- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2008-01-28
- Bylos Nr.
- 2A-39-56/2008
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Petras Jaržemskis (pirm.), Dalia Višinskienė, Egidijus Žironas
- Atsakovas
- VĮ „Problematika“
- Ieškovas
- I. V.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų kolegija, susidedanti iš
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo VĮ „Problematika“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus m. 2-o apylinkės teismo 2007 m. spalio 9 d. sprendimo, kuriuo patenkintas ieškovės I. V. ieškinys VĮ „Problematika“ dėl neteisėto atleidimo iš darbo ir išmokų priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovė I. V. ieškiniu atsakovui VĮ „Problematika“ prašė pripažinti jos atleidimą iš darbo VĮ „Problematika“ buhalterės pareigų pagal įsakymą (duomenys neskelbtini) neteisėtu; laikyti ieškovės darbo sutartį su VĮ „Problematika“ nutraukta teismo sprendimu nuo jo įsiteisėjimo dienos; priteisti ieškovei iš atsakovo vidutinį darbo užmokestį už priverstinę pravaikštą nuo 2006 m. gruodžio 29 d. iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos; priteisti iš atsakovo VĮ „Problematika“ penkių mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinę išmoką, negrąžinant ieškovės į darbą, priteisti ieškovei iš atsakovo nepagrįstai grąžintas išlaidas už mokslą 3808,65 Lt bei bylinėjimosi išlaidas.
Ieškovė nurodė, kad ji (duomenys neskelbtini) sudarė darbo sutartį su atsakovu ir daugiau nei dešimt metų dirbo buhalterės pareigose. Atsakovas 2006-12-29 ieškovę atleido iš darbo, nurodydamas, kad atleidžia darbuotojo pareiškimu. Tokie atsakovo veiksmai yra neteisėti. Ieškovė pateikė siūlymą nutraukti darbo sutartį vadovaujantis DK 125 str. nuostatomis. Kadangi įstatymo nustatytais terminais atsakovas nesudarė susitarimo dėl darbo sutarties nutraukimo šalių susitarimu, t. y. ieškovės pasiūlymas nebuvo priimtas, ieškovės siūlymas tartis dėl darbo sutarties nutraukimo neteko galios. Prašymo nutraukti darbo sutartį (savo noru) ieškovė nepateikė, todėl atsakovas negalėjo jos atleisti šiuo pagrindu. Atsakovas negalėjo ieškovės siūlymo tartis dėl darbo sutarties nutraukimo traktuoti kaip jos prašymo nutraukti darbo sutartį, nes šie veiksmai savo pasekmėmis skiriasi iš esmės.
Atsiliepimas
Atsakovas VĮ „Problematika“ atsiliepime į ieškinį prašė jį atmesti, priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad jis, nutraukdamas darbo sutartį su ieškove, įstatymų reikalavimų nepažeidė.
Vilniaus miesto 2-o apylinkės teismo 2007 m. spalio 9 d. sprendimu ieškinys buvo patenkintas: pripažintas neteisėtu I. V. atleidimas iš darbo VĮ „Problematika“ buhalterės pareigų 2006-12-15 įsakymu (duomenys neskelbtini) pagal LR darbo kodekso 127 straipsnio 1 punktą; ieškovės darbo sutartis su VĮ „Problematika“ laikyta nutraukta teismo sprendimu nuo jo įsigaliojimo dienos; ieškovei I. V. iš atsakovo VĮ „Problematika“ priteistas vidutinis darbo užmokestis (vidutinis mėnesinis darbo užmokestis 2730,12 Lt) už priverstinę pravaikštą nuo 2006 m. gruodžio 29 d. iki teismo sprendimo įsigaliojimo dienos; ieškovė I. V. į darbą VĮ „Problematika“ negrąžinta ir jai iš atsakovo VĮ „Problematika“ priteista penkių mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoka - 13650,60 Lt; ieškovei I. V. iš atsakovo VĮ „Problematika“ priteistos ieškovės atsakovui grąžintos išlaidos už mokslą 3808,65 Lt; iš atsakovo ieškovės I. V. naudai priteista 2500 Lt atstovavimo išlaidoms padengti; iš atsakovo valstybei priteista 635,78 Lt žyminio mokesčio ir 8 Lt teismo išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas pažymėjo, kad kai darbuotojas atleistas iš darbo pagal LR Darbo kodekso 127 straipsnio 1 dalį, ginčija atleidimo teisėtumą, pareiga įrodyti, kad darbo sutarties nutraukimas šiuo pagrindu atitiko darbuotojo valią bei įstatymą, tenka darbdaviui (LR CPK 178 str.). Atsakovas nepateikė jokių įrodymų, kad ieškovė išreiškė valią nutraukti darbo sutartį DK 127 str. 1 d. pagrindu.
