Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimas

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas), Laimės Baltrūnaitės ir Arūno Sutkevičiaus (pranešėjas),

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo S. R. skundą atsakovui Lietuvos Respublikos vyriausiajai rinkimų komisijai, tretiesiems suinteresuotiems asmenims Darbo partijai, Lietuvos socialdemokratų partijai, Lietuvos valstiečių liaudininkų sąjungai, partijai Tvarka ir teisingumas, Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai, L. K., R. V., D. J., I. M., V. M., L. N., G. Š., A. T., L. M., J. S., S. S., A. Š., D. Š., A. Š., K. B., S. B., I. B., J. Č., J. Ž., S. K., R. G., D. S., A. V., D. V., P. A., V. D., R. N., dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Pareiškėjas S. R. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą, prašydamas: 1) panaikinti Vyriausiosios rinkimų komisijos 2011 m. kovo 4 d. sprendimą Nr. Sp.-206 „Dėl Mažeikių rajono savivaldybės tarybos rinkimų galutinių rezultatų patvirtinimo“; 2) įpareigoti atsakovą Vyriausiąją rinkimų komisiją paskirstyti Mažeikių rajono savivaldybės tarybos narių vietas tarp kandidatų, registruotų kaip patys save išsikėlę ir dalyvavę koaliciniuose (koalicijų) sąrašuose.

II.

Teismo posėdyje pareiškėjai pateikė prašymą kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą, kad būtų nustatyta, ar Lietuvos Respublikos savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo (patvirtinto Lietuvos Respublikos savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo pakeitimo įstatymu Nr. XI-968) (toliau – ir Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymas, Įstatymas) 34 straipsnis, 35 straipsnis, 55 straipsnio 2 dalies 2 punktas, 83 straipsnis pagal priėmimo procedūrą neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 69 straipsnio 1 daliai, konstituciniam teisinės valstybės principui; ar Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo 55 straipsnio 2 dalies 2 punktas, ta apimtimi, kai pavieniai asmenys varžosi su kandidatų sąrašais, neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 119 straipsnio 2 dalyje įtvirtintam lygios rinkimų teisės principui; ar Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo 34 straipsnis 3 dalis, ta apimtimi, kai iš asmenų, norinčių išsikelti kandidatais, reikalaujama rinkti juos remiančius vietos gyventojų parašus, tuo tarpu kandidatams, kuriuos kelia viešieji juridiniai asmenys – politinės partijos, nereikia rinkti juos palaikančių vietos gyventojų parašų, neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 33 straipsnio 1 dalyje ir 119 straipsnio 2 dalyje įtvirtintam lygios rinkimų teisės principui bei 1 straipsnyje nustatytai demokratinės valstybės santvarkai ir atviros visuomenės principui; ar Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo 83 straipsnio 2 dalis, ta apimtimi, kai nustatomas už kandidatų sąrašą balsavusių tam tikras procentinis barjeras ar konkretus balsų skaičius, neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 33 straipsnio 1 dalyje ir 119 straipsnio 2 dalyje įtvirtintam lygios rinkimų teisės principui bei 1 straipsnyje nustatytai demokratinės valstybės santvarkai ir atviros visuomenės principui; ar Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo 34 straipsnio 1 dalis, ta apimtimi, kai viešiesiems juridiniams asmenims – politinėms partijoms, suteikiama teisė kelti kandidatus, neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 33 straipsnio 1 dalyje ir 119 straipsnio 2 dalyje įtvirtintai išskirtinai tik administracinio vieneto nuolatinių gyventojų rinkimų teisei bei 1 straipsnyje nustatytai demokratinės valstybės santvarkai ir atviros visuomenės principui; ar Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo 34 ir 35 straipsniai, ta apimtimi, kai iš politinių partijų, kurios kelia kandidatus, nereikalaujama, kad organizacijos nariai būtų teritorinio administracinio vieneto gyventojai, neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 119 straipsnio 2 dalyje įtvirtintam išskirtinai tik administracinio vieneto nuolatinių gyventojų rinkimų teisei bei 1 straipsnyje nustatytai demokratinės valstybės santvarkai ir atviros visuomenės principui.

