- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-01-17
- Bylos Nr.
- 1S-41-348/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 1-69-3-00009-2019-0
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Algirdas Jaliniauskas, Svetlana Jurgaitienė, Jurgis Kiškis
- Nuteistasis
- L. T.
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Jaliniausko, Svetlanos Jurgaitienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos) ir Jurgio Kiškio,
rašytinio proceso tvarka, išnagrinėjo nuteistojo L. T. skundą dėl Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2019 m. gruodžio 11 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Alytaus pataisos namų lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau – Komisija) 2019 m. lapkričio 13 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
1. L. T. nuteistas 2017 m. sausio 10 d. Vokietijos Federacinės Respublikos Miunsterio teismo pagal Vokietijos BK 249 straipsnio 1 dalį, 250 straipsnio 1 dalies 1 punkto a ir b papunkčius galutine bausme – laisvės atėmimu 5 metams; 2018 m. rugsėjo 17 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nutartimi skirta bausmė suderinta su Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 180 straipsnio 3 dalimi ir skirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 5 metams; 2019 m. balandžio 1 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nutartimi pripažintas Vokietijos Federacinės Respublikos Tygarteno apylinkės teismo 2014 m. balandžio 3 d. nuosprendis ir nutarta vykdyti jį pagal Lietuvos Respublikos įstatymus; nuteistajam L. T. Vokietijos Federacinės Respublikos Tygarteno apylinkės teismo 2014 m. balandžio 3 d. nuosprendžiu pagal Vokietijos BK 263 paragrafo 1 ir 2 pastraipas, 267 paragrafo 1 pastraipą, 22, 23 paragrafą, 25 paragrafo 2 pastraipą, 52, 53, 56 paragrafus paskirtą 1 (vienų) metų laisvės atėmimo bausmę nutarta suderinti su BK 22 straipsnio 1 dalimi, 182 straipsnio 1 dalimi ir 300 straipsnio 1 dalimi, ir nustatyta 1 (vienų) metų laisvės atėmimo bausmė; vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 4 dalimis, prie Vokietijos Federacinės Respublikos Miunsterio žemės teismo 2017 m. sausio 10 d. nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmės nutarta pridėti dalį Vokietijos Federacinės Respublikos Tygarteno apylinkės teismo 2014 m. balandžio 3 d. nuosprendžiu paskirtos bausmės ir nutarta skirti galutinę subendrintą bausmę – 2 (dvejus) metus 10 (dešimt) mėnesių laisvės atėmimo. Bausmės pradžia – 2019 m. balandžio 1 d., bausmės pabaiga – 2022 m. vasario 1 d.
Žemesnės instancijos teismas
2. Komisija 2019 m. lapkričio 13 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) nutarė nuteistajam L. T. taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra atsižvelgusi į tai, kad nuteistasis vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir jo elgesys bausmės atlikimo metu sudaro pagrindą manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nebenusikals.
3. Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmai 2019 m. gruodžio 11 d. nutartimi atsisakė patvirtinti Komisijos nutarimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra. Teismas konstatavo, kad nuteistojo L. T. pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką nėra akivaizdžiai ženkli, jog leistų konstatuoti, kad lygtinai paleidus jį iš pataisos įstaigos, laisvėje jis integruosis į visuomenę, laikysis įstatymų ir nenusikals.
Šalies argumentai
4. Skundu nuteistasis L. T. prašo panaikinti šią Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2019 m. gruodžio 11 d. nutartį ir patvirtinti Komisijos 2019 m. lapkričio 13 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) taikyti jo atžvilgiu lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra. Neatliktos bausmės dydį skaičiuoti nuo jo paleidimo iš pataisos namų dienos bei nustatyti jam BK 75 straipsnyje numatytas pareigas.
