- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2007-06-08
- Bylos Nr.
- 2KT-43/2007
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vytas Milius
- Ieškovas
- V. P.
- Kategorijos
- 98.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo pirmininkas Vytas Milius, susipažinęs su ieškovo V. P. 2007 m. birželio 4 d. nušalinimo pareiškimu Šiaulių apygardos teismui civilinėje byloje Nr. 2A-182-372/2007,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Lietuvos apeliaciniame teisme 2007 m. birželio 5 d. gautas ieškovo V. P. 2007 m. birželio 4 d. nušalinimo pareiškimas Šiaulių apygardos teismui apeliacine tvarka nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. 2A-182-372/2007 pagal atsakovų V. V. ir antstolio Tomo Ubarto apeliacinius skundus dėl Šiaulių miesto apylinkės teismo 2007 m. vasario 14 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-81-542/2007, iškeltoje pagal ieškovo V. P. ieškinį atsakovams V. V. ir antstoliui Tomui Ubartui dėl turto pardavimo iš varžytynių akto pripažinimo negaliojančiu ir įpareigojimo panaikinti teisinę registraciją (tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, VĮ Registrų centras ir VSDFV Šiaulių skyrius). Nušalinimo pareiškimas motyvuojamas aplinkybe, kad apeliantę V. V. atstovauja Vilniaus miesto 1 advokatų kontoros advokatas R. B., kuris Šiaulių rajono apylinkės teismo pirmininku buvo tuo metu, kai šiame teisme dirbo Petras Rimantas Brazys, dabar užimantis Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininko pareigas. Ieškovui abejonių taip pat kelia faktas, jog apeliantei pirmosios instancijos teisme atstovavo advokatas iš Šiaulių, tuo tarpu apeliacinės instancijos teisme ją atstovauja advokatai iš Vilniaus. Siekiant pašalinti abejones Šiaulių apygardos teismo nešališkumu, apeliacine tvarka nagrinėjamą civilinę bylą prašo perduoti kitam apygardos teismui.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas atmestinas.
Ieškovas pareiškė nušalinimą visiems Šiaulių apygardos teismo teisėjams, todėl Lietuvos apeliacinio teismo pirmininkas turi teisinį pagrindą nagrinėti šį pareiškimą (CPK 69 str. 1 d.).
Ieškovo pareiškimas dėl galimo visų Šiaulių apygardos teismo teisėjų šališkumo apeliacine tvarka nagrinėjant civilinę bylą motyvuojamas tuo, kad atsakovei apeliacinės instancijos teisme atstovaujantis advokatas yra vadovavęs vienam iš apylinkės teismų, kuriame tuo metu teisėju dirbo bylą nagrinėjančio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkas. Taigi ieškovas iš esmės įrodinėja, jog dėl praeityje buvusių Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriui vadovaujančio teisėjo ir ieškovo atstovo tarnybinių pavaldumo santykių visi Šiaulių apygardos teismo teisėjai gali būti šališki apeliacine tvarka nagrinėjant civilinę bylą Nr. 2A-182-372/2007.
Procesas bus tinkamas tik tuomet, kai bylą išnagrinės pagal įstatymą įsteigtas nepriklausomas ir nešališkas teismas, kuris yra teisėtos sudėties (Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str. 1 d., Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29, 109, 117 str.). Viena iš teismo nešališkumo užtikrinimo garantijų - civilinio proceso įstatyme įtvirtintas bylą nagrinėjančio teisėjo nušalinimo institutas (CPK 64-71 str.). Tuo atveju, jeigu byloje esančios aplinkybės sudaro pagrindą manyti, jog bylą nagrinėjantis teisėjas gali būti tiesiogiai ar netiesiogiai suinteresuotas bylos baigtimi arba yra kitokių aplinkybių, kurios kelia abejonių dėl jo nešališkumo, teisėjas turi nusišalinti nuo tolesnio bylos nagrinėjimo (CPK 65, 71 str.) arba dalyvaujantys byloje asmenys gali jam pareikšti nušalinimą (CPK 66, 68 str.). Abejonės dėl teisėjo nešališkumo turi būti pagrįstos konkrečiais įrodymais, o ne tik dalyvaujančių byloje asmenų spėjimais ar samprotavimais. Priešingu atveju, patenkinus įrodymais nepagrįstą pareiškimą dėl teisėjo (teismo) nušalinimo ir perdavus bylą nagrinėti kitam teisėjui (teismui), būtų sudarytos sąlygos teisingumą vykdyti ne tam teismui, kuris pagal įstatymo nustatytas teismingumo taisykles turi nagrinėti bylą, arba ne tam teisėjui, kuriam teisės aktų nustatyta tvarka priskirta nagrinėti konkrečią bylą, o tam teismui ir (ar) teisėjui, kurį ar kuriuos pasirinko vienas ar kitas dalyvaujantis byloje asmuo. Toks bylos nagrinėjimas pagal asmenų pageidavimus neužtikrintų teismo nešališkumo ir nepriklausomumo, o tai nesiderintų su teisinėje valstybėje vyraujančiais teisingumo, bylų nagrinėjimo nešališkumo ir sąžiningumo, šalių lygiateisiškumo principais. Tačiau išimtiniais įstatyme numatytais atvejais, kai yra įrodymais pagrįstų abejonių dėl galimo visų teisme dirbančių teisėjų šališkumo, nušalinimas gali būti pareiškiamas ne tik bylą nagrinėjančiam teisėjui, bet ir kitiems to teismo teisėjams (CPK 13 str., 67 str. 1 d.).