III.

IV.

V.

VI.

Lietuvos Respublikos savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo 34 straipsnis tiek, kiek, įstatymų leidėjui pasirinkus vien proporcinę savivaldybių tarybų rinkimų sistemą, jame nustatyta, kad pavieniai asmenys, neįrašyti į kandidatų sąrašus, daugiamandatėje rinkimų apygardoje gali išsikelti kandidatais į savivaldybės tarybos narius, taip pat tiek, kiek jame nenustatyta, kad Lietuvos Respublikos teritorijos administracinių vienetų nuolatiniai gyventojai gali būti keliami kandidatais į atitinkamų savivaldybių tarybas būdami įrašyti ir į ne politinių partijų sudaromus kandidatų į savivaldybių tarybų narius sąrašus, prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 119 straipsnio 2 daliai.Lietuvos Respublikos savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo 83 straipsnio 2 dalis tiek, kiek, įstatymų leidėjui pasirinkus vien proporcinę savivaldybių tarybų rinkimų sistemą ir nustačius, kad pavieniai asmenys, neįrašyti į kandidatų sąrašus, daugiamandatėje rinkimų apygardoje gali išsikelti kandidatais į savivaldybių tarybų narius ir jungtis į išsikėlusių kandidatų jungtinį sąrašą, taip pat nustačius, kad politinės partijos kandidatų sąrašas gali gauti savivaldybės tarybos narių mandatų (dalyvauja skirstant mandatus) tik tuo atveju, jeigu už jį balsavo ne mažiau kaip 4 procentai rinkimuose dalyvavusių rinkėjų, joje nustatyta, kad išsikėlusių kandidatų jungtinis sąrašas gali gauti savivaldybės tarybos narių mandatų (dalyvauja skirstant mandatus) tik tuo atveju, jeigu už jį balsavo ne mažiau kaip 6 procentai rinkimuose dalyvavusių rinkėjų, prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 119 straipsnio 2 daliai.Lietuvos Respublikos savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo 83 straipsnio 3, 4, 5 dalys tiek, kiek, įstatymų leidėjui pasirinkus vien proporcinę savivaldybių tarybų rinkimų sistemą ir nustačius, kad pavieniai asmenys, neįrašyti į kandidatų sąrašus, daugiamandatėje rinkimų apygardoje gali išsikelti kandidatais į savivaldybės tarybos narius ir joje varžytis su kandidatų sąrašais, jose nustatyta, kad kandidatų sąrašams, dalyvaujantiems skirstant mandatus, mandatai dalijami pagal mandatų skirstymo kvotą, apskaičiuojamą pagal rinkėjų balsus, paduotus ne tik už šiuos kandidatų sąrašus, bet ir už visus išsikėlusius kandidatus, prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 119 straipsnio 2 daliai.Lietuvos Respublikos politinių partijų ir politinių kampanijų finansavimo bei finansavimo kontrolės įstatymo (2010 m. gegužės 18 d. redakcija; Žin., 2010, Nr. 63-3091) 3 straipsnio 2 dalis tiek, kiek, įstatymų leidėjui pasirinkus vien proporcinę savivaldybių tarybų rinkimų sistemą, joje nenustatyta, kad savarankiškais politinės kampanijos dalyviais gali būti ne tik politinės partijos, bet ir kiti įstatymų leidėjo nustatytus reikalavimus atitinkantys kolektyviniai subjektai, kurių nariais gali būti Lietuvos Respublikos teritorijos administracinių vienetų nuolatiniai gyventojai, prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 119 straipsnio 2 daliai.

VII.

Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui 2011 m. gegužės 18 d. nutartimi atnaujinus bylos nagrinėjimą pagal pareiškėjo S. R. skundą, pareiškėjas 2011 m. gegužės 25 d. pateikė papildomą paaiškinimą, kuriame nurodo, jog palaiko savo skundo reikalavimus. Taip pat pažymi, jog, atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2011 m. gegužės 11 d. nutarimą, skundžiamas atsakovo sprendimas laikytinas neteisėtu.

Vyriausioji rinkimų komisija 2011 m. gegužės 26 d. pateiktame papildomame paaiškinime nurodo, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas nenustatė, jog Savivaldybių tarybų rinkimų įstatyme įtvirtintas rinkimų slenksčio nustatymo būdas pats savaime prieštarauja Konstitucijai. Pažymi, kad Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo 87 straipsnis nustato savarankiškus savivaldybės tarybos nario įgaliojimų nutrūkimo pagrindus, kurie niekaip nėra susiję su rinkimų rezultatų ginčijimu ir galimu teismo sprendimu tokiame ginče. Konstitucinio Teismo nutarimo priėmimas nagrinėjamoje situacijoje vertintinas kaip nenumatytas neordinarinis įvykis, galintis turėti teisinės reikšmės įvykusių rinkimų rezultatams tik iki pirmojo naujai išrinktos savivaldybės tarybos posėdžio, t. y. iki Vyriausiosios rinkimų komisijos sprendimo paskelbti galutinius rinkimų rezultatus įvykdymo. Teigia, kad dėl tokio Vyriausiosios rinkimų komisijos sprendimo mandatus gavusiems kandidatams prisiekus ir įgavus tarybos nario įgaliojimus, pasikeičia jų statusas, t. y. nelieka skundą padavusio ginčo subjekto. Pažymi, kad pareiškėjo skundas negali būti tenkinamas ir šiais motyvais:

Ginčijamas Vyriausiosios rinkimų komisijos sprendimas priimtas pagal tuo metu galiojusias teisės normas, todėl negali būti pripažintas neteisėtu.Kadangi atsakovo veiksmai buvo teisėti, nėra prasmės kalbėti apie pažeistas pareiškėjų teises, o jų skundo patenkinimas būtų galimas tik atimant mandatus iš kitų rinkimuose dalyvavusių partijų ar kandidatų, kurie taip pat neatliko jokių neteisėtų veiksmų.Eliminavus Konstitucijai prieštaraujančias normas ir perskirsčius mandatus pagal išlikusį legitimų įstatymų turinį, susidarytų situacija, kai savivaldybių tarybų rinkimai visoje šalyje būtų įvykę pagal vienokias taisykles, o 4-iose savivaldybėse, kuriose kilo ginčai dėl mandatų paskirstymo, nedidelei daliai rinkimų proceso būtų pritaikytos kitokios taisyklės, kas neatitiktų lygiateisiškumo principo bei būtų įstatymo taikymas atgaline data.Iš Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo eliminavus Konstitucijai prieštaraujančias normas, reglamentuojančias mandatų paskirstymą, atsiranda teisės spraga, kurios pagal savo įgaliojimus negali užpildyti nei Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nei įpareigoti tai padaryti Vyriausiąją rinkimų komisiją, kadangi tai yra išimtinė įstatymų leidėjo prerogatyva.Konstitucinis Teismas 2011 m. gegužės 11 d. nutarime pažymėjo, jog nors Savivaldybių tarybų rinkimu įstatymo 34 straipsnis nurodyta apimtimi prieštarauja Konstitucijai, nėra teisinio pagrindo konstatuoti, kad minėtame įstatyme įtvirtinta savivaldybių tarybų rinkimų sistema iš esmės neleidžia demokratiškai sudaryti atstovaujamųjų savivaldos institucijų, įgyvendinti savivaldos teisės, kad tokiu teisiniu reguliavimu yra iš esmės paneigiama konstitucinė vietos savivaldos samprata.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

VIII.

