Kauno apygardos teismo nutartis

2017-05-23 · Civilinė byla Nr. e2A-869-601/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2017-05-23
Bylos Nr.
e2A-869-601/2017
Teisminio proceso Nr.
2-69-3-01320-2016-5
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Virginija Gudynienė, Evaldas Burzdikas, Izolda Nėnienė
Atsakovas
J. M.
Ieškovas
sodininkų bendrijos „(duomenys neskelbtini)“
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2A-869-601/2017Teisminio proceso Nr. 2-69-3-01320-2016-5Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.10.2.4.1; (S) 2.6.10.5.2.1; 2.6.10.5.2.17; 3.3.1.18.1.; 3.3.1.20.
Kauno apygardos teismasNutartisLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. gegužės 23 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Evaldo Burzdiko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Virginijos Gudynienės ir Izoldos Nėnienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo J. M. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 29 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės sodininkų bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ ieškinį atsakovui J. M. dėl žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė kreipėsi į teismą, prašydama priteisti iš atsakovo 3 475,24 Eur žalos atlyginimo, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško sprendimo įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas.

2. Nurodė, kad atsakovas laikotarpiu nuo 2010-01-01 iki 2012-11-30, būdamas SB „(duomenys neskelbtini)“ valdybos pirmininku ir kasininku, iš sodininkų bendrijos narių rinko tikslinius įnašus, komisinius įnašus, mokesčius už suvartotą elektros energiją, mokėjo „Lesto“ ir kitoms bendrovėms už sodininkų bendrijai suteiktas paslaugas. 2012-01-16 atlikus reviziją buvo nustatytas piniginių lėšų trūkumas. Patikrinimo akte konstatuota, kad visomis bendrijos lėšomis disponuoja atsakovas J. M.. Visi bendrijos pinigai yra J. M. žinioje.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

3. Kauno apylinkės teismas 2016 m. lapkričio 29 d. sprendimu:

- Ieškinį tenkino iš dalies.

- Priteisė iš atsakovo J. M. ieškovės SB „(duomenys neskelbtini)“ naudai 3 084,29 Eur žalos atlyginimo, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2016-01-22 iki visiško sprendimo įvykdymo, 69,40 Eur žyminio mokesčio 807,30 Eur už advokatės teisinę pagalbą.

- Likusioje dalyje ieškinį, atmetė.

