Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Lina Muchtarovienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo suinteresuoto asmens N. Š. atskirąjį skundą dėl Radviliškio rajono apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 17 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo Bigbank AS prašymą dėl skolininko M. Š. turto dalies, esančios bendra su kitais asmenimis nuosavybe, nustatymo, suinteresuoti asmenys N. Š., antstolis A. B..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuo ja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.

7. Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria tenkintas pareiškėjos prašymas dėl skolininko turto dalies, esančios bendrojoje sutuoktinių nuosavybėje, nustatymo, pagrįstumo ir teisėtumo.

8. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.112 straipsnio 1 dalį asmeninės prievolės visų pirma privalo būti tenkinamos iš asmeninio sutuoktinio turto. Išieškoti pagal vieno sutuoktinio prievoles galima iš bendro turto sutuoktinio dalies, jeigu kreditorių reikalavimams patenkinti nepakanka turto, kuris yra asmeninė sutuoktinio nuosavybė. Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodyta, kad į kito sutuoktinio, kuris neprisiėmė prievolės, turtą ar jo dalį bendrojoje nuosavybėje negali būti nukreipiamas išieškojimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-132/2013).

9. Vykdymo proceso normos numato galimybę išieškojimą iš fizinių asmenų nukreipti į asmeninį turtą, dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje, taip pat dalį jungtinėje nuosavybėje (CPK 666 straipsnio 1 dalis). Tuo atveju, jeigu skolininkui priklausanti turto, kuris yra bendras su kitais asmenims, dalis nenustatyta, antstolis aprašo ir areštuoja bendrą turtą ir pasiūlo išieškotojui, o reikiamais atvejais ir bendrosios nuosavybės dalyviams, kreiptis su prašymu į teismą dėl skolininko dalies, esančios bendra su kitas asmenimis nuosavybe, nustatymo (CPK 667 straipsnio 1 dalis).

10. Pagal CK 3.88 straipsnio 1 dalies 5 punktą bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe laikomos pajamos, gautos po santuokos sudarymo iš sutuoktinių ar vieno jų darbinės ar intelektinės veiklos, dividendai, taip pat pensijos, pašalpos bei kitokios išmokos, išskyrus tikslinės paskirties išmokas (žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo, taip pat neturtinės žalos atlyginimas, gauta tikslinė materialinė parama, skirta tik vienam sutuoktiniui, ir kita). Pažymėtina, kad sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė laiko atžvilgiu egzistuoja, kol ji nėra padalyta arba nepasibaigia kitokiu būdu (CK 3.87 straipsnio 2 dalis, 3.100 straipsnis). Nagrinėjamu atveju neginčytinai nustatyta, kad sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė nėra pasibaigusi (santuoka nėra nutraukta, separacija neįregistruota, turtas nėra padalytas kitu būdu). Apeliantė teigia, kad su skolininku – sutuoktiniu M. Š. nuo 2014-08-01 kartu nebegyvena, nebeveda bendro ūkio, tačiau pažymėtina, jog santuoka jų nėra nutraukta. Kadangi santuoka nėra nutraukta, turtas nėra padalytas ir kitu būdu ( pvz. vedybine sutartimi), sutuoktinių M. Š. ir N. Š. bendroji jungtinė nuosavybė nėra pasibaigusi, todėl skolininko turto, esančio bendroje jungtinėje nuosavybėje, dalies nustatymas yra galimas.

11. CK 3.117 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta prezumpcija, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios. Šia prezumpcija teismas privalo vadovautis, jeigu nenustato CK 3.123 straipsnyje nurodytų pagrindų, kurie leidžia teismui nukrypti nuo bendro turto lygių dalių principo. Teismas gali nukrypti nuo turto lygių dalių principo, atsižvelgdamas į nepilnamečių vaikų interesus, vieno sutuoktinio sveikatos būklę ar jo turtinę padėtį ar kitas svarbias aplinkybes (CK 3.123 straipsnio 1 dalis). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad kiekvienu atveju nukrypimo nuo bendro sutuoktinių turto lygių dalių mastas ir turto padalijimo būdas priskirtini teismo diskrecijai, įvertinant individualias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausio Teismo 2009-11-03 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-479/2009).

12. Kaip jau anksčiau paminėta, teismas gali nukrypti nuo turto lygių dalių principo, jei vieno iš sutuoktinių turtinė padėtis yra sunki. Pažymėtina, jog sutuoktinio gaunamos pajamos tiesiogiai susijusios su jo turtine padėtimi, kuri CK 3.123 straipsnio 1 dalyje įvardyta kaip pagrindas nukrypti nuo lygių dalių principo, todėl tai reikšminga teismui sprendžiant dėl CK 3.123 straipsnio taikymo. Įvertinus bylos duomenis, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas turėjo spręsti dėl pagrindo nukrypti nuo turto lygių dalių principo.

13. Bylos duomenimis nustatyta, kad apeliantė gauna mažas pajamas – apie 400,00 Eur darbo užmokestį; turi mažametę dukrą, kuri gyvena kartu su apeliante (Radviliškio rajono apylinkės teismo 2016 m. gegužės 19 d. nutartimi M. Š. gyvenamoji vieta nustatyta su vaiko motina N. Š.); su dukra gyvena nuomojame bute už, kurį kiekvieną mėnesį moka 45 Eur nuomos mokestį. Apeliantė turi įsipareigojimų išieškotojai BIGBANK AS, skola iš apeliantės išieškoma priverstinai. Iš bylos duomenų matyti, kad Radviliškio rajono apylinkės teismo 2016 m. gegužės 19 d. nutartimi apeliantės dukrai M. Š. yra priteistas išlaikymas po 125,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki vaiko pilnametystės. Apeliantė patvirtina, kad priteistą išlaikymą dukrai kas mėnesį perveda M. Š. motina. Tačiau pažymėtina, jog šie pinigai yra išimtinai skirti nepilnamečio vaiko išlaikymui. Taip pat pažymėtina, kad nepilnamečio vaiko tėvams gyvenant skyrium ir vaikui likus gyventi tik su vienu iš tėvų, faktiškai didžioji dalis atsakomybės už vaiko auginimą, tinkamų gyvenimo sąlygų užtikrinimą tenka tam iš tėvų, su kuriuo lieka gyventi nepilnametis vaikas. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad apeliantės turtinė padėtis yra sunki, todėl yra pagrindas nukrypti nuo turto lygių dalių principo (CK 3.123 straipsnio 1 dalis).

14. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu yra pagrindas atskirąjį skundą tenkinti iš dalies ir pakeisti Radviliškio rajono apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 17 d. nutartį ir nustatyti, kad skolininkui M. Š. priklauso 1/3 dalis jo sutuoktinės N. Š. gaunamų pajamų, nustatant, kad skolininko M. Š. turto dalis, esanti bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje, kuri išskaitytina yra 4197,50 Eur skolai, 5 proc. dydžio metinėms palūkanoms ir 39,77 Eur žyminiam mokesčiui dengti (CPK 337 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 4 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Pakeisti Radviliškio rajono apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 17 d. nutartį ir ją išdėstyti taip:

„pareiškėjos Bigbank AS prašymą tenkinti.

Nustatyti, kad skolininkui M. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) priklauso 1/3 (viena trečioji) dalis jo sutuoktinės N. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) gaunamų pajamų, nustatant, kad skolininko M. Š. turto dalis, esanti bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje, kuri išskaitytina yra 4197,50 Eur skolai, 5 proc. dydžio metinėms palūkanoms ir 39,77 Eur žyminiam mokesčiui dengti.“

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.