- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-12-17
- Bylos Nr.
- 2A-822-227/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 2-08-3-00103-2012-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Margarita Dzelzienė (pran.), Romualdas Januška
- Ieškovas
- „BTA Insurance Company“ SE
- Atsakovas
- UAB „Naideka“
Pirmosios instancijos teismo teisėja Civilinė byla Nr. 2A-822-227/2012
Virginija Svirplienė Teisminio proceso Nr. 2-08-3-00103-2012-2
NUTARTIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2012 m. gruodžio 17 d.
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Birutės Jonaitienės
viešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo „BTA Insurance Company“ SE filialo Lietuvoje apeliacinį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2012 m. rugsėjo 6 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-830-452/2012 pagal ieškovo „BTA Insurance Company“ ieškinį atsakovei UAB „Naideka“, trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų UAB „Balgva“ dėl draudimo išmokų grąžinimo ,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas „BTA Insurance Company“ SE filialas Lietuvoje kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydamas priteisti iš atsakovės UAB „Naideka“ 65 967,10 Lt žalos atlyginimo, 6 procentų dydžio metines procesines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 1 979 Lt žyminio mokesčio. Parengiamojo posėdžio metu ieškovės atstovė patikslinusi ieškinį ir atsisakiusi reikalavimo 4 700 Lt sumai, prašė priteisti 61 267,10 Lt žalos atlyginimo, 6 procentų dydžio metines procesines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškovas paaiškino, kad „BTA Insurance Company“ SE filialas Lietuvoje apdraudė automobilio VOLVO FH 12.460 valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (sutarties Nr. 122204742), automobilio VOLVO FH 12.460 valst. Nr.(duomenys neskelbtini) (sutarties Nr. 122086986), automobilio SCANIA R500 valst.Nr. (duomenys neskelbtini) (sutarties Nr. 122043794), automobilio MERCEDES-BENZ 1846 valst.Nr. (duomenys neskelbtini) (sutarties Nr.122043810) valdytojus transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu. 2009-07-17, 2009-09-11, 2009-09-29, 2009-09-30, 2010-03-01 eismo įvykių metu kaltininkai, vairavę UAB „Naideka“ priklausančius automobilius, padarė žalą kitiems automobiliams ar turtui, kurią ieškovas atlygino. Iš viso ieškovas išmokėjo 65 967,10 Lt sumą žalai padarytai minėtuose eismo įvykiuose atlyginti. Ieškovas nurodė, kad atsakovė UAB „Naideka“ praleido draudimo sutartyje numatytus draudimo įmokos sumokėjimo terminus ir įmokos nesumokėjo, todėl ieškovas Lietuvos Respublikos Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo (toliau- TPVCAPDĮ) 11 str.7d. pagrindu įgijo reikalauti grąžinti dėl padarytos žalos draudiko išmokėtas sumas.
Žemesnės instancijos teismas
Panevėžio miesto apylinkės teismas 2012 m. rugsėjo 6 d. sprendimu ieškinį atmetė, priteisė iš „BTA Insurance Company“ SE Lietuvos Respublikoje veikiančios per „BTA Insurance Company“ SE filialą Lietuvoje, valstybei 68,50 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu.