4. Teismas vertino baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnybos prie VRM Kauno apygardos valdybos ūkinės finansinės veiklos tyrimo skyriaus atliktą SB „(duomenys neskelbtini)“ ūkinės–finansinės veiklos tyrimą nuo 2010-01-01 iki 2012-12-31. Taip pat vertino liudytojų parodymus. Pažymėjo, kad atsakovas yra atsakingas už tai, kad SB „(duomenys neskelbtini)“ natūroje kasos likučių, t. y. pinigų sumų 2010-01-01 datai – 3 787, 75 Lt, 2011-01-01 datai – 7640,56 Lt, 2012-11-30 – 8 885,44 Lt nėra. Sprendė, jog negalima sutikti su atsakovo argumentais, kad neva tai buhalterė B. K. turėjo tuos pinigus. Nuo 2004 metų J. M. būnant SB „(duomenys neskelbtini)“ pirmininku, pinigus rinko jis pats, pinigai buvo jo žinioje, buhalterė pinigų neturėjo, be to, SB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos dokumentai – kasos pajamų orderiai taip pat buvo atsakovo žinioje. Atsakovas nuo 2010-01-01 iki 2012-11-30 ėjo ne tik pirmininko pareigas, bet ir SB „(duomenys neskelbtini)“ kasininko pareigas, todėl dėl piniginių lėšų trūkumo už laikotarpį nuo 2010-01 iki 2012-11-30 8 885,44 Lt sumoje yra atsakingas atsakovas. SB „(duomenys neskelbtini)“ už 2013 metus gavo pajamų 26 227,93 Lt, tačiau akte nėra gautų lėšų už praeitus metus. Bylos duomenimis nustatyta, kad 7 979 Lt suma, kuri buvo įnešta į kasą, po ginčo laikotarpio yra SB „(duomenys neskelbtini)“ narių surinktų tikslinių įmokų suma po ginčo laikotarpio. Teismas atmetė atsakovo argumentus neva tai, jam sumokėjus AB „Lesto“ už skolininkus, t. y. už A. iš SB „(duomenys neskelbtini)“ narių surinktų įnašų už elektros energiją, atsakovas turėtų būti atleistas nuo civilinės atsakomybės tuo pagrindu, kad SB „(duomenys neskelbtini)“ skolų už elektros energiją neturi. Atsakovas padarė trūkumus SB „(duomenys neskelbtini)“ 8 884,44 Lt sumai. J. M., būdamas bendrijos kasininku ir pirmininku, rinko pinigus iš bendrijos narių didesniu, t. y. dieniniu tarifu, o gaudavo iš AB „VST“, AB „Lesto“ sąskaitas apmokėjimui mažesniu tarifu, naktiniu, dėl to susidarydavo skirtumas 12 centų tarp naktinio tarifo ir dieninio, bendrijos nariai skaitiklių neturėjo. Pirmininkas neįnešdavo pinigų į bendrijos kasą, į banko sąskaitą, negrąžindavo pinigų likučių už elektros energiją bendrijos nariams, pinigus naudojo savo nuožiūra, mokėjo už elektros energiją mažiau nei surinkdavo iš bendrijos narių. Atsakovas, būdamas pirmininku ir kasininku, surinkęs iš sodo bendrijos narių didesniu tarifu tikslinius įnašus už elektros energiją, nei sumokėjęs už elektros energiją AB „VST“, AB „Lesto“, turėtų grąžinti SB „(duomenys neskelbtini)“ susidariusį skirtumą tarp sumokėtų sumų ir gautų įmokų 5 097,69 Lt (1 476,39 Eur), taip atlygindamas žalą SB „(duomenys neskelbtini)“. Teismas, remdamasis ikiteisminio tyrimo metu 2013-11-29 įtariamojo papildomos apklausos protokole užfiksuotais J. M. parodymais pažymėjo, kad atsakovas pripažino, jog naudojo išmokamas pinigų sumas už kurą, kurių išmokos žymiai viršijo 150 Lt per mėnesį, ir savo asmeninėms reikalams. Teismas nesutiko su ieškovo prašoma priteisti iš atsakovo 3 113,87 Lt suma pagal išlaidų orderius, kadangi iš pateiktų SB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos dokumentų, specialisto išvados matyti, kad atsakovui nuo 2010 metų jau nebuvo mokamas atlyginimas 1 000 Lt per metus, jis dirbo visuomeniniais pagrindais ir faktiškai jam buvo mokama 150 Lt per mėnesį kurui pagal panaudos sutartį. Už laikotarpį nuo 2010-01-01 iki 2012-11-30 atsakovas nupirko kuro už 7 013,87 Lt sumą, ją padalijant iš ginčo laikotarpiui tenkančių mėnesių skaičiaus, t. y. 35 mėnesių, per vieną mėnesį už kurą tenka po 200,40 Lt, skirtumas tarp 150 Lt ir 200,40 Lt sudaro 50,40 Lt, kurį padauginus iš 35 mėnesių susidaro 1 764 Lt permokos suma, kas sudaro 510,89 Eur. Teismas atmetė argumentus, kad neva buhalterė nesilaikė Vyriausybės 2000-02-17 nutarimo Nr. 179 ,,Dėl Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių patvirtinimo“ 9 p. privalomo reikalavimo ir neišdavė atsakovui kasos išlaidų orderio, nes pats J. M. rinko pinigus ir 2009 metais, kurių į kasą neįnešdavo, banke SB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaita nebuvo atidaryta, o dokumentus teikdavo buhalterei pats J. M.. Atsakovas atliko sodininkų bendrijos valdybos pirmininko funkcijas, tačiau nenustatyta, kad SB „(duomenys neskelbtini)“ valdybos nariai duotų sutikimą tokiems pirmininko veiksmams, t. y. neįnešti surinktų tikslinių įnašų - pinigų į bendrijos kasą, banko sąskaitą, viršyti jam skirtą atlyginimą arba 150 Lt kuro limitą per mėnesį. Atmetė atsakovo argumentus, neva buhalterė kalta dėl to, kad atsakovas viršijo kuro limitą, padarė kasoje trūkumą, susidariusį skirtumą dėl elektros energijos tarifų neįnešė į SB „(duomenys neskelbtini)“ bendrijos kasą, banko sąskaitą, nes tokius veiksmus atsakovas atliko savarankiškai, veikdamas kaip vadovas ir kaip kasininkas. Teismas darė išvadą, kad atsakovas, vykdydamas valdymo organo SB „(duomenys neskelbtini)“ valdybos pirmininko ir kasininko funkcijas, padarė SB „(duomenys neskelbtini)“ turtinę žalą (nuostolius). Veikdamas netiesiogine tyčia yra kaltas dėl nuostolių atsiradimo, o tai patvirtina buhalterinės apskaitos dokumentai, minėti 2010-01-15, 2011-01-12, 2012-01-16 SB „(duomenys neskelbtini)“ finansų patikrinimo aktai, 2012-05-12 SB „(duomenys neskelbtini)“ susirinkimo protokolas, SB „(duomenys neskelbtini)“ revizijos aktas, valdybos posėdžio protokolas 2012-07-07, taip pat FNTT 2013-05-03 specialisto išvada, liudytojų parodymai, nes J. M., būdamas pirmininku ir kasininku, turėdamas SB „(duomenys neskelbtini)“ kasos likutį 2010-01-01 datai 3 787, 75 Lt, jų į kasą neįnešė, taip padarydamas trūkumus, o laikotarpyje nuo 2010-01-01 iki 2012-11-30, surinkęs iš SB „(duomenys neskelbtini)“ narių nario ir kitus tikslinius įnašus, t. y. už elektrą didesniu tarifu nei yra pateiktos sąskaitos už elektros energiją, jų skirtumo 5 097,69 Lt sumoje į bendrijos kasą ar banko sąskaitą neįnešė, juos panaudojo savo nuožiūra, tuo padarydamas SB „(duomenys neskelbtini)“ žalą 5 079,69 Lt sumoje, be to, viršijo sumokamų jam iš SB „(duomenys neskelbtini)“ piniginių lėšų 150 Lt per mėnesį kuro limitą, panaudojęs kurą savo asmeninėms tikslams, o ne bendrijos tikslams, kas sudaro 510,89 Eur. Teismas vertino, kad atsakovas padarė SB „(duomenys neskelbtini)“ turtinę žalą 1 097,01 Eur už kasos trūkumą 2010-01-01 datai, 1 476,39 Eur už gautas iš bendrijos narių pinigines lėšas nuo 2010-01-01 iki 2012-11-30 ir neįneštas į bendrijos kasą arba banko sąskaitą, taip pat 510,89 Eur už kuro limito viršijimą, viso 3 084,29 Eur sumoje.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

5. Apeliaciniu skundu atsakovas J. M. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 29 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-5039-199/2016 ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Priteisti iš ieškovės SB „(duomenys neskelbtini)“ atsakovo naudai turėtas bylinėjimosi išlaidas.

