- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-05-04
- Bylos Nr.
- 1S-307-209/2012
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Stasys Lemežis
- Kaltinamasis
- Ž. V.
teismo posėdyje, išnagrinėjo Vilniaus miesto apylinkės prokuratūros Pirmojo skyriaus prokuroro skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. kovo 27 d. nutarties, kuria baudžiamoji byla, kurioje Ž. V. kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 222 str. 1 d. (2004-07-05 įstatymo red.), A. D. kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 24 str. 4 d. ir 222 str. 1 d. (2004-07-05 įstatymo red.), UAB „M.“ kaltinama pagal Lietuvos Respublikos BK 222 str. 1 d. (2004-07-05 įstatymo red.), perduota prokurorui dėl baudžiamojo proceso pažeidimų ir tyrimo papildymo ir nustatytas 3 mėnesių terminas pašalinti pažeidimus ir papildyti ikiteisminį tyrimą, ir,
Aprašomoji dalis
nustatė:
2012-03-02 Vilniaus miesto 2 apylinkės teisme gauta baudžiamoji byla Nr. 06-1-00004-12 su pareiškimu dėl proceso užbaigimu teismo baudžiamuoju įsakymu.
Ž. V. kaltinamas tuo, kad jis, nuo 2003-04-16 iki 2004-10-01 būdamas UAB „M.", (duomenys neskelbtini), direktoriumi, turėdamas teisę atstovauti juridiniam asmeniui, laikotarpyje nuo 2003-04-16 iki 2004-10-01 apgaulingai tvarkė UAB „M." buhalterinę apskaitą, dėl ko negalima iš dalies nustatyti UAB „M." veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros už laikotarpį nuo 2003-04-16 iki 2004-10-01:
jis, pagal Lietuvos Respublikos Buhalterinės apskaitos įstatymo 21 str. 1 d. nuostatas būdamas atsakingas už buhalterinės apskaitos organizavimą, pagal to paties įstatymo 4 str. nuostatą privalėdamas tvarkyti įmonės apskaitą taip, kad apskaitos informacija būtų tinkama, objektyvi ir palyginama, pažeidė to paties įstatymo 6 str. 2 d. reikalavimą, kad „į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu", to paties įstatymo 12 str. 1 d. reikalavimą, kad „visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais. Apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus", to paties įstatymo 19 str. 1-2 d. reikalavimus, kad „apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai iki finansinės atskaitomybės patvirtinimo saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka, kuri turi numatyti priemones, užtikrinančias dokumentų saugumą. Patvirtinus finansinę atskaitomybę, apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka, laikantis Vyriausybės nustatytų dokumentų saugojimo terminų", Lietuvos Respublikos Įmonių finansinės atskaitomybės įstatymo 14 str. reikalavimą, kad „ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai į apskaitą traukiami pagal jų turinį ir ekonominę prasmę, o ne pagal jų juridinę formą": žinodamas, kad UAB „M." jokių prekių ir paslaugų Lietuvos Respublikos teritorijoje veikiantiems juridiniams asmenims nepardavė, suvokdamas, kad buhalterinės apskaitos dokumentuose įrašyti duomenys apie UAB „M." Lietuvos Respublikos teritorijoje veikiantiems juridiniams asmenims parduotas prekes ir paslaugas yra melagingi, numatydamas, kad pasirašius šiuos buhalterinės apskaitos dokumentus nebus galima nustatyti UAB „M." veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros, tiksliai nenustatytu laiku ir vietoje A. D. nurodymu kaip UAB „M." direktorius tyčia pasirašė UAB „M." PVM sąskaitą- faktūrą: 2004-08-31 serija MIK Nr. 0000006, kurioje nurodyta, kad UAB „M." išnuomojo statybinę įrangą UAB „S." už 34 444,20 Lt, tame tarpe 5 254,20 Lt PVM, po ko šiuos žinomai netikrus dokumentus pateikė A. D., t.y. Ž. V. veikoje yra nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau- BK) 222 str.l d. (2004-07-05 įstatymo redakcija), požymiai.
A. D. kaltinamas tuo, kad jis parengė nusikalstamos veikos planą, kurio esmė- už piniginį atlygį į realiai jo valdomos jokios veiklos nevykdančios įmonės PVM sąskaitas- faktūras įrašius realiai Lietuvos Respublikos teritorijoje veikiančių juridinių asmenų atstovų pateiktus žinomai melagingus duomenis apie Lietuvos Respublikos teritorijoje veikiantiems juridiniams asmenims tariamai parduotas prekes ir paslaugas, vienas PVM sąskaitos- faktūros egzempliorius bus atiduotas melagingus duomenis pateikusio realiai Lietuvos Respublikos teritorijoje veikiančio juridinio asmens atstovui, o kitas egzempliorius bus sunaikintas.
