- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2016-04-25
- Bylos Nr.
- II-194-1016/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-03099-2016-1
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Eimutis Misiūnas
- Pažeidėjas
- K. A.
- Kategorijos
- 2.2pavadinimo nepavyko patikrinti
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo K. A., a.k. (duomenys neskelbtini), gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenančio (duomenys neskelbtini), dirbančio (duomenys neskelbtini), skundą dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos valdybos Mobilios kuopos 2016 m. sausio 28 d. nutarimu administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 10N-49756781-16 (ROIK: 16054583105) paskirtos administracinės nuobaudos panaikinimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos valdybos Mobili kuopa 2016 m. sausio 15 d. K. A. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą Nr. 10P-48636192-16 (ROIK: 16054583105), kuriame nurodė, kad K. A. 2016 m. sausio 15 d., apie 13.45 val. automobilių stovėjimo aikštelėje šalia Liepkalnio g. 13A, Vilniuje, vairuodamas automobilį Subaru Impreza, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), iš chuliganiškų paskatų, šiurkščiai pažeisdamas viešąją tvarką rodydamas aiškią nepagarbą visuomenei, vairuojamo automobilio išskirtinumą be konkrečių ir aiškių tikslų įžūliai ir pavojingai vairavo automobilį, t.y. važiuodamas automobiliu suko ratus dideliais variklio apsisukimais prasukdamas automobilio ratus slydo šonu, taip sukeldamas pavojų sau, automobilyje esančiam keleiviui ir šalia esančiame viešojo transporto sustojime „Stadionas“ stovėjusiems vaikams, tuo pažeidė KET 9 punkto reikalavimus ir už šį pažeidimą numatyta administracinė atsakomybė pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 124² straipsnio 2 dalį.
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos valdybos Mobiliosios kuopos 2016 m. sausio 28 d. nutarimu administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 10N-49756781-16 (ROIK: 16054583105) K. A. už pažeidimą, numatytą ATPK 124 straipsnio 2 dalyje, paskirta 289 eurų dydžio bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 1 metams.
Nesutikęs su nutarimu, K. A. pateikė Teismui skundą, kuriame nurodė, jog su paskirta nuobauda nesutinka ir mano, kad pažeidimo nepadarė.
Skundžiamame nutarime nurodyta, kad K. A. pažeidė KET 9 punkto reikalavimus (Eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, taip pat siekdami išvengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti privalo imtis visų būtinų priemonių, išskyrus tuos atvejus, kai dėl to kiltų pavojus pačių, kitų žmonių gyvybei ar sveikatai arba tokios priemonės padarytų dar daugiau žalos palyginti su ta, kurios būtų galima išvengti). K. A. pripažįsta, kad labai didelėje visiškai tuščioje, prisnigtoje stovėjimo aikštelėje apsisuko taip, kad automobilio ratai praslydo. Tačiau KET reglamentuoja kaip reikia apsisukinėti ir tokio apsisukimo būdo nedraudžia. Jokio, nei realaus, nei hipotetinio pavojaus K. A. niekam nesukėlė ir negalėjo sukelti.
Šalies argumentai
Skunde K. A. nurodo, kad administracinė byla išnagrinėta nepilnai ir neišsamiai. Nepagrįstai teigiama, kad K. A. vairavo chuliganiškai. Bylą nagrinėjęs pareigūnas apsiribojo vien bendro pobūdžio teiginiais apie pavojų galimai sudarytą kitiems asmenims, tačiau nenustatė nė vieno asmens, kuriam tas menamas pavojus galėjo būti sukeltas. Byloje nenustatytas ir neapklaustas nė vienas tiesiogiai K. A. manevrą matęs asmuo.
Lingvistine prasme chuliganizmas suprantamas, kaip tyčinis viešosios tvarkos pažeidimas, žmogaus orumo, jo darbo rezultatų niekinimas, rodantis visuomenės negerbimą. Todėl chuliganiškos paskatos, tai tam tikros veikos darymo priežastys, kai veika daroma dėl aiškaus žmogaus ar visuomenės negerbimo, elementarių moralės bei elgesio normų niekinimo, kai asmens elgesys yra atviras iššūkis visuomeninei tvarkai, siekiant priešpastatyti save aplinkiniams, pademonstruoti niekinantį požiūrį į juos, arba visai be dingsties, arba panaudojant kaip pretekstą savo veiksmams mažareikšmę dingstį.