Žemesnės instancijos teismas

Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1.1. teismas pažeidė įrodinėjimo civilinėje byloje principus, netinkamai vertino surinktus įrodymus, šalių paaiškinimus, sprendimas priimtas neišanalizavus visų su byla susijusių aplinkybių, netinkamai pritaikytos materialinės teisės normos. Proceso teisės normos teismą įpareigoja priimamą procesinį sprendimą tinkamai motyvuoti, sprendimo (nutarties) išvadas pagrindžiant įrodymais bei įstatymais ir kitais teisės aktais bei teisiniais argumentais. Teismas nenurodo nei vieno J. M. veiksmo, kuris galėtų būti pripažintas neteisėtu, žalos kilimo pagrindų ir dokumentų, patvirtinančių realų žalos susidarymą. Ieškinys dėl žalos atlyginimo yra nepagrįstas, nes neįrodytos būtinos sąlygos teisinei atsakomybei atsirasti, t. y. nebuvo atlikti priešingi teisei veiksmai, realiai bendrijai žala nepadaryta, atitinkamai negalima ir svarstyti priežastinio ryšio tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos bei kaltės klausimo. Teismas neatsižvelgė į atsiliepimu į ieškinį nurodytas aplinkybes, apie jas visiškai nepasisakė;

1.2. laikotarpiu nuo 2010-01-01 iki 2012-11-30 atsakovas rinko tikslinius įnašus, mokesčius už suvartotą elektros energiją, mokėjo AB „Lesto“ ir kitoms bendrovėms už sodininkų bendrijai suteiktas paslaugas. Priešingai nei teigiama ieškinyje, už minėtą laikotarpį jokių įsiskolinimų bendrija neturėjo. Teismas nevertino, kad bendrijos metinis biudžetas buvo 5 758 Lt, per trejus metus – 17 274 Lt. Atsakovas per trejus metus dar 1 052, 90 Lt surinko iš skolininkų. Viso 18 326,90 Lt. Ieškovas ieškinyje teigia, kad pagal sodų bendrijos narių susirinkimo metu patvirtintą sprendimą laikotarpiu 2010-2012 m. pirmininkui leidžiama naudoti iki 1 300 Lt per metus, tačiau tiek baudžiamosios bylos, tiek civilinės bylos dokumentuose nėra jokių duomenų nei apie pirmininko skolas, nei apie tai, jog leidžiama naudotis minėta suma;

1.3. ieškinio reikalavimams pagrįsti turėtų būti pateikti dokumentai, patvirtinantys sodo bendrijos narių įnašų surinkimą dar iki 2010 metų. Šių dokumentų ne kartą buvo reikalaujama teismo posėdžių metu, tačiau teismas nepagrįstai pasisakė, jog tai su nagrinėjamu ginču nesusiję. Teismas tiesiog įvardina kasos likutį 2010-01-01 dienai – 3 787,75 Lt, nors ieškovas nepateikė dokumentų, patvirtinančių šio likučio kasoje egzistavimą;

Žemesnės instancijos teismas

1.4. teismas turėjo vertinti, jog per ginčo laikotarpį 2010-2012 metais viso surinkta: 67 370, 91 Lt. Viso išleista 66 581,19 Lt, likutis 2012-12-31 SEB banko sąskaitoje 810,28 Lt, skirtumas -21 Lt. Neaišku, kokiais dokumentais vadovaujantis teismas padarė išvadą, jog pasisavinti narių įnašai 5 097,69 Lt sumai;

1.5. visi su buhalterinės apskaitos tvarkymu susiję dokumentai buvo periodiškai pateikiami buhalterei. Atsakovą išrinkus pirmininku, buhalterinę apskaitą tvarkė V. C., B. K. - revizijos komisijos pirmininkė. Teismas neatsižvelgė į aplinkybę, jog 7 979 Lt sodų bendrijos kasoje buvo įnešti B. K., pinigų įnešimo priežastys nežinomos. Tuo metu minėtas asmuo nebuvo nei buhalterė, nei bendrijos narys;

1.6. atsakovas visas surinktas pinigines lėšas naudojo pagal paskirtį. Elektros skaitikliams nurašyti kartą per mėnesį nuvažiuodavo 40 km atstumą. Per 35 mėnesius nuvažiuota 1400 km. Tiek buhalterei, tiek valdybos nariams buvo aišku ir suprantama, jog nuvažiuotiems kilometrams turi būti atsiskaityta už kurą. Jokio reikalavimo pateikti konkrečius maršrutus, nebuvo, todėl kelionės lapai buvo pildomi supaprastinta tvarka. Buvo sutarta, jog atsakovas dirbs visuomeniniais pagrindais, tačiau bus kompensuojamos išlaidos už kurą, numatant limitą 150 Lt/mėn bei 30 Lt išlaidos mobilaus ryšio operatoriaus paslaugoms apmokėti. Jei buhalterė, žinodama apie kuro normas, atsakovo neinformavo, jog viršijamas kuro limitas ir grąžino už kuro sąnaudas išleistas pinigų sumas, tai atsakovas negalėjo net numanyti, jog atsakovui neteisingai grąžinamos piniginės lėšos. Nei vieno visuotinio susirinkimo metu teikiant ataskaitas, jas tvirtinant, nebuvo reiškiamos pretenzijos dėl aukščiau minėtų sumų išmokėjimo, nenustatyti jokie trūkumai;

