- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2016-04-08
- Bylos Nr.
- 2-397-862/2016
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rasita Kurakienė
- Ieškovas
- A. S.
- Atsakovas
- L. S.
- Advokatai
- Renata Narbutienė
- Kategorijos
- 78.2.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Rasita Kurakienė, sekretoriaujant Donatai Matuzevičienei, dalyvaujant ieškovui A. S., ieškovo atstovui advokatui S. S., atsakovei L. S., atsakovės atstovei advokatei Renatai Narbutienei, išvadą duodančios institucijos Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius atstovei Jolantai Čuchonskai, viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo A. S. ieškinį dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui dydžio pakeitimo (sumažinimo), pareikštą atsakovei L. S., trečiasis asmuo be savarankiškų reikalavimų J. G., išvadą duodančios institucijos Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius, Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas Vilniaus rajono apylinkės teismui 2015-02-03 pateikė ieškinį, kuriuo prašė sumažinti išlaikymą nepilnametei dukrai M. S. iki 150 EUR per mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo iki jos pilnametystės. Nurodė, kad šalių santuoka buvo nutraukta Vilniaus rajono apylinkės teismo 2011-10-28 sprendimu, patenkinus šalių prašymą nutraukti santuoką bendru sutuoktinių sutarimu ir patvirtinus sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių. Ieškovas nuo 2011-10-28 nepilnametei dukrai teikė 434,43 EUR (1500 Lt) dydžio išlaikymą. Ieškovo pajamos ieškinio padavimo teismui metu buvo apie 683,69 EUR, dirbant UAB „Bebrų statyba“. Sumokėjus teismo sprendimu nustatyto dydžio išlaikymą nepilnametei šalių dukrai, ieškovui lieka 249,26 EUR, iš kurių jis turi išlaikyti save ir savo kitą nepilnametę dukrą E. S., kuri gimė 2013-09-24. Pažymėjo, kad santaupų neturi. Taip pat turi abejonių dėl dukrai skiriamo išlaikymo panaudojimo. Teismo 2015-09-05 posėdyje davė paaiškinimus, kad dirbdamas UAB „Trikampis žiedas“, kuriai iškelta bankroto byla, generaliniu direktoriumi gaudavo 7100 Lt (2056 EUR) dydžio darbo užmokestį. Vienerius metus 2013 -2014 dirbo AB „Plasta“ gamybos vadovu ir jo darbo užmokestis buvo 6000 – 7000 Lt (vid. 1882,50 EUR). Su šia įmone darbo santykius nutraukė šalių susitarimu. Trečiajam asmeniui įkūrus įmonę UAB „Bebrų statyba“, dirbo joje iki 2015 metų žiemos, o žiemą pateikė trečiajam asmeniui prašymą atleisti jį iš darbo savo noru. Yra įgijęs verslo informatikos vadybos (bakalauro studijos) išsilavinimą, magistratūroje studijavo tarptautinius santykius. Nurodė, kad ieško gamybos vadovo darbo vietos. Paaiškino, kad jį remia draugai: pripylę kuro duoda naudotis prabangiais automobiliais. Nurodė, kad jis neginčija nepilnametės dukters poreikių, tačiau nuo 2015 metų vasario mėnesio jai išlaikymo neteikia dėl blogos savo turtinės padėties. Yra dukrai pirkęs dovanas, tačiau paskutinės dovanos įvardinti negalėjo. Paaiškino kad jaunesniąja dukra rūpinasi trečiasis asmuo, dukra darželio nelanko. Mergaitė taip pat neturi specialiųjų poreikių. Negalėjo nurodyti, kokią pinigų sumą išleidžia per mėnesį dukters (duomenys neskelbtini) išlaikymui. Teismo 2016-01-13 posėdyje papildomai paaiškino, kad nuo 2015 metų gruodžio mėnesio yra registruotas darbo biržoje. Nurodė, kad nepasisekė verslo reikalai užsienyje, taip pat šiukšlių verslas Lietuvoje. Patikslino, kad namus Švedijoje stato trečiojo asmens įmonė. Taip pat nurodė, kad namą šiuo metu statosi ne jis, o jo motina, kuriai jis padeda. Statomame name gyvens ieškovo motina. Nurodė, kad dabar jis gyvena name, kuris įkeistas bankui.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus rajono apylinkės teisme 2015-03-04 gautas atsakovės prašymas perduoti bylą pagal teismingumą nagrinėti Vilniaus miesto apylinkės teismui. Vilniaus rajono apylinkės teismo 2015-03-04 nutartimi prašymas patenkintas ir byla perduota nagrinėti Vilniaus miesto apylinkės teismui.