Teismas atmetė atsakovo motyvą, kad ieškovė, pateikdama prašymą darbo sutartį nutraukti DK 125 str. pagrindu, išreiškė valią darbo sutartį nutraukti darbuotojo pareiškimu. I. V. 2006-12-07 prašyme įmonės direktoriui yra aiškiai suformuluotas jos prašymas nuo 2006-12-29 nutraukti darbo sutartį pagal LR darbo kodekso 125 straipsnį (šalių susitarimu), aptariant įsipareigojimus įmonei ir išeitinės kompensacijos dydį. Teismas nustatė, kad jokio susitarimo dėl darbo sutarties nutraukimo tarp ieškovės ir atsakovo nebuvo pasiekta. Tokia faktinė situacija reiškė ir galėjo būti vertinama tik kaip darbuotojos pasiūlymo atmetimas, tačiau nesudarė pagrindo darbdaviui atleisti ieškovę iš darbo DK 127 straipsnio 1 dalies pagrindu. Aplinkybės, susijusios su atsiskaitymu ir įmonės direktoriaus įsakymo vykdymu, nepašalina darbo santykių nutraukimo neteisėtumo ir tokie ieškovės veiksmai negali būti vertinami konkliudentine valios išraiška. 2007-01-10 ieškovės atstovės I. A. raštas VĮ „Problematika“ direktoriui D. M. patvirtina, kad ieškovė savo atleidimą iš darbo 2006-12-15 įsakymu (duomenys neskelbtini) nurodytu pagrindu vertino kaip neteisėtą iš karto po darbo santykių pasibaigimo 2006-12-29, nes ėmėsi aktyvių veiksmų ginti savo teises (b. l. 25-26). Nagrinėjamos civilinės bylos ir bylos Nr.3K-3-717/2003, kurioje priimta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartimi atsakovas rėmėsi, faktinės aplinkybės yra visiškai skirtingos, todėl nagrinėjamoje byloje nėra pagrindo vadovautis atsakovo nurodoma teisės aiškinimo ir taikymo taisykle.
Žemesnės instancijos teismas
Dėl šių aplinkybių teismas pripažino neteisėtu I. V. atleidimą iš darbo VĮ „Problematika“ buhalterės pareigų 2006-12-15 įsakymu (duomenys neskelbtini)pagal LR darbo kodekso 127 straipsnio 1 punktą (LR DK 297 str.).
Teismas, pripažinęs, kad ieškovė iš darbo buvo atleista neteisėtai, ieškovei priteisė vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo iki teismo sprendimo įsigaliojimo dienos ir penkių mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinę išmoką, esant pagrindui manyti, kad ieškovei gali būti sudarytos nepalankios darbo sąlygos (DK 297 str. 4 d.). VĮ „Problematika“ paskaičiavimu, I. V. vidutinis mėnesinis darbo užmokestis sudaro 2730,12 Lt, vienos dienos 122,53 Lt.