Sprendime nurodė, kad šalys sutinka ir neginčija žalos atsiradimo aplinkybių bei to, kad ieškovas atlygino 65 967,10 Lt žalą. Pirmosios instancijos teismas vertino, kad ieškovas pripažino draudimo sutarčių galiojimą, t. y. vykdė pagal draudimo sutartis prisiimtus įsipareigojimus. Teismas, ištyręs atsakovės pateiktus įrodymus: patikslintą 2012-03-16 pažymą apie sumokėtas draudimo įmokas ir mokėjimo nurodymus trečiajam asmeniui UAB „Balsva“, nustatė, kad mokėjimo nurodymuose nenurodytos draudimo sutartys, kokias įmokas ir už kokius laikotarpius atsakovas moka ir draudimo įmokos ženkliai viršijo draudimo sutartyse nurodyta vieną draudimo įmoką-1175 Lt, tačiau ieškovė dėl to pretenzijų nereiškė, šias įmokas užskaitė. Nors aplinkybę, kad atsakovė pavėluotai sumokėjo draudimo įmokas patvirtino trečiasis asmuo atsiliepime, išvardinęs pagal draudimo sutartis kada turėjo būti atliktas mokėjimas ir kada realiai tai padaryta, teismas laikė tai nepakankamais įrodymais, patvirtinančiais, jog atsakovas vėlavo sumokėti laiku draudimo įmokas. Žala nėra preziumuojama. Ją tyri įrodyti ieškovė. Aplinkybė, jog ieškovė išmokėjo nurodyto dydžio draudiminę išmoką, neleidžia vienareikšmiškai konstatuoti, kad tai ieškovo patirta žala ir ieškovė neįrodė, kad dėl pavėluoti įmokų sumokėjimų ieškovas patyrė nepagrįstų ir pagal draudiko verslo logiką nenuspėjamų išlaidų.
Teismas nustatė, kad atsakovas, sudaręs daugybę sutarčių per draudimo tarpininką UAB „Balsva“, pastarajam pervesdavo draudimo įmokas. Ieškovas, atlyginęs žalą, pareiškė pretenzijas atsakovui dėl vėlavimosi mokėti draudimo įmokas. Teismas padarė išvadą, kad tarp ieškovo ir atsakovės buvo nusistovėjusi draudimo sutarčių vykdymo tarpusavio santykių praktika, kuomet ieškovas pavėluoto atsakovo draudimo įmokų mokėjimo nelaikė sutarčių pažeidimu. Pažymėjo, kad ieškovas, kaip verslininkas, užsiimantis draudimo veikla, kuriam keliami didesni atidumo, rūpestingumo standartai, žinodamas, kad atsakovas laiku(pagal sutartį) nėra sumokėjęs draudimo įmokos ir įvykus draudiminiam įvykiui turės išmokėti draudimo išmoką, nereiškė pretenzijų dėl ne laiku ar netinkamų mokėjimų (nenurodant laikotarpio, sutarties numerio ar pan.), nenutraukė draudimo sutarties, toleravo tokius sutartinius santykius ir nelaikė atsakovo neveikimo (laiku nesumokėtos draudimo įmokos) esminiu sutarties pažeidimu ir tokiu būdu prisiėmė riziką dėl kilusių pasekmių. Padarė išvadą, kad ieškovas, reikalaudamas priteisti išmokėtą pinigų sumą kitam asmeniui, faktiškai negali remtis šalies netinkamu sutarties įvykdymu(CK 6.206 str.). Teismas taip pat pažymėjo, jog ieškinio patenkinimas prieštarautų pačiai draudimo sutarties esmei, protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principams, nes atsakovui sumokėjus, o ieškovui iš atsakovo priėmus visas draudimo įmokas, draudėjas dar ir pats turėtų atlyginti draudiminio įvykio metu padarytą žalą ir taip patirtų didesnių nuostolių nei apskritai nesidraudęs. Todėl atmetė ieškinį dėl nepagrįstumo.
Šalies argumentai
Ieškovas apeliaciniu skundu prašo panaikinti sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti visiškai, priteisti iš atsakovės visas bylinėjimosi išlaidas. Prašo priimti naują įrodymą- išklotinę apie sudarytas su atsakove sutartis.