1.7. 2011 m. sausio 1 d. nurodant piniginių lėšų likutį 7 640,56 Lt, nebuvo pateiktas kasos išlaidų orderis, patvirtinantis tokių piniginių lėšų išmokėjimą atsakovui. Prierašas ,,dalyvavo ir pinigus priėmė” įrašytas jau po akto pasirašymo. Dėl šios priežasties atsisakyta pasirašyti revizijos aktą. Šį realiai neegzistuojantį pinigų likutį paneigia ta aplinkybė, jog nario mokesčių turėtų būti surenkama į metus 5 758 Lt, iš kurių sumokami jau anksčiau paminėti mokesčiai, buvo skolininkų, nemokančių už elektros energijos tiekimą, tačiau sodų bendrija skolos neturėjo. Daugiau piniginių lėšų surinkta nebuvo. Jokių piniginių lėšų savo reikmėms atsakovas nenaudojo, jų nepasisavino, visos piniginės lėšos panaudotos bendrijos reikmėms;

1.8. dėl neva pasirašyto 2010-01-15 kasos patikrinimo akto. Šis dokumentas atsakovo pasirašytas, tačiau prierašas apie neegzistuojantį kasos likutį padarytas virš jo parašo, dokumentų, patvirtinančių galimą kasos likučio susidarymą, nėra. Minėtame dokumente padarytas prierašas buhalterės B. K. ranka, kad 3 787,75 Lt likutis 2010 m. sausio 1 d. nepatvirtintas kasos išlaidų orderiais, kurie turėtų būti patvirtinti pirmininko ir buhalterės parašais. Kadangi ieškovas nepagrindė kasos likučio jokiu leidžiamu dokumentu, jis negalėjo būti neginčijamai vertinamas.

Atsiliepimas

6. Ieškovė atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo atsakovo apeliacinį skundą atmesti, o Kauno apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 29 d. sprendimą paliko nepakeistą.

Atsiliepime nurodomi šie argumentai:

2.1. atsakovo apeliacinio skundo argumentai neparemti jokiais naujais objektyviai rašytiniais įrodymais, todėl prieštarauja teismo nustatytoms aplinkybėms ir padarytoms teismo išvadoms. J. M., būdamas SB ,,(duomenys neskelbtini)“ valdybos pirmininku ir kasininku, ilgus metus disponuodamas bendrijos lėšomis, bendrijos narių atžvilgiu elgėsi nesąžiningai ir įžūliai. Jo priešinimasis atidaryti bendrijos sąskaitą, leidžia daryti išvadą, kad jis sąmoningai veikė ir siekė grobstyti bendrijos lėšas. FNTT prie VRM atlikto ūkinės finansinės veiklos tyrimo metu nustatyti piniginių lėšų trūkumai sutapo su SB ,,(duomenys neskelbtini)“ ūkinės finansinės veiklos patikrinimuose užfiksuotais trūkumais. Atsakovo teiginiai, kad neva jis nežinojo kaip tvarkyti buhalterinę apskaitą, vertintini kaip jo siekis apkaltinti kitus asmenis ir išvengti prievolės atlyginti dėl jo paties kaltės padarytą žalą.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

7. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, kurias sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas, t. y. apeliacinės instancijos teismas patikrina, ar skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 263 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamos bylos atveju absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 straipsnio 2, 3 dalys).

8. Byloje keliamas sodininkų bendrijos ,,(duomenys neskelbtini)“ valdybos pirmininko J. M. civilinės atsakomybės klausimas, t. y. ar atsakovas, būdamas SB ,,(duomenys neskelbtini)“ valdybos pirmininku bei kasininku, neatliko (netinkamai atliko) savo pareigų, dėl ko ieškovė patyrė nuostolių.

9. Bylos duomenimis nustatyta, kad nuo 2004-05-15 atsakovas J. M. buvo išrinktas bendrijos pirmininku. Atsakovas J. M. laikotarpiu nuo 2010-01-01 iki 2012-11-30 buvo SB ,,(duomenys neskelbtini)” valdybos pirmininku ir kasininku. Pagal 2012-10-01 SB „(duomenys neskelbtini)“ valdybos narių pareiškimą dėl galimai atsakovo J. M. padarytų piniginių lėšų trūkumų, kurie, remiantis buhalterinių duomenų ataskaita, negrąžinti į kasą, 2010-10-10 buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl galimai aplaidžiai tvarkomos buhalterinės apskaitos pagal BK 183 str., 222 str.1 d. požymius. Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu 2014-11-06, baudžiamojoje byloje Nr. 2-991-738/2014 J. M. pagal BK 222 str. 1 d. ir 183 str. 1 d. išteisintas, nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. SB „(duomenys neskelbtini)“ civilinis ieškinys pareikštas J. M. dėl 12 286,01 Lt turtinės žalos atlyginimo, paliktas nenagrinėtu. Kauno apygardos teismas 2015-04-09 nuosprendžiu, Kauno apylinkės teismo 2014-11-06 nuosprendį panaikino, priėmė naują nuosprendį – J. M. pripažino kaltu pagal BK 183 str. 1 d., 222 str. 1 d. ir jį nubaudė pagal BK 183 str. 1 d. 30 MGL (1 128 Eur) dydžio bauda; pagal BK 222 str.1 d. – 20 MGL (752 Eur) dydžio bauda, civilinį ieškinį tenkino ir priteisė iš J. M. civiliniam ieškovui SB „(duomenys neskelbtini)“ 3 558 Eur turtinei žalai atlyginti. Teismas konstatavo, kad J. M. nuo 2010-01-01 iki 2012-11-30 buvo SB „(duomenys neskelbtini)“ pirmininku ir kasininku ir savo užimamų pareigų pagrindu turėjo SB „(duomenys neskelbtini)“ pinigines lėšas, surinktas iš bendrijos narių. Atlikus patikrinimą, tiek bendrijos revizorius, tiek specialistas konstatavo bendrijos lėšų trūkumą, kuris nebuvo pagrįstas dokumentais, iš J. M. pasisavino 12 286,11 Lt, priklausančius SB „(duomenys neskelbtini)“ ir padarė 12 286,11 Lt turtinę žalą. Lietuvos Aukščiausiais Teismas 2015-11-24 nutartimi panaikino Kauno apygardos teismo 2015-04-09 nuosprendį, konstatuodamas, kad apeliacinės instancijos teismas tinkamai nemotyvavo subjektyviųjų šios nusikalstamos veikos požymių buvimo J. M. veiksmuose.