Jis, tęsdamas nusikalstamą sumanymą, nuo 2003-04-16 iki 2004-10-01 valdydamas realiai jokios veiklos nevykdančią UAB „M.", (duomenys neskelbtini), turėdamas šios įmonės buhalterinės apskaitos dokumentus bei žinodamas, kad UAB „M." jokių prekių ir paslaugų UAB „S." nepardavė, suvokdamas, kad UAB „M." 2004-08-31 PVM sąskaitoje- faktūroje serija MIK Nr. 0000006 įrašyti A. Z. pateikti duomenys apie UAB „M." UAB „S." parduotas prekes ir paslaugas yra melagingi, numatydamas, kad pasirašius šiuos buhalterinės apskaitos dokumentus nebus galima nustatyti UAB „M." veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros, tiksliai nenustatytu laiku ir vietoje nurodė UAB „M." direktoriui Ž. V. pasirašyti UAB „M." 2004-08-31 PVM sąskaitą- faktūrą serija MIK Nr. 0000006, kurioje buvo įrašyti žinomai melagingi duomenys, kad UAB „M." išnuomojo statybinę įrangą UAB „S." už 34 444,20 Lt, tame tarpe 5 254,20 Lt PVM. Ž. V. pasirašius šią netikrą PVM sąskaitą- faktūrą, jis, tęsdamas nusikalstamą sumanymą, vieną šios PVM sąskaitos- faktūros egzempliorių atidavė A. Z., o kitą egzempliorių, siekdamas, kad Vilniaus apskrities VMI negalėtų pasinaudoti UAB „M." buhalterinės apskaitos dokumentais tiriant šios bendrovės veiklą, turtą, nuosavą kapitalą, įsipareigojimų dydį ar struktūrą, ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku ir vietoje sunaikino, dėl ko negalima iš dalies nustatyti UAB „M." veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros už laikotarpį nuo 2003-04-16 iki 2004-10-01, t.y. A. D. veikoje yra nusikaltimo, numatyto BK 24 str. 4 d., 222 str. l d. (2004-07-05 įstatymo redakcija), požymiai.
UAB „M.“ kaltinama tuo, kad ji, atstovaujama Ž. V., nuo 2003-04-16 iki 2004-10-01 buvusio UAB „M." direktoriumi, turėjusio teisę atstovauti juridiniam asmeniui ir veikusio UAB „M." interesais, laikotarpyje nuo 2003-04-16 iki 2004-10-01 apgaulingai tvarkė UAB „M." buhalterinę apskaitą, dėl ko negalima iš dalies nustatyti UAB „M." veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros už laikotarpį nuo 2003-04-16 iki 2004-10-01:
Ž. V., pagal Lietuvos Respublikos Buhalterinės apskaitos įstatymo 21 str. 1 d. nuostatas būdamas atsakingas už buhalterinės apskaitos organizavimą, pagal to paties įstatymo 4 str. nuostatą privalėdamas tvarkyti įmonės apskaitą taip, kad apskaitos informacija būtų tinkama, objektyvi ir palyginama, pažeidė to paties įstatymo 6 str. 2 d. reikalavimą, kad „į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu", to paties įstatymo 12 str. 1 d. reikalavimą, kad „visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais. Apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus", to paties įstatymo 19 str. 1-2 d. reikalavimus, kad „apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai iki finansinės atskaitomybės patvirtinimo saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka, kuri turi numatyti priemones, užtikrinančias dokumentų saugumą. Patvirtinus finansinę atskaitomybę, apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka, laikantis Vyriausybės nustatytų dokumentų saugojimo terminų", Lietuvos Respublikos Įmonių finansinės atskaitomybės įstatymo 14 str. reikalavimą, kad „ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai į apskaitą traukiami pagal jų turinį ir ekonominę prasmę, o ne pagal jų juridinę formą": žinodamas, kad UAB „M." jokių prekių ir paslaugų Lietuvos Respublikos teritorijoje veikiantiems juridiniams asmenims nepardavė, suvokdamas, kad buhalterinės apskaitos dokumentuose įrašyti duomenys apie UAB „M." Lietuvos Respublikos teritorijoje veikiantiems juridiniams asmenims parduotas prekes ir paslaugas yra melagingi, numatydamas, kad pasirašius šiuos buhalterinės apskaitos dokumentus nebus galima nustatyti UAB „M." veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros, tiksliai nenustatytu laiku ir vietoje A. D. nurodymu kaip UAB „M." direktorius tyčia pasirašė UAB „M." PVM sąskaitą- faktūrą: 2004-08-31 serija MIK Nr. 0000006, kurioje nurodyta, kad UAB „M." išnuomojo statybinę įrangą UAB „S." už 34 444,20 Lt, tame tarpe 5 254,20 Lt PVM, po ko šiuos žinomai netikrus dokumentus pateikė A. D., t.y. UAB „M." veikoje yra nusikaltimo, numatyto BK 222 str. 1 d. (2004-07-05 įstatymo redakcija), požymiai.
