- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-05-03
- Bylos Nr.
- e2S-339-278/2017
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Birutė Valiulienė
- Ieškovas
- A. M., E. M.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, A. S.
Pirmosios instancijos teismo Civilinė byla Nr. e2S-339-278/2017 Teisėjas Gintaras Seikalis Teisminio proceso Nr. 2-68-3-45182-2016-8
2017 m. gegužės 3 d.
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Birutė Valiulienė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų A. M. ir E. M. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. sausio 27 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-4439-294/2017 pagal ieškovų A. M. ir E. M. ieškinį atsakovams Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, A. S., uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „BNS“ dėl tikrovės neatitinkančios informacijos paneigimo ir neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovai A. M. ir E. M. prašė teismo įpareigoti atsakovus A. S. ir UAB „BNS“ paneigti tikrovės neatitinkančią informaciją ir priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės neturtinės žalos atlyginimą.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
2. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. sausio 27 d. nutartimi ieškovų A. M. ir E. M. patikslintą ieškinį (bei ieškovo A. M. anksčiau teiktus ieškinį ir patikslintus ieškinius) atsakovams Lietuvos valstybei, atstovaujamai Teisingumo ministerijos, A. S. ir UAB „BNS“ dėl tikrovės neatitinkančios informacijos paneigimo ir neturtinės žalos atlyginimo priteisimo laikė nepaduotu ir grąžino jį padavusiam asmeniui.
3. Teismas konstatavo, jog 2017-01-12 nutartimi nustačius A. M. terminą pašalinti ieškinio trūkumus, gautas ieškinio patikslinimas, tačiau ieškinyje pašalinta tik dalis teismo nutartyje nurodytų trūkumų, ieškovu į bylą įtrauktas E. M., o reikalavimo dėl tikrovės neatitinkančios informacijos paneigimo, kuris teismo nutartyse nurodytas ieškovui ne kartą, nepatikslintas, trečiame procesiniame dokumente atsakovu įtraukta teisėja, nors nutartyse aiškiai išaiškintas toks reikalavimo reiškimo negalimumas.
III. Atskirojo skundo teisiniai argumentai
4. Atskiruoju skundu ieškovai A. M. ir E. M. prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017-01-27 nutartį ir perduoti ieškinio priėmimo klausimą spręsti iš naujo. Atskirąjį skundą prašo nagrinėti žodinio proceso tvarka.
5. Nurodo, kad teismo nutartis yra aiškiai neteisėta, sudaro akivaizdžią piktnaudžiavimo tarnyba veiką bei grubiai pažeidžia Europos žmogaus teisių konvencijoje numatytas žmogaus teises. Teigia, jog suteiktą tikrovės neatitinkančią informaciją gali paneigti tik informacijos šaltinis ir žiniasklaidos priemonė, t. y. atsakovė A. S. ir UAB „BNS“.
6. Teigia, jog byloje yra gautas atsakovo LR Teisingumo ministerijos atsiliepimas į ieškinį, todėl laikyti ieškinį nepaduotu teismui nebuvo pagrindo.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Atskirasis skundas tenkintinas.
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
7. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str., 338 str.).
8. Apeliantai atskirąjį skundą prašo nagrinėti žodinio proceso tvarka. CPK 336 straipsnio nuostatos nustato, jog apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog nagrinėjamu atveju atskirajam skundui išnagrinėti pakanka byloje esančių duomenų, todėl skirti bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka nėra pagrindo.
9. Byloje sprendžiamas pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria ieškovų A. M. ir E. M. patikslintas ieškinys (bei anksčiau A. M. pateiktas ieškinys ir patikslinti ieškiniai) laikytas nepaduotu ir grąžintas jį padavusiam asmeniui.
10. Iš bylos duomenų matyti, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017-01-12 nutartimi ieškovui A. M. buvo nustatytas terminas iki 2017-01-20 pašalinti ieškinio trūkumus - pašalinti teisėją iš bylos šalių, patikslinti reikalavimą ir pateikti teismui galutinai suformuotą ieškinį. Skundžiama 2017-01-27 nutartimi teismas konstatavo, jog ieškovas tik iš dalies pašalino nutartimi nustatytus trūkumus.