Atsiliepimas
Trečiasis asmuo J. G. prašo sumažinti teismo sprendimu priteisto išlaikymo dydį. Nurodė, kad visiškai sutinka su ieškiniu. Paaiškino, kad yra ieškovo gyvenimo partnerė. Partnerystė nėra susaistyta įsipareigojimais. Vienintelė partnerystės sąsaja yra bendras ieškovo ir trečiojo asmens vaikas. Paaiškino, kad ieškovo turtinė padėtis po santuokos nutraukimo pasikeitė iš esmės: ieškovas, valdęs įmonę, gavęs pastovias pajamas, galėjo dukrai teikti sutarto dydžio išlaikymą. Dabar ieškovo turtinė padėtis yra sunki, nes dėl ekonominio sunkmečio ir nesąžiningų verslo partnerių bankrutavo jo valdyta įmonė, jis liko bedarbiu. Ieškovas deda pastangas pakeisti padėtį: ieško tinkamo darbo, verslo galimybių Lietuvoje ir užsienyje. Pažymėjo, kad jie su ieškovu neveda prabangaus gyvenimo būdo, nes gyvena ieškovo motinai priklausančiame name, abu yra bedarbiai. Nurodė, kad jos pajamas sudaro 300 EUR nedarbo draudimo išmoka, o ieškovas gauna 450 EUR tėvystės pašalpą. Paaiškino, kad šią pašalpą ji perleido ieškovui, o jis, gavęs pašalpą ir išgryninęs pinigus, atiduoda juos trečiajam asmeniui. Kartu su ieškovu vedant bendrą ūkį, ieškovas negalėjo prisidėti prie jo jokiomis lėšomis, nes sumokėjęs kreditą ir išlaikymą dukrą, lėšų nebeturėdavo. Ieškovas ilgiau nei pusmetį dirbo AB „Plasta“, tuo metu jis, įvykdęs prievoles, galėjo namų ūkiui skirti 500-1000 Lt per mėnesį, kuriuos trečiasis asmuo įnešdavo į savo banko sąskaitą. Nurodė, kad jos turtas buvo naudojamas šalių nepilnametės dukters išlaikymui. Mano, kad ieškovo ir trečiojo asmens vaikas yra nuskriaustas, nes tėvas jo išlaikymui negali skirti pinigų. Teismo posėdyje davė paaiškinimus, kad UAB „Bebrų statyba“ įsteigė 2013 metų pabaigoje, gavusi Ginto Badikonio įmokas. Nurodė, kad ieškovui mokėjo 1000 Lt darbo užmokestį, kurio dydį nustatė ji pati. Nurodė, kad ji ieškovo į darbą nepriims, nes jis nesugeba dirbti. Paaiškino, kad dukros (duomenys neskelbtini) išlaikymui per mėnesį skiria apie 250 EUR, nes mergaitę maitina ji pati.