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad pareiškėjas 2011 m. sausio 22 d. Vyriausiosios rinkimų komisijos sprendimu Nr. Sp-92 buvo įregistruotas Mažeikių rajono savivaldybės rinkimų apygardoje Nr. 26 kaip save išsikėlęs kandidatas. Rinkimuose į Mažeikių rajono savivaldybės tarybą pareiškėjas dalyvavo būdamas įrašytas į išsikėlusių kandidatų jungtinį sąrašą – Veikliųjų mažeikiečių koaliciją. Vyriausioji rinkimų komisija 2011 m. kovo 4 d. sprendimu Nr. Sp.-206 patvirtino galutinius rinkimų rezultatus Mažeikių rajono rinkimų apygardoje Nr. 26 pagal šios savivaldybės rinkimų komisijos pateiktą rinkimų rezultatų nustatymo protokolą (I t., b. l. 97).

Kaip matyti iš Vyriausiosios rinkimų komisijos 2011 m. kovo 4 d. sprendimo Nr. Sp.-206 priedo ,,Mažeikių rinkimų apygardos Nr. 26 galutiniai rinkimų rezultatai“, šioje rinkimų apygardoje iš viso balsavo 20 462 rinkėjai, Veikliųjų mažeikiškių koalicija iš jų gavo 1 029 balsus (I t., b. l. 98). Taigi už Veiklių mažeikiškių koaliciją balsavo mažiau kaip 6 procentai rinkimuose dalyvavusių rinkėjų, todėl, remiantis Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo 83 straipsnio 2 dalimi (2010 m. birželio 30 d. įstatymo Nr. XI-968 redakcija), Veikliųjų mažeikiškių koalicija mandatų skirstyme nedalyvavo ir pareiškėjas mandato į Mažeikių rajono savivaldybės tarybą negavo.

Konstitucinis Teismas 2011 m. gegužės 11 d. nutarimu konstatavo, kad Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo (2010 m. birželio 30 d. įstatymo Nr. XI-968 redakcija) 83 straipsnio 2 dalis tiek, kiek, įstatymų leidėjui pasirinkus vien proporcinę savivaldybių tarybų rinkimų sistemą ir nustačius, kad pavieniai asmenys, neįrašyti į kandidatų sąrašus, daugiamandatėje rinkimų apygardoje gali išsikelti kandidatais į savivaldybių tarybų narius ir jungtis į išsikėlusių kandidatų jungtinį sąrašą, taip pat nustačius, kad politinės partijos kandidatų sąrašas gali gauti savivaldybės tarybos narių mandatų (dalyvauja skirstant mandatus) tik tuo atveju, jeigu už jį balsavo ne mažiau kaip 4 procentai rinkimuose dalyvavusių rinkėjų, joje nustatyta, kad išsikėlusių kandidatų jungtinis sąrašas gali gauti savivaldybės tarybos narių mandatų (dalyvauja skirstant mandatus) tik tuo atveju, jeigu už jį balsavo ne mažiau kaip 6 procentai rinkimuose dalyvavusių rinkėjų, prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai.

Konstitucinis Teismas, pagrįsdamas, kodėl minėta nuostata prieštarauja Konstitucijai, pažymėjo, kad „Nustatant rinkimų slenkstį išsikėlusių kandidatų jungtiniai sąrašai, į kuriuos jungiasi išsikėlę asmenys, yra prilyginami partijų jungtiniams kandidatų sąrašams, kuriuos sudaro partijos, sujungdamos savo kandidatų sąrašus, nors minėti pasyviąją rinkimų teisę įgyvendinantys subjektai yra iš esmės skirtingi.