4.1. Skunde nuteistasis teigia, kad jis nesutinka su pirmosios instancijos teismo priimtu sprendimu, atsisakyti patvirtinti Komisijos nutarimą, nes teismas, priimdamas sprendimą, labiau akcentavo nuteistojo nusikalstamą praeitį, kuri jau buvo įvertinta jam skiriant bausmę, o ne jo norą pasitaisyti bei teigiamą elgesį įkalinimo įstaigoje. Kaip matyti iš skundžiamos nutarties, atsisakymo patvirtinti Komisijos nutarimą priežastys labiau yra susijusios su jo elgesiu iki pateikimo į įkalinimo įstaigą, kuris teismo jau buvo įvertintas skiriant jam galutinę bausmę, o, anot nuteistojo, teismas vertinti jo dabartinį elgesį bei neigiamą požiūrį į nusikalstamą praeitį, o taip pat jo pastangas įrodyti, kad jis yra linkęs pasitaisyti bei gali dalį bausmės atlikti prižiūrimas probacijos tarnybos.
4.2. BVK 157 straipsnis suteikia teismui teisę priimti sprendimą paleisti nuteistąjį lygtinai iš pataisos įstaigos, jei tam yra įstatyme numatytas formalusis pagrindas, t. y. nuteistasis įvykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir yra atlikęs privalomą minėto straipsnio 3 dalyje numatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį bei materialusis pagrindas – teismo išvada, kad nuteistąjį įmanoma toliau taisyti neizoliuotą nuo visuomenės, bet prižiūrimą, jeigu nuteistasis įsipareigoja doru elgesiu ir stropiu darbu įrodyti, kad pasitaisys. Taigi, sprendžiant, ar nuteistojo atžvilgiu gali būti taikomas lygtinis paleidimas, turi būti vertinama ne nusikalstama praeitis, o tai ar: 1) nuteistasis įvykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones; 2) yra atlikęs privalomą minėto straipsnio 3 dalyje numatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį; 3) ar yra pagrindas manyti, kad nuteistąjį įmanoma toliau taisyti neizoliuotą nuo visuomenės, bet prižiūrimą, jeigu nuteistasis įsipareigoja doru elgesiu ir stropiu darbu įrodyti, kad pasitaisys.
4.3. Skunde nuteistasis teigia, kad jis laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu įvykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, Lygtinio paleidimo iš pataisos namų komisijos nutarimo metu, buvo atlikęs daugiau kaip 1/5 paskirtos laisvės atėmimo bausmės. Anksčiau vieną kartą yra teistas. Laisvės atėmimo bausmę atlieka pirmą kartą. Komisijos narių charakterizuojamas kaip nepriekaištinga asmenybė. Drausmine tvarka nebaustas, 2 kartus paskatintas už nepriekaištingą elgesį. Dalyvavo ne tik privalomose, bet ir papildomose socialinės reabilitacijos programose, pozityvaus užimtumo veiklose. Visa tai rodo, kad jis siekia keistis teigiama linkme. Praeityje yra įgijęs darbinės patirties, dirbo kūno kultūros mokytoju. Palaiko socialinius ryšius su artimaisiais, santykiai yra tvirti, yra sukūręs šeimą. Psichiką veikiančioms medžiagoms priklausomybių neturi. Pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika žema, todėl Komisija konstatavo, kad jį ir jo elgesį bausmės atlikimo metu apibūdinančių aplinkybių visuma duoda pagrindą išvadai, kad bausmės tikslai jau yra pasiekti ir jį toliau galima taisyti neizoliuotą nuo visuomenės, bet prižiūrimą.