Atsakovė ieškinį prašo atmesti. Nurodė, kad ieškovas, nutraukus šalių santuoką, pareigos teikti nepilnametei dukrai teismo sprendimu nustatyto dydžio išlaikymą tinkamai nevykdė, nes išlaikymas buvo teikiamas ne reguliariai ir tokio dydžio, kokį norėjo teikti ieškovas. Ieškovas su dukra bendrauja itin retai ir nereguliariai. Ieškovas niekada nesikreipė į atsakovę dėl netinkamo išlaikymo panaudojimo. Pažymėjo, jog ieškovo dukrai teikiamą išlaikymą naudojo tik išimtinai dukters interesais. Paaiškino, kad dukters poreikiai nėra sumažėję, nes pakilo produktų ir daiktų kainos, mergaitė auga ir jai reikia pirkti drabužius ir avalynę, reikalingos lėšos dukters lavinimui. Atsakovė neneigia aplinkybės, kad šalių turtinė padėtis keičiasi, tačiau nurodė, kad ieškovo turtinės padėties pasikeitimas yra nulemtas paties ieškovo ir negali būti pagrindu mažinti dukrai teiktino išlaikymo dydžio. Ieškovas, susilaukdamas antrojo vaiko, privalėjo įvertinti socialinę riziką išlaikyti du nepilnamečius vaikus. Jaunesnioji ieškovo dukra yra dar maža ir jos poreikių negalima lyginti su vyresniosios dukters poreikiais. Atsakovei kelia abejones ir tai, kad ieškovas, gaudamas 7000 Lt darbo užmokestį, nutraukė darbo santykius, išėjo tėvystės atostogų, kai motinystės atostogose buvo jo dukters motina – trečiasis asmuo. Atsakovės nuomone, ieškovas sąmoningai blogino savo turtinę padėtį. Atkreipė dėmesį, kad ieškovas nepateikė duomenų apie jam po santuokos nutraukimo atitekusį turtą. Pažymėjo, kad ieškovas propaguoja prabangų gyvenimo būdą, gyvena užmiestyje esančiame prabangiame name, kuris buvo statomas planuojant jame gyventi šalių šeimai. Paaiškino, kad šalių dukters išlaikymui per mėnesį reikalinga skirti 896,57 EUR, iš kurių maistui - 150 EUR, aprangai ir avalynei – 80 EUR, higienos priemonėms – 25 EUR, mokymosi priemonėms – 15 EUR, ekskursijoms bei kitiems mokykloje organizuojamiems renginiams - 30 EUR, už prailgintą grupę – 30 EUR, maistui mokykloje – 45,62 EUR, būreliams -72,46 EUR. Dukrai kiekvienais metais reikalinga pirkti uniformą, kuri kainuoja 38 EUR. Šalių dukrai buvo nupirktas nešiojamas kompiuteris. Šalių dukra visuomeniniu transportu nesinaudoja, nes ją visur veža atsakovė, tačiau augant dukrai jai teks naudotis ir viešojo transporto paslaugomis. Ryšio paslaugos kainuoja apie 10 EUR per mėnesį. Dukrai duodami 2 EUR dydžio dienpinigiai. Nemažas pinigų sumas tenka išleisti dukters šokių užsiėmimams, kadangi reikia pirkti specialius šokių batus, aprangą. Dukra vyksta į šokių čempionatus. Dukra turi augintinius, kurių maitinimui ir priežiūrai išleidžiama po 30 EUR per mėnesį. Dukters laisvalaikiui skiriama apie 100 EUR per mėnesį, kelionių išlaidos sudaro apie 50 EUR per mėnesį. Dukters dalis būsto išlaikyme sudaro 100 EUR. Dukra taip pat turi specialiųjų sveikatos poreikių: dažnai serga viršutinių kvėpavimo takų virusinėmis ligomis, 2014-12-04 jai buvo nustatytos alergijos, dukrai reikalingi akiniai, jai teikiamos odontologo paslaugos, todėl per mėnesį dukters sveikatos poreikių užtikrinimui patiriamos apie 20 EUR dydžio išlaidos. Paaiškino, kad atsakovės pajamos, dirbant pagal verslo liudijimą, yra apie 1500 EUR. Ji yra įsigijusi transporto priemonę. Vilniaus rajono teismo 2013-07-31 nutartimi, priimtoje civilinėje byloje Nr. S2-2843-341/2013, atsakovei ir šalių nepilnametei dukrai yra nustatytas uzufruktas gyventi atsakovės tėvams nuosavybės teise priklausančiame name, esančiame (duomenys neskelbtini). Teismo 2015-09-05 posėdyje davė paaiškinimus, kad nutraukus santuoką jos pajamos buvo nedidelės, o bylos nagrinėjimo metu yra apie 1500 – 2000 EUR. Paaiškino, kad išsikėlė gyventi pas tėvus. Nurodė, kad jos tėvų namo išlaikymui reikia skirti apie 5500 Lt (1593 EUR) per metus malkoms ir apie 200 EUR per mėnesį elektrai bei vandeniui.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius pateikė išvadą, kurioje nurodyta, kad tėvo ir motinos turtinė padėtis nėra viską nulemianti aplinkybė nustatant išlaikymo dydį, kadangi išlaikymas privalo užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Paaiškino, kad ieškovo gyvenamoji vieta yra ne Vilniaus miesto savivaldybėje, todėl neturėjo galimybės ištirti jo buities sąlygų.
Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius pateikė išvadą, kurioje nurodė, kad teismo sprendimu nustatyto dydžio išlaikymas nepilnametei šalių dukrai gali būti mažinamas, tačiau ne iki ieškovo prašomo nustatyti išlaikymo dydžio.
Dalyvaujant vertėjui Audriui Krušnai išklausyti liudytojų J. S., T. T., A. S. parodymai.
J. S. nurodė, kad gyvena Grigiškėse. Nuo 2002 metų yra pensininkė, jos pensija – 650 EUR. Sutuoktinio pensija – 420 EUR. Bendoriuose, sūnui priklausančiame žemės sklype, pastatė namą, kuriame ir gyvena sūnus. Dabar yra pradėjusi statyti namą sau Grigiškėse, stato ir dar vieną namą. Namą stato pažįstami, padeda ieškovas. Nurodė, kad padėjo ieškovui išlaikyti vaikaitę Mają. Dabar nepadeda, nes ieškovui padeda išlaikyti dukrą (duomenys neskelbtini). Negalėjo nurodyti, kokias pinigų sumas duoda per mėnesį ieškovui (gal 400 – 600 EUR, vėliau nurodė, kad 500-600 EUR, 2015 metų spalio mėnesį – 1000 EUR), tačiau šios aplinkybės neneigė, papildomai nurodė, kad apmoka už namui teikiamas komunalines paslaugas ir šiukšlių išvežimą. Paaiškino, kad kaip laiduotoja moka skolą bankui.
T. T. davė parodymus, kad mergaitės poreikiai per penkerius metus yra išaugę. Ji mokykloje valgo du kartus. Nurodė, kad vaikaitei dantys tvarkomi kas 6 mėnesius. Patvirtino, kad vaikaitė tėvą mato retai: kelis kartus per metus, nors tėvo namas yra už 3 kilometrų. Vaikaitę į „Modus“ vežioja atsakovės draugas. Mergaitė papildomai nemokamai mokosi anglų kalbos. Patvirtino, kad yra mačiusi ieškovą važinėjant tik prabangiais automobiliais. Paaiškino, kad jai nuosavybės teise priklausančiame name gyvena ji, jos dukra, vaikaitė ir dukters draugas. Vaikaitė du kartus per metus vyksta ilsėtis į užsienį.
Žemesnės instancijos teismas
A. S. davė parodymus, jog su atsakove kartu gyvena nuo 2012 metų pabaigos. Paaiškino, kad mergaitės poreikių patenkinimui per mėnesį reikia skirti 600-700 EUR. Mergaitė lanko šokius, todėl reikalingos papildomos išlaidos koncertiniams drabužiams ir avalynei, konkursams, kitiems renginiams.
Dalyvaujant vertėjai V. Ž. išklausyta nepilnametės M. S. nuomonė.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys atmestinas.
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.201 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog teismas gali pagal vaiko tėvo (motinos) ieškinį sumažinti arba padidinti priteisto išlaikymo dydį, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis. Teismas, spręsdamas, ar yra pagrindas priteistam išlaikymo dydžiui pakeisti, turi nustatyti ir įvertinti dvejopo pobūdžio aplinkybes: aplinkybes, susijusias su tėvų turtinės padėties esminiu pasikeitimu ir aplinkybes, susijusias su vaiko poreikių pasikeitimu.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus rajono apylinkės teismo 2011-10-28 sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. 2-2596-855/2011, patvirtintus sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, buvo nutraukta šalių santuoka ir iš ieškovo nepilnametės šalių dukters (duomenys neskelbtini) išlaikymui buvo priteistas periodinis 434,43 EUR (1500 Lt) dydžio išlaikymas iki dukters pilnametystės (T1 b.l. 6-8).
Aplinkybę, kad vaiko poreikiai sumažėjo šioje byloje turėjo įrodyti ieškovas (CPK 178 straipsnis). Ieškovas neišdėstė jokių aplinkybių, kurios leistų daryti išvadą, kad nepilnametės šalių dukters poreikiai sumažėjo, taip pat nepateikė ir kitų įrodymų, pagrindžiančių šią aplinkybę. Jis posėdyje patvirtino, kad neginčija nepilnametės dukters poreikių, tačiau iškėlė abejones, ar tinkamai panaudojamas dukrai skiriamas išlaikymas. Kadangi ieškovas neginčija dukters poreikių, o atsakovė atsiliepime išsamiai išdėstė, kokios išlaidos patiriamos vaiko išlaikymui, nėra pagrindo išvadai, kad šalių nepilnametės dukters poreikiai pakito, t.y., sumažėjo.
