- Teismas
- Kauno apylinkės teismo Kauno rūmai
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2020-09-10
- Bylos Nr.
- A15.-2019-1129/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 4-69-3-01503-2020-5
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skirti nuobaudą.
- Teisėjas
- Dominykas Rusonis (pirm.)
- Pažeidėjas
- A. K.
- Institucija
- Kauno apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdyba
teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenantis (duomenys neskelbtini), traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 417 straipsnio 7 dalį, 426 straipsnio 2 dalį.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
A. K. administracinio nusižengimo protokolas buvo surašytas už tai, kad jis 2020 m. gegužės 21 d., 18.58 val. Kaune, ties Raudondvario pl. ir Ringailės g. sankryža vairuodamas transporto priemonių junginį „MAN TGX“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir puspriekabę „SCHMITZ Cargobull“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nesiėmė visų būtinų atsargumo priemonių, kad nekeltų pavojaus kitų asmenų turto saugumui, iš dešinės apvažiuodamas sustojusį automobilį, neįsitikino, kad tai daryti yra saugu, nepaliko tarpo iš dešinės, kad eismas būtų saugus, užvažiavo ant kelkraščio žalios zonos ir atsitrenkė į įrengtą vandens hidrantą, kurį pervažiavo ir nepataisomai sugadino. Įvykus eismo įvykiui, įvykio vietoje nesustojo ir nepranešęs apie įvykį nukentėjusiajam, o jo nesant įvykio vietoje – policijai, iš eismo įvykio vietos pasišalino, kai padaryta žala viršija penkiolika bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių. Eismo įvykio metu apgadinta viena transporto priemonė ir vandens hidrantas. Tokiais veiksmais A. K. pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 9, 101, 126, 219.1, 219.2, 219.2, 220, 222 punktų reikalavimus.
Administracinio nusižengimo protokolą surašiusi institucija A. K. veiksmus kvalifikavo pagal ANK 417 straipsnio 7 dalį, 426 straipsnio 2 dalį.
Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo A. K. teismo posėdžio metu savo kaltę dėl eismo įvykio sukėlimo pripažino ir nurodė, kad prieš jį važiavęs automobilis staigiai stabdė ir jis, norėdamas išvengti baisių pasekmių ir didelio eismo įvykio, išvažiavo į kelkraštį. Transporto priemonė visa girgždėjo, dėl specifinio krovinio barškėjo, ir jis nesuprato, kad kažką kliudė, jokio smūgio nebuvo. Jam atrodė, kad jis tiesiog išvengė eismo įvykio, ir nuvažiavo be jokių kliūčių. Jo vairuota transporto priemonė buvo apgadinta nežymiai, tik bamperio spoilerio gabaliukas. Apie tai, kad automobilis buvo apgadintas, suprato tik vėliau kitą dieną, kai sustojo miegoti Lenkijoje. Jei būtų supratęs, kad kažką kliudė, tikrai būtų stojęs. Įvykio metu patyrė stresą, kadangi suprato, jog išvengė didelio eismo įvykio.
