Panevėžio apygardos teismo nutartis

2012-05-25 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-522-72/2012

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2012-05-25
Bylos Nr.
1S-522-72/2012
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Tomas Zdanavičius
Nukentėjusysis
M. P.
Kategorijos
Teisėjas Gediminas Karpavičius Nr. 1S-522-72/2012
Procesinio sprendimo kategorija 2.12.4. (S)
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2012 m. gegužės 25 d.Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Tomas Zdanavičius, sekretoriaujant Jolitai Žukauskienei, dalyvaujant prokurorei Vaidai Baranauskienei, nukentėjusiajai M. P., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo nukentėjusiosios M. P. skundą dėl Utenos rajono apylinkės teismo 2012-04-30 nutarties, kuria atmestas jos skundas dėl Panevėžio apygardos prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojo Valdemaro Mociškio 2011-12-28 nutarimo, kuriuo netenkintas M. P. skundas ir paliktas galioti Panevėžio apygardos prokuratūros pirmojo skyriaus prokuroro Romualdo Valiulio 2011-11-23 nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą baudžiamojoje byloje Nr. 89-1-00791-10 pagal nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 str. 1 d., požymius, panaikinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

2012-03-09 Utenos rajono apylinkės teisme gautas nukentėjusiosios M. P. skundas, kuriuo ji prašė panaikinti Panevėžio apygardos prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojo Valdemaro Mociškio 2011 m. gruodžio 28 d. nutarimą bei Panevėžio apygardos prokuratūros pirmojo skyriaus prokuroro Romualdo Valiulio 2011 m. lapkričio 23 d. nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą baudžiamojoje byloje Nr. 89-1-00791-10 ir atnaujinti ikiteisminį tyrimą baudžiamojoje byloje pagal požymius nusikalstamos veikos, numatytos BK 129 str. 1 d.

Skundžiama Utenos rajono apylinkės teismo 2012 m. balandžio 30 d. nutartimi M. P. skundas atmestas. Teismas nutartyje nurodė, kad M. P. skunde nurodytos aplinkybės nepaneigia skundžiamų prokurorų nutarimų teisėtumo ir pagrįstumo. Iš ikiteisminio tyrimo metu surinktų duomenų negalima teigti, kad R. P. buvo nužudytas dėl kito asmens veiksmų, kad prieš jį buvo pavartotas koks nors smurtas, kuris turėtų tiesioginį priežastinį ryšį su jo mirtimi. Byloje apklaustų liudytojų nurodytos aplinkybės atitinka medicininių dokumentų pagrindu padarytą išvadą, kad R. P. būdamas neblaivus pats nugriuvo nuo stačių laiptų ir mirtinai susižalojo.