Šalies argumentai
K. A. skundė nurodė, kad atliko manevrą, kurį yra gerai įvaldęs - apsisuko stovėjimo aikštelėje praslystant automobilio ratams. Tai atliko vieną kartą, todėl nutarime išdėstyti teiginiai „važiuodamas automobiliu suko ratus“ ir „dideliais variklio apsisukimais, prasukdamas automobilio ratus slydo šonu“, neatitinka tikrovės. Iki transporto stotelės buvo toks didelis atstumas (kelios dešimtys metrų), kad nebuvo jokios techninės galimybės, kad K. A. net suklydus automobilis iki jos nuslystų ir jokios techninės galimybės, kad dėl nedidelio greičio automobilis virstų. Kadangi aikštelė buvo visiškai tuščia ir joje nebuvo jokių kliūčių (nei žmonių, nei paliktų transporto priemonių), nebuvo jokios techninės galimybės, kad automobilis atsitrenktų į kliūtį. Tai reiškia, kad tiek sau, tiek automobilio keleivei jokio pavojaus K. A. nekėlė. Teismo prašo nutarimą panaikinti ir bylą nutraukti.
Atsiliepimas
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos valdybos Mobilios kuopos atsiliepimu pareigūnai prašo K. A. skundą atmesti kaip nepagrįstą ir palikti galioti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos valdybos Mobilios kuopos 2016 m. sausio 28 d. nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 10N-49756781-16 (ROIK: 16054583105) nepakeistą. Atsiliepime nurodė, kad Kelių eismo taisyklės nustato eismo tvarką visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. Kelių eismo taisyklių 9 punktas nurodo, kad eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, nesudaryti kliūčių jų eismui, taip pat siekdami išvengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti privalo imtis visų būtinų priemonių, išskyrus tuos atvejus, kai dėl to kiltų pavojus jų pačių, kitų žmonių gyvybei ar sveikatai arba tokios priemonės padarytų dar daugiau žalos palyginti su ta, kurios būtų galima išvengti. Taip pat Kelių eismo taisyklių 130 punktas nurodo, kad stovėjimo aikštelėse visoms transporto priemonėms leidžiama važiuoti ne didesniu kaip 20 km/h greičiu. Kelių eismo taisyklių 127 punktas nurodo, kad vairuotojas privalo važiuoti neviršydamas leistino greičio. Pasirinkdamas važiavimo greitį, vairuotojas turi atsižvelgti į važiavimo sąlygas, ypač vietovės reljefą, kelio ir transporto priemonės būklę ir krovinį, meteorologines sąlygas, taip pat eismo intensyvumą, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties. Jis turi sulėtinti greitį ir prireikus sustoti, jeigu to reikia dėl susidariusių aplinkybių, ypač kai blogas matomumas.
Apklaustas teismo posėdžio metu pareiškėjas palaikė savo skundą ir jame išdėstytus motyvus. Pripažįsta, kad automobilis apsisuko 180 laipsnių ir ratai praslydo, tačiau mano, kad jo automobilio techninės galimybės ir įgūdžiai tai leidžia atlikti saugiai.
K. A. teismo posėdžio metu sakė, kad nuvažiavo į patį aikštelės galą, sustojo, keletą minučių pasėdėjo automobilyje ir kai nusprendė išvažiuoti iš aikštelės suko vairą į kairę pusę, paspaudė greičio pedalą ir apsisuko, automobilis kažkiek praslydo, būtent tuo momentu, kai slydo pareigūnai važiavo nuo stoties pusės. Kai jau stovėjo skersai pareigūnai pamatė, jie važiavo į aikštelę, K. A. jau važiavo iš aikštelės ir tada policijos pareigūnai jį sustabdė. Išlipo pareigūnas, priėjo prie K. A., prisistatė, paklausė „Ar žinai už ką sustabdytas?“ K. A. atsakė, kad turbūt už tai, kad slydo.
K. A. teismo posėdžio metu sakė, kad stotelė nuo automobilio buvo mažiausiai apie 20 m. atstumu. Policijos nustatytas pavojus yra hipotetinis ir mano, kad nesukėlė pavojaus.
Apklausta teismo posėdžio metu liudytoja V. P. sakė, kad K. A. yra jos vaikinas. Atvažiavo į aikštelę, ten yra tvora ir tik tada stotelė, tvora yra už aikštelės, eina bordiūras, buvo apsnigta. K. A. išjungė automobilio variklį. Stovėjo į kitą pusę nuo išvažiavimo, išvažiavimas buvo už nugaros, norėdami išvažiuoti turėjo apsisukti. K. A. įjungė automobilio variklį ir norėjo išvažiuoti iš aikštelės. Aikštelėje nei vieno automobilio ar žmogaus nebuvo. K. A. per staigiai apsuko automobilį, apsisuko vietoje vieną kartą ir sustojo. Pamatė policiją, policijos pareigūnai prie jų privažiavo, tada pareigūnas priėjo prie K. A. lango, pasakė duoti dokumentą.
