- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-10-04
- Bylos Nr.
- A-502-3044-12
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-01640-2011-8
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Dalia Višinskienė (pirm.), Artūras Drigotas (pran.), Laimutis Alechnavičius
- Pareiškėjas
- uždarosios akcinės bendrovės „Sekundės redakcija“
- Atsakovas
- Žurnalistų
- Trečiasis asmuo
- A. B.
- Advokatai
- Giedrė Domkutei-Lukauskienė
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus, Artūro Drigoto (pranešėjas) ir Dalios Višinskienės (kolegijos pirmininkė),
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Sekundės redakcija“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. birželio 14 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Sekundės redakcija“ skundą atsakovui Žurnalistų etikos inspektoriui, trečiajam suinteresuotam asmeniui A. B. dėl sprendimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Sekundės redakcija“ kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti Žurnalistų etikos inspektoriaus (toliau – ir Inspektorius) 2011 m. liepos 4 d. sprendimą Nr. SPR-66 „Dėl publikacijoje „Moralės sergėtojui – melagio etiketė“ („Sekundė“, 2009 m. spalio 16 d.) paskelbtos informacijos“.
Skunde (t. I, b. l. 1-7) paaiškino, kad 2009 m. spalio 16 d. laikraštyje „Sekundė“ (Nr. 237 (4146)) išspausdino straipsnį „Moralės sergėtojui – melagio etiketė“, 2009 m. spalio 26 d. gavo A. B. paneigimą dėl šio straipsnio, o 2009 m. liepos 27 d. trečiasis suinteresuotas asmuo pateikė atsakovui skundą dėl publikacijoje „Moralės sergėtojui – melagio etiketė“ paskelbtos informacijos. Skundžiamu sprendimu atsakovas įspėjo UAB „Sekundės redakcija“ dėl Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymo (toliau – ir Visuomenės informavimo įstatymas, Įstatymas) 3 straipsnio 3 dalies, 19 straipsnio 2 dalies, 41 straipsnio 2 dalies 1 punkto pažeidimo bei pareikalavo paneigti teiginyje „Moralės sergėtojui – melagio etiketė“ ir teiginio „Trečiojo amžiaus universiteto Panevėžio fakulteto dekanu prisistatančio 80-mečio A. B. šokdinami miesto valdininkai sumojo, kad jų moralės sergėtojas tėra apsišaukėlis, o jo neva vadovaujama senjorų švietimo įstaiga neegzistuoja“ dalyje „moralės sergėtojas tėra apsišaukėlis <...>“ paskelbtą A. B. garbę ir orumą žeminančią informaciją arba sudaryti galimybę pačiam trečiajam suinteresuotam asmeniui atsakyti ir paneigti tokią informaciją. Pareiškėjas nurodė, kad skelbiant publikaciją Trečiojo amžiaus universiteto Panevėžio fakultetas neegzistavo ir trečiasis suinteresuotas asmuo nebuvo jo dekanas, todėl publikacijoje pateikti faktai (informacija) atitinka tikrovę, o skundžiamas sprendimas turi būti panaikintinas kaip nepagrįstas. Trečiojo amžiaus universiteto Panevėžio fakultetas Juridinių asmenų registre įregistruotas tik 2010 m. rugsėjo 16 d., todėl nesant įsteigto juridinio asmens, jokie asmenys negali eiti to juridinio asmens organo pareigų, t. y. trečiasis suinteresuotas asmuo skelbiant publikaciją negalėjo