Šalies argumentai

Skundu nukentėjusioji M. P. prašo panaikinti Utenos rajono apylinkės teismo 2012-04-30 nutartį, Panevėžio apygardos prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojo Valdemaro Mociškio 2011 m. gruodžio 28 d. nutarimą bei Panevėžio apygardos prokuratūros pirmojo skyriaus prokuroro Romualdo Valiulio 2011 m. lapkričio 23 d. nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą baudžiamojoje byloje Nr. 89-1-00791-10 ir atnaujinti ikiteisminį tyrimą baudžiamojoje byloje pagal požymius nusikalstamos veikos, numatytos BK 129 str. 1 d. Nurodo, kad teismas 2012-04-30 nutartyje visiškai neanalizavo jos skunde išdėstytų argumentų dėl neišsamaus tyrimo, prieštaravimų tarp liudytojų parodymų, visų reikiamų procesinio tyrimo veiksmų neatlikimo, todėl padarė neteisingą išvadą, jog byloje nėra nusikalstamos veikos kvalifikavimui reikšmingų duomenų. Įsitikinusi, kad prieš jos sūnų buvo pavartotas smurtas ir tai buvo jo mirties priežastis. Kompleksinės teismo – medicinos – trasologinės – dažų - DNR – citologinės ekspertizės išvada, kuria kaip pagrindiniu įrodymu remiasi prokuratūra ir teismas, yra neparemta jokiais skaičiavimais, eksperimentais, kompiuteriniu modeliavimu, schemomis (biomechaniniais tyrimais). Išvadoje teigiama, kad labiausiai tikėtina, jog nukentėjusysis krito kniūbsčias nuo laiptų ir iš pradžių kontaktavo veidu su laiptų trečia pakopa, o vėliau persivertė ore ir viršugalviu statiškai kontaktavo su antra laiptų pakopa. Mano, kad išvada stokoja logikos, nes teigiama, jog pirmas smūgis buvo silpnesnis (mažesne jėga), o antras – didele jėga ir statiškai, t. y. esant ramybės būsenos. Sunku patikėti, kad 192 cm ūgio apie 90 kg sveriantis vyras po pirmo smūgio į laiptus, padarytų salto ir beveik toje pačioje vietoje trenktųsi viršugalviu į laiptus, nepaisant spontaniškai ištiestų rankų. Mano, kad šias abejones gali išsklaidyti tik biomechaninė ekspertizė, atlikta kompiuterinio modeliavimo metodu. Nurodo, kad teismo medicinos ekspertai J. R., R. S., duodami visiškai priešingą išvadą negu jų kolega S. F., dėl galimybės R. P. mirtinai susižaloti pačiam krentant nuo laiptų, nenurodė, kokiais papildomais duomenimis ar tyrimo metodais jie vadovavosi. Iš bylos medžiagos matyti, kad tą vakarą autoserviso patalpose su R. P. buvo G. A., vėliau prie jų prisidėjo R. L.. Liudytojas G. A. nuo pat tyrimo pradžios sakė netiesą, slėpdamas R. L. apsilankymą. Nurodo, kad liudytojos R. L. parodymai kelia rimtų abejonių, jie nebuvo tikrinti įvykio vietoje, suvedant ją į akistatą su G. A., apklausiant šėriką A.ir kt. R. L. parodymai skiriasi nuo teismo medicinos ekspertų J. R. ir R. S. išvados apie R. P. kritimo nuo laiptų mechanizmą. Ji tvirtina, kad R. P. po kritimo gulėjo ant laiptų viršutinių pakopų ir nejudėjo. Šie prieštaravimai byloje nepašalinti. Be to, jai žinoma, kad D. A. buvo skolingas nemažą pinigų sumą jos sūnui ir tai galėjo būti smurto priežastimi. Tačiau ši versija nebuvo tikrinama tyrimo metu. Įsitikinusi, kad tyrėjai rimtai neieškojo nusikalstamos veikos duomenų, nes tyrimas atliktas neišsamiai, nekokybiškai, nekompetentingai nuo pat pradžių, iš esmės tiriant vieną versiją, kad R. P. nukrito nuo laiptų ir mirtinai susižalojo. Nurodo, kad teismo teiginys apie ikiteisminio tyrimo laiką yra ydingas, nes ikiteisminio tyrimo pareigūnai, prokurorai turi reaguoti į kiekvieną informaciją ir atlikti visus reikalingus proceso veiksmus, kad nusikalstama veika būtų atskleista, nežiūrint kiek tam prireiks laiko.

Teismo posėdyje nukentėjusioji M. P. prašė skundą tenkinti, prokurorė prašė skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmetamas.

Susipažinęs su teismui pateikta skundų nagrinėjimo medžiaga bei ikiteisminio tyrimo nutraukimo medžiaga teismas konstatuoja, jog Utenos rajono apylinkės teismo 2012 m. balandžio 30 d. nutartis, kuria atmestas nukentėjusiosios M. P. skundas dėl prokurorų nutarimų pagrįstumo, yra teisėta ir pagrįsta.

Pagrindinis nukentėjusiosios M. P. skundo argumentas yra tas, kad ikiteisminis tyrimas dėl nuskalstamos veikos, numatytos BK 129 str. 1 d., požymių, atliktas nevisiškai ir nevisapusiškai bei netinkamai įvertinus byloje surinktus įrodymus, kas, nukentėjusiosios nuomone, lėmė nepagrįstą prokurorų bei teismo išvadą, jog byloje nėra nusikalstamos veikos kvalifikavimui reikšmingų duomenų. Su tokiais nukentėjusiosios skundo argumentais sutikti negalima.

Ikiteisminio tyrimo metu įtarti buvus nusikalstamą veiką bei konkretų asmenį, jog jis šią veiką padarė, spręsti apie duomenų pakankamumą, priimant sprendimą įteikti asmeniui pranešimą apie įtarimą (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 187 str.), nuspręsti dėl ikiteisminio tyrimo nutraukimo baudžiamojo proceso įstatymo numatytais atvejais ir pagrindais, dėl duomenų pakankamumo kaltinamajam aktui surašyti (BPK 218 str.), yra išimtinai prokuroro kompetencija. Prokuroras privalo apsvarstyti proceso dalyvių prašymus ir dėl jų priimti motyvuotus sprendimus, kurie gali būti skundžiami BPK 63 str. numatyta tvarka, tačiau prokurorui nėra privaloma nukentėjusiojo pozicija aptartais klausimais, jei prokuroro įsitikinimas, vadovaujantis ikiteisminio tyrimo duomenų visuma, yra kitoks. Tačiau prokuroro priimtas sprendimas bet kuriuo atveju turi būti motyvuotas ir pagrįstas byloje surinktais duomenimis.