Byloje esantis Vilniaus rajono apylinkės teismo sprendimas (T 1, b.l. 6-8) patvirtina, kad nutraukiant santuoką ieškovui atiteko 0,8600 ha žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), ½ dalis 3,2474 ha žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), 2,4300 ha žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), 2,2600 ha žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), su juose esančiais priklausiniais. Šis sprendimas patvirtina, kad atsakovui asmeninės nuosavybės teise priklauso 6202/21963 dalys 2,1963 ha žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), 0,70 ha žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini). bei gyvenamasis namas, garažas, pirtis, kiti statiniai, esantys (duomenys neskelbtini) Ieškovui atiteko ir 34900 vienetai paprastųjų vardinių UAB „Trikampis žiedas“ akcijų. Nekilnojamojo turto registro išrašas (T1 b.l. 23-30) patvirtina, kad 2015-05-03 ieškovui aukščiau nurodytas nekilnojamasis turtas priklauso nuosavybės teise. Aplinkybė, kad ieškovas yra įgijęs gana daug nekilnojamojo turto neleidžia daryti išvados, kad ieškovo turtinė padėtis yra bloga ar pablogėjo.
Ieškovo pateikta Valstybinio socialinio draudimo 2015-02-02 pažyma patvirtina, kad ieškovui dirbant UAB „Trikampis žiedas“ jo darbo užmokestis 2011-01-01 – 2011-11-30, 2012-08-01-2012-08-31, 2012-10-01-2012-12-31, 2013-01-01-2013-05-31 buvo 7100 Lt ir daugiau, 2012-01-01-2012-07-31 siekė 4000 Lt.
Ieškovo pateikta AB „Plasta“ 2015-01-30 pažyma (T1 b.l. 12) patvirtina, kad ieškovas, dirbdamas šioje įmonėje nuo 2013 metų kovo mėnesio iki 2014 metų birželio mėnesio, vidutiniškai per mėnesį gaudavo 1589 EUR darbo užmokestį. Valstybinio socialinio draudimo 2015-02-02 pažymoje nurodyta, kad vidutinis ieškovo darbo užmokestis dirbant AB „Plasta“ 2013-03-04 – 2013-06-30 svyravo nuo 3125 iki 5183,74 Lt.
Ieškovo pateiktoje UAB „Bebrų statyba“ 2015-01-26 pažymoje (T1 b.l. 10) nurodyta, kad ieškovui dirbant šioje įmonėje 2014 metų rugpjūčio – rugsėjo mėnesiais buvo mokamas 809 EUR ir 952 EUR darbo užmokestis, spalio – lapkričio mėnesiais – 495 EUR darbo užmokestis, gruodžio mėnesį – 347 EUR, o 2015 metų sausio mėnesį – 424 EUR darbo užmokestis. Kitoje UAB Bebrų statyba“ pažymoje, sudarytoje 2015-07-29 (T2 b.l. 13), nurodyta, kad ieškovo darbo užmokestis 2014 rugpjūčio mėnesį - 2796,25 Lt, rugsėjį - 3289,70 Lt, spalį ir lapkritį 1700 Lt, o gruodžio mėnesį – 1200 Lt. Ieškovas pateikė 2014-10-23 sprendimą, kuris patvirtino, kad jam nuo 2014-09-25 iki 2015-09-24 paskirta tėvystės pašalpa (T1 b.l.9). Bylos nagrinėjimo metu ieškovas patvirtino, kad darbo santykius su AB „Plasta“ jis nutraukė šalių susitarimu, o iš UAB „Bebrų statyba“ buvo atleistas jam pačiam prašant. Šie duomenys leidžia daryti išvadą, kad nutraukti darbo santykius, kurie sąlygojo pastovių pajamų gavimą, buvo subjektyvus ieškovo sprendimas, todėl aplinkybė, kad ieškovas negauna darbo užmokesčio nesudaro pagrindo mažinti šalių nepilnametei dukrai priteisto periodinio išlaikymo dydžio. Aplinkybė, kad finansinei ieškovo padėčiai įtakos turėjo UAB „Trikampis žiedas“ bankrotas, taip pat negali būti laikoma objektyvia, nes Vilniaus apygardos teismo 2015-02-03 nutartimi (T2 b.l. 153-159), priimta civilinėje byloje Nr. B2-2716-553/2015, kuri įsiteisėjo 2015-05-14 Lietuvos apeliaciniam teismui palikus 2015-02-03 nutartį nepakeistą, yra konstatuota, kad šios įmonės bankrotas yra tyčinis. Be to, kaip matyti iš aukščiau išdėstyto, Vilniaus apygardos teismo 2013-03-22 nutartimi UAB „Trikampis žiedas“ iškėlus bankroto