Skunde teigia, kad teismas netinkamai išaiškino TPVACPDĮ 11 str. 7 d., suteikiančią ieškovui teisę reikalauti iš draudėjo grąžinti sumokėtą draudimo išmoką, o draudėjui -pareigą ją grąžinti. Ši norma turi būti taikoma kartu su CK6.63 str. 2 d. Teismas netinkamai įvertino įrodymus. Sprendimas prieštarauja naujausiai Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotai praktikai. Nurodo, kad su skundu pateikti įrodymai patvirtina ieškovės teismo posėdyje teiginį, jog atsakovė per bendradarbiavimo laikotarpį buvo sudariusi 681 įvairių draudimo rūšių draudimo sutarčių. Ji, atlikdama mokėjimą, privalėjo padaryti ataskaitą ir padengti tuo metu mokėtiną sumą. Ataskaitoje turėjo nurodyti pagal kokias draudimo sutartis atlieka mokėjimus. Atsakovė nepateikė ataskaitų ir nėra aišku, pagal kokius polisus ar ataskaitas buvo mokama, kokie įsiskolinimai galėjo būti dengiami. Atsakovės įsiskolinimą patvirtina mokėjimo nurodymai, kuriuose yra nuorodos„įsiskolinimo dengimas“. Kadangi mokėjimo pavedimuose atsakovė nenurodė ataskaitos ar draudimo sutarties numerio, todėl buvo užskaitoma seniausiai atsiradusi skola(CK 6.55 str. 2 d.). Atsakovė- draudimo agentė, todėl nelaikytina silpnesne šalimi. Atsakovė neįrodė savalaikio įmokos sumokėjimo fakto, todėl jai kilo prievolė atlyginti įstatyme numatytus nuostolius.
Apeliantas pažymėjo, kad draudimo apsaugos suteikimas, kai įmoka sumokama jau įvykus draudžiamajam įvykiui, iškreiptų draudimo sutarties esmę bei paskirtį, būtų pažeistos draudiko teisės, protingumo, sąžiningumo, teisingumo principai. Įstatyminis reguliavimas, kai draudikas išmokėjęs išmoką, turi teisę reikalauti iš draudėjo grąžinti dėl padarytos žalos draudiko išmokėtas sumas, sukuria pagrindą atsirasti teisėtiems lūkesčiams, kad draudikas galės susigrąžinti išmokėtą išmoką, o draudėją įpareigoja laiku mokėti įmokas ar prisiimti riziką, kad vėlavimo laikotarpiu jis neteks draudiminės apsaugos. Draudimo sutartis yra ne tik rizikos, bet ir fiduciarinė sutartis, todėl yra itin svarbus sutarties šalių bendradarbiavimo principas, todėl draudikas privalo draudėjui paaiškinti tiek dėl draudimo įmokos mokėjimo terminų, tvarkos, tiek dėl įmokos nesumokėjimo nustatytais terminais pasekmių. Pradelsus terminus, atsakovė buvo aiškiai informuota apie riziką ir raginama atsiskaityti, todėl atsakovė privalo vykdyti įstatyme numatytą prievolę grąžinti draudiko išmokas.
Atsiliepimas
Atsakovė UAB „Naideka“ atsiliepimu prašo apeliacinį skundą atmesti ir palikti nepakeistą ieškovės skundžiamą sprendimą.
Teigia, kad byloje pateikti įrodymai patvirtina, jog eismo įvykių metu atsakovė jau buvo sumokėjusi visas jai priklausančias mokėti draudimines įmokas. Ieškovas nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, kad jis, atsakovės sumokėtas įmokas, užskaitė už kažkokius pavėluotus mokėjimus. Byloje nėra šalių tarpusavio suderinimo aktų dėl pavedimais priimtų sumų pagal draudimo sutartis. Atsakovė pažymėjo, kad TPVACPDĮ 11 str. 7 d. taikymas siejant vien tik su faktu, kad atsakovas draudiminio eismo įvykio metu nebuvo sumokėjęs priklausančios draudimo įmokos, prieštarautų teisingumo, protingumo, sąžiningumo standartams. UAB „Naideka“ sutiko su pirmosios instancijos teismo argumentais, jog ieškovas neįrodė patyręs žalos, nereiškė pretenzijų dėl įmokų mokėjimo vėlavimo, toleravo tokius sutartinius santykius ir nelaikė atsakovės neveikimo esminiu sutarties pažeidimu.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas tenkintinas, pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas ir byla perduotina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 327 str. 1 d. 4 p.).