būti Panevėžio fakulteto dekanas. Trečiojo amžiaus universiteto Panevėžio fakultetas skelbiant publikaciją nebuvo ir negalėjo būti Trečiojo amžiaus universiteto struktūrinis padalinys, nes, vadovaujantis Trečiojo amžiaus universiteto įstatais, tokie filialai yra savarankiški juridiniai asmenys, taigi tai nėra filialai pagal Lietuvos Respublikos civilinį kodeksą (toliau – ir Civilinis kodeksas, CK). Nepagrįsti atsakovo argumentai, jog dr. M. Čioboto 1998 m. sausio 12 d. įsakymas Nr. 1 įsteigti fakultetą ir patvirtinti trečiąjį suinteresuotą asmenį Panevėžio fakulteto dekanu, įrodo fakulteto egzistavimą bei dekano veiklą. Kaip matyti iš Juridinių asmenų registro, Trečiojo amžiaus universiteto Panevėžio fakulteto pateikti steigimo dokumentai buvo parengti 2010 m. balandžio 8 d., taigi iki minėtos datos jokie steigimo darbai nebuvo atlikti. Taigi trečiasis suinteresuotas asmuo tiesiog vykdė visuomeninę veiklą Panevėžio mieste kaip M. Čoboto Trečiojo amžiaus universiteto (asociacijos) narys, tačiau ne kaip Trečiojo amžiaus universiteto Panevėžio fakulteto dekanas. Pareiškėjas, rengdamas publikaciją, rėmėsi Panevėžio miesto savivaldybės Investicijų skyriaus suteikta informacija. Publikacijos antraštė „Moralės sergėtojui ? melagio etiketė“ ir publikacijoje pavartota „apsišaukėlio“ sąvoka vertinamos kaip paskelbta informacijos rengėjo nuomonė, kuri yra pagrįsta tikrais faktais (informacija), kad publikacijos metu Trečiojo amžiaus universiteto Panevėžio fakultetas nebuvo įsteigtas, todėl trečiasis suinteresuotas asmuo negalėjo būti šio fakulteto dekanas. Kadangi trečiasis suinteresuotas asmuo prisistatydavo Trečiojo amžiaus universiteto Panevėžio fakulteto dekanu, nors tokio juridinio asmens bei jo vadovo nėra, pareiškėjas, būdamas viešosios informacijos rengėjas, tikros ir pagrįstos informacijos pagrindu susidarė nuomonę, kad trečiasis suinteresuotas asmuo yra „apsišaukėlis“, jam „klijuotina/lipdytina“ „melagio etiketė“ bei šią informaciją paskelbė. Tiek publikacijos pasirodymo metu, tiek šiuo metu trečiasis suinteresuotas asmuo buvo ir yra viešas asmuo (Medardo Čoboto Trečiojo amžiaus universiteto (asociacijos) narys, užsiimantis visuomenine veikla, o nuo 2010 m. rugsėjo 16 d. ? Trečiojo amžiaus universiteto Panevėžio fakulteto dekanas). Atsižvelgiant į tai ir vadovaujantis teisiniu reglamentavimu bei teismų praktika, trečiojo suinteresuoto asmens kritika (pateikiama nuomonė apie jį), kad ir kokia griežta ar kandi ji būtų, yra leistina. Trečiojo suinteresuoto asmens įvardijimu „apsišaukėliu“ kaip ir bendrai visa publikacija reiškiama viešosios informacijos rengėjo nuomonė, ji grindžiama objektyviais faktais, įvertinus paskleistos informacijos raiškos stilių, vartojamų žodžių reikšmes, negali būti laikoma pagal savo prasmę, pobūdį, turinį ir formą akivaizdžiai žeminančia ir įžeidžiančia trečiojo suinteresuoto asmens garbę ir orumą.
Šalies argumentai
Atsakovas Žurnalistų etikos inspektorius su pareiškėjo skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.