Išsikėlusių kandidatų jungtiniai sąrašai pagal juos sudarančius subjektus yra artimesni vienos partijos sudaromam kandidatų sąrašui, o ne partijų jungtiniam kandidatų sąrašui, kurį sudaro kelios partijos, sujungdamos savo kandidatų sąrašus.“

Nagrinėjamu atveju, kaip minėta, pareiškėjas rinkimuose į savivaldybės tarybą dalyvavo būdamas įrašytas į išsikėlusių kandidatų jungtinį sąrašą, kuris mandatų skirstyme nedalyvavo, nes nesurinko Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo 83 straipsnio 2 dalyje numatytų reikiamų 6 procentų rinkimuose dalyvavusių rinkėjų balsų. Taigi Veikliųjų mažeikiečių koalicija buvo eliminuota iš dalyvavimo mandatų skirstyme, remiantis Lietuvos Respublikos Konstitucijai prieštaraujančiu reguliavimu. Tai sudaro pagrindą teigti, kad nagrinėjamu atveju buvo pažeistos pareiškėjo, kuris minėtos koalicijos kandidatų sąraše buvo įrašytas pirmu numeriu, subjektinės teisės.

Teisėjų kolegija pastebi, kad subjektinių teisių pažeidimai gali būti ginami įvairiais teisių gynimo būdais. Administracinėje teisenoje įprastas administraciniu aktu pažeistų subjektinių teisių pažeidimo gynimo būdas yra skundžiamo administracinio akto panaikinimas (ABTĮ 89 str. 1 d. 2 p.). Tačiau Vyriausiojo administracinio teismo praktika rodo, kad tam tikrais (paprastai išskirtiniais) atvejais pakankamu ir tinkamu asmens teisės gynybos būdu gali būti vien tik paties pažeidimo oficialus pripažinimas (konstatavimas) (žr., pvz., Vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. balandžio 16 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A444-619/2008, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo biuletenis Nr. 4(14), p. 90-109). Apskritai pažeistos teisės gynimo būdo parinkimas ir taikymas konkrečioje situacijoje įstatymu nėra konkrečiai ir imperatyviai sureglamentuotas. Teismui yra paliekama tam tikra laisvė parinkti konkretų teisių gynimo būdą, atsižvelgiant į bylos aplinkybes, pažeistų teisių turinį, kitas teisines vertybes ir gėrius, teisės principus. Tokiu būdu pasireiškia ir yra realizuojama teismo teisė ir pareiga vykdyti materialųjį, o ne formalųjį teisingumą.

Teisėjų kolegija sprendžia, kad vertinant ginčijamo atsakovo 2011 m. kovo 4 d. sprendimo Nr. Sp.-206 „Dėl Mažeikių rajono savivaldybės tarybos rinkimų galutinių rezultatų patvirtinimo“ panaikinimo kaip teisių gynimo būdo taikymo galimybę šioje byloje, būtina atsižvelgti į rinkimų, kaip svarbiausios piliečių dalyvavimo valstybės valdyme formos, specifiką ir jų sukuriamas vertybes.

Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijos 33 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog piliečiai turi teisę dalyvauti valdant savo šalį tiek tiesiogiai, tiek per demokratiškai išrinktus atstovus. Taigi per demokratinius rinkimus išreiškiama tautos valia sudarant valdžios institucijas.

Demokratiniai rinkimų į politines atstovaujamąsias institucijas principai ir sąlygos įtvirtinti Lietuvos Respublikos Konstitucijoje, pagal kurią rinkimai turi būti vykdomi remiantis visuotine, lygia, tiesiogine rinkimų teise, balsavimas privalo būti slaptas; pagal Konstituciją yra galimi tik tokie rinkimai, kai dėl mandato varžomasi laisvai ir sąžiningai, kai rinkėjai turi teisę ir realią galimybę pasirinkti iš kelių kandidatų, kai balsavimo metu jie gali laisvai ir nekontroliuojami pareikšti savo valią. Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo 1 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad Lietuvos Respublikos savivaldybių tarybų nariai renkami ketveriems metams daugiamandatėse rinkimų apygardose, remiantis visuotine ir lygia rinkimų teise, slaptu balsavimu tiesioginiuose rinkimuose pagal proporcinę rinkimų sistemą.