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Teismas konstatuoja, kad CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisako dėl apeliacinio skundo faktinių bei teisinių pagrindų.
Byloje sprendžiamas ginčas ar atsakovė, kaip draudėjas, draudimo sutartyse nustatytu terminu ir tvarka draudžiamųjų įvykių metu buvo sumokėjusi nustatyto dydžio dalinę įmoką(as) už teikiamą pagal 4 draudimo sutartis draudimo apsaugą.
Bylos duomenimis nustatyta, kad UAB „Naideka“ ir UAB „BTA Draudimas“ (teisių ir pareigų perėmėjas ieškovas „BTA Insurance Company“ SE) sudarė transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartis Nr. 12 2204742, kuria apdrausta automobilio VOLVO FH 12.460 valst. Nr. (duomenys neskelbtini) valdytojų civilinė atsakomybė (T. 1, b. l. 19), Nr. 122086986, kuria apdrausta automobilio VOLVO FH 12.460 valst. Nr.(duomenys neskelbtini) valdytojų civilinė atsakomybė (T. 1, b. l. 32), Nr. 12 2043794, kuria apdrausta automobilio SCANIA R500 valst.Nr. (duomenys neskelbtini) valdytojų civilinė atsakomybė (T. 1, b. l. 41), Nr. 12 2043810, kuria apdrausta automobilio MERCEDES-BENZ 1846 valst.Nr. (duomenys neskelbtini) valdytojų civilinė atsakomybė (T. 1, b. l. 48). Draudėjas nustatytais terminais per 4 kartus turėjo mokėti dalines draudimo įmokas. Apdraustos transporto priemonės dalyvavo penkiuose eismo įvykiuose: 2009-07-17, 2009-09-11, 2009-09-29, 2009-09-30, 2010-03-01. Dėl jų kaltais pripažinti UAB „Naideka“ vairuotojai. Ieškovas draudimo sutarčių pagrindu atlygino 65 967,10 Lt žalą ir pareiškė regresinį ieškinį atsakovui pagal Transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 11 str. 7 d.
Transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 11 str. 7 d. nustatyta, jog esant tokiai situacijai, kai draudėjas būna sutartyje nustatytu laiku nesumokėjęs draudimo įmokos už teikiamą pagal draudimo sutartį draudimo apsaugą ir per tą laikotarpį pagal šią draudimo sutartį apdrausta transporto priemone buvo padaryta žala arba žala buvo padaryta, kai draudėjas buvo atleistas nuo draudimo įmokos mokėjimo, išmokėjęs išmoką draudikas turi teisę reikalauti iš draudėjo grąžinti dėl padarytos žalos draudiko išmokėtas sumas. Tokiu teisiniu reglamentavimu įstatymų leidėjas nustatė regreso teisės perėjimo draudikui į draudėją momentą, esant Transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 11 str. 7 d. numatytoms sąlygoms ir aplinkybėms.
Apelianto teigimu, minėtos įstatymo nuostatos taikymui egzistuoja visos sąlygos: draudėjas draudimo sutartyse nustatytu laiku nesumokėjo dalinių draudimo įmokų už teikiamą pagal 4 draudimo sutartis draudimo apsaugą ir per šį laiką įvyko eismo įvykiai dėl kurių žalą patyrė ieškovas. Teiginį įrodinėja: keturiomis draudimo sutartimis, kuriose nurodyti įmokų terminai ir visose sutartyje analogiško dydžio dalinės mokėtinos įmokos- po 1 175,00 Lt, Poliso išklotinėmis, kuriose, be pirmiau išvardintų duomenų, nurodytos apmokėjimo datos, pavedimo numeriai, ir apmokėtos sumos- po 1 175,00 Lt, Pranešimais Dėl nesumokėtų draudimo įmokų, iš kurių 2009-08-05 Pranešimas jau po įvykio (įvykis 2009-07-17) ir kt. rašytiniais įrodymais. Teigia, kad atsakovė pavedimuose nenurodė pagal kurias sutartis moka, nepateikė ataskaitų, todėl ieškovas gautas sumas užskaitė seniausias atsakovo skolas, nes su atsakovu yra sudaryta 681 įvairių draudimo rūšių draudimo sutarčių.