2012-03-27 Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo nutartimi byla perduota prokurorui dėl baudžiamojo proceso pažeidimų ir tyrimo papildymo ir nustatytas 3 mėnesių terminas pašalinti pažeidimus ir papildyti ikiteisminį tyrimą.
Šalies argumentai
Skundu Vilniaus miesto apylinkės prokuratūros Pirmojo skyriaus prokuroras prašo panaikinti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012-03-27 nutartį ir atkartoja BPK 254 str. 3 d., 219 str., 419 str. nuostatas. Lietuvos Respublikos Seimui sprendžiant dėl 2011-12-22 įstatymo Nr. XI-1852, pakeitusio 219 straipsnio 4 punkto formuluotę, priėmimo, įstatymų leidėjui buvo žinoma, kad kituose BPK straipsniuose, reguliuojančiuose reikalavimus kitų prokuroro baigiamųjų aktų ikiteisminiame tyrime turiniui, lieka reikalavimas pateikti pagrindinius duomenis (BPK 419 str. 4 p., 427 str. 1 d.), ką patvirtina 2011-11-23 Lietuvos Respublikos Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto pagrindinio komiteto išvados dėl Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 100, 109, 219, 220, 227, 234, 254, 256, 302, 308, 426 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto (XIP- 1821) 59 punkte išdėstyti siūlymai. Nepaisant to, įstatymų leidėjas, priimdamas 2011-12-22 įstatymą Nr. XI-1852, išreiškė savo valią, 419 straipsnio 4 punkte palikdamas reikalavimą pareiškime nurodyti ne visus, o tik pagrindinius kaltinimą grindžiančius duomenis, dėl ko ši teisės norma negali būti vertinama kaip įstatymų leidėjo aplaidumas ir tapatinama su pasikeitusia BPK 219 straipsnio 4 punkto formuluote, ką padarė skundžiamą nutartį priėmęs teismas. Priešingai nei teigia teismas, pareiškime yra nurodyti duomenys, kuriais remiantis kaltinimuose nurodyta, kad dėl konkrečių teisės aktų pažeidimų kilo BK 222 straipsnio 1 dalyje nurodytos pasekmės- tai yra 2010-10-25 dokumentų apžiūros protokole pateikta specialisto, apžiūrėjusio dokumentus, išvada, kurios esminiai duomenys dėl negalimumo nustatyti įmonės rodiklius yra įrašyti į pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu. Specialistas apžiūrėjo jam pateiktus UAB „M." dokumentus bei, susipažinęs su kita baudžiamosios bylos medžiaga, tame tarpe ir su įtariamųjų parodymais apie ūkinės operacijos nebuvimą, ir būdamas įspėtas dėl atsakomybės pagal B K 235 straipsnį už melagingos išvados pateikimą, pateikė išvadą dėl BK 222 straipsnio 1 dalyje numatytų baudžiamųjų pasekmių kilimą. Duomenų, kad duodamas šią išvadą specialistas peržengė savo kompetencijos klausimus ar piktnaudžiavo jam suteiktomis teisėmis, nėra. Teismas kilusias abejones dėl taikytų tyrimo metodų gali pašalinti apklausęs išvadą pateikusį specialistą, o ne grąžindamas bylą prokurorui, o manydamas, kad specialisto išvada negali būti pripažinta įrodymu, išteisinti kaltinamuosius. Kaltinimas dėl BK 222 str. 1 d. kilusių pasekmių pažodžiui sutampa su specialisto išvadoje nurodytomis pasekmėmis, o kaltinime nurodytų pažeistų teisės normų sąrašas gali nesutapti su specialisto nurodytomis teisės normomis, kadangi tai yra teisės, o ne fakto klausimas, kuriuos išspręsti turi ne specialistas, o ikiteisminio tyrimo pareigūnas, prokuroras ir teismas. Nuo 2004-08-31, t.y. nuo tada, kai buvo pasirašyta netikra PVM sąskaita- faktūra serija MIK Nr. 0000006, praėjo daugiau nei penkeri metai, Todėl galima pagrįstai teigti, kad Ž. V., A. D. ir UAB „M.“ negali būti patraukti baudžiamojon atsakomybėn pagal BK 182 str. 1 d.