Atsiliepimas
Atsiliepime (t. I, b. l. 62-66) Inspektorius paaiškino, kad neginčija fakto, jog skelbiant publikaciją Trečiojo amžiaus universiteto (šiuo metu Medardo Čoboto Trečiojo amžiaus universitetas) Panevėžio fakultetas, kaip savarankiškas juridinis asmuo, Juridinių asmenų registre nebuvo įregistruotas. Trečiojo amžiaus universitetas yra visuomeninė neformaliojo vyresnio amžiaus žmonių švietimo įstaiga, turinti juridinio asmens statusą ir savarankiškumą, rektoriaus įsakymu įsteigtus fakultetus bei savarankiško juridinio asmens teises turinčius Trečiojo amžiaus universiteto filialus. Skelbiant publikaciją Trečiojo amžiaus universiteto Panevėžio fakultetas buvo Trečiojo amžiaus universiteto struktūrinis vienetas, įsteigtas Trečiojo amžiaus universiteto rektoriaus 1998 m. sausio 12 d. įsakymu Nr. 13, vykdant Trečiojo amžiaus universiteto rektorato 1998 m. sausio 12 d. sprendimą Nr. 1 „Dėl Trečiojo amžiaus universiteto Panevėžio fakulteto steigimo“. Taigi šiuo įsakymu buvo įsteigtas Panevėžio fakultetas, trečiasis suinteresuotas asmuo patvirtintas šio fakulteto dekanu, taip pat patvirtintas fakulteto veiklos pobūdis ? krikščioniškoji socialinė doktrina: šeima, ekonomika, kultūra, turizmas. Fakultetu yra laikomas mokymo įstaigos skyrius, apimantis kurią nors mokslo šaką ar artimų šakų grupę, todėl nėra ir negali būti laikomas savarankišku juridiniu asmeniu; jo teisėtas egzistavimas bei vykdoma veikla nėra susiję su jo įregistravimu Juridinių asmenų registre, nes fakultetas yra vienas iš savarankiško juridinio asmens struktūrinių vienetų, apimantis tam tikrą mokslo kryptį. Pareiškėjas skunde kalba ne apie Trečiojo amžiaus universiteto Panevėžio fakultetą, kaip šio universiteto struktūrinį vienetą, veikusį skelbiant publikaciją ir nelaikytiną atskiru juridiniu asmeniu, kurio dekanu buvo paskirtas trečiasis suinteresuotas asmuo, bet apie tuo pačiu pavadinimu 2010 m. rugsėjo 16 d. įregistruotą savarankišką juridinį asmenį, kurio teisinė forma yra asociacija, o trečiasis suinteresuotas asmuo yra šio naujai įsteigto juridinio asmens vadovas. Taigi 1998 m. sausio 12 d. įsakymu įsteigtas Trečiojo amžiaus universiteto Panevėžio fakultetas, kuriame dekano pareigas ėjo trečiasis suinteresuotas asmuo, teisėtai veikė iki tuo pačiu pavadinimu savarankiško juridinio asmens ? asociacijos Trečiojo amžiaus universiteto Panevėžio fakulteto, įsteigimo. Nuo Panevėžio fakulteto įsteigimo Trečiojo amžiaus universitete trečiasis suinteresuotas asmuo ėjo šio fakulteto dekano pareigas, teikdavo paraiškas dalyvauti valstybės institucijų organizuojamuose projektuose, vykdė mokomąją švietėjišką veiklą, t. y. veikė taip, kaip turėjo pareigą bei teisę veikti, tiek teisiškai, tiek faktiškai pagrįstai buvo pripažįstamas Trečiojo amžiaus universiteto Panevėžio fakulteto dekanu. Tai reiškia, kad pareiškėjas ir jo šaltinis Panevėžio miesto savivaldybėje klaidingai vertino trečiojo suinteresuoto asmens atstovaujamo Panevėžio fakulteto statusą kaip savarankišką juridinį asmenį, o trečiąjį suinteresuotą asmenį kaip neva negalintį būti Trečiojo amžiaus universiteto Panevėžio fakulteto dekanu. Panevėžio miesto savivaldybės administracijos 2009 m. gruodžio 17 d. raštas Nr. 21-4.7-3309 trečiajam suinteresuotam asmeniui