Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rimanto Giedraičio, Audriaus Grauželio, Astos Urbonienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos),

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. Š. skundą atsakovui Kauno apskrities vyriausiajam policijos komisariatui dėl sprendimo panaikinimo bei įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Pagal GŠKĮ 18 straipsnio nuostatas pareiškėjas atitinka nepriekaištingos reputacijos asmens sąvoką. Jis dirba, charakterizuojamas teigiamai, sveikatos būklė atitinka sąlygas laikyti (nešiotis) ginklus. Jo nusikalstamos veikos padarytos žodžiu, niekuomet nenaudojo smurto, dėl savo veiksmų gailėjosi, su nukentėjusiais susitaikė. Pažymėjo, jog pareiškėjo praeities faktai šiuo metu negali būti akivaizdūs ir informatyvūs duomenys, pagrindžiantys jo pavojingumą, todėl jo atžvilgiu negalėjo būti taikomas GŠKĮ 17 straipsnio 1 dalies 11 punktas, kadangi jokių objektyvių ir neginčijamų duomenų, jog jis kelia grėsmę kitų asmenų ar savo gyvybei ar sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui, byloje nėra. Prašė skundą tenkinti.

Nuo 2009 m. iki skundžiamo sprendimo priėmimo V. Š. 8 kartus baustas už administracinius teisės pažeidimus: 2009-05-06 - už gyvenimą be paso, 2015-03-27 - už greičio viršijimą (leistiną greitį viršijo 25 km/h), 2015-04-29 - už greičio viršijimą (leistiną greitį viršijo 22 km/h), 2016-04-15 - už naudojimąsi mobiliojo ryšio telefonu be laisvų rankų įrangos, 2016-09-16 - už greičio viršijimą (leistiną greitį viršijo 35 km/h), 2016-11-02 - už greičio viršijimą (leistiną greitį viršijo 31 km/h), 2017-01-18 - už naudojimąsi mobiliojo ryšio telefonu be laisvų rankų įrangos, už tai, kad 2018-04-19, kad vairuodamas transporto priemonę nepasirinko saugaus greičio, nesilaikė saugaus atstumo, neatsižvelgė į važiavimo sąlygas, nepastebėjo priekyje sustojusio automobilio ir į jį atsitrenkė.

Pagal GŠKĮ 17 straipsnio 1 dalies 11 punktą B ir C kategorijų ginklų, jų šaudmenų negali įsigyti ir turėti fizinis asmuo, apie kurį policija turi duomenų, kad jis kelia grėsmę savo ir kitų asmenų gyvybei ar sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui.

Motyvuojamoji dalis

Atsižvelgiant į aptartą pareiškėjo padarytų teisės pažeidimų periodiškumą, vertybes ir teisinius gėrius, į kuriuos jais kėsintasi, darytina išvada, jog pareiškėjas yra linkęs pažeidinėti teisės aktais nustatytas taisykles ir tai liudija jo neatsakingumą, nepagarbą įstatymams bei nusistovėjusiai tvarkai ir moralės normoms. Tokie pareiškėjo neatsakingo elgesio faktai pažeidžia GŠKĮ įtvirtintus rūpestingumo ir atidumo reikalavimus, keliamus ginklo turėtojui, ir tokiu būdu įrodo, jog pareiškėjas kelia grėsmę savo ir kitų asmenų gyvybei ar sveikatai, nuosavybei bei visuomenės saugumui. Prašė skundą atmesti.

Pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

Byloje kilęs ginčas dėl Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos valdybos 2018-12-13 sprendimo Nr. 18-IL-20-03299-e „Dėl atsisakymo išduoti leidimą laikyti (nešiotis) ginklus“ (b.l. 14-15, 36-37) teisėtumo ir pagrįstumo.

Ginklų, ginklų priedėlių ir šaudmenų apyvartą, siekiant užtikrinti žmogaus, visuomenės ir valstybės saugumą, taip pat ginklų, ginklų priedėlių ir šaudmenų klasifikavimo į kategorijas nuostatas, ginklų, ginklų priedėlių ir šaudmenų apyvartos ir apyvartos kontrolės teisinius pagrindus ir subjektų, kurių veikla susijusi su ginklais ir šaudmenimis, teises ir pareigas, taigi ir ginčo teisinius santykius reglamentuoja GŠKĮ bei su jo įgyvendinimu susiję kiti poįstatyminiai teisės aktai.