11. Bylos duomenimis nustatyta, kad patikslintu 2017-01-20 ieškiniu ieškovai A. M. ir E. M. prašė teismą pripažinti UAB „BNS“ 2016 m. rugsėjo mėnesį parengtus informacinius pranešimus neatitinkančiais tikrovės bei įpareigoti A. S. ir UAB „BNS“ tiek pat kartų kiek buvo platinama informacija išplatinti ieškovų nurodomą pranešimą bei dėl neteisėtų A. S. veiksmų pažeidus jų garbę ir orumą, priteisti iš Lietuvos valstybės jų naudai po 2 500 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Atsakovais ieškovai nurodė Lietuvos valstybę, atstovaujamą Teisingumo ministerijos, UAB „BNS“, A. S.. Iš bylos duomenų matyti, jog atsakove į bylą įtrauka A. S. yra Vilniaus apygardos teismo teisėja.
12. Vadovaujantis CPK 5 straipsnyje įtvirtintu teisminės gynybos prieinamumo principu, kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Pagal bendrą taisyklę ieškovas, vadovaudamasis dispozityvumo principu, nevaržomai sprendžia, kokiems asmenims kokius materialaus pobūdžio reikalavimus reikšti (CPK 13 str.). Tačiau ieškovo teisė laisvai pasirinkti atsakovais bet kuriuos procesinį teisnumą ir veiksnumą turinčius asmenis savaime nelemia, kad procesas prieš šiuos asmenis visais atvejais bus pradėtas. Kiekvienu atveju teismas turi įsitikinti, ar ieškovo pasirinktas atsakovas neturi imuniteto nuo jam pareikštų reikalavimų. Tai reiškia, kad civilinės bylos iškėlimo stadijoje teismas kiekvienu atveju turi patikrinti, ar atsakovas pagal teisės reikalavimus neturi imuniteto nuo civilinės atsakomybės.
13. Civilinio kodekso (toliau – CK) 6.272 straipsnio 2 ir 3 dalyse numatyta, kad žalą (turtinę ir neturtinę), atsiradusią dėl neteisėtų teisėjo ar teismo veiksmų nagrinėjant civilinę bylą, atlygina valstybė visiškai, jeigu žala atsirado dėl teisėjo ar kito teismo pareigūno kaltės. Tuo atveju, kai vykdydamas teisėjo pareigas žalą teisėjas padaro tyčiniais veiksmais, valstybė, atlyginusi padarytą žalą, įgyja atgręžtinio reikalavimo teisę iš teisėjo įstatymų nustatyta tvarka išieškoti įstatymų nustatyto dydžio sumas (CK 6.272 str. 4 d.). Toks teisinis reglamentavimas reiškia, kad visais atvejais dėl teisėjo ar teismo veiksmais civilinio proceso srityje padarytos žalos atlyginimo yra atsakinga valstybė, o ne teisėjas ar teismas, kurie tik veikia valstybės vardu. Esant minėtam reglamentavimui valstybė, o ne teisėjas ar teismas turi būti traukiamas atsakovu pagal ieškinį dėl žalos, atsiradusios dėl teisėjo ar teismo neteisėtų veiksmų, atlyginimo.
14. Jeigu teismas nustato, kad ieškovo pasirinktas atsakovas negali būti traukiamas civilinėn atsakomybėn dėl jam taikomų imunitetų, procesas prieš tokį asmenį negali prasidėti, o teismas jau civilinės bylos iškėlimo stadijoje turi priimti nutartį dėl tokio atsakovu nurodyto asmens pašalinimo iš proceso. Tuomet, jei ieškovas pagal CK 6.272 straipsnio nuostatomis grindžiamą ieškinį dėl žalos atlyginimo priteisimo atsakovais patraukė tik teisėją (ar kitus imunitetą turinčius asmenis), teismas pagal CPK 45 straipsnio nuostatas turi spręsti netinkamos šalies pakeitimo tinkama procesinį klausimą – pasiūlyti ieškovui pakeisti atsakovais patrauktus teisėjus, teismus, prokurorus, prokuratūrą į valstybę ir nustatyti terminą ieškinio trūkumas pašalinti (CPK 115 str. 2 d., 138 str.). Ieškovui nesutikus to padaryti, teismas turi laikyti, kad ieškinys neatitinka tokiam procesiniam dokumentui keliamų reikalavimų, nes nėra nurodytas atsakovas ir grąžinti ieškinį jį padavusiam asmeniui kaip nepaduotą (CPK 115 str. 3 d., 138 str.).