bylą, ieškovas buvo darbo teisiniuose santykiuose su AB „Plasta“, UAB „Bebrų statybos“ ir turėjo galimybę užsitikrinti stabilias iš darbo teisių santykių gaunamas pajamas, tačiau ieškovo iniciatyva darbo santykiai buvo nutraukti. Ieškovo paaiškinimai apie jo pastangas susirasti darbą, pradėti verslą, liudytojos J. S. parodymai apie vykdomas namų statybas ir ieškovo pagalbą jose, jam suteikiamas pinigų sumas, trečiojo asmens paaiškinimai apie UAB „Beberų statybos“ veiklą, kurios akcininkė ji yra (T1 b.l. 220) bei UAB „Bebrų statybos“, AB „Plasta“ pažymos apie ieškovo darbo užmokestį, byloje esantis Kauno rajono apylinkės teismo 2012-11-28 sprendimas (T1 b.l.215), 2012-12-31 pakvitavimas (T1 b.l. 216), patvirtinantis, kad ieškovui buvo grąžinta 1600000 Lt skola, byloje esantys trečiojo asmens, UAB „Bebrų statyba“, ieškovo, liudytos J. S. sąskaitų išrašai (T1 b.l. 229-236. T2 b.l.31-109) leidžia daryti ir kitą išvadą, kad ieškovas nedėjo pastangų tam, kad būtų nustatyta jo tikroji turtinė padėtis.
Ieškovas pateikė gimimo liudijimą, kuris patvirtina, kad jam ir trečiajam asmeniui J. G. (duomenys neskelbtini) gimė dukra E. S. (T1 b.l. 12). Ieškovo atstovas remdamasis CK 3.198 straipsniu, nurodė, kad antrojo vaiko gimimas yra vienas pagrindų sumažinti teismo sprendimu priteisto išlaikymo dydį. CK 3.198 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas, priteisdamas išlaikymą dviem ar daugiau vaikų, turi nustatyti tokį išlaikymo dydį, kuris būtų pakankamas tenkinti bent minimalius visų vaikų poreikius. Taigi, šis straipsnis taikytinas ne nagrinėjamu atveju, o tuo atveju, jeigu vienoje byloje būtų sprendžiamas išlaikymo priteisimo klausimas daugiau nei vienam nepilnamečiui vaikui. Ieškovo dukros yra skirtingo amžiaus, tad skiriasi ir jų poreikiai, ir lėšos reikalingos, jų poreikiams patenkinti. Šalių nepilnametei dukrai (duomenys neskelbtini) iš atsakovo išlaikymas jau yra priteistas, ši dukra negyvena su tėvu. Jaunesnioji ieškovo dukra gyvena su abiem savo tėvais, kurie ja rūpinasi nuolat ne tik ją išlaikydami, bet ir nuolat globodami. Duodamas paaiškinimus ieškovas negalėjo nurodyti, kokias išlaidas patiria dukters (duomenys neskelbtini) išlaikymui. Trečiais asmuo nurodė, kad dukters išlaikymo išlaidos, neskaičiuojant išlaidų maistui, nes dukrą maitina ji, sudaro apie 250 EUR per mėnesį. Byloje nenustatyta aplinkybių, kad mažametei nebūtų sudarytos tinkamos augti sąlygos. Byloje nustačius, kad ieškovas nedėjo pastangų tam, kad būtų nustatyta jo tikroji turtinė padėtis, jam turint nekilnojamojo turto, o trečiajam asmeniui esant UAB „Bebrų statyba“ (kuri statybų verslą vykdo ir užsienyje), vienintelei akcininkei, turinčiai galimybes gauti pajamas iš šios įmonės veiklos net ir nesant darbo teisiniuose santykiuose, nėra pagrindo išvadai, kad mažametės tėvai dėl ieškovo vyresniajai dukrai teiktino išlaikymo neturi lėšų išlaikyti kitą ieškovo dukrą. Be to, teismas sutinka su atsakovės atstovės argumentais, kad ieškovas, apsisprendęs susilaukti dar vieno vaiko, žinodamas savo pareigą teikti dukrai Majai teismo sprendimu nustatyto dydžio išlaikymą, sąmoningai prisiėmė socialinę atsakomybę išlaikyti ne tik dukrą (duomenys neskelbtini), bet išlaikyti bei užauginti ir savo dukrą (duomenys neskelbtini), todėl antrojo vaiko atsiradimas taip pat nesudaro pagrindo sumažinti vyresniajam ieškovo nepilnamečiui vaikui priteisto išlaikymo dydžio, priešingai įpareigoja ieškovą dėti dar didesnes pastangas tam, kad gautų tokias pajamas, kurios leistų išlaikyti ne vieną, o du nepilnamečius vaikus.
Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus 2015-04-21 buities tyrimo akte yra užfiksuota nepilnametės M. S. nuomonė, kurioje mergaitė nurodė, kad su ieškovu susitinka retai ( 2-3 kartus metuose), tėvas ne itin domisi jos pasiekimais, retai dovanoja dovanas, nesiveža į keliones. Nepilnametės nuomonė, liudytojų T. T., A. S. parodymai, atsakovės paaiškinimai patvirtina, kad šalių nepilnamete dukra rūpinasi išimtinai atsakovė. Atsakovės pateiktas 2016-03-17 patvarkymas patvirtina, kad ieškovui nuo 2015 metų vasario mėnesio neteikiant išlaikymo šalių dukrai (duomenys neskelbtini), susidarė 4576,24 EUR išlaikymo įsiskolinimas. O tai leidžia daryti išvadą, kad ieškovas yra nusišalinęs nuo rūpinimosi savo dukra (duomenys neskelbtini), visas pareigas, tame tarp ir pareigą išlaikyti vaiką, yra perkėlęs atsakovei. Šalių dukrai gyvenant kartu su ieškove, jai tenka visa dukters ugdymo, auklėjimo, rūpinimosi ja našta. Ieškovas gi iki 2015 metų vasario mėnesio vykdė vienintelę pareigą – teikti išlaikymą nepilnametei dukrai, kurio dydį šiuo ieškiniu siekia sumažinti. Svarbu nagrinėjamu atveju yra tai, kad tėvo bei motinos turtinė padėtis nėra viską nulemianti nustatant išlaikymo dydį, nes išlaikymas privalo užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas; todėl sprendžiant išlaikymo dydžio nustatymo klausimą turi būti atsižvelgiama į vieną pagrindinių šeimos santykių teisinio reglamentavimo principų, nurodytų CK 3.3 straipsnio 1 dalyje, – prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą, reiškiantį, kad teismas, priimdamas sprendimą, visų pirma turi tai įvertinti vaiko teisių ir interesų atžvilgiu, t. y. prioritetiškai į juos atsižvelgti, užtikrinti jų apsaugą; visos abejonės dėl išlaikymo dydžio nustatymo turi būti vertinamos vaiko interesų naudai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004-04-19 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-286/2004; kt.). Nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008-05-26 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2008; 2013-03-28 nutartis priimta civilinėje byloje 3K-7-24/2013). Kaip matyti iš ieškovo paaiškinimų, ieškovas yra puikų išsilavinimą įgijęs asmuo, turintis ilgą vadybos, verslo praktiką, ieškovas turi daug nekilnojamojo turto, išmano statybų verslą, nes padeda savo motinai statant namus, dirbo UAB „Bebrų statyba“, todėl ieškovas turi realias galimybes tiek gauti pajamas iš darbo teisinių santykių, tiek pajamas iš verslo, tiek pajamas iš nekilnojamojo turto. Ieškovas neturi specialiųjų poreikių, yra ganėtinai jauno amžiaus, byloje nėra nustatyta aplinkybių, kurios leistų daryti išvadą, kad ieškovas dėl objektyvių priežasčių negali dukrai teikti teismo sprendimu nustatyto dydžio išlaikymą, todėl ieškovas neįrodė, jog po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas nepilnametei dukrai, dėl objektyvių priežasčių iš esmės pasikeitė jo turtinė padėtis. Vadovaujantis prioritetiniais vaiko interesais, atsižvelgiant į išdėstytą bei į tai, kad jau ne vienerius metus šalys tenkina ne tik minimalius būtinuosius nepilnametės dukters poreikius, bet ir specialiuosius sveikatos, papildomus ugdymo, lavinimo, laisvalaikio poreikius, nėra pagrindo tenkinti ieškovo reikalavimą ir sumažinti Vilniaus rajono apylinkės teismo civilinėje byloje 2011-10-28 sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. 2-2596-855/2011, nepilnametei M. S. nustatyto periodinio išlaikymo dydį iki 150 EUR (ar iki 175 EUR kaip buvo akcentuojama baigiamojoje ieškovo atstovo kalboje).