Atsakovas atsikirtinėja, kad eismo įvykio metu buvo sumokėjęs visas priklausančias pagal 4 draudimo sutartis mokėti dalines draudimo įmokas ir jas ieškovas priėmęs. Ieškovas įrodymais nepagrindė kokių skolų dengimui užskaitė atsakovo pervestas pinigines sumas, o pretenzijas pareiškė jau po įvykių. Teiginį apie tinkamą 4 draudimo sutarčių vykdymą įrodinėja Pažyma apie sumokėtas draudimo įmokas, iš kurios matyti, kad atsakovas mokėjo įvairias pinigų sumas, kurios nesutampa su nustatytomis draudimo įmokomis draudimo sutartyse, t.y. ženkliai didesnes (mokėjimai: 2009-05-29- 6 475Lt, 2009-08-26-12 962 Lt, 2012-12-30-10 000 Lt) ir kurių datos nesutampa su draudimo sutartyse nurodytais mokėjimo terminais. Mokėjimuose nenurodyta pagal kurias konkrečiai sutartis pervedami pinigai (b. l. 68).
Iš byloje esančios 2009-02-02 Sutarties Nr.PTS/21009-033 matyti, kad Tarpininkas UAB „Balgva“ įsipareigojo Draudikui UAB „BTA Draudimas“ paruošti draudimo sutartis, jas sudaryti, surinkti draudimo įmokas(1.2p). Sutartimi Tarpininkas be kitų įsipareigojimų prisiėmė pareigą: kontroliuoti ir rūpintis draudimo sutarčių ir draudimo liudijimų(polisų) savalaikiu pratęsimu ir įmokų mokėjimo terminais(2.2.2.7p, 2.2.8p,), užfiksuoti draudimo įmokų gavimą Draudiko informacinėje sistemoje (2.2.9p). Už surinktas draudimo įmokas įsipareigojo atsiskaityti pervedant pinigus per banką, o prieš šio veiksmo atlikimą- suformuoti “Sąskaitą atsiskaitymui už surinktas draudimo įmokas“ iš Draudiko IS, kurioje įtraukiamos visos Tarpininko surinktos draudimo įmokos už draudimo polisus. Mokėjimo pavedime turi būti nurodyti “Sąskaitos atsiskaitymui už draudimo įmokas “serija ir numeris, suma, atsiskaitomoji sąskaita ir data(3.1.3p). Pasibaigus ataskaitiniam laikotarpiui, iki 10 sekančio mėnesio dienos Tarpininkas privalo pristatyti Draudiko atsakingam asmeniui 3.2 punkte išvardintus dokumentus, iš kurių: “Draudimo sutarčių atsiskaitymo ataskaitą“(3.2p), kurioje be kitų duomenų turi nurodytos gautos draudimo įmokas(3.2.1.2p). Privalo pateikti „Sąskaita atsiskaitymui už surinktas draudimo įmokas, pagal kurią buvo padarytas pavedimas bei mokėjimo nurodymą, patvirtinantį Tarpininko surinktų draudimo įmokų į Draudiko atsiskaitomąją sąskaitą pervedimo faktą (jei buvo mokėta per kelis kartus, tai visas sąskaitas ir mokėjimus patvirtinančius dokumentus(3.2.2p). Draudikas įsipareigojo per 3 darbo dienas nuo 3.2 punkte nurodytų dokumentų gavimo dienos apmokėti Tarpininkui už suteiktas draudimo tarpininkavimo paslaugas, suderintą komisinį atlygį (3.3p). Jeigu draudimo sutartyje, kuri sudaryta Tarpininko įgalioto asmens, yra numatytas draudimo įmokų mokėjimas dalimis, Tarpininkas privalo pasirūpinti, kad dalinės draudimo įmokos, numatytos draudimo sutartyse, būtų sumokėtos laiku. Laiku neapmokėjus- Draudikas turi teisę: vienašališkai sustabdyti atitinkamos sutarties galiojimą, kartu išsiunčiant Draudėjui pretenziją dėl įmokų sumokėjimo (4.6p), vienašališkai. Tarpininkas privalo išaiškinti Draudėjui, kad jeigu atsiskaitant tiesiogiai su Draudiku Draudėjas mokėjimo pavedime nenurodo sąskaitos apmokėjimo numerio, Draudikas, nederinant su Tarpininku, turi teisę padengti to Draudėjo anksčiausiai susidariusią skolą (4.8p).
