Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje O. T., gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, asmens kodas (duomenys neskelbtini) lietuvis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), nesusituokęs, neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau- ir BK) 281 straipsnio 7 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Nusikalstamos veikos aplinkybės

2018 m. liepos 31 d. apie 13.14 val. Geležinio Vilko gatvėje, Vilniuje, ties pastatu Nr. 53 O. T. vairavo automobilį „Volkswagen Golf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo 1,75 promilės etilo alkoholio.

II. Įrodymai ir jų vertinimo motyvai

Teisiamojo posėdžio metu O. T. parodė, kad kaltinimą jis supranta, kaltę jis pripažįsta ir sutinka duoti parodymus. 2018 m. liepos 31 d. iš ryto jis išvažiavo iš namų savo reikalais. 12.00 val. jis buvo pakviestas verslo pietų, kurių metu jis susitiko su vienu iš verslo partnerių. Per pietus jis išgėrė apie pusę butelio vyno. Jis niekur neplanavo važiuoti, nes turėjo būti ilgas pokalbis ir kiti popietiniai susitikimai, tačiau jam išgėrus vyno jam paskambino- jam reikėjo važiuoti į kitą verslo susitikimą prie prekybos centro „Ozas“. Įsivaizduodamas, jog jaučiasi pakankamai gerai ir gali vairuoti, jis nusprendė, kad jis gali vairuoti, taigi jis išvažiavo. Ilgą laiką jis praktiškai nevartojo alkoholio, be to, prieš dvi dienas jis vartojo raminamuosius vaistus tam, kad išsimiegotų. Šie veiksniai sukėlė tokią netikėtą reakciją jo sprendimams ir poelgiui. Jis pripažįsta, kad jis važiavo neadekvačiai, kėlė grėsmę ir buvo sulaikytas policijos pareigūnų Geležinio Vilko gatvėje, Vilniuje. Sustabdytas jis atidavė raktus, pūtė į alkotesterį ir bendradarbiavo su policijos pareigūnais. Jis nebandė kažkaip išsisukti iš situacijos- davė kraują, parodymus. Jis labai gailisi dėl savo veiksmų. Jo sūnus mokosi Žvėryno gimnazijoje. Nuo namų iki mokyklos- maždaug 13-14 km atstumas. Jis sūnų visą laiką vežioja į mokyklą, nes jei sūnui reikėtų pačiam važiuoti, tai pastarajam reikėtų keltis 06.00 val. ryto ir išvažiuoti 06.45 val. Sūnų vežioja jis arba žmona. Problema yra ta, kad sūnaus mama dažnai būna komandiruotėse, todėl jis dažnai sūnų vežiodavo į mokyklą. Jis iš esmės nelabai geria alkoholio, nebent išskirtinėmis progomis, be to jo kepenys neturi tam tikrų fermentų, kad skaidytų alkoholį, taip pat jis vartojo raminamuosius vaistus. Jis yra išankstinėje pensijoje. Jo pajamos yra labai nereikšmingos. Jo veikla susijusi su nekilnojamuoju turtu. Jis su savo sūnaus motina nėra oficialiai susituokęs, bet gyvena kartu su ja beveik 20 metų. Kartu su savo sūnaus motina jis pasistatė namą, kartu augina nuostabų gerai besimokantį sūnų. Iš esmės su savo sūnaus motina jie niekada neturėjo didelių nesutarimų, visą laiką gerai sutaria, vienas kitą palaiko. Jo sūnaus motina yra žmogus, kuris lydi visą gerą jo gyvenimo pusę. Jo sūnaus motina 20 metų dirba vienoje kompanijoje. Jo sūnaus motina yra be galo padorus ir doras žmogus. Jam jo sūnaus motina visą laiką darė teigiamą įtaką. Jis, kaip ir kiekvienas žmogus, turi teisę suklysti. Tai yra jo atsakomybė. Jo sūnaus motina daro jam tik teigiamą įtaką, sulaikydama jį nuo visų kitų blogų dalykų, kuriuos jis galėtų padaryti.

Teisiamojo posėdžio metu O. T., kuris nėra kaltinamas labai sunkaus nusikaltimo padarymu, teismui pareiškė, kad prisipažįsta esąs kaltas ir pageidavo tuoj pat duoti parodymus bei sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, jo gynėjas ir prokurorė sutiko su sutrumpintu įrodymų tyrimu, todėl teisiamojo posėdžio metu Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau- ir BPK) 273 straipsnio 1 dalyje, 290 ir 291 straipsniuose nustatyta tvarka buvo paskelbti ikiteisminio tyrimo metu surašyti dokumentai.