Teisės aktų nuostatos, numatančios griežtus reikalavimus ginklų apyvartai, visų pirma yra skirtos prevencijai, nes šaunamieji ginklai yra ypatingi ribotos civilinės apyvartos objektai, jų savininkams ir naudotojams keliami specialūs reikalavimai, kurių tikslas užtikrinti visuomenės saugumą, išvengti šaunamojo ginklo patekimo pas asmenims, kurie neturi teisės jais naudotis bei tuo pačiu išvengti paties netinkamo šaunamojo ginklo panaudojimo. Prevenciniai šaunamųjų ginklų apyvartos reikalavimų tikslai suponuoja šaunamojo ginklo savininkų ir naudotojų aukštesnį atsakomybės standartą negu kitais, įprastų neribotos civilinės apyvartos objektų atvejais.

Konstitucinis Teismas, aiškindamas GŠKĮ nuostatas, yra konstatavęs, kad pagal Konstituciją valstybės valdžios ir valdymo institucijos turi pareigą užtikrinti visuomenės saugumą ir viešąją tvarką, saugoti asmenį nuo kėsinimosi į jo gyvybę bei sveikatą, ginti žmogaus teises ir laisves. Ginklai ir šaudmenys gali kelti pavojų ne tik pačiam ginklus ir šaudmenis turinčiam asmeniui, bet ir kitiems visuomenės nariams, viešajai tvarkai, todėl įstatymų leidėjas turi pareigą nustatyti tokias ginklų ir šaudmenų patekimo į civilinę apyvartą, jų laikymo, naudojimo, leidimų įsigyti ginklą išdavimo ir panaikinimo sąlygas bei tvarką, kad būtų sudarytos prielaidos apsaugoti nuo galimos grėsmės tiek patį ginklus ir šaudmenis turintį asmenį, tiek kitus visuomenės narius, užtikrinti viešąją tvarką. Tiek, kiek būtina visuomenės saugumui ir viešajai tvarkai užtikrinti, žmogaus teisėms ir laisvėms ginti, tam tikroms asmenų kategorijoms gali būti nustatytos skirtingos leidimų įsigyti ginklą išdavimo sąlygos (pvz. 2001-04-12 nutarimas, 2013-01-25 nutarimas).

Pagal GŠKĮ 17 straipsnį (2010-11-18 įstatymo Nr. XI-1146 redakcija, įsigaliojusi nuo 2011-03-01) B ir C kategorijų ginklų, jų šaudmenų negali įsigyti ir turėti fizinis asmuo, jei nustatoma bent viena minėtos įstatymo normos 1-11 punktuose nurodyta aplinkybė. Pagal GŠKĮ 17 straipsnio 1 dalies 11 punktą, kuriuo vadovavosi atsakovas, priimdamas ginčijamą sprendimą, B ir C kategorijų ginklų, jų šaudmenų negali įsigyti ir turėti fizinis asmuo, apie kurį policija turi duomenų, kad jis kelia grėsmę kitų asmenų ar savo gyvybei ar sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui. Šiuo atveju policija nurodo atsisakymo išduoti leidimą (panaikinti leidimą) motyvus. Pažymėtina, jog GŠKĮ nepateikia konkrečių kriterijų, kuriais vadovaujantis sprendžiama, ar egzistuoja didelė pasikėsinimo į minėtus teisinis gėrius tikimybė, todėl toks pavojus kiekvienu atveju turi būti nustatomas individualiai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014-12-16 nutartį administracinėje byloje Nr. A624-1319/2014).

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija 2014-06-03 nutartyje administracinėje byloje Nr. A143-974/2014, lingvistiniu bei teleologiniu (įstatymo tikslo) teisės aiškinimo būdais, aiškindama GŠKĮ 17 straipsnio 1 dalies 11 punkto nuostatą, kuria atsakovas vadovavosi ginčo atveju, pažymėjo, kad joje yra kalbama ne apie bet kokius asmenį, pretenduojantį gauti leidimą ginklams, nors ir neigiamai, charakterizuojančius duomenis, o tik apie tokius duomenis, kurie leistų daryti pagrįstą išvadą, kad toks asmuo kelia grėsmę kitų asmenų ar savo gyvybei ar sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui. Tai reiškia, kad šioje teisės normoje nurodyti duomenys apie asmenį turi būti pakankamai akivaizdūs ir informatyvūs tam, kad būtų galima daryti išvadą apie tokio asmens keliamą grėsmę šioje normoje nurodytoms vertybėms. Todėl tokio pobūdžio duomenys apie ginklus įsigyti siekiantį asmenį kiekvienu konkrečiu atveju turi būti įvertinami tam tikru „kokybiniu“ aspektu. Tai taip pat reiškia, kad tokie duomenys neturi prarasti savo aktualumo, vertinant asmens galimą elgesį ir ateityje.