2009-02-05 Bendradarbiavimo sutartimi Nr.P/09-024 UAB „Balgva“ įgaliojo UAB „Naideka‘ sudaryti draudimo sutartis, o pastaroji be kitų įsipareigojimų prisiėmė pareigą užfiksuoti draudimo įmokų gavimą Draudiko informacinėje sistemoje (2.2.15p), laiku pateikti Įgaliotojui ataskaitas pagal sutarties 3 skyriaus nuostatas (2.2.21p). Jeigu draudimo sutartyje, kuri sudaryta Įgaliotinio įgalioto asmens, yra numatytas draudimo įmokų mokėjimas dalimis, Įgaliotinis privalo pasirūpinti, kad dalinės draudimo įmokos, numatytos draudimo sutartyse, būtų sumokėtos laiku. Laiku neapmokėjus- pranešti Draudikui(4.8p). Įgaliotinis privalo išaiškinti Draudėjui, kad jeigu atsiskaitant tiesiogiai su Draudiku Draudėjas mokėjimo pavedime nenurodo sąskaitos apmokėjimo numerio, Draudikas, nederinant su Tarpininku, turi teisę padengti to Draudėjo anksčiausiai susidariusią skolą(4.10p).
Iš šių sutarčių darytina išvada, kad atsakovui, kaip Draudėjui, kuris tuo pačiu yra ir įgaliotinio UAB „Balgva“ įgaliotas asmuo, pavedimuose nenurodžius sąskaitos apmokėjimo numerio, turėjo būti žinoma, kad Draudikas turi teisę padengti jo (Draudėjo) anksčiausiai susidariusią skolą, jeigu tokia buvo.
Minėta, šios bylos ginčas ar dalinės draudimo įmokos buvo nesumokėtos iki keturiose konkrečiose sutartyse nustatyto termino ir ar draudžiamieji įvykiai įvyko per laikotarpį, kurį buvo delsiama sumokėti draudimo įmokas, nes nuo to tiesiogiai priklauso Transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 11 straipsnio 7 dalies nuostatų taikymas. Draudimo įmoka yra draudimo sutartyje nurodyta pinigų suma, kurią draudėjas draudimo sutarties sąlygomis moka draudikui už draudimo apsaugą. Draudimo įmokų mokėjimas yra viena draudėjo pareigų. Draudimo įmokos mokamos pagal sutarties reikalavimus, t. y. jos turi būti sumokėtos sutartyje nustatyto dydžio, joje nustatytomis dalimis, terminais ir tvarka.