BPK 3 str. 1 d. 1 p. pasakyta, kad baudžiamasis procesas negali būti pradedamas, o pradėtas turi būti nutrauktas, jeigu nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Tai reiškia, kad: 1) arba visai nebuvo įvykio, apie kurį buvo pateikta informacija kaip apie nusikalstamą veiką, 2) arba įvykis, pasireiškęs priešingu teisei elgesiu, yra buvęs, bet to įvykio negalima laikyti nusikalstama veika, 3) arba buvo įvykis, tačiau nesant kieno nors kaltės.

Nagrinėjamu atveju prokurorų skundžiamais 2011-11-23 ir 2011-12-28 nutarimais procesiniai sprendimai nutraukti ikiteisminį tyrimą baudžiamojoje byloje Nr. 89-1-00791-10, nesant prieš R. P. padarytos veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 3 str. 1 d. 1p.), priimti kai, jų manymu, visi galimi reikšmingi bylai duomenys jau buvo surinkti bei tyrimo veiksmai atlikti. Prokurorų nutarimuose išsamiai išdėstyta bylos įrodymų esmė, nurodytas ikiteisminio tyrimo nutraukimo pagrindas, sprendimai nutraukti ikiteisminį tyrimą pagrįsti byloje surinktais duomenimis, išsamiai motyvuoti, aiškūs ir suprantami.

Teismas, vykdydamas jam ikiteisminio tyrimo metu įstatymo nustatytas funkcijas, pats negali vadovauti ikiteisminiam tyrimui ir negali įpareigoti prokurorą atlikti kokius nors konkrečius ikiteisminio tyrimo veiksmus, taip pat ir nurodyti, kaip prokurorui įvertinti ikiteisminio tyrimo metu surinktus duomenis, kai prokuroras priima tik jo kompetencijoje esančius sprendimus, taip pat negali įpareigoti prokurorą priimti konkretų sprendimą, kuris ikiteisminio tyrimo stadijoje pagal baudžiamojo proceso įstatymą yra ne teismo, bet prokuroro kompetencija. Vadovaujantis BPK 64 str. 2 d., nagrinėdamas skundus dėl ikiteisminio tyrimo pareigūno ar prokuroro proceso veiksmų ir nutarimų teismas patikrina prokuroro sprendimo teisėtumą bei pagrįstumą, o nustatęs pažeidimus, juos nurodo bei pasiūlo juos pašalinti.