10. Atsakovas apeliaciniame skunde nurodo, kad prierašas apie neegzistuojantį kasos likutį padarytas virš jo parašo, kitų dokumentų, patvirtinančių galimą kasos likučio susidarymą nėra, buhalterės 3 787,75 Lt likutis 2010-01-01 nepatvirtintas kasos išlaidų orderiais. Nurodant 2011-01-01 prierašas ,,Dalyvavo ir pinigus priėmė“ padarytas jau po akto pasirašymo. Taigi, atsakovas 2010-01-01 ir 2011-01-01 kasos likutį kvestionuoja įrodymų nepakankamumu. Taip pat nurodo, kad jo atsakomybei kilti nėra civilinės atsakomybės sąlygų visumos. Tačiau, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, sutikti su tokia apelianto pozicija nėra pagrindo.

11. Civilinė atsakomybė – tai turtinė prievolė, kurios viena šalis turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius (žalą), o kita šalis privalo atlyginti padarytus nuostolius (žalą) (CK 6.245 str. 1 d.). Civilinė atsakomybė yra galima tik esant visoms būtinosioms jos sąlygoms: neteisėtiems veiksmams, žalai (nuostoliams), priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (nuostolių) bei privalančio atsakyti subjekto kaltei. Civilinėje teisėje skolininko kaltė preziumuojama. Kalto asmens elgesys suprantamas kaip nemokėjimas užtikrinti reikiamo atidumo, rūpestingumo ir apdairumo, kuris buvo būtinas konkrečiomis sąlygomis.

12. Sodininkų bendrijos įstatymo 18 straipsnio 2 dalyje reglamentuota, kad bendrijos valdymo organas: 1) organizuoja bendrijos veiklą ir prižiūri, ar laikomasi jos įstatų; 2) įgyvendina bendrijos metinę pajamų ir išlaidų sąmatą, bendrojo naudojimo objektų atnaujinimo (remonto, rekonstrukcijos) ar modernizavimo metinį bei ilgalaikį planą, sudaro metinę finansinę atskaitomybę ir ją pateikia bendrijos narių susirinkimui; 3) tvarko ir saugo bendrijos bendrojo naudojimo turto ir objektų registravimo knygą, bendrijos techninius ir juridinius dokumentus; 4) šio Įstatymo nustatytais atvejais ir narių prašymu pateikia informaciją ir dokumentus bendrijos narių susirinkimui; 5) bendrijos dokumentus ir duomenis pateikia juridinių asmenų registrui; 6) šiame Įstatyme nurodytą informaciją viešai skelbia įstatuose nustatyta tvarka; 7) teikia bendrijos nariams reikalingą informaciją. Už bendrijos teikiamų dokumentų kopijas mokama bendrijos narių susirinkimo nustatyta tvarka; 8) sprendžia naujų narių priėmimo į bendriją, narių skatinimo, drausminimo klausimus; 9) sprendžia dėl paslaugų, numatytų bendrijos įstatuose, teikimo asmenims, turintiems sklypą bendrijos teritorijoje, 10) atlieka kitas šio Įstatymo ir kitų įstatymų bei kitų teisės aktų, taip pat bendrijos įstatų nustatytas pareigas. Nurodyto straipsnio 5 dalyje reglamentuota, kad bendrijos valdymo organų narių, nevykdančių arba netinkamai vykdančių pareigas, atsakomybę nustato Civilinis kodeksas, šis ir kiti įstatymai. Bendrijos valdybos nariai privalo solidariai atlyginti bendrijai nuostolius, padarytus dėl valdybos sprendimų, priimtų pažeidžiant bendrijos įstatus, šį ir kitus įstatymus. <...>.

13. SB ,,(duomenys neskelbtini)“ įstatų 17 punkto l dalyje nurodyta, kad ,,Bendrijai draudžiama pajamas skirti kitai nei nustatyta Bendrijos įstatuose, veiklai“; 21 punkto 7 d. nurodyta, kad ,,Bendrijos narys turi šias pareigas: ... pagal įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytus privalomuosius statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimus apmokėti bendrijos išlaidas, susijusias su mėgėjišku sodo teritorijos bendro naudojimo valdymu, priežiūra, remontu ar tvarkymu, taip pat bendrojo naudojimo žemės naudojimu ir priežiūra, atsižvelgiant į sklypo dydį, pagal iš anksto pateiktas sąskaitas“; 47 punkto 5 d. nurodyta, kad ,,Bendrijos valdyba ...sudaro metinę ūkinės ir finansinės veiklos ataskaitą ir ją pateikia Bendrijos narių susirinkimui...“; 56 punkte nurodyta, kad ,,Bendrijos ūkinę finansinę veiklą kontroliuoja revizorius ...“; 58 punkto 1, 2 ir 3 dalyse nurodyta, kad ,,Revizorius tikrina Bendrijos ūkinę finansinę veiklą; informuoja Bendrijos narių susirinkimą, Bendrijos valdybą apie Bendrijos veiklos pažeidimus; finansiniams metams pasibaigus, narių susirinkimui pateikia išvadą dėl Bendrijos metinės finansinės atskaitomybės ...“; 68 punktas nurodo, kad ,,Bendrijos lėšų panaudojimas yra nustatomas Bendrijos narių susirinkimo nustatyta tvarka, tvirtinant Bendrijos metinę pajamų ir išlaidų sąmatą“; 69 punktas nurodo, kad ,,Bendrijos pajamų apskaita tvarkoma vadovaujantis Buhalterinės apskaitos įstatymu“. Taigi, įstatyme, tiek įstatuose numatytos aiškios valdybos narių teisės ir pareigos, tame tarpe susijusios ir su S/B ,,(duomenys neskelbtini)“ piniginių lėšų tvarkymu.