Byloje nustatyta, kad UAB „Naideka“ draudimo sutartis sudarė per tarpininką UAB „Balgva“ , kuriai mokėjo draudimo įmokas, o pastaroji jas pervesdavo draudimo bendrovei. Iš UAB „Naideka“ pateiktų banko sąskaitų išrašų matyti, kad UAB „Naideka“ tarpininkui UAB „Balgva“ 2009-05-29 sumokėjo 6 475 Lt (T. 1, b. l. 170), 2009-08-26 – 12 962 Lt (T. 1, b. l. 170), 2009-12-30 – 10 000 Lt (T. 1, b. l. 171), 2010-01-07 – 5 381 Lt (T. 1, b. l. 173). UAB „Balgva“ atsiliepime taip pat patvirtino gavusi iš UAB „Naideka“ 2009-09-25 įmoką 8 693 Lt sumai; 2009-10-27 įmoką 9 574 Lt sumai; 2010-03-03 įmoką 8 675 Lt sumai (T. 2, b. l. 22, T. 1, b. l. 169). Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad atsakovė sumokėjo visas draudimo išmokas, nors ir pavėluotai, o ieškovas šias išmokas priėmė ir užskaitė. Pažymėtina, kad siekiant taikyti TPVACPDĮ 11 str. 7 d., turi būti nustatinėjama ne aplinkybė, jog bylos nagrinėjimo metu visos įmokos jau yra sumokėtos, tačiau aplinkybė, ar draudiminio įvykio metu buvo sumokėta einamoji įmoka, t. y. ar tuo metu draudėjas buvo tinkamai įvykdęs savo prievoles draudikui. UAB „Balgva“ atsiliepime nurodė, kad atsakovė visas eilines įmokas sumokėti vėlavo (T. 2, b. l. 22), o atsakovė teigė, kad šias įmokas sumokėjo laiku ir įmokos „BTA Insurance Company“ SE bendrovei yra įskaičiuotos į UAB „Balgva“ pervedamas sumas. Nei atsakovė, nei tretysis asmuo nepateikė įrodymų, patvirtinančių jų teiginius. Byloje nėra duomenų, kaip, pagal kokias ataskaitas ar kitokius dokumentus, tretysis asmuo UAB „Balgva“ ar ieškovė paskirstydavo atsakovės UAB „Naideka“ pervestas sumas, nėra žinoma, ar UAB „Naideka“ turėjo ankstesnių įsiskolinimų draudikui, kurie turėjo būti ir buvo dengiami mokamomis sumomis. UAB „Balgva“ nurodo, kad pirmąją įmoką pagal draudimo sutartį Nr. 12 2204742 atsakovė atliko tik 2009-08-26, tuo tarpu ieškovas savo dokumentuose nurodo, šią įmoką gavęs 2009-08-22 (T. 1, b. l. 78), tretysis asmuo pažymėjo, kad trečiosios įmokos pagal draudimo sutartis Nr. 12 2043810 ir Nr. 12 2043794 pervestos 2009-10-27, o ieškovas nurodė, jog trečiosios įmokos sumokėtos 2009-10-24 (T. 1, b. l. 47). Pirmosios instancijos teismas nesiaiškino šių netikslumų ir nenustatinėjo, kaip buvo paskirstomos atsakovės pervedamos sumos ir kada tiksliai jos buvo pervestos draudikui, ar kiekvieno konkretaus eismo įvykio dieną buvo sumokėta įmoka pagal eismo įvykį sukėlusio automobilio valdytojo atsakomybę apdraudžiančios sutarties sąlygas. Byloje nėra pakankamai duomenų ir įrodymų nustatyti šioms aplinkybėms. Pirmosios instancijos teismas sprendime pažymėjo, jog „tarp šalių yra kilęs ginčas dėl to, ar atsakovas iki eismo įvykio buvo sumokėjęs draudimo sutartimi numatytais terminais nustatyto dydžio draudimo įmokas“, tačiau nagrinėdamas įmokų sumokėjimo klausimą, tik abstrakčiai nurodė, kad atsakovės pervestos sumos buvo žymiai didesnės nei draudimo įmokos suma, o ieškovė įmokas priėmė ir pretenzijų dėl to nereiškė. Pirmosios instancijos teisme atsakovė pripažino, kad galėjo būti dalis skolos iš praeito mokėjimo, tačiau tvirtino, kad pagal visas sutartis pilnai atsiskaitė, net permokėjo ieškovui ir tai grindžia konkrečiais įrodymais- byloje pateiktais mokėjimais. Pažymėjo, kad ieškovas yra užvedęs kelias bylas, kuriose ieškovas teigdamas, jog mokėjimus padengė atsakovo skolas, nei šioje byloje, nei kitose nepateikė įrodymų, kokios skolos buvo ir kurias skolas padengė ieškovas atsakovo nurodytais mokėjimais.