Administracinio nusižengimo, numatyto ANK 417 straipsnio 1 dalyje, padarymo faktą ir A. K. kaltę pagrindžia: 2020 m. rugpjūčio 13 d. administracinio nusižengimo protokolas, iš kurio matyti, jog jame yra užfiksuotos visos esminės padarytų nusižengimų aplinkybės (b. l. 1-3); 2020 m. gegužės 21 d. tarnybinis pranešimas dėl eismo įvykio (b. l. 4); išrašas iš policijos registruojamų įvykių registro (b. l. 5); eismo įvykio vietos schema (b. l. 6); papildomi duomenys apie eismo įvykį (b. l. 7); paaiškinimas įvykio liudytojo paaiškinimas (b. l. 8); A. K. paaiškinimas, iš kurio matyti, kad jis pažeidimus pripažįsta, gailisi, paaiškino, kad 2020 m. gegužės 21 d., apie 19.00 val. vairavo įmonei (duomenys neskelbtini) priklausančią transporto priemonę „MAN, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) su puspriekabe, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), važiavo nuo Raudondvario pusės, ties Ringailės g. priešais važiavęs automobilis staigiai sustojo ir tik po to įjungė kairįjį posūkį, bandydamas išvengti susidūrimo, sustojusį automobilį apvažiavo iš dešinės pusės kelkraščiu, dėl patirto staigaus streso jokios kliūties nepastebėjo, toliau vyko nustatytu maršrutu, ryte pastebėjo transporto priemonės pažeidimus, suprato, kad kažką kliudė, vėliau sužinojo apie įvykį, eismo įvykio metu buvo šviesu, giedra, kelio danga sausa, mano, kad eismo įvykio priežastis – jo nepastebėtos kliūties apvažiavimas, saugaus atstumo nesilaikymas ir dėl to jo nepastebėto hidranto suniokojimas, jo vairavimo stažas 35 m. (b. l. 9); fotolentelės (b. l. 10-15); užklausimas UAB „Kauno vandenys“ apie eismo įvykio metu patirtos žalos dydį (b. l. 16); UAB „Kauno vandenys“ atsakymas, kuriame nurodyta, kad autoįvykio metu buvo padaryta 950 eurų žala (b. l. 18); užklausimas ir atsakymas dėl vaizdo įrašo (b. l. 19, 20); VĮ „Regitra“ duomenys, apie eismo įvykyje dalyvavusią transporto priemonę ir jos vairuotoją (b. l. 21, 22, 23, 24); administracinių nusižengimų registro išrašas apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus (pažeidimus) ir priimtus sprendimus už 5 metus, iš kurio matyti, kad A. K. 2020 m. gegužės 21 d. eismo įvykio padarymo metu turėjo vieną galiojančią administracinę nuobaudą už ANK 416 straipsnio 3 dalyje numatytą nusižengimą (nustatyto greičio viršijimas) (b. l. 34-35); informacijos apie A. K. paieškos rezultatai (b. l. 36-38); asmens duomenys (b. l. 39).
Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad kaltu dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Duomenų, kuriais remiantis tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir skirti administracinę nuobaudą. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda.
Sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą yra būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai.
Motyvuojamoji dalis
Įvertinus visus surinktus įrodymus daroma išvada, kad nėra surinkta pakankamai objektyvių įrodymų, kad A. K. konkrečioje situacijoje suvokė, jog sukėlė eismo įvykį, kurio metu apgadino kitiems asmenims priklausantį turtą, ir turėjo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje bei ją ignoruodamas pasišalino iš įvykio vietos, t. y. nenustatyta, kad jo pasišalinimas iš eismo įvykio vietos buvo tyčinis.
Tokią išvadą teismas daro atsižvelgdamas į tai, kad A. K. vairavo didelių gabaritų ir pakrautą kroviniu transporto priemonę, stresinėje situacijoje siekdamas išvengti susidūrimo su kitu automobiliu išvažiavo į kelkraštį ir pervažiavo hidrantą, kuris, lyginant su vairuoto automobilio mase, yra itin mažas. A. K. teigė nepajutęs jokio kontakto, girdėjo tik kaip manevro metu jo vairuojama transporto priemonė sugirgždėjo, tačiau ji girgžda dažnai, ir tik vėliau pastebėjo, kad transporto priemonė yra nežymiai apgadinta. Iš byloje pateiktų nuotraukų matyti, kad hidrantas buvo pervažiuotas ir jo vizualiai kelyje nebesimatė, todėl vairuotojas nesustojęs apgadinimo neturėjo galimybės pamatyti. Be to, byloje nėra jokių duomenų, kurie patvirtintų neįprastą vairuotojo elgesį po kontakto, pvz., sustojimą, transporto priemonės bei įvykio vietos apžiūrėjimą ir itin greitą nuvažiavimą iš eismo įvykio vietos ir pan., kas rodytų, jog administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo būtų suvokęs, jog kliudė kitą objektą. A. K. vairavo darbdaviui priklausantį krovininį automobilį, kuris yra draustas, taip pat jis turi didelį vairavimo stažą, Kelių eismo taisyklių nepažeidinėja, kas leidžia teismui spręsti, jog jis iš tiesų galėjo nesuprasti, kad kliudė kelkraštyje buvusį hidrantą. Teismo posėdžio metu A. K. patvirtino, kad jei būtų pajutęs kontaktą, neabejotinai būtų sustojęs ir apie eismo įvykį pranešęs policijai.