patvirtina, kad Panevėžio miesto savivaldybės darbuotoja pareiškėjui pateikė tik savo subjektyvų Trečiojo amžiaus universiteto Panevėžio fakulteto bei trečiojo suinteresuoto asmens vertinimą, o pareiškėjas, nesilaikydamas Visuomenės informavimo įstatymo reikalavimų, paskelbė trečiojo suinteresuoto asmens garbę ir orumą žeminančią informaciją. Pareiškėjo argumentai dėl žinios ir nuomonės atskyrimo šiuo atveju yra neteisingi. Teiginiuose, kurie Inspektoriaus sprendimu buvo pripažinti pažeidžiantys trečiojo suinteresuoto asmens garbę ir orumą, paskelbta informacija yra konstatuojamojo, bet ne vertinamojo pobūdžio. Žodžių junginiai, kuriais trečiasis suinteresuotas asmuo vadinamas melagiu ? tyčia sakančiu neteisybę ir apsišaukėliu ? besidedančiu kažkuo kitu, neteisėtai pasisavinusiu svetimą vardą, byloja apie tyčinius, sąmoningus trečiojo suinteresuoto asmens veiksmus, kurie gali būti patikrinami objektyviai egzistuojančiais duomenimis, todėl yra žinios. Melagiu, apsišaukėliu vadinamas asmuo visuomenėje laikomas nepatikimu, nesąžiningu, negarbingu žmogumi. Trečiojo suinteresuoto asmens pavadinimas labai konkrečiais neigiamą atspalvį turinčiais apibūdinimais, priskiriant jam geros moralės požiūriu nepriimtinas savybes, yra akivaizdžiai jį žeminančios žinios. Menkinantį paskelbtos informacijos pobūdį sustiprino publikacijos skyriaus pavadinimas „Universitetas neegzistuoja“, ginčo teiginiuose vartojami žodžių junginiai „dekanu prisistatančio“, „neva vadovaujama“, „švietimo įstaiga neegzistuoja“. Paskelbtos informacijos pobūdis, kontekstas, minčių dėstymas bei vartojami žodžių junginiai atskleidžia pareiškėjo tikslą ? pažeminti ir sumenkinti trečiąjį suinteresuotą asmenį. Tokios informacijos skelbimas nėra ir negali būti pateisinamas viešojo asmens kritika ar literatūrinių išraiškos priemonių vartojimu, kadangi laikytinas sąmoningu tikrovės neatitinkančios bei trečiojo suinteresuoto asmens garbę ir orumą žeminančios informacijos skelbimu. Įstatymo 4 straipsnis laiduoja kiekvienam asmeniui teisę laisvai reikšti savo mintis ir įsitikinimus, nevaržomai rinkti, gauti ir skleisti informaciją bei idėjas, tačiau nustato, jog laisvė rinkti, gauti ir skleisti informaciją gali būti ribojama, jei yra būtina apsaugoti konstitucinę santvarką, žmogaus sveikatą, garbę ir orumą, privatų gyvenimą, dorovę.
Trečiasis suinteresuotas asmuo A. B. prieštaravo pareiškėjo skundo tenkinimui.
Atsiliepimas
Atsiliepime (t. I, b. l. 59-60) nurodė, kad pareiškėjo paskleista informacija neatitinka tikrovės, žemina jo, Trečiojo amžiaus universiteto Panevėžio fakulteto dekano, garbę ir orumą. Trečiojo amžiaus universiteto Panevėžio fakultetas buvo įsteigtas rektoriaus įsakymu, įregistruotas valstybės įmonėje Registrų centre ir veikia nuo 1998 m. sausio 12 d., o A. B. buvo fakulteto dekanas. Trečiojo amžiaus universiteto Panevėžio fakultetas dalyvavo visuomeninėje veikloje, teikė projektus Panevėžio miesto savivaldybei. Mirus rektoriui M. Čobotui, tiek Trečiojo amžiaus universitetas, tiek šio universiteto Panevėžio fakultetas buvo perregistruoti.
II.
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2012 m. birželio 14 d. sprendimu pareiškėjo UAB „Sekundės redakcija“ skundą atmetė kaip nepagrįstą (t. II, b. l. 53-58).