Pažymėtina, kad 2011 m. savivaldybių tarybų rinkimų politinė kampanija prasidėjo 2010 m. lapkričio 3 d. 2011 m. vasario 27 d. vykę savivaldybių tarybų rinkimai yra pasibaigę, galutiniai rinkimų Mažeikių rajono rinkimų apygardoje rezultatai patvirtinti 2011 m. kovo 4 d., Mažeikių rajono savivaldybės tarybos 2011 m. balandžio 14 d. sprendimu Nr. T1-76 išrinktas Mažeikių rajono savivaldybės meras 2011 – 2015 metų Savivaldybės tarybos kadencijai. Taigi naujai išrinkta savivaldybės taryba posėdžiauja ir savo kompetencijos ribose priima teisės aktus. Todėl nagrinėjamu atveju, siekiant teisingai išspręsti kilusį ginčą, negalima neatsižvelgti į teisinio stabilumo ir tikrumo bei protingumo principus. Konstitucinis Teismas ne kartą yra konstatavęs, kad neatsiejami teisinės valstybės principo elementai yra teisėtų lūkesčių apsauga, teisinis tikrumas ir teisinis saugumas. Konstituciniai teisėtų lūkesčių apsaugos, teisinio tikrumo, teisinio saugumo principai suponuoja valstybės pareigą užtikrinti teisinio reguliavimo tikrumą ir stabilumą, apsaugoti asmenų teises, gerbti teisėtus interesus ir teisėtus lūkesčius (Konstitucinio Teismo 2001 m. liepos 12 d., 2002 m. lapkričio 5 d., 2003 m. kovo 4 d., 2003 m. kovo 17 d., 2008 m. gruodžio 24 d. nutarimai, 2010 m. balandžio 20 d. sprendimas).

Teisėjų kolegija mano, kad šiuo atveju prioritetiškai saugotina vertybė turi būti ne pareiškėjo subjektinės teisės, o teisinių santykių stabilumas bei aktyviąja rinkimų teise pasinaudojusių ir pasyviąją rinkimų teisę įgyvendinusių asmenų, gavusių mandatus savivaldybių tarybose, lūkesčiai, kurie galutinai susiformavo Mažeikių rajono savivaldybės tarybai pradėjus savo darbą. Teisėjų kolegijos vertinimu, naikinant įvykusių savivaldybių tarybų rinkimų rezultatus Mažeikių rajono rinkimų apygardoje dėl to, jog minėtos Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo nuostatos pripažintos prieštaraujančiomis Lietuvos Respublikos Konstitucijai, būtų padaryta nepalyginamai didesnė žala teisiniam stabilumui bei rinkėjų, taip pat išrinktųjų ir savo darbą pradėjusių tarybos narių iš esmės galutinai susiformavusiems lūkesčiams, nei kad buvo padaryta žala pareiškėjo subjektinėms teisėms. Pažymėtina, kad vienas pagrindinių teisės, kaip socialinio gyvenimo reguliavimo priemonių, tikslų yra teisingumas, kurio „negalima pasiekti pripažįstant tik vienos grupės ar vieno asmens interesus ir kartu neigiant kitų interesus“ (Konstitucinio Teismo 1995 m. gruodžio 22 d. nutarimas).