Teismas atmetė atsakovo argumentą, kad priteistina suma už priverstinės pravaikštos laiką turėtų būti sumažinta dėl per ilgo bylos nagrinėjimo teisme, nes bylos nagrinėjimas užsitęsė dėl objektyvių priežasčių.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas konstatavo, kad atsakovas VĮ „Problematika“ be teisėto pagrindo įpareigojo ieškovę I. V. sugrąžinti įmonei 3808,65 Lt išlaidas studijoms. Teismas nustatė, kad 2003-01-28 rašytiniu įsipareigojimu I. V. įsipareigojo VĮ „Problematika“, baigus Vilniaus universitete studijas, dirbti įmonėje ne mažiau kaip 5 metus, o nutraukus darbo sutartį savo noru, sumokėti visas įmonės patirtas studijų išlaidas. Šios nustatytos aplinkybės ir jas pagrindžiantys įrodymai patvirtina, kad teisėto pagrindo reikalauti iš atleidžiamos darbuotojos atlyginti įmonei jos studijoms skirtas išlaidas nebuvo, nes ieškovė, nepriklausomai nuo to koks buvo nurodytas atleidimo pagrindas 2006-12-15 įsakyme (duomenys neskelbtini), iš darbo buvo atleista ne darbuotojo pareiškimu ir ne dėl darbuotojo kaltės. Teismas sutiko su ieškovės motyvais, kad ir tuo atveju, jeigu darbo sutartis būtų pripažinta nutraukta darbuotojo iniciatyva, vadovaujantis DK 127 straipsnio 3 dalimi, iš ieškovės buvo galima pareikalauti darbdavio turėtas išlaidas darbuotojo mokymui tik per paskutinius vienerius darbo metus. Šiuo atveju Lietuvos Respublikos darbo kodekso nuostatos turi viršenybę sutartiniams įsipareigojimams, nes pastarieji blogina darbuotojo padėtį. Nustatyta, kad I. V. Vilniaus universiteto bakalauro diplomas buvo įteiktas 2005-06-21 (b. l. 56), todėl akivaizdu, kad per paskutiniuosius darbo metus darbdavys darbuotojos studijoms negalėjo skirti ir neskyrė jokių lėšų. Dėl šios priežasties teismas iš atsakovo ieškovės naudai priteisė 3808,65 Lt be pagrindo į VĮ „Problematika“ sąskaitą įmokėtą sumą, įvardintą kaip I. V. skola įmonei už studijas.
Teismas iš atsakovo ieškovei priteisė 2500 Lt dydžio išlaidas advokato pagalbai apmokėti (CPK 88, 93 str.), valstybei priteisė žyminį mokestį ir teismo išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 96 str.).
Šalies argumentai
Atsakovas VĮ Problematika apeliaciniu skundu prašo sprendimą panaikinti, priimti naują sprendimą- ieškinį atmesti, priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas.
Nurodė, kad sprendimas yra nepagrįstas ir neteisėtas, dėl to naikintinas, o ieškovės ieškinys atmestinas kaip nepagrįstas.
Teismas nepagrįstai tenkino ieškovės reikalavimą pripažinti atleidimą iš darbo pagal 2006-12-15 įsakymą (duomenys neskelbtini) neteisėtu, nes darbo teisniai santykiai tarp ginčo šalių nutrūko ne minėtu įsakymu, o 1996-11-28 sutarties (duomenys neskelbtini) atitinkamoje grafoje įformintu šalių pasirašytu susitarimu dėl darbo sutarties nutraukimo. Šio įrašo ieškovė neprašo pripažinti negaliojančiu. Ieškovė apie šią esminę aplinkybę ieškinyje nutylėjo, darbo sutarties, kuria buvo įformintas darbo teisinių santykių nutraukimas, teismui nepateikė. Priešingai, ieškovė neteisingai nurodydama faktines bylos aplinkybes, teismui pateikė faktiškai negaliojančios 1995 03 21 nepatvirtintos sutarties kopiją, nors 1996 11 28 sutarties (duomenys neskelbtini)egzempliorių turėjo 2006 12 29. Teismas nevertino atsakovo argumentų dėl 2006 12 15 įsakymo (duomenys neskelbtini)reikšmės ir taip pažeidė CPK 270 str. 4 d. 3 p.
Teismas nepagrįstai atmetė atsakovo argumentus dėl konkliudentinių ieškovės veiksmų, nurodydamas, kad jie nepašalina darbo santykių nutraukimo neteisėtumo.
