jam atleido, nusikaltimą padarė netyčia, turėjo psichologinių problemų dėl šeimyninių problemų. Išvadas iš ankstesnių teistumų padarė.
2.2. Atkreipia dėmesį, kad teismas suklydo įvardindamas tai, kad jis dirba pagal verslo liudijimą, nors jis dirba pagal individualią veiklą, o tai didelis skirtumas.
2.3. Prašo bylą nagrinėti jam dalyvaujant, kadangi nori duoti papildomus paaiškinimus, bei prašo apsiklausti jo sugyventinę L. Š. ir tėvus.
3. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje nuteistasis R. P. ir jo gynėjas advokatas E. Jankaitis prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokurorė prašė nuteistojo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Nuteistojo apeliacinis skundas atmestinas.
4. Pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą apeliacine tvarka, turi atsakyti į esminius apeliacinio skundo argumentus. BPK 324 straipsnio 6 dalis numato, kad nagrinėjant bylą apeliacine tvarka įrodymų tyrimas gali būti atliekamas, tačiau BPK konkrečiai nėra numatyta, kad proceso dalyvių prašymai atlikti įrodymų tyrimą kokiais nors atvejais turėtų būti privalomai tenkinami. Apeliacinės instancijos teismas turi pareigą pagal gautą apeliacinį skundą patikrinti apeliacine tvarka apskųsto nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą. Pirmosios instancijos teismo nuosprendis gali būti patikrinamas tiek atliekant apeliacinės instancijos teismo posėdyje įrodymų tyrimą, tiek ir tokio tyrimo neatliekant. Sprendimą dėl įrodymų tyrimo apeliacinės instancijos teismas turi priimti įvertinęs pirmosios instancijos teismo įrodymų tyrimo kokybę. Apeliacinės instancijos teismas, nustatęs, kad svarbūs teisingam bylos išsprendimui įrodymai pirmosios instancijos teismo posėdyje nebuvo iš viso tiriami arba kad tai buvo daroma pažeidžiant BPK nuostatas, privalo organizuoti įmanomų apeliacinės instancijos teismo posėdyje ištirti įrodymų tyrimą. Tokią pareigą apeliacinės instancijos teismas turi net ir tais atvejais, kai niekas iš proceso dalyvių tokių prašymų nereiškia. Ir priešingai, tais atvejais, kai nėra jokio pagrindo manyti, kad pakartotinis pirmosios instancijos teismo tirtų įrodymų ar naujų įrodymų ištyrimas leistų nustatyti byloje dar nenustatytas aplinkybes ar leistų daryti kitas išvadas dėl reikšmingų bylos išsprendimui aplinkybių, įrodymų tyrimas neturi būti atliekamas. Proceso dalyvių prašymų dėl įrodymų tyrimo atlikimo atmetimas tokioje situacijoje nereiškia, kad proceso dalyvių teisės yra neleistinai suvaržomos. Nagrinėjamoje byloje nėra jokio pagrindo manyti, kad atnaujinus įrodymų tyrimą, apeliacinio proceso metu būtų nustatyta kokių nors reikšmingų naujų faktų ar kad būtų kilę abejonių dėl pirmosios instancijos teismo nustatytų aplinkybių. Taigi, apeliacinės instancijos teismas, nepažeisdamas BPK reikalavimų, nerengia įrodymų tyrimo, nes nėra jokių argumentų, kuriais remiantis galėtų būti daroma išvada, jog ištyrus įrodymus (apklausus nukentėjusiąją, kuri vengė atvykti į bylos nagrinėjimą pirmosios instancijos teisme, buvo priimta nutartis dėl jos atvesdinimo) būtų gauta kokia nors nauja informacija, galinti lemti apeliacinės instancijos teismo sprendimo priėmimą. Pažymėtina ir tai, kad nuteistasis, norėdamas pateikti įrodymus apie susitaikymą, galėjo apeliacinės instancijos teismui pateikti susitaikymo protokolą, rašytinį susitaikymo patvirtinimą, tačiau tokio dokumento teismas negavo, išskyrus teismui elektroniniu paštu po bylos nagrinėjimo, atsiųstą nukentėjusiosios elektroninį laišką. O be to, ir pats apeliacinis skundas paduotas ne dėl viso pirmosios instancijos teismo nuosprendžio peržiūrėjimo, o tik dalyje dėl paskirtos bausmės švelninimo.
5. Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniu skundu (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalis). Apeliaciniu nuteistojo R. P. skundu nėra ginčijama kaltė ir jam inkriminuotos nusikalstamos veikos kvalifikavimas, todėl šie klausimai nagrinėjamu atveju išsamiau nevertinami. R. P. nesutinka tik su paskirta bausme, prašydamas ją sušvelninti, todėl apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas nuteistojo apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde.
6. Sprendžiant klausimą dėl R. P. skundžiamu nuosprendžiu paskirtos bausmės, visų pirma, pažymėtina, kad bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, todėl apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti gali tik tada, kai paskirta aiškiai per griežta bausmė. Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu asmeniui, padariusiam nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, apribojant nuteistojo teises ir laisves. Kiekvienas nusikaltęs asmuo turi teisę į teisingą bausmę, todėl vertinant konkrečios bylos aplinkybes, teismui privalu atsižvelgti ne tik į tai, kad skiriama bausmė formaliai atitiktų įstatymo reikalavimus, bet ir į nuostatas, skirtas bausmei individualizuoti, taip pat į nuostatas, įtvirtinančias teisingumo principo viršenybę.
7. Vadovaujantis bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją ir laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų (BK 54 straipsnio 1 dalis). Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 2 dalis). Baudžiamajame įstatyme taip pat nustatyta, kad teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių buvimą, įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1, 2 dalys).
8. Analizuojant skundžiamo nuosprendžio turinį, matyti, kad skirdamas bausmę už BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, parinkdamas jos rūšį (laisvės atėmimą), apylinkės teismas įvertino R. P. padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą bei kaltės formą, t. y., kad R. P. įvykdė BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, kuri priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai, nusikalstama veika padaryta veikiant tiesiogine tyčia, yra baigta. Skundžiamą nuosprendį priėmęs teismas tinkamai atsižvelgė ir į R. P. asmenybę, konstatuodamas, kad skundžiamu nuosprendžiu jis yra teisiamas ne pirmą kartą (bylos nagrinėjimo metu R. P. jau turėjo 10 jo atžvilgiu priimtų apkaltinamųjų nuosprendžių), naują nusikalstamą veiką įvykdė lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos metu. Pirmosios instancijos teismas tinkamai atsižvelgė ir į vieną R. P. atsakomybę lengvinančią aplinkybę – prisipažino padaręs jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi dėl jos įvykdymo (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), bei dvi jo atsakomybę sunkinančias aplinkybes – nusikalstamą veiką padarė būdamas neblaivus ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, be to, nusikalstamą veiką padarė būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 ir 13 punktai).