Lietuvos Respublikos vyriausiosios rinkimų komisijos įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad vienas iš Vyriausiosios rinkimų komisijos uždavinių yra garantuoti vienodą rinkimų ir Referendumo įstatymų taikymą visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. Iš čia matyti įstatymų leidėjo siekis, kad rinkimai visoje Lietuvos Respublikoje vyktų pagal tas pačias rinkimų įstatyme įtvirtintas taisykles. Nustačius, kad mandatai vienoje – Mažeikių rajono – rinkimų apygardoje turi būti paskirstyti eliminuojant Lietuvos Respublikos Konstitucijai prieštaraujančias Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo normas, rinkimai Mažeikių rajono rinkimų apygardoje būtų įvykę pagal skirtingas taisykles nei kitose Lietuvos Respublikos savivaldybėse, dėl ko kiltų reali grėsmė vietos savivaldos sistemos stabilumui, iškiltų sunkiai arba iš viso neįveikiama rezultatų kitose savivaldybėse ir jose dirbančių savivaldybių tarybų legitimumo teisinė problema, kiltų klausimas dėl visų 2011 m. Lietuvoje įvykusių savivaldybių tarybų rinkimų teisėtumo (mandatų paskirstymo taisyklių, kurias Konstitucijai prieštaraujančiomis pripažino Konstitucinis Teismas, aspektu), kurio teismas, nagrinėdamas tik šią individualią bylą, neturi galimybių ir galių išspręsti.

Kartu atkreiptinas dėmesys į tai, kad nors Konstitucinis Teismas 2011 m. gegužės 11 d. nutarime konstatavo, kad Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo 34 straipsnis, 83 straipsnio 2, 3, 4, 5 dalys nurodyta apimtimi prieštarauja Konstitucijai, tačiau taip pat nurodė, jog nėra teisinio pagrindo konstatuoti, kad Savivaldybių tarybų rinkimų įstatyme įtvirtinta savivaldybių tarybų rinkimų sistema iš esmės neleidžia demokratiškai sudaryti atstovaujamųjų savivaldos institucijų, įgyvendinti savivaldos teisės, kad tokiu teisiniu reguliavimu yra iš esmės paneigiama konstitucinė vietos savivaldos samprata.

2007 m. vasario 9 d. Konstitucinis Teismas nutarime taip pat pabrėžė, kad jei „savivaldybių tarybų rinkimai <...> būtų atšaukiami, atidedami ar kitaip stabdomi vien dėl to, kad šiuo Konstitucinio Teismo nutarimu Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo 34 straipsnio (2006 m. gruodžio 21 d. redakcija) 1 dalis pripažinta prieštaraujančia (atitinkama apimtimi) Konstitucijai, neabejotinai būtų padaryta nepalyginamai didesnė žala rinkėjų lūkesčiams, taip pat ne tik vietos savivaldos, bet ir visos viešosios valdžios sistemos stabilumui, negu tai, kad šie savivaldybių tarybų rinkimai vyks teritorinių bendruomenių nariams – Lietuvos Respublikos teritorijos administracinių vienetų nuolatiniams gyventojams negalint būti renkamais į atitinkamų savivaldybių tarybas ir būnant įrašytais į kurį nors ne politinės partijos sąrašą kaip kandidatai į savivaldybių tarybų narius“. Taigi iš šio Konstitucinio Teismo nutarimo matyti, jog rinkėjų lūkesčiai, vietos savivaldos ir visos viešosios valdžios sistemos stabilumas gali būti užtikrinami nepaisant to, jog savivaldybių tarybų rinkimai vyksta arba jau įvyko pagal Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo nustatytą tvarką, kuri tam tikra apimtimi prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai.

Atsižvelgiant į pirmiau nurodytas aplinkybes bei į tai, kad pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 107 straipsnį Konstitucinio Teismo sprendimų galia dėl teisės aktų atitikties Konstitucijai yra nukreipiama į ateitį (Konstitucinio Teismo 2003 m. gegužės 13 d. sprendimas), o 2011 m. vasario 27 d. savivaldybių tarybų rinkimai vyko ir mandatai buvo paskirstyti pagal tuo metu galiojusių teisės aktų reikalavimus, spręstina, jog nėra pagrindo daryti išvadą, kad savivaldybių tarybų rinkimai Mažeikių rajono rinkimų apygardoje neleido demokratiškai sudaryti savivaldybės tarybos ir tinkamai įgyvendinti savivaldos teises.