Taigi, nagrinėjamu atveju A. K. veiksmuose nėra ANK 426 straipsnio 2 dalyje numatyto administracinio teisės pažeidimo sudėties, nes nenustatyta jo tyčia pasišalinti iš eismo įvykio vietos, todėl administracinio nusižengimo bylos teisena dėl šio nusižengimo A. K. atžvilgiu nutrauktina.
Surinktų ir teismo ištirtų įrodymų visuma patvirtina, kad A. K. 2020 m. gegužės 21 d., 18.58 val. Kaune, ties Raudondvario pl. ir Ringailės g. sankryža vairuodamas transporto priemonių junginį „MAN TGX“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir puspriekabę „SCHMITZ Cargobull“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nesiėmė visų būtinų atsargumo priemonių, kad nekeltų pavojaus kitų asmenų turto saugumui, iš dešinės apvažiuodamas sustojusį automobilį neįsitikino, kad tai daryti yra saugu, nepaliko tarpo iš dešinės, užvažiavo ant kelkraščio žalios zonos ir atsitrenkė į įrengtą vandens hidrantą, kurį pervažiavo ir nepataisomai sugadino, tokiais veiksmais A. K. padarė ANK 417 straipsnio 7 dalyje numatytą administracinį nusižengimą, todėl yra baustinas.
A. K. administracine tvarka nebaustas, jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad jis pripažįsta padaręs administracinį nusižengimą ir nuoširdžiai gailisi (ANK 35 str. 1 d. 1 p.), o atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Vertindamas A. K. asmenybę teismas pažymi, jog A. K. vairavimo stažas 27 m.,, nusižengimo padarymo metu turėjo vieną galiojančią administracinę nuobaudą už nešiurkštų KET pažeidimą, numatytą ANK 416 straipsnio 3 dalyje (nustatyto greičio viršijimas), šiuo metu neturi galiojančių administracinių nuobaudų (nuobauda už minėtą KET pažeidimą įvykdyta (bauda sumokėta 2019 m. birželio 23 d.). Atsižvelgiant į šias aplinkybes, teismo nuomone, šiuo atveju administracinės nuobaudos tikslai, numatyti ANK 22 straipsnyje, bus pasiekti paskiriant A. K. administracinę nuobaudą – baudą, numatytą ANK 417 straipsnio 7 dalies sankcijoje.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 25 straipsniu, 38 straipsniu, 417 straipsnio 7 dalimi, 591 straipsnio 1 punktu, 635 straipsniu, 636 straipsniu, 646 straipsniu,
nutaria:
A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 417 straipsnio 7 dalyje, ir skirti administracinę nuobaudą – 10 (dešimties) eurų baudą.
Administracinio nusižengimo teiseną A. K. atžvilgiu dėl administracinio nusižengimo, numatyto ANK 426 straipsnio 2 dalyje, nutraukti, nesant jo veiksmuose šio administracinio nusižengimo požymių.
Administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui išaiškinti, jog paskirtoji bauda ne vėliau kaip per 40 dienų nuo nutarimo įteikimo dienos, o apskundus nutarimą – ne vėliau kaip 40 dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos, turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT 24 7300 0101 1239 4300, AB „Swedbank“, įmokos kodas 1001. Mokėjimo kodo laukelyje nurodyti ROIK:20118427317.
Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.