Sprendžiant apie šalies tikrąją valią reikia atsižvelgti ir į šalies elgesį po jos apsisprendimo nutraukti sutartį. Ieškovė pati pripažino, kad jos noras nutraukti darbo teisinius santykius ir jos pareiškimas atleisti iš darbo buvo savanoriškas. Darbo sutarties DK 125 str. pagrindu atsakovas nutraukti nesutiko, tačiau nenutraukti darbo sutarties DK 127 str. 1 d. pagrindu atsisakyti negalėjo. Ieškovė nesinaudojo DK 127 str. 4 d. jai suteikta teise atšaukti pareiškimą dėl atleidimo iš darbo, su atsakovu pasirašė darbo sutarties nutraukimo DK 127 str. 1 d. pagrindu nuo 2006 12 29 sutartį ir po darbo sutarties nutraukimo darbą įmonėje nutraukė. Ieškovė po pokalbio su atsakovo direktoriumi dėl darbo sutarties nutraukimo ir sekančią dieną po jo rezoliucijos (2006 12 12) ant ieškovės prašymo nutraukti darbo sutartį, 2006 12 13 pateikė prašymą dėl jos atleidimo iš Darbo tarybos nario bei Darbo tarybos sekretorės pareigų nuo 2006 12 29. Ieškovė į įmonės kasą 2006 12 20 sumokėjo 3808,65 Lt, kaip kompensaciją už įmonės mokėtas jos studijas aukštojoje mokykloje. Ieškovė priėmė iš atsakovo jai priklausantį darbo užmokestį ir kompensacijas, priskaičiuotas iki jos paskutinės darbo dienos įmonėje, gavo jai priklausančios darbo sutarties, kuria ginčo šalių parašais patvirtintas jų susitarimas dėl darbo sutarties nutraukimo egzempliorių ir šią aplinkybę savo parašu patvirtino Darbo sutarčių registravimo žurnale. Ieškovė atsisakė atsakovo pasiūlymo sugrįžti į darbą tomis pačiomis sąlygomis, kokios buvo jai nustatytos iki darbo sutarties nutraukimo, teismo taip pat neprašo sugražint ją į ankstesnį darbą, nors tik tokia tvarka ji galėtų ginti savo teises, jeigu jos iš tikrųjų buvo pažeistos (DK 297 str. 3 d.). Minėti ieškovės veiksmai patvirtina, kad ieškovė norėjo ir savo valia nutraukė darbo teisinius santykius su atsakovu DK 127 str. 1 d. pagrindu.
Taigi, teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad atsakovas nepateikė jokių įrodymų apie šalių valios išraišką, nevykdė įrodinėjimo pareigos. Priešingai, būtent ieškovė nepateikė jokių įrodymų savo reikalavimams pagrįsti, tuo pažeisdama CPK 178 str. įtvirtintą šalies pareigą įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus. Teismas, spręsdamas apie ieškovės valią nutraukti darbo teisinius santykius, rėmėsi tik ieškovės pateiktu 2006 12 07 prašymu, o atsakovo pateiktus įrodymus neargumentuotai atmetė tuo pažeisdamas CPK 270 str. 4 d. 3 p. Teismas byloje surinktus įrodymus vertino atsietai vieną nuo kito, tačiau neįvertino įrodymų viseto, tuo pažeisdamas LAT suformuotas bei CPK 185 str. įtvirtintas įrodymų vertinimo taisykles.
Teismas nepagrįstai patenkino ieškovės reikalavimus priteisti vidutinį darbo užmokestį už priverstinę pravaikštą ir penkių vidutinio darbo užmokesčio dydžio išmoką negrąžinant į darbą laikant, kad darbo sutartis nutraukta teismo sprendimu.
Teismas ieškovės reikalavimą priteisti vidutinį darbo užmokestį už priverstinę pravaikštą galėjo patenkinti tik tuo atveju, jeigu ji būtų grąžinta į pirmesnį darbą ir tik tokiu būdu ji gali ginti savo pažeistas teises, jeigu jos iš tikrųjų buvo pažeistos (DK 297 str. 3 d.). Tačiau ieškovė teismo nereikalavo grąžinti jos į pirmesnį darbą, o priešingai – prašė negrąžinti.
Šalies argumentai
Ieškovės teiginius apie blogą darbo klimatą darbovietėje paneigia liudytojų parodymai bei kitos bylos aplinkybės, tačiau teismas į tai neatsižvelgė.
Teisminio nagrinėjimo metu atsakovas siūlė ieškovei grįžti į darbą tomis pačiomis sąlygomis, kokiomis ji dirbo anksčiau, tačiau ieškovė šio pasiūlymo atsisakė. Teismo teiginys, kad ieškovės vietoje jau dirba kitas žmogus ir dėl to ieškovė negalės grįžti į tas pačias pareigas yra nepagrįstas, nes atsakovas pasiūlė tokį taikaus ginčo sprendimo variantą, kurį galės įgyvendinti. Jokių įrodymų apie tai, kad atsakovas yra nepajėgus įvykdyti savo pasiūlymą ieškovė nepateikė, todėl ši teismo išvada yra nepagrįsta, paremta tik ieškovės spėliojimais.