Teismas nurodė, kad teiginiuose „Moralės sergėtojui ? melagio etiketė“ ir teiginio „Trečiojo amžiaus universiteto Panevėžio fakulteto dekanu prisistatančio 80-mečio A. B. šokdinami miesto valdininkai sumojo, kad jų moralės sergėtojas tėra apsišaukėlis, o jo neva vadovaujama senjorų švietimo įstaiga neegzistuoja“ dalyje „moralės sergėtojas tėra apsišaukėlis“ paskelbta informacija gali būti patikrinta, todėl laikytina viešai paskelbtomis žiniomis. Pareiškėjas, būdamas viešosios informacijos rengėjas, paskelbė, jog trečiasis suinteresuotas asmuo yra melagis ir apsišaukėlis, nes ,,jo neva vadovaujama senjorų švietimo įstaiga neegzistuoja“. Paskelbta žinia apie tai, jog asmuo yra melagis ir apsišaukėlis, jeigu neatitinka tikrovės, pažeidžia jo garbę ir orumą. Byloje nustatyta, kad visuomeninė organizacija Trečiojo amžiaus universitetas Teisingumo ministerijoje įregistruotas 1995 m. birželio 2 d. įsakymu Nr. 40-V, Teisingumo ministerijos 1995 m. rugsėjo 5 d. išduotas pažymėjimas. Trečiojo amžiaus universiteto rektorato 1998 m. sausio 12 d. įsakymu Nr. 12 buvo įregistruotas Trečiojo amžiaus universiteto Panevėžio filialas. Trečiojo amžiaus universiteto Panevėžio fakultetas kaip Trečiojo amžiaus universiteto struktūrinis vienetas įsteigtas 1998 m. sausio 12 d. Trečiojo amžiaus universiteto rektoriaus dr. M. Čoboto 1998 m. sausio 12 d. įsakymu Nr. 13. Šiuo įsakymu trečiasis suinteresuotas asmuo A. B. patvirtintas Trečiojo amžiaus universiteto Panevėžio fakulteto dekanu, taip pat patvirtintas fakulteto veiklos pobūdis. Juridinių asmenų registre 2010 m. rugsėjo 16 d. įregistruotas savarankiškas juridinis asmuo – Trečiojo amžiaus universiteto Panevėžio fakultetas, kurio teisinė forma yra asociacija. A. B. yra juridinio asmens vadovas. Panevėžio miesto savivaldybės l. e. administracijos direktoriaus pareigas J. G. 2009 m. gruodžio 17 d. raštas Nr. 21-4.7-3309 trečiajam suinteresuotam asmeniui patvirtina, kad publikacijoje minima Panevėžio miesto savivaldybės darbuotoja pareiškėjui pateikė tik savo subjektyvų Trečiojo amžiaus universiteto Panevėžio fakulteto bei trečiojo suinteresuoto asmens vertinimą. Visuomenės informavimo įstatymo 3 straipsnyje įtvirtinti pagrindiniai visuomenės informavimo principai įpareigoja viešosios informacijos rengėją teikti informaciją tiksliai, teisingai ir nešališkai, kritiškai vertinti savo informacijos šaltinius. Teismo įsitikinimu, būtent viešosios informacijos rengėjui įstatymų leidėjas nustatė pareigą užtikrinti, kad skelbiamos informacijos turinys atitiktų visuomenės informavimo sritį reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus. Visuomenė turi teisę gauti informaciją, tačiau jos teisingumą privalo pagrįsti viešosios informacijos rengėjas, kuris pats turi teisę pasirinkti jos pagrindimo būdą. 1998 m. sausio 12 d. įsakymu Nr. 13 įsteigtas Trečiojo amžiaus universiteto Panevėžio fakultetas, kuriame dekano pareigas ėjo trečiasis suinteresuotas asmuo, publikacijos paskelbimo metu faktiškai vykdė veiklą, nors ir nebuvo įregistruotas Juridinių asmenų registre, todėl atsakovas pagrįstai vertino, kad viešosios informacijos rengėjas, skundžiamoje publikacijoje be pagrindo pavadindamas A. B. melagiu ir apsišaukėliu, iš esmės pateikė tikrovės neatitinkančią, jo garbę ir orumą žeminančią informaciją. Teismas pažymėjo, kad faktinė aplinkybė dėl Panevėžio fakulteto įregistravimo ar neįregistravimo Juridinių asmenų registre nesudaro pagrindo pareiškėjui publikuoti tokio pobūdžio ir turinio išvadas apie trečiąjį suinteresuotą asmenį. Trečiasis suinteresuotas asmuo dėl savo einamų pareigų yra viešas asmuo, o viešojo asmens komentavimo ir kritikos ribos yra platesnės, tačiau tikrovės neatitinkančios bei garbę ir orumą žeminančios informacijos skleidimas apie viešąjį asmenį taip pat yra negalimas.