15. Kai ieškovas atsakovais patraukia ne tik valstybę, bet ir teisėją (us) ar teismus, prokurorus, prokuratūrą, teismas nutartimi turi pašalinti šiuos imunitetą nuo civilinės atsakomybės turinčius asmenis iš proceso. Šiuo atveju CPK 45 straipsnis nėra taikomas, nes tinkama šalis (valstybė) į bylą yra įtraukta. Jeigu teismas tokių procesinių veiksmų neatliko civilinės bylos iškėlimo stadijoje, jis tai turi padaryti vėlesnėse civilinio procese stadijose.
16. Įvertinus minėtas nuostatas, darytina išvada, kad nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas pagrįstai 2017-01-12 nutartimi nustatė ieškovui A. M. terminą ieškinio trūkumams pašalinti, t. y., išaiškino, jog nagrinėjamoje byloje teisėja negali būti atsakove, pareikalavo patikslinti reikalavimą, kad jame nebūtų prašoma naudos kitiems byloje nedalyvaujantiems asmenims. Šalinant nutartyje nurodytus ieškinio trūkumus, teismo reikalavimas pašalinti iš bylos atsakovę A. S., nėra įvykdytas, tačiau teismas skundžiama nutartimi pripažino, jog kiti 2017-01-12 nutartimi nustatyti trūkumai iš dalies yra pašalinti. Įvertinus, jog A. M. ir E. M. atsakovu byloje yra įtraukę tinkamą šalį (valstybę), kitus asmenis, o teismas savo iniciatyva turi teisę pašalinti iš atsakovų teisėją A. S., darytina išvada, jog teismo priimta nutartis tuo pagrindu, jog ieškovai atsakove nurodė teisėją, negali būti laikoma teisėta ir pagrįsta. Apeliantų teiginiai, jog byloje atsakovu privalo būti informaciją žiniasklaidos priemonei pateikęs asmuo, yra atmestini kaip nepagrįsti ir prieštaraujantys CK 6.272 straipsnyje įtvirtintam teisėjų ir teismų imunitetui nuo civilinės atsakomybės už veiksmus, atliktus einant savo pareigas.
17. Byloje nustatyta, kad pradinis ieškovo A. M. ieškinys dėl tikrovės neatitinkančios informacijos paneigimo ir neturtinės žalos priteisimo teismo jau yra priimtas dar 2016-12-15. Be to, byloje gautas ir atsakovo – valstybės, atstovaujamos Teisingumo ministerijos, atsiliepimas į ieškinį. Esant minėtiems duomenims ir teismui byloje nustačius ieškovui terminą ieškinio trūkumams pašalinti ir jų teismo manymu nepašalinus, pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo ieškinį laikyti nepaduotu ir grąžinti jį padavusiam asmeniu. Manydamas, jog ieškinys, pagal suformuluotus reikalavimus negali būti išnagrinėtas, jis galėjo būti paliktas nenagrinėtu (CPK 296 str. 1 d. 11 p., 296 str. 2 d.).
18. Civilinio proceso kodekso nuostatos nustato procesinių dokumentų bei ieškinių turiniui keliamus reikalavimus, tačiau įstatyme neapibrėžta kokie ieškinio trūkumai yra esminiai, todėl kiekvienu atveju teismas šį kriterijų taiko atsižvelgdamas į pareikšto ieškinio reikalavimo esmę ir juose nurodytas aplinkybes. Vertinant, ar procesinio dokumento trūkumai sudaro esmines kliūtis tolesnei proceso eigai, ieškiniui priimti, svarbu išsiaiškinti ar nustatyti trūkumai negali būti pašalinti parengiamojo teismo posėdžio metu ir kt.. Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog nagrinėjamoje byloje paduoto patikslinto ieškinio esmė yra aiški ir suprantama, o esami trūkumai gali būti pašalinti bylos eigoje.
19. Dėl paminėtų motyvų, nutartis naikintina ir byla grąžintina pirmosios instancijos teismui nuo pasirengimo bylos nagrinėjimui teisme stadijos (CPK 225 str.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teismas
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. sausio 27 d. nutartį panaikinti ir bylą grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti nuo pasirengimo bylos nagrinėjimui teisme stadijos.