Ikiteisminio tyrimo metu O. T. parodė, kad 2018 m. liepos 21 d. apie 12.00 val. bute, esančiame Vilkpėdės rajone, jis susitiko su draugu verslo pietums. Bute su draugu jis gėrė alkoholį- jis išgėrė apie 350 gramų balto vyno. Pas draugą jis atvažiavo būdamas blaivus jam priklausančiu automobiliu „Volkswagen Golf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Išvažiuoti greitai jis neplanavo, tačiau jis sulaukė skambučio dėl skubaus susitikimo miesto centre, kur jis turėjo važiuoti. Tuo momentu jis nesijautė girtas. Jis tiesiog neįvertino, jog kepenys taip greitai neskaido alkoholio. Jis nežino, dėl kokios priežasties taip būna, gal dėl amžiaus. Išėjęs iš buto jis atsisėdo už jam priklausančio automobilio „Volkswagen Golf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairo ir nuvažiavo centro link. Jis važiavo gana atsargiai, jokio eismo įvykio nesukėlė. Važiuojantį Geležinio vilko gatve jį sustabdė jam nepažįstamas žmogus, kuris savo automobiliu užkirto kelią jam iš priekio ir priėjęs prie jo ištraukė užvedimo raktus. Jam sustojus iš karto privažiavo policijos pareigūnai, kurie patikrinę jo blaivumą alkoholio matuokliu nustatė jam virš 1,5 promilės girtumą. Po alkoholio matuoklio patikros jis buvo pristatytas į priklausomybės ligų centrą, kur jam atliko kraujo tyrimą. Jis davė kraujo mėginį. Jis nuoširdžiai gailisi. Jam tai pirmas toks įvykis ir neabejotinai paskutinis (b. l. 57-58).

Ikiteisminio tyrimo metu V. G. parodė, kad 2018 m. liepos 31 apie 13.10 val. vairuodamas automobilį „Dacia Dokker“, kartu su kolege važiuodamas nuo Savanorių prospekto Geležinio vilko gatve jis pamatė priekyje įtartinai važiuojantį automobilį „Volkswagen Golf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuris porą kartų užkirto gale važiuojančius automobilius. Minėto automobilio vairuotojas važiavo pastoviai keisdamas važiavimo greitį. Važiuodamas ties Vingio parku automobilis „Volkswagen Golf“ važiuodamas tunelio link išvažiavo į priešingą eismo juostą. Tada jam kilo įtarimas, jog minėto automobilio vairuotojas gali būti neblaivus. Jo kolegė paskambino bendruoju pagalbos telefonu 112 ir pranešė apie galimai neblaivų vairuotoją. Visą laiką automobiliu „Dacia Dokker“ jis važiavo minėtam automobiliui iš paskos, o jo kolegė pranešinėjo policijai apie automobilio „Volkswagen Golf“ buvimo vietą. Automobilis „Volkswagen Golf“, važiuodamas Geležinio vilko gatve, ties parduotuve „Rimi“ sulėtino greitį ir pradėjo važiuoti kuo arčiau dešiniojo krašto. Jis apvažiavo automobilį „Volkswagen Golf“ ir sustojo priekyje. Automobiliui „Volkswagen Golf“ sustojus jis iš karto priėjo prie minėto automobilio vairuotojo. Automobilyje vairuotojas buvo vienas, pastarasis akivaizdžiai buvo neblaivus. Jam bendraujant su vairuotoju, pastarojo kalba buvo nerišli. Jis ištraukė užvedimo raktus, taip pat jis vairuotojui nurodė išlipti iš automobilio. Vairuotojas pakluso, išlipęs iš automobilio sulaukė policijos pareigūnų. Policijos pareigūnai atvažiavo maždaug po minutės. Iki atvykstant policijai vairuotojas jo akivaizdoje alkoholio negėrė, iš akiračio pasitraukęs nebuvo. Atvykę policijos pareigūnai automobilio „Volkswagen Golf“ vairuotoją pasodino į tarnybinį automobilį, patikrino girtumą alkoholio matuokliu (b. l. 36-37).

Specialistas, ištyręs O. T. kraują, paimtą 2018 m. liepos 31 d. 13.50 val., pastarajame nustatė mažiausią koncentraciją- 1,75 promiles etilo alkoholio (b. l. 43).

Motyvuojamoji dalis

III. Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai

IV. Atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagrindai ir motyvai

BK 40 straipsnis.