III.
Pareiškėjas UAB „Sekundės redakcija“ padavė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. birželio 14 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – jo skundą tenkinti, bei priteisti iš atsakovo teismo išlaidų atlyginimą.
Apeliacinis skundas (t. II, b. l. 63-71) grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
Pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą iš naujo, turėjo pašalinti Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. balandžio 5 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A556-1530/2012 nurodytus neaiškumus, tačiau nei atsakovo, nei trečiojo suinteresuoto asmens pateikti dokumentai neišsklaidė abejonių dėl Trečiojo amžiaus universiteto rektoriaus sausio 12 d. įsakymo Nr. 13 juridinės galios. Trečiojo amžiaus universiteto rektoriaus sausio 12 d. įsakymo Nr. 13 kopija, kurioje ranka yra įrašyti 1998 metai, turi dokumentų klastojimo požymių, nes anksčiau į bylą pateiktose šio įsakymo kopijose metai nebuvo nurodyti.Teisme nesurinka jokių įrodymų, kurie publikacijos paskelbimo dieną (2009 m. spalio 16 d.) patvirtintų teisinį ar faktinį Panevėžio fakulteto egzistavimą ir trečiojo suinteresuotojo asmens darbą fakulteto dekano pareigose.Nuo 2004 m. sausio 22 d. Medardo Čoboto Trečiojo amžiaus universitetas privalėjo veikti pagal Civilinio kodekso ir Lietuvos Respublikos asociacijų įstatymo (toliau – ir Asociacijų įstatymas) nuostatas, reglamentuojančias šio juridinio asmens veiklą, o jo įstatų nuostatos, prieštaraujančios naujiems įstatymams, tapo negaliojančiomis. Aplinkybę, jog Trečiojo amžiaus universitetas nuo 2004 m. veikia pagal Asociacijų įstatymą, patvirtina į bylą pateiktas VĮ „Registrų centro“ išrašas apie asociaciją Medardo Čoboto Trečiojo amžiaus universitetas (Išrašo 14.10 p.).Publikacijos paskelbimo dieną nei pagal tuo metu galiojančius įstatymus, nei pagal ankstesnius įstatymus, nei pagal universiteto įstatų nuostatas neregistruotas Medardo Čoboto Trečiojo amžiaus universitetas struktūrinis vienetas negalėjo savarankiškai veikti ir savo vardu įgyti kokių nors teisių ar pareigų. Taigi nesant registruoto filialo ir nesant išrinktų teisėtų jo organų, Trečiojo amžiaus universiteto struktūrinio vieneto vardu negalėjo veikti ir jokie asmenys.Faktinių bylos aplinkybių visuma patvirtina, kad pareiškėjo publikacijoje nurodyta informacija buvo pateikta patikrinus faktus, ji atitinka tiesą. Kadangi publikacijoje pateikta informacija atitinka tiesą, ji negali būti laikoma įžeidžiančia A. B. garbę ir orumą. Publikacija pareiškėjas pateikė visuomenei savo nuomonę, kuri yra pagrįsta tikra informacija, t. y. neperžengė saviraiškos laisvės ribų.
Atsiliepimas
Atsakovas Inspektorius prašo pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą ir pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.
Atsiliepime iš esmės pakartoja savo atsiliepimo Vilniaus apygardos administraciniam teismui argumentus (t. II, b. l. 84-88). Pažymi, kad Medardo Čoboto Trečiojo amžiaus universiteto rektorė dr. Z. Ž. 2012 m. gegužės 10 d. raštu Nr. G-388 patvirtino, jog trečiasis suinteresuotas asmuo nuo Trečiojo amžiaus universiteto Panevėžio fakulteto įsteigimo (1998 m. sausio 12 d.) buvo Panevėžio fakulteto dekanu ir šias pareigas ėjo publikacijos paskelbimo metu (2009 m. spalio 16 d.). Faktinė aplinkybė dėl Panevėžio fakulteto įregistravimo ar neįregistravimo Juridinių asmenų registre nesudaro pagrindo pareiškėjui A. B. vadinti melagiu ir apsišaukėliu.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Apeliacinis skundas atmestinas.