Įstatymas imperatyviai nustato konkrečius terminus, per kuriuos teisme turi būti išnagrinėtos darbo bylos: pasirengimas bylą nagrinėti teisme turi būti baigtas ne vėliau kaip per trisdešimt dienų nuo ieškinio priėmimo dienos (CPK 413 str. 1 d.), o byla turi būti išnagrinėta ne vėliau kaip per trisdešimt dienų nuo dienos, kurią buvo baigta pasirengti bylą nagrinėti teisme (CPK 413 str. 3 d.). Įstatymas nenumato jokių šios taisyklės išimčių, todėl jokių objektyvių sprendime nurodytų priežasčių, pateisinančių įstatymo imperatyviai nustatytų terminų pažeidimą, negali būti.
Atsiliepimas
Teismas nepagrįstai teigė, kad atsakovas nepateikė teismui visų būtinų dokumentų. Atsakovas kartu su savo atsiliepimu teismui pateikė visus įrodymus, kuriais remiasi savo atsiliepime ir grindžia savo atsikirtimus į ieškinį. CPK nenustato darbdavio pareigos kartu su atsiliepimu į ieškinį pateikti konkrečius dokumentus susijusius su darbuotoju.
Teismas, pažeisdamas imperatyvias įstatymo normas, t.y. CPK 413 str. 1 d. ir 3 d., dirbtinai padidino galimos ieškovės priverstinės pravaikštos dydį ir dėl šių procesinių normų pažeidimų byla nebuvo teisingai išspręsta (CPK 329 str. 1 d.). Taip pat teismas pažeidė CK 1.5 str. įtvirtintus teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus, nes dėl teismo padarytų CPK normų pažeidimų (bylos išnagrinėjimo terminų nesilaikymo) padidėjusią kompensaciją už priverstinę pravaikštą privalu mokėti atsakovui, nors dėl nurodytos kompensacijos padidėjimo atsakovo kaltės nėra, o tuo pačiu nėra ir atsakovo materialinės atsakomybės sąlygų, įtvirtintų CK 6. 245 - 6. 249 straipsniuose.
Taigi, teismas nepagrįstai patekino ieškovės reikalavimą priteisti vidutinį darbo užmokestį už priverstinę pravaikštą ir penkių vidutinio darbo užmokesčio dydžio išmoką negrąžinant į darbą laikant, kad darbo sutartis nutraukta teismo sprendimu.
Teismas nepagrįstai patenkino ieškovės reikalavimą priteisti išlaidas už mokslą. Atsakovo 2006 04 13 Kolektyvinės sutarties 100 p., įtvirtinta, kad už įmonės lėšas besimokantys darbuotojai, neatidirbę įmonėje 4 metų po studijų baigimo, privalo padengti įmonės mokymo įstaigai už studijas sumokėtas lėšas. Įstatymas tokius susitarimus leidžia ir priešingai, nei nurodė teismas, kolektyvinėje sutartyje gali būti nustatyta ir kita darbuotojo mokymui, kvalifikacijos kėlimui ir stažuotėms išleistų lėšų kompensavimo tvarka bei terminai, nei 1 metų terminas, nustatytas DK (DK 95 str. 5 d.). Kadangi ieškovė savo iniciatyva nutraukė darbo teisinius santykius su atsakovu ir neišdirbo kolektyvinėje sutartyje bei darbo sutartyje, o taip pat įmonei išduotame įsipareigojime nustatyto termino, ji pagrįstai privalėjo padengti dalį jos mokslui įmonės sumokėtų lėšų.
Atsiliepimas
Ieškovė I. V. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo sprendimą palikti nepakeistą, priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas.
Nurodė, kad apeliaciniame skunde nebuvo pateikti jokie pagrįsti teisiniai argumentai, kurie patvirtintų jo teiginius dėl sprendimo neteisėtumo. Visos apelianto nurodytos aplinkybės ir teisinis jų pagrindimas teismo buvo išsamiai išanalizuotos ir aptartos sprendime, o apeliaciniame skunde jos atkartojamos. Teismas sprendimą priėmė vadovaudamasis įstatymais, teismų praktika, įvertinęs visus byloje esančius įrodymus.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas.
Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų (CPK 320 str. 1 ir 2 dalys).
Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi apeliacinio skundo argumentus, kuriais prašoma panaikinti Vilniaus m. 2-o apylinkės teismo 2007 m. spalio 09 d. sprendimą, priimti naują sprendimą ir ieškinį atmesti, išnagrinėjusi bei įvertinusi (CPK 183, 185 str. str.) byloje esančius rašytinius įrodymus, sprendžia, kad pirmos instancijos teismo 2007-10-08 sprendimas iš esmės atitinka faktines bylos aplinkybes, yra teisėtas ir pagrįstas (CPK 263 str.), o apeliacinis skundas atmestinas sekančiais argumentais.
Ginčo šalis siejo darbo teisiniai santykiai, todėl šiuos santykius reguliuojančios LR Darbo kodekso normos privalomos abiems šalims.
Iš bylos medžiagos matyti, kad ieškovė nutarė nutraukti su atsakovu darbo sutartį (duomenys neskelbtini), sudarytą 1996-06-03, savo pageidavimą išreikšdama atsakovui 2006-12-07 adresuotame pareiškime. DK 125, 127 str. str., kurie nustato darbo sutarties nutraukimo tvarką tiek šalių susitarimu, tiek ir darbuotojo pareiškimu, įsakmiai nurodo, kad darbuotojas, ketindamas nutraukti darbo teisinius santykius, apie tai privalo raštiškai pranešti darbdaviui.
DK 125 str., kurio pagrindu ieškovė kreipėsi į atsakovą, savaime nesudaro tiesioginio pagrindo atleisti darbuotoją iš jo užimamų pareigų.
Šis straipsnis suteikia darbuotojui teisę siūlyti darbdaviui sąlygas, kuriomis jis pageidautų būti atleidžiamas iš darbo.
Taigi ieškovė 2006-12-07 pareiškimu, pranešdama atsakovui savo ketinimą nutraukti darbo sutartį, siūlė atsakovui tartis dėl atleidimo sąlygų. Byloje įrodymų, kad būtų pasiektas raštiškas šalių susitarimas dėl darbo sutarties nutraukimo nėra, iš ieškovės bei atsakovo atstovo D. M. paaiškinimų teismui matyti, kad atsakovas nesutiko su ieškovės iškeltomis darbo sutarties nutraukimo sąlygomis, todėl laikytina, kad pasiūlymas nutraukti darbo sutartį šalių susitarimu yra atmestas (DK 125 str. 2 d.).
Iš VĮ „Problematika“ 2006-12-15 įsakymo (duomenys neskelbtini)seka, kad ieškovė I. V. atleista iš užimamų buhalterės pareigų pagal 2006-12-13 prašymą dėl darbo sutarties nutraukimo.
Šalies argumentai
Į bylą pateiktas VĮ „Problematika“ Darbo tarybos posėdžio, įvykusio 2006-12-27 protokolas Nr.56 (b.l. 93) įrodo (CPK 178 str.), kad I. V., ėjusi VĮ „Problematika“ Darbo tarybos sekretorės pareigas, 2006-12-13 pareiškimu prašė Darbo tarybą atleisti jį iš minėtos tarybos sekretorės pareigų ir jos prašymas buvo patenkintas.
Taigi ieškovė, atsisakydama visuomeninių pareigų atlikimo 2006-12-13 pareiškimu, nesikreipė į darbdavį LR DK 127 str. 1 d. tvarka dėl jos atleidimo iš valstybės įmonės „Problematika“ direktorės pareigų, todėl atsakovas neturėjo teisinio pagrindo remtis I. V. 2006-12-13 pareiškimu, priimdamas 2006-12-15 įsakymą (duomenys neskelbtini) ir atleisdamas ieškovę iš darbo pagal DK 127 str. 1 d.
Dėl ieškovės ir atsakovo atstovo D. M. derybų aiškinimo ir vertinimo.
Sutinkamai su CPK 177 str. 2 d. šalių ir trečiųjų asmenų (tiesiogiai ar per atstovus) paaiškinimai, yra laikytini įrodymais, kuriuos teismas privalo ištirti bei įvertinti (CPK 183, 185 str. str.).
2007-09-25 – 2007-10-09 teismo posėdžio protokolas (b.l. 118) rodo, kad ginčo šalys derybas, įvykusias tarp ieškovės ir įmonės vadovo D. M., nurodo skirtingai, tačiau tai patvirtina, jog ginčo šalys susitarimo, tenkinančio abi šalis, nepasiekė, todėl teisėjų kolegija kritiškai vertina apeliacinio skundo argumentą, jog įmonės vadovas iš ieškovės elgesio galėjo spręsti apie ieškovės ketinimą nutraukti darbo teisinius santykius pagal DK 127 str. 1 d.