Įvertinus Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką dėl GŠKĮ 17 straipsnio 1 dalies 11 punkto normos aiškinimo, matyti, kad kiekvienas atvejis yra vertinamas individualiai, o pripažinimą, jog asmuo kelią grėsmę kitų asmenų ir savo gyvybei, sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui, iš esmės lemia jo veiksmų iki prašymą išduoti leidimą laikyti (nešiotis) ginklus vertinimas. Atitinkamai, vertinant pareiškėjo charakteristikas ir biografiją, turi būti atsižvelgiama į pareiškėjo veiksmų pobūdį, t. y. į kokius visuomenės gėrius šiomis veikomis buvo kėsintasi ir kokia atsakomybė (baudžiamoji ar administracinė) už tuos veiksmus buvo taikoma, taip pat į sunkumą, pakartotinumą bei tai, kiek laiko yra praėję nuo minėtų veiksmų atlikimo iki prašymo išduoti leidimą laikyti (nešiotis) ginklus pateikimo.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad pareiškėjas pagal Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro ir jo archyvo duomenis, 2011-11-02 Kauno miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pripažintas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 290 straipsnyje (valstybės tarnautojo ar viešojo administravimo funkcijas atliekančio asmens įžeidimas), atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės kaltininkui ir nukentėjusiajam susitaikius. Nuosprendyje teismas konstatavo, kad V. Š. kartu su kitais dviem asmenimis, būdamas neblaivus (2,80 prom.) viešoje vietoje tyčia demonstravo nepagarbą nukentėjusiesiems, necenzūriniais žodžiais išplūdo juos kaip policijos pareigūnus, atliekančius savo tiesiogines pareigas, neklausė pareigūnų teisėtų reikalavimų nutraukti viešosios tvarkos trikdymą, konfliktavo su klubo „Dejavu“ apsaugos darbuotojais. 2014-11-13 Kauno apylinkės teismas nutartimi patvirtino 2014-11-13 Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros prokuroro nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą Nr. 25-1-01443-14, pradėtą V. Š. atžvilgiu pagal BK 284 straipsnio 2 dalį (viešosios tvarkos pažeidimas) ir atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės, susitaikius su nukentėjusiuoju. Nutartyje konstatuota, kad V. Š. viešoje vietoje - VŠĮ Kauno klinikų suaugusiųjų psichiatrijos skyriuje, pašalinių žmonių akivaizdoje, išplūsdamas necenzūriniais žodžiais apsaugos darbuotoją, trikdė visuomenės rimtį ir tvarką.

Nuo 2009 m. iki skundžiamo sprendimo priėmimo V. Š. 8 kartus baustas už administracinius teisės pažeidimus: 2009-05-06 - už gyvenimą be paso, 2015-03-27 - už greičio viršijimą (leistiną greitį viršijo 25 km/h), 2015-04-29 - už greičio viršijimą (leistiną greitį viršijo 22 km/h), 2016-04-15 - už naudojimąsi mobiliojo ryšio telefonu be laisvų rankų įrangos, 2016-09-16 - už greičio viršijimą (leistiną greitį viršijo 35 km/h), 2016-11-02 - už greičio viršijimą (leistiną greitį viršijo 31 km/h), 2017-01-18 - už naudojimąsi mobiliojo ryšio telefonu be laisvų rankų įrangos, už tai, kad 2018-04-19 vairuodamas transporto priemonę, nepasirinko saugaus greičio, nesilaikė saugaus atstumo, neatsižvelgė į važiavimo sąlygas, nepastebėjo priekyje sustojusio automobilio ir į jį atsitrenkė. Dėl šių faktinių aplinkybių ginčo nėra.