Lietuvos Respublikos teritorijoje galiojantys teisės aktai nenumato „nutraukimo dalyje asmeniui dėl atskirų veikų" instituto. Be to, nusprendus, kad veikos kvalifikacija turi būti tikslinama ir kad turi būti įteikiamas naujas pranešimas apie įtarimą, kuriame bus nurodytas kitas baudžiamasis įstatymas, sprendimas nutraukti ikiteisminį tyrimą dėl anksčiau pateikto įtarimo nepriimamas. Teismas, vertindamas A. D. veiksmus kaip sukčiavimą, pažeidė BPK 255 str. įtvirtintą principą, kad byla teisme nagrinėjama tik dėl tų kaltinamųjų ir tik dėl tų nusikalstamų veikų, dėl kurių ji perduota nagrinėti teisiamajame posėdyje. Teismas, manydamas, kad A. D. veikoje yra sukčiavimo požymiai, turėjo išnagrinėti bylą pagal pateiktą kaltinimą ir, vadovaujantis BPK 257 straipsniu pranešti prokurorui apie A. D. galimai padarytą nusikaltimą, numatytą BK 182 str. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas Baudžiamojo proceso kodekso normų, nustatančių aplinkybes, dėl kurių baudžiamasis procesas negalimas, taikymo teismų praktikoje apžvalgoje nurodė, kad suėjus baudžiamosios atsakomybės senaties terminui, civilinis ieškinys baudžiamojoje byloje paliekamas nenagrinėtas, taip neužkertant kelio jį pareikšti civilinio proceso tvarka (pvz. kasacinės nutartys Nr. 2K-260/2006, Nr. 2K-327/2008). Nei ikiteisminio tyrimo metu, nei bylos nagrinėjimo metu kaltinamieji nesiskundė nesuprantamu kaltinimu bei nenurodė negalintys gintis nuo pateiktų kaltinimų dėl pastarųjų neaiškumo. Teismo nurodytos aplinkybės netrukdo nagrinėti bylą pareikšto kaltinimo ribose.
Teismo posėdyje prokuroras prašė skundą patenkinti.
Motyvuojamoji dalis
Skundas tenkintinas.
Lietuvos Respublikos BPK 254 str. 3 d. nustatyta, kad jeigu nagrinėjimo teisme metu nustatoma, kad surašytas iš esmės šio Kodekso 219 straipsnio reikalavimų neatitinkantis kaltinamasis aktas ar padaryta kitų esminių baudžiamojo proceso pažeidimų, kurie trukdo nagrinėti bylą, byla perduodama prokurorui.
Lietuvos Respublikos BPK 219 str. 4 p. nustatyta, kad kaltinamajame akte nurodomi duomenys, kuriais grindžiamas kaltinimas, skundžiamoje nutartyje daroma išvada, kad pareiškime nenurodyti duomenys, kuriais grindžiamas kaltinimas, tačiau, kaip matyti iš 2012-02-28 pareiškimo dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, kuo grindžiamas kaltinimas minėtame procesiniame dokumente nurodoma (t.7, b.l. 4-6).
Prokuroro skunde nurodoma, kad nuo 2004-08-31, t.y. nuo tada, kai buvo pasirašyta netikra PVM sąskaita- faktūra serija MIK Nr. 0000006, praėjo daugiau nei penkeri metai, todėl galima pagrįstai teigti, kad Ž. V., A. D. ir UAB „M.“ negali būti patraukti baudžiamojon atsakomybėn pagal BK 182 str. 1 d., o Lietuvos Respublikos teritorijoje galiojantys teisės aktai nenumato „nutraukimo dalyje asmeniui dėl atskirų veikų" instituto, o sutinkamai su BPK 218 str., prokuroras, įsitikinęs, jog ikiteisminio tyrimo metu surinkta pakankamai duomenų, pagrindžiančių įtariamojo kaltę dėl nusikalstamos veikos padarymo, paskelbia įtariamajam, o jo gynėjui, nukentėjusiajam, civiliniam ieškovui, civiliniam atsakovui ir jų atstovams praneša, kad ikiteisminis tyrimas pabaigtas. Todėl pažymėtina, kad teismas, perdavęs bylą nagrinėjimui, gali rinkti papildomus bylos nagrinėjimui reikalingus duomenis ir įrodymus.
Atsižvelgiant į išdėstytą, Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. kovo 27 d. nutartis naikintina.
Rezoliucinė dalis
nutarė:
panaikinti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. kovo 27 d. nutartį ir priimti dėl skundo naują sprendimą: bylą grąžinti nagrinėti tam pačiam teismui.
Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.