14. Iš bylos duomenų matyti, kad bendrijos valdybą, kaip kolegialų bendrijos valdymo organą, sudarė J. M., P. L., Š. A. ir A. D., valdybos pirmininko pareigas ėjo J. M.. Finansininkė B. K., revizorė V. M.. Laikotarpiu nuo 2010-01-01 iki 2012-11-30 J. M. ėjo ir kasininko pareigas. Taigi, valdybai vadovavo atsakovas.

15. Kaip minėta, Bendrijos įstatų 56 p. pažymėta, kad bendrijos finansinę veiklą kontroliuoja revizorius. 2010 m. sausio 15 d. komisija, susidedanti iš revizorės I. S., buhalterės B. K., dalyvaujant bendrijos pirmininkui J. M., patikrino SB ,,(duomenys neskelbtini)“ finansinę veiklą ir nustatė, kad 2009 m. sausio 1 d. likutis kasoje buvo 6 316,48 Lt, pajamos per 2009 m. sudarė 12 910,16, išlaidos – 15 438,89 Lt, todėl likutis 2010 m. sausio 1 d., t. y. kada J. M. pradėjo eiti ir kasininko pareigas, sudarė 1 123,36 Eur (3 878,75 Lt). Nurodytą aktą pasirašė komisijos nariai, matyti, kad akto pabaigoje, skiltyje ,,Dalyvavo ir pinigus priėmė“, pasirašė J. M., tokiu būdu išreikšdamas valią dėl akto turinio. Taigi, nurodytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad būdamas įmonės pirmininku ir kasininku, atsakovas J. M. nuo 2010-01-15 savo žinioje faktiškai turėjo 1 123,36 Eur (3 878,75 Lt) SB ,,(duomenys neskelbtini)“ priklausančių pajamų likučio. Nagrinėtoje baudžiamojoje byloje buvo išsamiai atlikta įmonės finansinės apskaitos dokumentų analizė, tyrimo metu nustatyti faktai, kad 2010-01-01 kasos likutis buvo 3 787,75 Lt.

16. Pažymėtina, kad SB ,,(duomenys neskelbtini)“ kasos pajamas sudarė tiksliniai įnašai, komisiniai įnašai, mokestis už suvartotą elektros energiją, pinigai išimti iš banko sąskaitos. Iš bylos duomenų matyti, kad per 2010 metus iš sodininkų, pagal pinigų priėmimo kvitus, buvo surinkta 23 759,79 Lt pajamų, iš jų: už elektrą – 16 925,39 Lt, tikslinių įnašų – 90 Lt, komisinių įnašų – 905,50 Lt. 2010 metais kasos išlaidas sudarė – 19 906,98 Lt, iš jų: išmokėta darbo užmokestis buhalterei – 1 059,24 Lt, sumokėta Sodrai mokesčių – 481,21 Lt, sumokėta elektrą – 15 255,48 Lt, sumokėta buhalterei už telefono bei transporto išlaidas – 200 Lt (2009 m. – 100 Lt, 2010 m. – 100 Lt), išmokėta bendrijos pirmininkui J. M. už kurą pagal pateiktus lengvojo automobilio Ford Fiesta kelionės lapus bei prie jų pridėtus kuro įsigijimo čekius 1 920,55 Lt (2011-01-12 SB ,,(duomenys neskelbtini)“ kasos patikrinimo akte šios išlaidos įvardintos kaip panauda), ir tos išlaidos 990,50 Lt, kurias sudaro: įsigytos kanceliarinės prekės už 144,94 Lt, nario mokestis, 177 Lt, žemės mokestis 151,68 Lt, mokestis už buitinių atliekų išvežimą 516,88 Lt. Atsižvelgiant į per 2010 m. surinktų pajamų iš išleistų piniginių lėšų santykį, bei į 2010-01-01 buvusį SB ,,(duomenys neskelbtini)“ kasos pinigų likutį, darytina išvada, kad 2011 m. sausio 1 d. ieškovės kasos likutis (turėjo sudaryti) sudarė 2 212,86 Eur/7 640,56 Lt (t. y. 24 426,70 Lt - 22 479,37 Lt + 3 787,75 Lt). Nurodytą aplinkybę patvirtina 2011-01-12 SB ,,(duomenys neskelbtini)“ revizijos patikrinimo aktas, patikslinimo metu dalyvavo tie patys komisijos nariai, t. y. revizorė I. S., finansininkė B. K. ir bendrijos pirmininkas J. M., kurie nustatė ieškovės 2011-01-01 pajamų kasoje likučio dydį 2 212,86 Eur/7 640,56 Lt sumai, komisijos nariai ir J. M. nurodytą aktą pasirašė, prie atsakovo parašo pažymėta ,,Dalyvavo ir pinigus priėmė“. Nurodytos aplinkybės patvirtina J. M. valią pinigų 2 212,86 Eur/7 640,56 Lt sumai priėmimo aspektu, kas reiškia, kad jo, kaip pirmininko ir kasininko, žinioje 2011 m. sausio mėnesį turėjo būti 2 212,86 Eur/7 640,56 Lt suma.