4.4. Vertinant lygtinio paleidimo sąlygą, ar yra pagrindas manyti, kad nuteistąjį įmanoma taisyti neizoliuotą nuo visuomenės prašo apeliacinės instancijos teismo įvertinti tai, kad jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra žema, pagal OASys metodiką 33 balai. Nors skundžiamoje nutartyje ir nurodyta, kad šis balas priskirtinas prie artimesnės vidutinei rizikai (41-99 balai) ir nuo ankstesnio vertinimo balas nesumažėjo, tačiau reikia atsižvelgti į tai, jog balas vertinimų metu nors ir nesumažėjo, tačiau taip pat jis ir nepadidėjo ir pagal teismų praktiką nuteistiesiems lygtinis paleidimas esant ir didesniems balams negu šiuo atveju. Nuteistasis L. T. prašo įvertinti ir tai, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ sutinka priimti jį į darbą ir jeigu būtų pritaikytas lygtinis paleidimas, jis dirbtų vienoje iš šių įmonių. Skundžiamoje nutartyje nors ir nurodyta, kad šios įmonės mane ir priimtų dirbti, tačiau nuteistasis nedirbo pataisos namuose, dalyvavo meno terapijoje, kurios nebaigė, todėl ir tai negarantuoja, kad laisvėje jis įsidarbins ir turės legalų pragyvenimo šaltinį. Su šiuo pirmosios instancijos teismo argumentu jis nesutinka, nes nuo 2019 metų rugsėjo mėnesio mokosi Profesinio rengimo mokykloje baldžiaus specialybės, anksčiau dirbo kūno kultūros mokytoju, darbo nebijo ir yra pasiryžęs dirbti legaliai ir išlaikyti savo šeimą. Skunde taip pat nurodoma, kad nors teismas ir atkreipė dėmesį į tai, kad Komisija nurodė, jog laisvėje jis planuoja sukurti šeimą, tačiau šeima jau yra sukurta ir žmona dažnai jį lanko bei su žmona nori susilaukti naujagimio. Šie teigiami norai ir siekiai tik ir įrodo, kad nuteistasis siekia pasikeisti į gerąją pusę. Tai, kad praeityje nuteistasis buvo padaręs sunkų nusikaltimą ir tuo vadovaujantis kaip pagrindu lygtinio paleidimo nėra teisinga ir prieštarauja konstituciniams principams.
4.5. Skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai neįvertino jo asmenybės, t. y. gero elgesio bausmės atlikimo metu, teigiamo požiūrio į darbą, visuomeninę veiklą ir kitus jį charakterizuojančius duomenis. Priešingai nei nurodyta skundžiamoje nutartyje, jo elgesys bausmės atlikimo metu sudaro pagrindą manyti, kad jis laikosi įstatymų ir nebenusikals, kas yra pakankamas pagrindas manyti, kad jis padarė tinkamas išvadas dėl savo įvykdyto nusikaltimo, bausmės atlikimo metu stengėsi pasitaisyti, todėl ateityje laikysis įstatymų ir nebenusikals, pagausins šeimą ir sąžiningai dirbs. Skunde teigiama, kad esant abejonei dėl nuteistojo elgesio jį paleidus iš laisvės atėmimo vietos, jo nepriekaištingą elgesį užtikrins intensyvi priežiūra elektroninėmis priemonėmis bei pastovus bendravimas su probacijos pareigūnais. Tokiu atveju mažiausias pažeidimas nesilaikant teismo paskirtų įpareigojimų, ar pačios Probacijos tarnybos įpareigojimų, leis probacijos tarnybai kreiptis dėl lygtinio paleidimo panaikinimo. Žinodamas tai, jis yra priverstas laikytis įstatymų, nedaryti naujų nusikalstamų veikų ir tokiu būdu bus pasiekti bausmės tikslai ir įgyvendintas teisingumo principas.
Atsiliepimas
5. Atsiliepimų į nuteistojo L. T. skundą negauta.
Motyvuojamoji dalis
6. Nuteistojo L. T. skundas atmestinas.
7. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Taigi sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos vertintina nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika ir pažanga ją mažinant.
8. BVK 164 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija apsvarsto nuteistojo prašymą ir socialinio tyrimo išvadą, nuteistajam taikytas socialinės reabilitacijos priemones ir jų įgyvendinimo rezultatus, nusikalstamo elgesio rizikos pokyčius, BVK 157 straipsnio 8 dalyje nurodytą nukentėjusiojo atsiliepimą, jeigu jis buvo gautas, ir priima motyvuotą nutarimą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos arba jo netaikyti. Tuomet klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimo taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą patvirtinimo sprendžiantis teismas vertina, ar komisijos nutarime išdėstytos išvados atitinka faktines aplinkybes ir ar tinkamai taikytos BVK nustatytos lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygos (BPK 360 straipsnio 2 dalis).