2. Asmuo teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu:

O. T. nusikalstamą veiką padarė pirmą kartą, jis visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, prisiskiriamą nesunkių nusikaltimų kategorijai. O. T. nusikalstama veika žala padaryta nebuvo. O. T. nėra teistas, jo padaryti administraciniai nusižengimai nesusiję su šio baudžiamojo proceso metu nagrinėjama nusikalstama veika, taigi teismas mano, kad yra pagrindas manyti, jog O. T., jam skyrus baudžiamojo poveikio priemonę, kuria būtų apribotos jo galimybės vairuoti transporto priemones, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus O. T., padaręs nusikaltimą, numatytą BK 281 straipsnio 7 dalyje, atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės perduodant jį laiduotojos R. Z. atsakomybei pagal laidavimą, nustatant dvejų metų laidavimo terminą be užstato, ir baudžiamoji byla nutrauktina.

V. Baudžiamojo poveikio priemonių skyrimo pagrindai ir motyvai

1. Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui.

1) sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo;

2) nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį;

3) atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas;

4) paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų;

BK 67 straipsnio 1 ir 2 dalys.

Baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį.

Pilnamečiam asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės šio kodekso VI skyriuje numatytais pagrindais arba atleistam nuo bausmės šio kodekso X skyriuje numatytais pagrindais, arba lygtinai paleistam iš pataisos įstaigos Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso XI skyriuje numatytais pagrindais, gali būti skiriamos šios baudžiamojo poveikio priemonės:

1) uždraudimas naudotis specialia teise;

2) viešųjų teisių atėmimas;

4) turtinės žalos atlyginimas ar pašalinimas;

5) nemokami darbai;

6) įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą;

7) turto konfiskavimas;

8) įpareigojimas gyventi skyrium nuo nukentėjusio asmens ir (ar) nesiartinti prie nukentėjusio asmens arčiau nei nustatytu atstumu;

9) dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose;

10) išplėstinis turto konfiskavimas.

BK 67 straipsnio 6 dalis.

Kai skiriamos dvi ar daugiau baudžiamojo poveikio priemonių, atsižvelgiama į jų suderinamumą ir galimybes taisomai veikti nuteistąjį.

BK 68 straipsnis.

3. Teismas, uždrausdamas asmeniui naudotis specialiomis teisėmis, konkrečiai nurodo, kokia teise ar teisėmis naudotis uždrausta, ir šio draudimo terminą.

BK 71 straipsnis.

Teismas gali paskirti nuo 5 iki 125 MGL dydžio įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą. Įmoka turi būti sumokėta per teismo nustatytą terminą. Šis terminas negali būti ilgesnis negu treji metai.

BK 72 straipsnis.

1. Turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn.

2. Konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Šio kodekso uždraustos veikos rezultatu pripažįstamas tiesiogiai ar netiesiogiai iš jos gautas bet kokio pavidalo turtas.

3. Kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais.

Spręsdamas dėl BK 68 straipsnyje įtvirtintos baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo teismas pažymi, kad O. T. nusikaltimą padarė naudodamasis jam suteikta teise vairuoti kelių transporto priemones- transporto priemonę vairavo būdamas apsvaigęs nuo alkoholio. Teismas pažymi, kad vairavimas esant apsvaigusiam nuo alkoholio yra vienas šiurkščiausių teisės pažeidimų, keliantis ypatingai didelį pavojų svarbiausioms baudžiamojo įstatymo saugomoms vertybėms- žmogaus sveikatai ir gyvybei, dėl ko teismas mano esant tikslinga O. T. skirti BK 68 straipsnyje įtvirtintą baudžiamojo poveikio priemonę- uždraudimą vairuoti kelių transporto priemones.