9. Visumos šių aplinkybių pagrindu, pirmosios instancijos teismas R. P. skyrė griežčiausią sankcijoje numatytą bausmės rūšį – terminuotą laisvės atėmimą, bausmės dydį nustatydamas mažesnį nei sankcijoje numatytas bausmės vidurkis (paskirta bausmė – dešimt mėnesių). Taip pat, įvertinęs tai, kad nagrinėjama baudžiamoji byla buvo baigta atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą, atsižvelgdamas į R. P. prisipažinimą, apylinkės teismas paskirtą bausmę, vadovaudamasis BK 64¹ straipsnio nuostatomis, sumažino vienu trečdaliu. Teisėjų kolegija pritaria apylinkės teismo motyvams dėl griežčiausios sankcijoje numatytos bausmės skyrimo, abejoti skundžiamu nuosprendžiu nuteistajam paskirta bausmės rūšimi, įvertinus nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje esančius R. P. bei jo padarytą nusikalstamą veiką charakterizuojančius duomenis, teisinio pagrindo nėra. Be to, apygardos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas bausmių bendrinimo taisyklių nepažeidė, tinkamai taikė BK 64 straipsnio nuostatas ir bausmes subendrino dalinio bausmių sudėjimo būdu, t. y., skundžiamu nuosprendžiu paskirtą galutinę dešimties mėnesių laisvės atėmimo bausmę BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalies pagrindais subendrindamas su 2018 m. sausio 31 d. Kauno apygardos teismo nutartimi paskirta ir neatlikta bausmės dalimi - vienerių metų dviejų mėnesių dvidešimt viena laisvės atėmimo diena, paskiriant galutinę subendrintą vienerių metų devynių mėnesių laisvės atėmimo bausmę ir 18 MGL dydžio baudą, t. y., parinko bausmę, kuri atitinka tiek padarytos nusikalstamos veikos, tiek ir nuteistojo R. P. asmenybės pavojingumą.
10. Kaip nustatyta bylos duomenimis, šis teistumas R. P. nėra pirmasis – praeityje už įvairaus pobūdžio ir sunkumo nusikalstamų veikų padarymą jis jau buvo teistas ne kartą. Siekiant koreguoti jo elgesį tinkama linkme, už šių veikų padarymą praeityje jam buvo taikytos švelnesnio pobūdžio bausmės (baudos, lygtinis paleidimas), tačiau akivaizdu, kad teismo parodyto pasitikėjimo jis nepateisino, teismo paskirtų įpareigojimų nevykdė, toliau pažeidinėjo įstatymus, darydamas naujas nusikalstamas veikas. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad skundžiamu nuosprendžiu jam inkriminuotą nusikalstamą veiką įvykdė lygtinio paleidimo metu, todėl akivaizdu, kad švelnesnės bausmės teigiamos įtakos nuteistojo elgesiui neturi. Šios aplinkybės ne tik rodo, kad nuteistasis nevertino teismo jam parodyto pasitikėjimo, bet ir neabejotinai atskleidžia antivisuomenines nuteistojo nuostatas, neigiamą požiūrį į teisės ir visuomenėje priimtas moralės bei elgesio normas ir tai, kad R. P. nusikalto ne atsitiktinai, o dėl susiformavusios neigiamos vertybių orientacijos. Be to, kaip matyti iš bylos medžiagos dėl R. P. neatsakingo požiūrio į vykstantį baudžiamąjį procesą jo atžvilgiu, nedalyvaujant teismo posėdžiuose be pateisinamų priežasčių, 2020 m. kovo 13 d. nutartimi jam paskirtos švelnesnės kardomosios priemonės buvo pakeistos į griežčiausią kardomąją priemonę – suėmimą, bei paskelbta jo paieška, po ko, jis surastas tik 2020 m. kovo 30 d., kas taip pat patvirtina R. P. neigiamą požiūrį į teisingumą vykdančių institucijų darbą.