Apklaustas teismo posėdžio metu liudytojas, policijos pareigūnas M. K. sakė, kad atvažiavo pagrindine gatve prie stadiono. Jie nematė, kaip automobilis važiavo šonu, bet tuo metu, kai atsakomybėn traukiamas asmuo pradėjo apsisukinėti jie įvažiavo į aikštelę, jis apsisuko link pareigūnų ir jie tada privažiavo ir sustojo prie K. A. automobilio. Automobilis apsisuko vieną kartą ir jį užnešė atgal, jis bandė ištiesinti mašiną. Matė tą vairavimo faktą, dėl kurio buvo surašytas protokolas. Atstumas nuo automobilio iki autobuso stotelės buvo, gal 20-30 m., ta aikštelė nėra tokia didelė kaip atrodo. Galbūt realaus pavojaus ir nebuvo, bet jeigu šalia yra žmonių ir yra chuliganiškas vairavimas automatiškai traktuoja, kad kilo pavojus.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškėjo skundas tenkintinas.
Asmuo administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 124² straipsnio 2 dalį už chuliganišką vairavimą gali būti patrauktas tik tada, kai: 1) nustatytos chuliganiškos paskatos; 2) pažeistos KET nuostatos; 3) vairavimas sukėlė pavojų eismo saugumui arba savo ar kitų žmonių saugumui. Šio pažeidimo sudėtis yra materialioji, todėl pažeidimo sudėties objektyvieji požymiai – veika, pasekmės ir priežastinis ryšys tarp veikos ir kilusių pasekmių, pasireiškia tuo, kad vairuotojas chuliganiškai vairavo automobilį ir sukėlė pavojų eismo saugumui arba kitų žmonių saugumui. Pažeidimo subjektyvieji požymiai – kaltė pasireiškia tyčia t.y. asmuo vedamas chuliganiškų paskatų, supranta, kad tyčia chuliganiškai vairuoja automobilį ir nori taip veikti.
Teismas, įvertinęs byloje surinktus ir ištirtus įrodymus, bei vadovaujantis K. A. ir V. P. parodymais, pastebi, kad K. A. atvažiavęs į aikštelę sustojo ir tik vėliau norėdamas apsisukti paspaudė akseleratoriaus pedalą ir apsisuko 180 laipsnių kampu, jis aikštelėje nevažinėjo ir neslidinėjo šonu. Šią faktinę aplinkybę patvirtina ir apklaustas pareigūnas. Taip pat K. A. ir kiti liudytojai patvirtino faktinę aplinkybę, kad aikštelė buvo tuščia ir iki autobuso stotelės buvo 20-30 metrų atstumas, todėl niekam nebuvo sukeltas realus pavojus.
Teismas įvertinęs Teismo posėdžio metu surinktus ir ištirtus įrodymus bei kitus byloje esančius įrodymus daro išvadą, kad K. A. veikoje aiškaus visuomenės negerbimo, elementarių moralės normų bei elgesio normų niekinimo nebuvo, bei pavojaus eismo saugumui nekilo. K. A. neturėjo chuliganiškų paskatų ir jo įvykdyto manevro negalima vertinti, kaip chuliganiško vairavimo.
Teismas įvertinęs surinktus įrodymus, daro išvadą, kad K. A. veikoje nėra pažeidimo sudėties objektyviųjų požymių – pasekmių, todėl nėra ir priežastinio ryšio tarp veikos ir pasekmių. Taip pat Teismas daro išvadą, kad K. A. veikoje nėra pažeidimo sudėties subjektyviojo požymio – kaltės, tyčios t.y, kad K. A. tyčia iš chuliganiškų paskatų chuliganiškai vairavo automobilį.
Esant nustatytoms aplinkybėms, konstatuotina, jog K. A. veikoje nebuvo padarytas pažeidimas, numatytas Lietuvos Respublikos ATPK 124² straipsnio 2 dalyje, todėl byla nutrauktina, kadangi nėra administracinio teisės pažeidimo sudėties (Lietuvos Respublikos ATPK 250 straipsnio 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
nutarė:
panaikinti nutarimą ir K. A. atžvilgiu bylą nutraukti, jo veikoje nesant Lietuvos Respublikos ATPK 124² straipsnio 2 dalyje numatyto pažeidimo įvykio ir sudėties. (Lietuvos Respublikos ATPK 250 straipsnio 1 punktas).
Nutartis per dvidešimt dienų nuo nutarties paskelbimo dienos gali būti skundžiama Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302²-302⁵ straipsniuose nustatyta tvarka Vilniaus apygardos teismui.