Sutinkamai su DK 14 str. darbdavys nuo jo įsteigimo momento įgyja darbo teises ir prisiima darbo pareigas, taip pat jas įgyvendina per savo organus (administraciją). Vadinasi, atsakovas privalėjo ne tik sudaryti darbo sutartį su ieškove (DK 99 str.), bet ir ją nutraukti (DK 124 str.) įstatymo numatytais pagrindais ir tvarka.
Teisėjų kolegija atmeta apelianto teiginį, jog ieškovė nenuginčijo 1999-11-28 darbo sutartyje Nr.288 padarytą įrašą, jog ieškovė atleista pagal DK 127 str. 1 p. ir šiuo įrašu darbo sutartyje yra išreikšta ieškovės valia būti atleistai iš darbo pagal LR DK 127 str. 1 d.
Teisėjų kolegija, įvertinusi minėtą įrašą darbo sutartyje (duomenys neskelbtini), sprendžia, kad toks įrašas konstatuoja įvykusį faktą, jog ieškovė I. V. atleista iš darbo VĮ „Problematika“ 2006-12-15 įsakymo (duomenys neskelbtini)pagrindu, nes darbo sutartyje padarytas įrašas apie ieškovės atleidimą padarytas vėliau, po jos atleidimo iš darbo.
Esant nurodytoms aplinkybėms teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmos instancijos teismas teisingai sprendė, kad ieškovę iš darbo atsakovas atleido pažeisdamas įstatymu nustatytą tvarką, tuo pažeisdamas ieškovės teises ir garantijas, kurias numato Darbo kodeksas, todėl pagrįstai šias pažeistas teises gynė patenkindamas ieškinį.
Teisėjų kolegija atmeta apelianto argumentus, jog pirmos instancijos teismas be teisinio pagrindo priteisė ieškovei jos grąžintas atsakovui 3808,65 Lt lėšas, išleistas ieškovės kvalifikacijai kelti.
Kolektyvinės sutarties Nr.S-21 (b.l. 44) 100 p. nustatė, kad darbuotojai, įmonės lėšomis besimokantys mokymo įstaigose, kurias baigę įgyja aukštesnįjį arba aukštąjį išsilavinimą ir (arba) kvalifikaciją, įsipareigoja dirbti įmonėje keturis metus po mokymo įstaigos. Nutraukus studijas, taip pat nutraukus darbo sutartį darbuotojo pareiškimu ar LR DK 136 str. nurodytais pagrindais, kai yra darbuotojo kaltė, bei anksčiau nei 4 metai po studijų baigimo, darbuotojas, darbdaviui reikalaujant privalo atlyginti įmonei sumokėtas už studijas lėšas, už kurias darbuotojas neatidirbo įmonėje sulygto laiko.
DK 127 str. 3 d. numato tokią darbuotojo prievolę, kuri yra nustatyta kolektyvine sutartimi ir atsiranda esant konkrečioms aplinkybėms.
Bylos medžiaga įrodyta (CPK 178 str.), jog ieškovė I. V. iš darbo atleista pagal DK 127 str. 1 d. neteisėtai, taigi pirmos instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad šiuo atveju ieškovei neatsirado prievolė grąžinti atsakovui 3808,65 Lt patirtas išlaidas, susijusias su ieškovės mokymu.
Motyvuojamoji dalis
Kolegija sprendžia, jog tuo atveju, jeigu atsakovas mano patyręs nuostolius dėl ieškovės mokymo, tai atsakovas turi teisę reikalauti nuostolių atlyginimo įstatymo nustatyta tvarka.
Nurodytais argumentais atsakovo VĮ „Problematika“ apeliacinis skundas atmestinas.
CPK 98 str. pagrindu iš atsakovo ieškovės naudai priteistinos 1000 Lt išlaidos už advokatės pagalbą apeliacinės instancijos teisme.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 str. 1 d. 1 p., kolegija
nutarė:
Vilniaus m. 2-o apylinkės teismo 2007 m. spalio 9 d. sprendimą palikti nepakeistą, o atsakovo VĮ „Problematika“ apeliacinį skundą atmesti.
Priteisti iš VĮ „Problematika“, į.k. 120721845, I. V., a.k. (duomenys neskelbtini) naudai 1000 Lt išlaidų advokato pagalbai atlyginti.