Ieškovas ieškiniu prašė įpareigoti atsakovę suformuoti dukters Majos būtinųjų poreikių sąrašą už 2012-2014 metus. Atsakovė atsiliepime išdėstė dukters poreikius ir nurodė poreikių patenkinimui reikalingas pinigų sumas. Be to, atsakovė pateikė visus įmanomus įrodymus, patvirtinančius patiriamas išlaidas, kurios reikalingos, tam, kad būtų patenkinti ne tik būtini, bet ir kiti dukters lavinimo, laisvalaikio, sveikatos poreikiai. Taigi, bylos nagrinėjimo eigoje antrasis ieškovo ieškinyje suformuluotas prašymas (procesinis) buvo patenkintas. Atkreiptinas dėmesys, jog baigiamojoje kalboje ieškovo atstovas interpretavo ieškovo aukščiau nurodytą procesinį prašymą, įvardindamas jį kaip reikalavimą įpareigoti atsakovę teikti ieškovui ataskaitas apie išlaikymo panaudojimą. Kadangi ieškinyje buvo pareikštas tik reikalavimas dėl periodinio išlaikymo dydžio sumažinimo, teismas dėl baigiamojoje ieškovo atstovo kalboje papildomai nurodyto perfrazuotai išsakyto reikalavimo nepasisako. Bylos nagrinėjimo metu atsakovas kėlė klausimą apie galimai netinkamą išlaikymo panaudojimą, nurodydamas jog atsakovė iš sąskaitos, į kurią pervedamos ir vaiko išlaikymui skirtos lėšos, apmokėjo už keturių asmenų kelionę į užsienį. Atsakovės atstovė paaiškino, kad atsakovė dukrą išlaiko ir iš savo pajamų, kurias gauna ir grynais pinigais. Iš sąskaitos pavedimas buvo atliktas, nes taip buvo patogu. Be to, kaip matyti iš atsakovės pateikto sąskaitos išrašo, į šią sąskaitą yra pervedamas ne vien tik ieškovo dukrai skiriamas išlaikymas. Į šią sąskaitą yra pervedamos ir atsakovės pajamos, todėl vienintelė ieškovo nurodyta aplinkybė, apie jo manymu netinkamą išlaikymo panaudojimą, nesudaro pagrindo išvadai, kad dukters išlaikymas panaudojamas ne pagal paskirtį.
Teismas atskirai nepasisako dėl kitų šalių argumentų, liudytojų parodymų, įrodymų, laikydamas, kad jie nėra svarbūs sprendžiant klausimą dėl teismo sprendimu priteisto išlaikymo dydžio sumažinimo.
Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 93 straipsnio 1 dalyje ir 98 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas, tame tarpe ir išlaidas advokato pagalbai apmokėti, teismas priteisia iš antrosios šalies. Šalys nepateikė patirtas atstovavimo išlaidas pagrindžiančių dokumentų. Ieškinį atmetus iš ieškovo valstybei priteista 20,14 EUR patirtų pašto išlaidu suma (CPK 88, 92, 96 straipsniai).
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
ieškinį atmesti.
Priteisti iš ieškovo A. S., a.k. (duomenys neskelbtini) valstybei 20,14 EUR (dvidešimt eurų ir 14 centų) bylinėjimosi išlaidas. Ši suma turi būti įmokėta Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai (kodas 188728721) į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB banke „Swedbank”, banko kodas 73000, SWIFT kodas HABALT22 arba Nr. (duomenys neskelbtini), esančią banke Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyrius, banko kodas 21400, SWIFT kodas NDEALT2X, įmokos kodas 5660.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo ir paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.