9. Nagrinėjamu atveju byloje esantys duomenys patvirtina, kad L. T. jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir yra atlikęs įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį. Tai sudaro formalų pagrindą svarstyti jo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą. Tačiau vien šių formalių pagrindų sprendžiant nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą nepakanka. Remiantis aukščiau aptartomis BVK 157 straipsnio 1 dalies nuostatomis, lygtiniam paleidimui taikyti taip pat būtina sąlyga – manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį sąlygoja žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga ją mažinant. Bylos duomenys patvirtina, kad atlikus nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą naudojant OASys metodiką nustatyta, jog L. T. priklauso žemos rizikos grupei – 33 balai, todėl sprendžiat klausimą dėl galimybės taikyti lygtinį paleidimą šiuo atveju, būtina įvertinti jo pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką ir spręsti, ar ji sudaro pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals.
10. Bylos duomenys patvirtina, kad L. T. anksčiau teistas vieną kartą, o šiuo metu bausmę atlieka ir už sunkaus nusikaltimo padarymą. Jam anksčiau yra taikyta su laisvės atėmimu nesusijusi bausmė – bauda, tačiau tai įtakos nuteistojo elgesiui nepadarė, jis ir toliau darė nusikaltimus. Nuteistasis yra linkęs ignoruoti visuomenėje priimtas elgesio taisykles, nekeičia savo nusikalstamo gyvenimo būdo, yra linkęs nusikalsti, ir nors šios aplinkybės nėra vertinamos kaip esminės sprendžiant lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo galimybę, tačiau jos apibūdina nuteistojo asmenybę ir vertinamos kitų asmenį apibūdinančių aplinkybių visumoje.
11. Socialinio tyrimo išvadoje pažymėta, kad nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra žema (33 balai pagal OASys metodiką), tačiau statiniai svertiniai balai sudaro tik 10 balų, o 23 balai yra dinaminiai, kuriuos nuteistasis savo pastangomis gali realiai sumažinti. Taip pat aukštesnysis teismas pažymi, kad BVK 157 straipsnio 1 dalis remtis vien OASys metodika imperatyviai nereikalauja, todėl, net ir nustačius žemą pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, teismas gali padaryti išvadą, jog visų duomenų apie nuteistąjį kontekste nėra pagrindo manyti, jog pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką yra pakankama. Sprendžiant klausimą dėl asmens lygtinio paleidimo, kiekvienu atveju atskirai įvertinamos visos reikšmingos aplinkybės, turinčios įtakos išvadai dėl neabejotinos pažangos mažinant nusikalstamo elgesio riziką. Aukštesniojo teismo nuomone, nuteistojo siekis kuo greičiau išeiti į laisvę negali turėti prioriteto prieš visuomenės interesą būti apsaugotai nuo nusikalstamų veikų. Nuteistojo skunde nurodomos teigiamos aplinkybės savaime nepaneigia tų aplinkybių, dėl kurių, teismo nuomone, taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos šiuo metu netikslinga.