Pažymėtina, kad Konstituciniam Teismui 2011 m. gegužės 11 d. sprendimu pripažinus, kad Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo 83 straipsnio 2 dalis ta apimtimi, kuria nustatyta, kad išsikėlusių kandidatų jungtinis sąrašas gali gauti savivaldybės tarybos narių mandatų (dalyvauja skirstant mandatus) tik tuo atveju, jeigu už jį balsavo ne mažiau kaip 6 procentai rinkimuose dalyvavusių rinkėjų, prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai, ši teisės norma negali būti taikoma ir todėl susidaro teisės spraga. Konstitucinis Teismas 1998 m. rugsėjo 24 d. nutarime nurodė, kad spragų įstatymuose pašalinimas yra įstatymų leidėjo prerogatyva. Nagrinėjamu atveju mandatai negali būti paskirstyti iš naujo pagal iš anksto įstatymų leidėjo neskelbtas taisykles, sukurtas nors tik individualiam atvejui, tačiau jau po įvykusių rinkimų ir jų galutinių rezultatų paskelbimo. Priešingu atveju būtų ne tik pažeisti balsavusių žmonių lūkesčiai, taip pat rinkimuose dalyvavusių kitų kandidatų teisės ir teisėti interesai, bet ir sudarytos sąlygos atsirasti teisinių santykių subjektų teisiniam netikrumui.

Šios išvados iš esmės atitinka ir Konstitucinio Teismo formuojamą praktiką savivaldybių tarybų rinkimų srityje – „atitinkamas Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo pataisas <...> gali padaryti tik įstatymų leidėjas; joks kitas teisėkūros ar teisės taikymo subjektas to padaryti negali, nes turi būti koreguojamas ne individualaus, bet bendrojo teisinio santykio – vieno iš visai valstybei nustatytos savivaldybių tarybų rinkimų sistemos elementų – teisinis reguliavimas“ (Konstitucinio Teismo 2007 m. vasario 9 d. nutarimas).

Įvertinus pirmiau išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, kad nustatytas pareiškėjo subjektinių teisių pažeidimas negali lemti atsakovo Vyriausiosios rinkimų komisijos 2011 m. kovo 4 d. sprendimo Nr. Sp.-206, kuriuo buvo patvirtinti galutiniai Mažeikių rajono savivaldybės tarybos rinkimų rezultatai, panaikinimo. Kiti pareiškėjo nurodyti argumentai, susiję su bendro pobūdžio savivaldybių tarybų rinkimų teisės normomis, o ne su pareiškėjo subjektinių teisių pažeidimu, taip pat nesudaro pagrindo tenkinti pareiškėjo skundą. Be to, Konstitucinis Teismas 2010 m. lapkričio 9 d. nutarime nurodė, kad „politinės partijos yra tokie susivienijimai, kurių steigimosi tikslai, paskirtis ir veikla yra neatsiejami nuo politinės valdžios siekio (Konstitucinio Teismo 2005 m. vasario 10 d. sprendimas). Politinės partijos šį savo siekį įgyvendina inter alia dalyvaudamos rinkimuose į politines atstovaujamąsias institucijas. Todėl pagal Konstituciją negalima nustatyti tokio teisinio reguliavimo, kuris užkirstų kelią politinėms partijoms arba jų iškeltiems bei remiamiems kandidatams dalyvauti politinių atstovaujamųjų institucijų rinkimuose“.

Kitų pagrindų kreiptis į Konstitucinį Teismą dėl Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo nuostatų konstitucingumo ar tenkinti pareiškėjo skundą taip pat nenustatyta, todėl pareiškėjo skundas atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 121 straipsniu, teisėjų kolegija

nusprendžia:

Pareiškėjo S. R. skundą atmesti.

Sprendimas neskundžiamas.