Ieškovo atstovė teismo posėdžio metu pripažino, kad nepavyko išsiaiškinti atliktų mokėjimų paskirties, nes, tikrinant pagal visas mokėjimų datas, nesutampa mokėjimų sumos su buvusiomis skolomis, t. y, arba per daug pervedama, arba per mažai. Taip pat nesutampa pavedimų laikotarpiai su nurodytais terminais sutartyse. Lyginant mokėjimo pavedimus su buhalterinėmis pažymomis, neatitinka piniginės sumas kada jos turėjo būti sumokėtos ir kada sumokėtos. Ji, tvirtindama, kad dalinės įmokos sumomis užskaitė seniausias skolas, nes su atsakovu yra sudaryta 681 įvairių draudimo rūšių draudimo sutarčių, nepateikė įrodymų, kad tokios skolos buvo ir kurias konkrečiai dengė atliktais atsakovo mokėjimais. Įvertinant, kad šalių ginčas dėl tinkamo sutarčių vykdymo buvo sprendžiamas teismine tvarka ir kitose civilinėse bylose, kuriose, analogiškai šiai bylai, ieškovas už atsakovės atliktus, kaip einamuosius, mokėjimus užskaitydavo, kaip tvirtino, dengdamas senas skolas, tai, jog ieškovui nepateikus pirmosios instancijos pakankamai įrodymų, pirmosios instancijos teisme nebuvo tiriama aplinkybė apie minėtų senų skolų egzistavimą, todėl teisėjų kolegijos nuomone skundžiamu sprendimu nepagrįstai konstatuota, kad visos įmokos pagal draudimo sutartis buvo tinkamai sumokėtos. Byloje nesant nustatytų pirmiau nurodytų aplinkybių ir pateiktų tam reikalingų įrodymų, nėra įmanoma tinkamai ir teisingai išspręsti byloje kilusio ginčo.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2012 m. birželio 23 d. nutartyje (civ. byla Nr. 3K-3-314/2012) pažymėjo, kad „TPVCAPD įstatymo 11 straipsnio 7 dalyje nustatytų padarinių (draudėjo pareiga grąžinti draudėjui draudimo išmoką) atsiradimas yra siejamas su tam tikrų sąlygų buvimu: 1) draudėjas draudimo sutartyje nustatytu laiku nesumokėjo draudimo įmokos už teikiamą pagal draudimo sutartį draudimo apsaugą; 2) per tą laikotarpį pagal šią draudimo sutartį apdrausta transporto priemone buvo padaryta žala arba 3) žala buvo padaryta, kai draudėjas buvo atleistas nuo draudimo įmokos mokėjimo pagal šio įstatymo 9 straipsnio 3 dalį. Taigi esminės šiai normai taikyti nustatinėtinos aplinkybės, atsižvelgiant į nagrinėjamą atvejį, yra draudimo įmokos iki sutartyje nustatyto termino nesumokėjimas ir draudžiamojo įvykio per laikotarpį, kurį buvo delsiama sumokėti draudimo įmoką, atsitikimas.“
Nagrinėjamu atveju aplinkybė, ar 2009-07-17, 2009-09-11, 2009-09-29, 2009-09-30, 2010-03-01 eismo įvykių metu atsakovė buvo sumokėjusi atitinkamų draudimo sutarčių einamąsias įmokas, yra esminė, tačiau pirmosios instancijos teismas šios aplinkybės nenustatė. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas neatskleidė bylos esmės, byloje nepakanka įrodymų bylai išnagrinėti iš esmės, todėl sprendimas naikinamas ir byla perduodama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 327 str. 1 d. 2 p.).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio pirmosios dalies ketvirtuoju punktu,
nutaria:
Panevėžio miesto apylinkės teismo 2012 m. rugsėjo 6 d. sprendimą panaikinti ir bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.