Priešingai nei teigia nukentėjusioji, susipažinus su pateikta ikiteisminio tyrimo medžiaga matyti, kad 2010-10-19 tarnybiniame pranešime, kurio pagrindu buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas baudžiamojoje byloje Nr. 89-1-00791-10, nurodytos aplinkybės buvo išsamiai ištirtos: kaip liudytojais apklausti D. P., M. P., G. A., M. A., D. A., G. Ž., A. B., R. K., R. Z., R. L. ir G. M., apžiūrėta įvykio vieta, gautos specialistų išvados, atlikta kompleksinė teismo medicinos – trasologinė – dažų – DNR – citologinė ekspertizė, atlikti kiti tyrimo veiksmai. Ikiteisminio tyrimo metu buvo atsakingai surinkti visi dokumentai bei kiti duomenys, turintys reikšmės galimai nusikalstamai veikai atkleisti ir, priešingai nei teigiama skunduose, jie buvo tinkamai įvertinti. Siekiant nustatyti ar R. P. mirtis buvo smurtinė bei nustatyti kitas tyrimui reikšmingas aplinkybes 2011-04-19 ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartimi buvo paskirta kompleksinė teismo medicinos – trasologinė – dažų - DNR – citologinė ekspertizė, kurios metu nustatyta, kad visus R. P. lavone nustatytus sužalojimus nukentėjusysis galėjo patirti krisdamas nuo laiptų. Netikėti šiame ekspertizės akte tokia padaryta išvada skundą nagrinėjantis teismas neturi pagrindo, nes ir byloje apklaustų liudytojų G. A., M. A., D. A., G. Ž., R. L., buvusių kartu su R. P. 2010-10-18, nurodytos aplinkybės nepatvirtina ikiteisminio tyrimo metu iškeltos R. P. tyčinio nužudymo versijos, o priešingai, atitinka ekspertizės akte padarytą išvadą, kad R. P. būdamas neblaivus (jo kraujyje rasta 1,14 promilės etilo, o šlapime 2,87 promilės etilo alkoholio) pats nugriuvo nuo stačių laiptų ir mirtinai susižalojo. Įvertinęs šiuos ikiteisminio tyrimo metu surinktus duomenis skundą nagrinėjantis teismas visiškai sutinka su prokurorų nutarimuose bei teismo nutartyje padarytomis išvadomis, kad byloje nėra jokių objektyvių duomenų, kurie leistų teigti R. P. atžvilgiu buvus nusikalstamą veiką, t. y. kad R. P. būtų buvęs nužudytas dėl kito asmens atliktų veiksmų ar kad prieš jį būtų buvęs pavartotas koks nors smurtas, kuris turėtų tiesioginį priežastinį ryšį su jo mirtimi. Vien tai, kad byloje dėl nustatytų aplinkybių vertinimo buvo priimtas nukentėjusiosios M. P. netenkinantis sprendimas, nereiškia, kad ikiteisminio tyrimo pareigūnai pažeidė BPK 2 str. įtvirtintą pareigą atskleisti nusikalstamą veiką ar kad ikiteisminis tyrimas byloje buvo atliktas nevisiškai ir neobjektyviai, kad įrodymai byloje buvo tiriami ir vertinami pažeidžiant BPK reikalavimus, ar kad prokurorų ir teisėjo sprendimai yra neteisėti ir nepagrįsti, juolab kad ir pareiškėja nenurodo jokių naujų duomenų, kurie galėtų esmingai pakeisti priimtais sprendimais padarytas išvadas. Kaip teisingai skundžiamoje nutartyje pažymėjo teismas, baudžiamasis procesas turi prasmę tik tuomet, kai jį inicijuojant ir tęsiant yra manoma, kad bus išaiškinta nusikalstama veika ir ją padariusiam asmeniui bus pritaikyta baudžiamajame įstatyme numatyta sankcija. Šioje byloje, akivaizdu, kad to pasiekta nebus, todėl, priešingai nei mano nukentėjusioji, tolimesnis proceso tęsimas baudžiamojo proceso tikslų atžvilgiu taptų beprasmiu, reikštų, nereikalingą lėšų bei proceso dalyvių laiko švaistymą. Skundą nagrinėjantis teismas visiškai sutinka su Panevėžio apygardos prokuratūros pirmojo skyriaus prokuroro Romualdo Valiulio 2011 m. lapkričio 23 d. nutarime išdėstytais argumentais, lėmusiais išvadą, kad ikiteisminis tyrimas Nr. 89-1-00791-10 pagrįstai buvo nutrauktas, nesant R. P. atžvilgiu padarytos veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Skundžiamuose prokurorų nutarimuose ir teismo nutartyje įvertintos visos nukentėjusiosios skunduose nurodytos aplinkybės, turinčios reikšmės teisiniam nukentėjusiosios nurodytų faktų įvertinimui, išsamiai atsakyta į pagrindinius M. P. skundų argumentus, o padarytos išvados apie nusikalstamos veikos, numatytos BK 129 str. 1 d., požymių nebuvimą paremtos ikiteisminio tyrimo metu surinkta medžiaga, kurios visiškai pakanka tokioms išvadoms padaryti. BPK įstatymų pažeidimų, nagrinėjant nukentėjusiosios skundus, nepadaryta. Todėl Panevėžio apygardos prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojo Valdemaro Mociškio 2011-12-28 nutarimo, kuriuo netenkintas M. P. skundas ir paliktas galioti Panevėžio apygardos prokuratūros pirmojo skyriaus prokuroro Romualdo Valiulio 2011-11-23 nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą baudžiamojoje byloje Nr. 89-1-00791-10, Panevėžio apygardos prokuratūros pirmojo skyriaus prokuroro Romualdo Valiulio 2011-11-23 nutarimo nutraukti ikiteisminį tyrimą baudžiamojoje byloje Nr. 89-1-00791-10 pagal nusikalstamos veikos, numatytos BK 129 str. 1 d., požymius bei dėl jų priimtą Utenos rajono apylinkės teismo 2012-04-30 nutartį pripažinti neteisėtais bei nepagrįstais ir juos naikinti dėl M. P. skunde išdėstytų argumentų nėra teisinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis BPK 442 str. 1 d. 1 p., 2 d.,

nutarė:

Atmesti M. P. skundą ir palikti galioti Utenos rajono apylinkės teismo 2012-04-30 nutartį.

Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.

Teisėjas Tomas Zdanavičius