Kauno apygardos teismo nutartis

2016-02-18 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-242-493/2016

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2016-02-18
Bylos Nr.
1S-242-493/2016
Teisminio proceso Nr.
1-95-1-00161-2011-8
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Arūnas Paštuolis (pirm.), Jūratė Jakubonienė, Algerdas Urbšys
Nuteistasis
M. G.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1S-242-493/2016Teisminio proceso Nr. 1-95-1-00161-2011-8Procesinio sprendimo kategorija: 2.5.19. (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. vasario 18 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Arūno Paštuolio, teisėjų Jūratės Jakubonienės ir Algerdo Urbšio, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo M. G. skundą dėl Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2016 m. sausio 15 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 2-ame sektoriuje 2015 m. gruodžio 7 d. nutarimą taikyti nuteistajam M. G. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra.

Teismas, išnagrinėjęs skundą ir susipažinęs su pateikta medžiaga,

Aprašomoji dalis

nustatė:

M. G., gim. (duomenys neskelbtini), nuteistas Širvintų rajono apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 30 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 3 dalį, 180 straipsnio 3 dalį, 178 straipsnio 3 dalį. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 4, 5 dalimis, jam paskirta galutinė bausmė – 4 metai laisvės atėmimo.

Laisvės atėmimo bausmės pradžia – 2015 m. sausio 21 d., jos pabaiga – 2018 m. liepos 21 d.

Kaišiadorių rajono apylinkės teismas 2016 m. sausio 15 d. nutartimi atsisakė patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 2-ame sektoriuje (toliau – Komisija) 2015 m. gruodžio 7 d. nutarimą taikyti nuteistajam M. G. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra.

Šalies argumentai

Nuteistasis M. G. skundžia Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2016 m. sausio 15 d. nutartį, prašo ją panaikinti ir taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Skunde nuteistasis nurodo, kad skundžiamos nutarties motyvai vertintini kaip formalūs ir deklaratyvūs, todėl negali paneigti jo teisės pasinaudoti lygtinio paleidimo institutu. Remiantis naujuoju Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsniu, sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą, nusikalstamos veikos pavojingumas, pobūdis ir likusi neatlikta bausmės dalis gali būti vertinami tik kitų nuteistojo elgesį ir asmenybę charakterizuojančių duomenų kontekste. Pirmosios instancijos teismui buvo pateikta pakankamai įrodymų, patvirtinančių tai, kad nuteistasis charakterizuojamas teigiamai, kad atlikdamas laisvės atėmimo bausmę jis pasitaisė, pakartotinio nusikalstamumo rizika yra minimali, turi realius darbdavių pasiūlymus ir nedelsiant po paleidimo gali įsidarbinti bei atlyginti nusikalstamais veiksmais padarytą žalą.

Atsiliepimas

Atsiliepime į nuteistojo M. G. skundą Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros Penktojo skyriaus prokurorė prašo nuteistojo skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo M. G. skundas atmestinas.

BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Iš BVK 157 straipsnio 1 dalies lingvistinio aiškinimo seka, kad būtent nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką, ją vertinant atitinkamai pagal tai, ar nusikalstamo elgesio rizika yra žema, ar vidutinė arba aukšta, turi sudaryti pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals.

Šiuo atveju iš bylos medžiagos matyti, kad nuteistasis M. G. yra atlikęs minimalią įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kas sudaro formalų pagrindą priimti sprendimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, taikant jam intensyvią priežiūrą. Tačiau, kaip minėta, lygtinio paleidimo taikymui taip pat būtinos sąlygos – individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių vykdymas ir manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį sąlygoja žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga ją mažinant. Šiuo atveju, kai nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika yra įvertinta kaip vidutinė (45 balai pagal OASys), nuteistojo pažanga šią riziką mažinant turi būti akivaizdi ir įtikinanti, kad nuteistasis jau yra pasiruošęs gyvenimo tikslų siekti tik teisėtomis priemonėmis.

Bylos duomenys patvirtina, kad individualų socialinės reabilitacijos planą nuteistasis iš dalies vykdo – pradėjo mokytis (duomenys neskelbtini), pataisos namuose nedirbo, nes darbingumas sudaro 50 procentų, socialinius ryšius su artimaisiais palaiko, atliekant bausmę, nuteistojo artimieji pradėjo dengti civilinį ieškinį, bausmės atlikimo metu padarė vieną režimo reikalavimų pažeidimą, paskatintas nebuvo. Nors už padarytą režimo reikalavimų pažeidimą M. G. drausmine nuobauda nebuvo nubaustas, apsiribota svarstymu drausminėje komisijoje, tačiau tai neigiamai apibūdina nuteistojo elgesį ir požiūrį į bausmės atlikimą.

Nuteistajam nustatyti kriminogeniniai veiksniai – ankstesni teisės pažeidimai, gyvenimo stilius ir draugai, lėšų tvarkymas ir pajamos bei mąstymas ir elgesys kelia pagrįstų abejonių M. G. pasirengimu taisytis neizoliuotam nuo visuomenės. Šiuo atveju nėra pagrindo spręsti, kad nuteistasis stengiasi pašalinti jam nustatytus kriminogeninius veiksnius. Socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, jog nuteistasis ne visada pasirenka tinkamas problemų sprendimo strategijas, ne visada sugeba pasimokyti iš savo patyrimo, apgalvoja ne visas savo elgesio pasekmes, o jo ateities planai gan abstraktūs, jiems trūksta konkretumo, nuoseklumo. Šiuo atveju tai, kad nuteistasis laikosi nusikalstamos subkultūros pažiūrų, reiškia, kad nuteistasis šio kriminogeninio veiksnio nešalina ir nesistengia šalinti, o tai kelia abejonių nuteistojo pasirengimu išėjus į laisvę siekti savo tikslų teisėtais būdais ir priemonėmis, atsiribojant nuo neigiamą įtaką darančių draugų. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos manymu, siekiant eliminuoti nuteistajam būdingus kriminogeninius veiksnius, nuteistojo pataisos procesas tęstinas pataisos namuose.

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, jog Komisijos nutarime išdėstytos išvados atitinka faktines aplinkybes, tačiau nuteistasis neatitinka BVK nustatytų lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygų – nenustatyta pakankama pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką. Nuteistojo skunde nurodyti argumentai taipogi nesudaro pagrindo panaikinti skundžiamą nutartį. Aukštesnysis teismas neturi pagrindo pripažinti, kad apylinkės teismas, atsisakydamas tvirtinti Komisijos nutarimą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą, netinkamai įvertino šio klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes, todėl Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2016 m. sausio 15 d. nutartis paliktina nepakeista.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi, teismas

nutarė:

Nuteistojo M. G. skundą atmesti ir Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2016 m. sausio 15 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis įsigalioja jos priėmimo dieną ir yra neskundžiama.

Kolegijos pirmininkas Arūnas PaštuolisTeisėjai Jūratė JakubonienėAlgerdas Urbšys