Vertinant pirmiau nurodytus duomenis, kaip minėta, yra reikšmingas ir jų atsiradimo laike aspektas. Teismo nuosprendis priimtas 2011 metais, ikiteisminis tyrimas nutrauktas 2014 metais, administraciniai nusižengimai padaryti iki 2018 metų vidurio, todėl teisėjų kolegijos manymu, visi padaryti pažeidimai nėra praradę aktualumo GŠKĮ 17 straipsnio 1 dalies 11 punkto taikymo prasme. Nurodyti duomenys yra akivaizdūs ir informatyvūs bei patvirtina, kad pareiškėjas linkęs nuolat piktybiškai pažeidinėti teisės aktais nustatytas taisykles, teisės aktų pažeidimus vykdo sistemingai, pareiškėjo neatsakingo elgesio faktai, jo padarytų veikų pobūdis leidžia spręsti, kad pareiškėjui teisės aktai nėra vertybė, kuria siekiama užtikrinti visuomenės ir jų narių saugumą. Nėra jokių objektyvių prielaidų pagrįstai išvadai, kad išdavus pareiškėjui leidimą laikyti (nešiotis) ginklus, jis pakeis savo požiūrį ir laikysis teisės aktų reikalavimų, kuriais siekiama užtikrinti visuomenės bei jos narių saugumą. Pareiškėjo skunde ir teismo posėdžio metu nurodyti teiginiai, kad jis turi nuolatinę gyvenamąją vietą, pastovų darbą, pajamas šiuo konkrečiu atveju ginčijamo sprendimo išvadų nepaneigia bei nesudaro pagrindo naikinti atsakovo sprendimą atsisakyti išduoti leidimą laikyti (nešiotis) ginklus.

Teisėjų kolegija, pažymi, kad atsižvelgiant į Administracinių bylų teisenos įstatymo 4 straipsnyje įtvirtintas įstatymų taikymo nuostatas, teisingumo, protingumo ir proporcingumo principai gali (ir turi) būti teismo taikomi tik išimtinėse situacijose, t. y. situacijose, kai faktinės konkrečios administracinės bylos aplinkybės akivaizdžiai patvirtina (parodo), kad formalusis įstatymo taikymas susikirstų su šiuose principuose įtvirtintomis vertybėmis. Kalbant apie nagrinėjamos bylos situaciją, kolegija vertina, jog nagrinėjama situacija nėra išskirtinė ir daro išvadą, kad GŠKĮ 17 straipsnio 1 dalies 11 punkto taikymas pareiškėjo atžvilgiu nesikerta su pirmiau aptartais teisės taikymo principais.

Nagrinėjamos administracinės bylos kontekste teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad teisė turėti ginklą nėra absoliuti, nes tai susiję su žmogaus, visuomenės ir valstybės saugumu, todėl, kaip jau minėta, valstybė kontroliuoja ginklų ir šaudmenų apyvartą, nustato griežtus reikalavimus subjektams, norintiems gauti leidimus nustatytų kategorijos ginklams įsigyti, laikyti, nešioti ir naudoti. Neišdavimas pareiškėjui laikyti (nešiotis) ginklą, nėra laikytinas jo baudimu, kadangi leidimas laikyti (nešiotis) ginklą yra išduodamas tik tiems subjektams, kuriems netaikomi GŠKĮ 17 straipsnyje nustatyti apribojimai.

Kolegijos vertinimu, ginčijamas sprendimas neišduoti leidimo ginklui yra pagrįstas ir proporcingas, nepažeidžia teisingumo, protingumo bei sąžiningumo principų, specialiais norminiais aktais nustatytos asmens ir visuomenės interesų pusiausvyros, sprendime nurodytas faktinis jo pagrindimas pareiškėją apibūdinančių kriterijų požiūriu yra pakankamas tam, kad būtų galima taikyti pareiškėjo atžvilgiu GŠKĮ 17 straipsnio 1 dalies 11 punktą. Institucija taip pat išpildė minėtoje teisės normoje jai numatytą pareigą skundžiamą sprendimą atsisakyti išduoti leidimą laikyti ginklą tinkamai motyvuoti. Prielaidų teigti, jog skundžiamu sprendimu buvo nepagrįstai apribotos pareiškėjo teisės, atsižvelgus į byloje nustatytų aplinkybių visetą, nagrinėjamu atveju taip pat nėra, kitų skundžiamo sprendimo naikinimo pagrindų, t. y. to, kad jį būtų priėmęs nekompetentingas administravimo subjektas ar jo priėmimo metu būtų pažeistos pagrindinės procedūros, nenustatyta, todėl naikinti priimto sprendimo bei įpareigoti atsakovą iš naujo nagrinėti pareiškėjo prašymą - nėra pagrindo, skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsniu,

nusprendžia:

Skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 30 kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.