Spręsdamas dėl šios baudžiamojo poveikio priemonės termino teismas pažymi, kad pagal BK 68 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą reglamentavimą teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki trejų metų. Teismas įsitikinęs, kad uždraudimas naudotis specialiomis teisėmis minimaliam- vienerių metų terminui galėtų būti pateisinamas tais atvejais, kai asmuo nusikalstamą veiką naudodamasis jam suteiktomis specialiomis teisėmis padaro būdamas blaivus, pavyzdžiui, padaro nusikaltimą, numatytą BK 281 straipsnio 1 dalyje, tuo tarpu tais atvejais, kai asmuo nusikalstamą veiką naudodamasis jam suteiktomis specialiomis teisėmis padaro būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, trumpiausio- vienerių metų šios teisės atėmimo terminas negali būti pateisinamas. Teismas pažymi ir tai, kad už transporto priemonės vairavimą esant neblaiviam, kai nustatytas daugiau negu 0,4 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės neblaivumas, Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 422 straipsnio 9 dalyje numatyta privaloma skirti administracinio poveikio priemonė- teisės vairuoti transporto priemones atėmimas nuo vienų metų iki vienų metų šešių mėnesių. Teismas atsižvelgia į tai, kad alkoholio koncentracija O. T. kraujyje (1,75 promilės) daugiau nei keturis kartus viršijo alkoholio koncentracijos ribą, kurią viršijus draudžiama vairuoti kelių transporto priemones (0,4 promilės) bei ženkliai viršijo alkoholio koncentracijos ribą, kurią viršijus nustatyta baudžiamoji atsakomybė (1,5 promilės), taigi O. T. nustatytinas baudžiamojo poveikio priemonės- uždraudimo vairuoti kelių transporto priemones termino vidurkis- dveji metai, šį terminą skaičiuojant nuo 2018 m. rugpjūčio 6 d., t. y. nuo dienos, kai O. T. buvo skirta kardomoji priemonė- dokumento- vairuotojo pažymėjimo Nr. 00844506 paėmimas.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 6 dalyje įtvirtintu teisiniu reguliavimu nustačius suderinamumą ir galimybes taisomai veikti asmenį gali būti skiriamos dvi ar daugiau baudžiamojo poveikio priemonių. Teismas įsitikinęs, kad baudžiamojo poveikio priemonės- įmokos į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą skyrimas O. T. suderinamas su kita O. T. skirtina baudžiamojo poveikio priemone- uždraudimu vairuoti kelių transporto priemones, šių baudžiamojo poveikio priemonių taikymas galėtų taisomai veikti O. T., kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, dėl ko O. T. skirtina BK 71 straipsnyje įtvirtinta baudžiamojo poveikio priemonė- įmoka į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą, kurios dydis nustatytinas artimas automobilio „Volkswagen Golf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo naudodamasis O. T. padarė nusikaltimą, numatytą BK 281 straipsnio 7 dalyje, vertei (minėto automobilio vertė- 4 413 eurų be pridėtinės vertės mokesčio arba 5 340 eurų su pridėtinės vertės mokesčiu), taigi O. T. skirtina baudžiamojo poveikio priemonė- 80 minimalių gyvenimo lygių (toliau- MGL), t. y. 4 000 eurų dydžio įmoka į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą, įpareigojant šią įmoką sumokėti per dešimt mėnesių nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Teismas taip pat pažymi, kad O. T. nusikaltimą padarė naudodamasis automobiliu „Volkswagen Golf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), taigi minėtas automobilis laikytinas nusikaltimo priemone, be kurio O. T. nebūtų turėjęs galimybės padaryti nusikaltimo, numatyto BK 281 straipsnio 7 dalyje. BK 72 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad nusikaltimo priemonė laikoma konfiskuotinu turtu. Visgi vadovaudamasis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojama teismų praktika dėl automobilių, kuriais buvo padaryti BK 281 straipsnio 7 dalyje padaryti nusikaltimai, konfiskavimo atleidžiant kaltininką nuo baudžiamosios atsakomybės (nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-50-788/2018, Nr. 2K-79-511/2018), teismas turi pagrindo teigti, kad automobilio „Volkswagen Golf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), konfiskavimas nagrinėjamu atveju neatitiktų atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės instituto sutaikomosios paskirties: minėta, kad, vadovaujantis BK 67 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu teisiniu reguliavimu, baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį, įtvirtintą BK 41 straipsnio 2 dalyje- sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Šiame nuosprendyje minėta, kad O. T. skirtinos baudžiamojo poveikio priemonės- uždraudimas vairuoti kelių transporto priemones ir įmoka į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą. Teismas įsitikinęs, kad taikant O. T. baudžiamojo poveikio priemonę- uždraudimą vairuoti kelių transporto priemones, O. T. bus sulaikytas nuo nusikalstamų veikų, susijusių su transporto priemones vairavimu, taip pat O. T. bus atimta galimybė daryti naujas nusikalstamas veikas, susijusias su transporto priemones vairavimu, t. y. bus pasiekti BK 41 straipsnio 2 dalies 1 ir 3 punktuose nurodyti tikslai. Teismas taip pat įsitikinęs, kad taikant kitą O. T. skirtiną baudžiamojo poveikio priemonę- įmoką į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą, kurios dydis artimas automobilio, kuriuo naudodamasis O. T. padarė nusikaltimą, numatytą BK 281 straipsnio 7 dalyje, vertei, bus pasiekti BK 41 straipsnio 2 dalies 2, 4 ir 5 punktuose įtvirtinti tikslai, t. y. O. T. patirs neigiamus baudžiamosios atsakomybės padarinius tokia apimtimi, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, kas leidžia teismui daryti išvadą, kad O. T. priklausančio automobilio konfiskavimas neatitiktų teisingos viešojo intereso poreikių ir asmens teisių pusiausvyros, varžytų asmenį labiau negu reikia visuotinai svarbiems tikslams pasiekti, t. y. šios baudžiamojo poveikio priemonės skyrimas būtų nesuderinamas su tais tikslais ir principais, kuriais vadovaujamasi priimant sprendimą atleisti O. T. nuo baudžiamosios atsakomybės.