11. Apeliaciniame skunde nuteistojo nurodoma aplinkybė, kad jis dėl padarytos nusikalstamos veikos gailisi ir kaltę pripažįsta skundžiamame nuosprendyje jau yra pripažinta atsakomybę lengvinančia aplinkybe ir skiriant bausmę tinkamai įvertinta. Išdėstytos aplinkybės dėl R. P. asmenybės ir nusikaltimų pakartotinumo leidžia teismui spręsti, kad nagrinėjama nusikalstama veika nėra atsitiktinis jo poelgis, priešingai, antivisuomeninės nuostatos jau buvo susiformavusios iki nusikalstamo poelgio ir tai buvo tik loginis jo netinkamo gyvenimo būdo ir ankstesnio elgesio padarinys. Toks apelianto elgesys rodo, kad ankstesniais teismo nuosprendžiais skirtos bausmės nepakeitė jo elgesio ir jis reikiamų išvadų nepadarė, todėl ir šiuo atveju valstybės taikomas poveikis turi būti adekvatus ir proporcingas jo asmenybei, daromų veikų pavojingumui, kad jį paveiktų ir sulaikytų nuo nusikalstamų sumanymų realizavimo, o ne sudarytų nebaudžiamumo iliuziją. Įvertinus anksčiau paminėtas nuteistojo R. P. asmenybę bei jo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą apibūdinančias aplinkybes, teismui pateiktus rašytinius dokumentus apie jo darbinę veiklą, socialinio skyriaus raštą dėl atvejo vadybininko, R. P. paskirtą bausmę vertinti kaip aiškiai per griežtą – nėra jokio pagrindo. Paskirta bausmė neprieštarauja teisingumo principui, bausmės paskirčiai bei bendriesiems bausmės skyrimo pagrindams (BK 41 straipsnis ir 54 straipsnis). Aplinkybės, turinčios reikšmės individualizuojant R. P. paskirtą bausmę, buvo tinkamai išnagrinėtos ir įvertintos pirmosios instancijos teisme.
12. Pažymėtina, kad jokių išimtinių aplinkybių, susijusių su nuteistojo padarytos nusikalstamos veikos pobūdžiu ar jo asmenybe, kurių pagrindu būtų galima švelninti R. P. teisinę padėtį jo atžvilgiu taikant bausmės vykdymo atidėjimą, šioje byloje taip pat nenustatyta. Pagal BK 75 straipsnį, bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Taikyti bausmės vykdymo atidėjimą ar ne yra teismo teisė, o ne pareiga. Sprendžiant klausimą dėl bausmės vykdymo atidėjimo, turi būti įvertinta, ar atidėjus bausmės vykdymą asmuo bus sulaikytas nuo nusikalstamų veiksmų darymo, pakankamai nubaustas, ar jam bus apribota galimybė daryti naujas nusikalstamas veikas, ar nuteistas asmuo laikysis įstatymų ir nebenusikals, ar bus užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas. Įvertinus tiek anksčiau aptartą R. P. asmenybę, tiek ir jo įvykdytos nusikalstamos veikos pavojingumą, jo buvusius teistumus, menkas nuteistojo pastangas koreguoti savo elgesį teigiama linkme, nėra jokio pagrindo teigti, kad bausmės tikslai dar gali būti pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo. Pernelyg švelnus baudžiamumas gali tik paskatinti R. P. ir toliau daryti nusikalstamas veikas, lengvabūdiškai tikintis išvengti teisinės atsakomybės.
13. Skunde R. P. nurodo, kad apylinkės teismas suklydo įvardindamas, kad jis dirba pagal verslo liudijimą, nes jis dirba pagal individualią veiklą, o tai didelis skirtumas. Kaip matyti iš Sodros registro išrašo, R. P. nuo (duomenys neskelbtini) vykdo individualią veiklą, tačiau iš apylinkės teismo 2020 m. vasario 28 d. posėdžio protokolo matyti, kad R. P. nurodė, kad vykdo individualią veiklą ir turi galiojantį verslo liudijimą, dėl ko šis teismo nuosprendyje nurodytas netikslumas nelaikytinas esmine aplinkybe, turinčia reikšmės paskirtos bausmės individualizavimui, kadangi bet kuriuo atveju tai yra tik viena iš R. P. charakterizuojančių aplinkybių apie jo darbinę veiklą.
14. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė visas teisingam bylos išsprendimui svarbias aplinkybes, visapusiškai ir objektyviai pagal įrodymų vertinimo taisykles įvertino įrodymus, tinkamai motyvavo savo išvadas, tinkamai motyvavo bausmės paskyrimą ir jos dydžio nustatymą, todėl keisti 2020 m. birželio 5 d. nuosprendį nuteistojo apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
nuteistojo R. P. apeliacinį skundą atmesti.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.