17. Iš bylos duomenų matyti, kad per 2011 metus iš sodininkų bendrijos pagal pinigų priėmimo kvitus, buvo surinkta 23 076,70 Lt pajamų, iš jų: už 15 702,70 Lt, tikslinių įnašų – 6 174 Lt, komisinių įnašų – 1 200 Lt, ir iš banko skaitomosios sąskaitos išimta ir į kasą įnešta 1 350 Lt. Iš viso 2011 metais į kasą buvo gauta - 426,70 Lt pajamų. 2011 metais kasos išlaidas sudarė – 22 479,37 Lt, iš jų: išmokėta darbo užmokestis buhalterei – 1 059,24 Lt, sumokėta Sodrai mokesčių - 479,49 Lt, sumokėta už elektrą – 14 508,52 Lt, sumokėta buhalterei už telefono bei transporto išlaidas 100 Lt, išmokėta bendrijos pirmininkui J. M. už kurą pagal pateiktus lengvojo automobilio Ford Fiesta kelionės lapus bei prie jų pridėtus kuro įsigijimo čekius 1 891,74 Lt (2012-01-16 SB ,,(duomenys neskelbtini)“ revizijos patikrinimo akte šios laidos įvardintos kaip transporto išl.), į banko atsiskaitomąją sąskaitą išlaiduota – 1 580 Lt, ir kitos laidos – 2 860,38 Lt, kurias sudaro: įsigytos kanceliarinės prekės už 71,02 Lt, skelbimas laikraštyje - 20 Lt, mokestis už buitinių atliekų išvežimą - 636,58 Lt, dokumentų kopijavimas - 23,70 Lt, gatvių pavadinimų lentelių pagaminimas - 154 Lt, naujų įstatų registravimas - 179,80 Lt, sumokėta registrų centrui už paslaugas - 189 Lt, pirktos prekės - 297,28 Lt, už sąskaitos banke atidarymą – 39 Lt, pirktas plastikinis langas – 150 Lt, SB ,,Pavasaris“ skolos už elektrą dalinis apmokėjimas – 500 Lt už išplanavimo schemos pagaminimą – 600 Lt. Įvertinus nuo 2011 m. sausio 1 d. ieškovės kasos likučio dalį (2 212,86 Eur/7 640,56 Lt), per 2011 m. gautų ir išleistų piniginių lėšų skirtumą (t. y. 24 426,70 Lt pajamų – 22 479,37 Lt išlaidų) darytina išvada, kad 2012-01-01 likutis kasoje buvo (turėjo būti) 2 776,84 Eur /9 587,89 Lt (nurodytos aplinkybės nustatytos ir nagrinėtoje baudžiamojoje byloje). Nurodytą aplinkybę patvirtina 2012-01-16 revizijos aktas.

18. 2012-01-16 buvo atliktas SB ,,(duomenys neskelbtini)“ kasos atsiskaitomosios sąskaitos revizijos patikrinimas, kurio metu komisija, susidedanti iš revizorės V. M., finansininkės B. K. ir bendrijos pirmininko patikrino ir nustatė 2012-01-01 likutį kasoje 2 776,84 Eur/9 587,88 Lt sumai, likutį banke 202,68 Eur/699,82 Lt sumai. Nurodytame akte pažymėta, kad pagal K. ir M. susitarimą, visus bendrijos mokesčius rinko ir jais disponavo M.. Tame pačiame patikrinimo akte, nustačius, kad kasoje turėjo būti 2 776,84 Eur/9 587,99 Lt likutis, pažymėta, jog 2012-01-01 fiksuojamas piniginių lėšų trūkumas tai pačiai 2 776,84 Eur /9 587,89 Lt sumai. Pažymėta, kad jokio dokumento, kad pinigai būtų duoti K., nerasta. Visi pinigai yra M. žinioje. Nuo išrinkimo pirmininku nepateikti susirinkimų protokolai, nevestas griežtas apskaitos registracijos žurnalas. Nurodytas aktas pasirašytas komisijos narių bei pirmininko J. M.. Tai, kad būdamas ne tik SB ,,(duomenys neskelbtini)“ valdybos pirmininku, bet ir kasininku rinkdavo ieškovės pinigines lėšas ir jomis disponavo, teisiamojo posėdžio metu yra pripažinęs pats atsakovas (baudžiamosios bylos t. 2, b. l. 117-123).

19. 2012 metais atsakovas J. M. pirmininko ir kasininko pareigas ėjo 11 mėnesių, t. y. 2012 m. lapkričio 30 d. Iš viso per 11 mėnesių į SB ,,(duomenys neskelbtini)“ kasą buvo gauta 20 273,04 Lt pajamų, išlaidos už nurodytą 11 mėnesių laikotarpį sudarė 20 975,49 Lt, kas reiškia, kad 2012 m. iki gruodžio mėnesio pradžios ieškovės išlaidos viršijo ieškovės gautas pajamas (nuostolis -702,45 Lt). Atsižvelgiant į 2012 m. sausio 1 d. likutį ieškovės kasoje (t. y. 2 776,84 Eur/9 587,88 Lt), į aplinkybę, kad nuo 2012 m. sausio iki lapkričio mėnesio ieškovės pelnas (nuostolis) sudarė –702,45 Lt (neigiamas), darytina išvada, kad ieškovės likutis kasoje 2012-11-30 turėjo būti 2 573,40 Eur/8 885,44 Lt (t. y. 9 587,89-702,45), tačiau įvertinus tai, kad 2012-01-16 revizijos akte 2012-01-01 dienai fiksuotas piniginių lėšų trūkumas 9 587,89 Lt sumai, darytina išvada, kad 2012-11-30 turėjusio būti ieškovės kasos likučio 2 573,40 Eur/8 885,44 Lt, kasoje taip pat nebuvo (trūkumas 2 573,40 Eur/8 885,44 Lt).

20. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, aukščiau pateiktos aplinkybės patvirtina, kad būtent valdybos pirmininkas (kuris ėjo ir kasininko pareigas) J. M. laikotarpiu nuo 2010-01-01 iki 2012-11-30 faktiškai disponavo SB ,,(duomenys neskelbtini)“ lėšomis ir būtent jis buvo atsakingas už tinkamą SB ,,(duomenys neskelbtini)“ piniginių lėšų panaudojimą. Kaip nustatyta, per laikotarpį nuo 2010-01-01 iki 2012-11-30 SB ,,(duomenys neskelbtini)“ kasoje susidarė 2 573,40 Eur likutis, kuris buvo (turėjo būti) ieškovės kasoje ir kuriuo faktiškai galėjo disponuoti SB ,,(duomenys neskelbtini)“ kasininko pareigas ėjęs valdybos pirmininkas J. M.. Nustačius, kad 2012-11-30 dienai ieškovės kasoje buvo 2 573,40 Eur trūkumas, darytina išvada, kad tokio dydžio žala galėjo atsirasti dėl pinigus priėmusio ir jais disponavusio J. M. pareigų nevykdymo ar netinkamo vykdymo. Nurodytų aplinkybių visetas leidžia daryti išvadą, kad J. M., būdamas įmonės kasininku ir disponuodamas ieškovės lėšomis, buvo neapdairus ir nerūpestingas, dėl jo netinkamų veiksmų (neveikimo) ieškovei susidarė 2 573,40 Eur/8 885,44 Lt lėšų trūkumas, kas laikytina ieškovei SB ,,(duomenys neskelbtini)“ padaryta žala, kurią atlyginti turi atsakovas.

21. Žala ieškovei taip pat kildinama dėl viršytos atsakovui permokos už kurą. Iš bylos duomenų suprastina, kad atsakovas pripažįsta, jog buvo viršytas 1 mėn/150 Lt sumai kuro apmokėjimo limitas, tačiau apeliaciniame skunde nurodo, kad SB ,,(duomenys neskelbtini)“ visada turėjo buhalterę, kuri apmokėdavo už kurą pagal faktą. Jei buvo susidariusi skola, būdavo apmokama pagal pateiktus kvitus, įvertinus aplinkybę, jog numatyta 150 Lt limitas. Taigi apeliantas, žalos, susidariusios dėl kuro permokos, aplinkybę iš esmės grindžia buhalterės netinkamu pareigų vykdymu. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nurodyti argumentai nepagrįsti. Pažymėtina, kad kuro ir kitos administravimo išlaidos yra SB ,,(duomenys neskelbtini)“ išlaidų rūšis. Už bendrijos pajamų ir išlaidų sąmatą bei jos įgyvendinimą atsakinga bendrijos valdyba. Kadangi, kaip nustatyta, valdybos pirmininkas rinko SB ,,(duomenys neskelbtini)“ pinigus, jais disponavo ir priimdavo susidariusį likutį, pirko kuro už 2 031,34 Eur/7 013,81 Lt, darytina išvada, kad jis atsakingas už susidariusią permokos už kurą sumą (už ieškovės išlaidas, jų dydį bei paskirtymą). Kadangi ginčas dėl nustatytos už kurą per mėnesį mokėtinos sumos dydžio nekyla, todėl apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai laikotarpiu nuo 2010-01-01 iki 2012-11-30 už vieną mėnesį mokėtinas kuro išlaidas skaičiavo po 150 Lt ir priteisė (kaip padarytą žalą) iš atsakovo skirtumą, susidariusį tarp mokėtinos (35 mėn. x 150 Lt) ir faktiškai už kurą išmokėtos (7 013,87 Lt) sumos, t. y. 510,90 Eur/ 1 764 Lt. Taigi iš viso atsakovo ieškovei SB ,,(duomenys neskelbtini)“ padarytos žalos dydis yra 3 084,29 Eur/10 649,44 Lt (t. y. 8 885,44 Lt + 1 764 Lt).

22. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tarp atsakovo veiksmų ir neveikimo bei kilusios žalos, t. y. SB ,,(duomenys neskelbtini)“ kasoje susidariusio 2 573,40 Eur /8 885,44 Lt trūkumo bei 510,90 Eur/1 764 Lt už kurą permokos yra priežastinis ryšys, kadangi SB ,,(duomenys neskelbtini)“ kilusi žala bendrai 3 084,29 Eur/10 649,44 Lt sumai yra atsakovo netinkamų veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatas. Dėl to, kad atsakovas nebuvo tiek rūpestingas ir atidus, kiek atitinkamai jam, kaip SB ,,(duomenys neskelbtini)“ valdybos pirmininkui ir kasininkui, buvo būtina, atsakovas laikytinas kaltu dėl SB ,,(duomenys neskelbtini)“ kilusios žalos.

23. Esant aukščiau nustatytų aplinkybių visetui, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, jos naikinti apeliacinio skundo motyvais, nėra pagrindo (CPK 320 str.).

24. Kiti apeliacinio skundo argumentai nesvarstytini, nes jie neturi reikšmės nutarties pagrįstumui ir teisėtumui.

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 29 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai Evaldas BurzdikasVirginija GudynienėIzolda Nėnienė