V. P pareiškime dėl visų teismo teisėjų nušalinimo nepateikė jokių įrodymais pagrįstų abejonių dėl galimo Šiaulių apygardos teismo teisėjų suinteresuotumo ar šališkumo apeliacine tvarka nagrinėjant civilinę bylą Nr. 2A-182-372/2007. Ieškovo nurodyta aplinkybė dėl praeityje buvusių bylą nagrinėjančio teismo skyriaus pirmininko ir ieškovei atstovaujančio advokato tarnybinio pavaldumo santykių nesudaro pagrindo abejoti visų Šiaulių apygardos teismo teisėjų nešališkumu.
Iš ieškovo pateiktų ir atlikus tyrimą gautų duomenų matyti, kad 1987-1991 metais R. B. užėmė Šiaulių rajono apylinkės teismo pirmininko pareigas. Tuo metu šiame teisme teisėju dirbo Petras Rimantas Brazys, dabar užimantis Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininko pareigas. Ši aplinkybė, galbūt, galėtų būti reikšminga sprendžiant klausimą dėl galimo Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininko šališkumo, jeigu byloje, kurioje vienas iš dalyvaujančių byloje asmenų atstovu yra R. B., jis priimtų procesinius sprendimus arba nagrinėtų tokią bylą. Tačiau ir tuomet vien tik nurodytas faktas neturėtų sudaryti pakankamą pagrindą abejoti Petro Rimanto Brazio nešališkumu. Tokia išvada darytina dėl to, jog galiojančios įstatymo normos advokatui po vienerių metų nuo darbo teisėju pabaigos suteikia teisę atstovauti dalyvaujančius byloje asmenis ir tame teisme, kuriame jis yra dirbęs teisėju ar teismo pirmininku (Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo 2 str. 1 d., 20 str. 1 d.). Tuo tarpu šiuo atveju nuo ieškovo nurodytų aplinkybių pasibaigimo praėjo beveik dvidešimt metų, per šį laikotarpį R. B. nedirbo jokiame teisme, nėra duomenų apie tokius minėto teisėjo ir advokato tarpusavio ryšius, dėl kurių šis teisėjas negalėtų bylose, kuriose šalims atstovauja nurodytas Vilniaus miesto 1 advokatų kontoros advokatas, priimti procesinių sprendimų. Nesant duomenų apie galimą bylą apeliacine tvarka nagrinėjančių teisėjų bei kitų apygardos teismo teisėjų šališkumą ar galimą suinteresuotumą bylos baigtimi, tenkinti ieškovo prašymo nėra pagrindo.
Pažymėtina, jog dispozityvumo principas civiliniame procese šalims suteikia teisę laisvai disponuoti joms priklausančiomis procesinėmis teisėmis (CPK 13 str.), tarp kurių ir teise turėti atstovą ar atstovus byloje, nutraukti atstovavimo sutartį su vienu atstovu ir ją sudaryti su kitu ar kitais atstovais (CPK 51 str. 1 d., CK 6.156 str.). Todėl ieškovo veiksmai, kuriais jis atstovais apeliacinės instancijos teisme pasirinko kitus advokatus negu pirmosios instancijos teisme, negali būti vertinami kaip įrodantys galimą teismo šališkumą. Be to, beveik visus procesinius veiksmus apeliacinės instancijos teisme atlieka ne advokatas R. B., o kitas ieškovui atstovaujantis advokatas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 3 straipsnio 1 dalimi, 66 ir 69 straipsniais, Lietuvos apeliacinio teismo pirmininkas
nutaria:
Ieškovo V. P. nušalinimo pareiškimą Šiaulių apygardos teismo teisėjams civilinėje byloje Nr. 2A-182-372/2007 atmesti.