VI. Procesinės prievartos priemonės

2018 m. rugpjūčio 6 d. nutarimu O. T. skirta kardomoji priemonė- dokumento- vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini)paėmimas (b. 1. 59-60), kuri paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o nuosprendžiui įsiteisėjus naikintina.

Atsižvelgiant į tai, kad O. T. skirtina baudžiamojo poveikio priemonė- uždraudimas vairuoti kelių transporto priemones, iš O. T. paimtas vairuotojo pažymėjimas Nr. 00844506, saugomas voke baudžiamojoje byloje, nuosprendžiui įsiteisėjus perduotinas saugoti VĮ „Regitra“.

Ikiteisminio tyrimo metu laikinai apribotos O. T. nuosavybės teisės į jam nuosavybės teise priklausantį automobilį „Volkswagen Golf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 17-18). Atsižvelgiant į tai, kad O. T. baudžiamojo poveikio priemonė- automobilio „Volkswagen Golf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), konfiskavimas neskirtina, laikino O. T. nuosavybės teisių į jam nuosavybės teise priklausantį automobilį „Volkswagen Golf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), apribojimas paliktinas galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o nuosprendžiui įsiteisėjus naikintinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40, 67, 68, 71 straipsniais, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 139 straipsniu, 151 straipsnio 8 dalimi, 254 straipsnio 5 dalimi, 297, 298 straipsniais, 301 straipsnio 1 dalimi, 302 straipsnio 1, 2, 4 dalimis, 303 straipsnio 1, 4 dalimis, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1, 4-6 dalimis, 307 straipsnio 5-7 dalimis, 313 straipsnio 3 dalimi,

nusprendžia:

O. T., padariusį nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 7 dalyje, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės perduodant jį laiduotojos R. Z. atsakomybei pagal laidavimą dvejiems metams be užstato ir baudžiamąją bylą nutraukti.

Skirti O. T. baudžiamojo poveikio priemonę- uždrausti vairuoti kelių transporto priemones dvejus metus, šį terminą skaičiuojant nuo 2018 m. rugpjūčio 6 d.

Skirti O. T. baudžiamojo poveikio priemonę- 80 MGL, t. y. 4 000 eurų dydžio įmoką į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą, įpareigojant šią įmoką sumokėti per šešis mėnesius nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo į Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos sąskaitą LT70 7044 0600 0026 9468 (AB SEB bankas), nurodant vardą, pavardę ir asmens kodą. Jei įmoką moka kitas asmuo, būtina nurodyti asmens, už kurį mokama, vardą, pavardę ir asmens kodą.

O. T. skirtą kardomąją priemonę- dokumento- vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini) paėmimą palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o nuosprendžiui įsiteisėjus- panaikinti.

Vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini) nuosprendžiui įsiteisėjus perduoti saugoti VĮ „Regitra“.

Laikino O. T. nuosavybės teisių į jam nuosavybės teise priklausantį automobilį „Volkswagen Golf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), apribojimą palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o nuosprendžiui įsiteisėjus- panaikinti.

Išaiškinti O. T. ir R. Z., kad laiduotojas turi teisę atsisakyti laidavimo. Šiuo atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.

Išaiškinti O. T., kad jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarė naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas. Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarė naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas. Teismo paskirta baudžiamojo poveikio priemonė- įmoka į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą, kurios asmuo negali įvykdyti dėl pateisinamų priežasčių, jo prašymu gali būti pakeista kita baudžiamojo poveikio priemone. Asmeniui, kuris vengia įvykdyti jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali paskirti bausmę pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 243 straipsnį. Šiuo atveju nubaudimas neatleidžia nuteistojo nuo pareigos įvykdyti paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.