12. Iš bylos duomenų taip pat matyti, kad nuteistasis buvo du kartus skatintas, drausmine tvarka nebaustas, tačiau vien tai, kad nuteistasis nepažeidinėja vidaus taisyklių ir režimo reikalavimų dar nelaikytina išskirtinai teigiamai jo elgesį apibūdinančia aplinkybe, kadangi taip elgtis privalo kiekvienas laisvės atėmimo bausmę atliekantis asmuo ir tai dar nesudaro pagrindo konstatuoti pakankamos pažangos mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką. Taip pat išlieka ir aktualus nuteistojo kriminogeninis veiksnys – gyvenimo stilius ir draugai (nusikaltimą, už kurį atlieka laisvės atėmimo bausmę, padarė veikdamas bendrininkų grupėje). Socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, kad nuteistasis nusikalto siekdamas tiesioginio atlygio. Nors įprastai nusikaltimuose ir gyvenimo stiliuje nėra nuolatinių agresijos panaudojimo ar savitvardos praradimo atvejų, tačiau šį kartą buvo nuteistas už smurtinio pobūdžio nusikaltimą. Padarytų nusikaltimų neanalizuoja, kai kuriuos poelgius menkina. Supranta, kad visų veiksmų eiga turi tiek teigiamų, tiek neigiamų pasekmių, tačiau nusikalstamose veikose linkdavo rizikuoti minimalizuodamas galimas pasekmes. Visa tai teismui leido pagrįstai manyti, jog nuteistąjį šiuo metu lygtinai paleidus iš pataisos įstaigos gali likti neįgyvendinta nuosprendžiu skirta individualizuota bausmė bei pažeista nuteistojo resocializacijos ir visuomenės saugumo pusiausvyra.
13. Pažymėtina, kad vien bausmės paskyrimas faktiškai jokių apribojimų nesukelia ir realiai jokio poveikio neturi. Bausmės tikslai – teisingumas, proporcingumas realiai užtikrinami tik ją atliekant, todėl ir bausmės atlikimo procese, sprendžiant dėl lygtinio paleidimo ir dėl teisingumo principo užtikrinimo, o taip pat ir dėl sėkmingos probacijos, į šias aplinkybes, privalu atsižvelgti. Tiek padarytos nusikalstamos veikos, tiek atliktos ir neatliktos bausmės santykis, sprendžiant lygtinio paleidimo instituto taikymą, nėra esminiai faktoriai, tiesiogiai įtakojantys teismo sprendimą, tačiau jų vertinimas kitų aukščiau aptartų aplinkybių visumoje, įstatymo nedraudžiamas ir negali būti laikomas neteisėtu. Aukštesniojo teismo nuomone, apylinkės teismo nutartyje nurodytos išvados yra teisingos, jomis abejoti nėra pagrindo, jos nepaneigtos kitais bylos duomenimis, todėl joms pritartina.
14. Pažymėtina ir tai, kad lygtinio paleidimo taikymas nėra imperatyvus įpareigojimas teismui kiekvienam nuteistajam, atlikusiam BVK 157 straipsnio 2 ar 3 dalyje numatytą laisvės atėmimo bausmės terminą ir atitinkančiam formaliuosius reikalavimus, jį taikyti. Tai išimtinė teismo teisė, ir tik teismas, įvertinęs visas nuteistajam palankias ir nepalankias aplinkybes, atsižvelgdamas į tai, ar nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, priima sprendimą.
15. Pripažintina, kad pastaruoju metu yra teigiamų nuteistojo elgesio pokyčių – jis vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra skatinamas, drausminių nuobaudų neturi, tačiau atsižvelgiant į visas nustatytas aplinkybes akivaizdu, kad šiuo metu dar nėra pagrindo teigti, jog L. T. neabejotinai daro pažangą mažindamas nusikalstamo elgesio riziką, todėl nėra ir pakankamo pagrindo išvadai, jog išėjęs į laisvę jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Teismas neturi pagrindo patikėti nuteistuoju ir manyti, kad jis ateityje nenusikals, kol byloje nėra pakankamų objektyvių duomenų, leidžiančių manyti, jog nuteistasis iš tiesų pasitaisė. Taigi pripažinti, kad apylinkės teismas, atsisakydamas tvirtinti Komisijos nutarimą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą, netinkamai įvertino šiam klausimui išspręsti reikšmingas aplinkybes, nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu,
nutarė:
atmesti nuteistojo L. T. skundą ir palikti galioti Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2019 m. gruodžio 11 d. nutartį.
Ši apygardos teismo nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.