Nagrinėjamoje byloje sprendžiama dėl Žurnalistų etikos inspektoriaus 2011 m. liepos 4 d. sprendimo Nr. SPR-66 įspėti viešosios informacijos rengėją UAB „Sekundės redakcija“ dėl Visuomenės informavimo įstatymo 3 straipsnio 3 dalies, 19 straipsnio 2 dalies ir 41 straipsnio 2 dalies 1 punkto pažeidimų, teisėtumo ir pagrįstumo.
Visuomenės informavimo įstatymo 3 straipsnio 3 dalyje įtvirtintas vienas pagrindinių visuomenės informavimo principų – viešoji informacija visuomenės informavimo priemonėse turi būti pateikiama teisingai, tiksliai ir nešališkai. Įstatymo 19 straipsnio 2 dalis draudžia platinti dezinformaciją ir informaciją, šmeižiančią, įžeidžiančią žmogų, žeminančią jo garbę ir orumą. Pagal Įstatymo 22 straipsnio 8 dalies 1 punktą, viešosios informacijos rengėjai, skleisdami informaciją visuomenei, neturi iškraipyti teisingos, nešališkos informacijos bei nuomonių ir panaudoti tai savanaudiškiems tikslams. Viešoji informacija yra nesuderinama su žurnalistinėmis kampanijomis, rengiamomis pagal išankstinius nusistatymus ar tenkinant grupinius, politinius interesus.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2012 m. balandžio 5 d. nutartimi administracinėje byloje A556-1530/2012 panaikindamas Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. spalio 24 d. sprendimą ir perduodamas bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo pažymėjo, kad esminis šio ginčo aspektas yra tai, ar UAB „Sekundės redakcija“ paskleista informacija atitiko tikrovę, t. y. ar publikacijos paskelbimo dieną (2009 m. spalio 16 d.) A. B. nebuvo Trečiojo amžiaus universiteto Panevėžio fakulteto (bet ne filialo kaip struktūrinio juridinio asmens padalinio (CK 2.53 str. 1 d.)) dekanas.
Teisėjų kolegija, visapusiškai, išsamiai ir objektyviai išanalizavusi tikrinamai bylai reikšmingus faktinius duomenis, nustatė, kad asociacija Trečiojo amžiaus universitetas, 2010 m. vasario 23 d. perregistruota pavadinimu Medardo Čoboto Trečiojo amžiaus universitetas, įsteigta 1995 m. birželio 2 d. (t. I, b. l. 22, 23; t. II, b. l. 5-7). Kaip matyti, Inspektoriaus tarnyboje 2012 m. gegužės 10 d. buvo gautas Medardo Čoboto Trečiojo amžiaus universiteto vadovės (rektorės) Z. Ž. raštas, kuriuo šis juridinis asmuo patvirtino A. B. veiksmus tvarkant Trečiojo amžiaus universiteto reikalus (CK 2.149 str.), todėl pareiškėjo argumentai, kad A. B. neturėjo teisės visuomenei prisistatyti Trečiojo amžiaus universiteto vardu (t. II, b. l. 34), atmestini. Teisėjų kolegija, sutikdama su pirmosios instancijos teismo atliktu faktinių aplinkybių vertinimu ir nekartodama 2012 m. birželio 14 d. sprendimo motyvų, konstatuoja, kad Inspektoriaus išvada, jog publikacijoje „Moralės sergėtojui – melagio etiketė“ paskelbta žinia (2010 m. rugsėjo 30 d. įstatymo Nr. XI-1048 redakcijos 2 str. 84 d., pagal ankstesnę Įstatymo 2 straipsnio numeraciją 69 d.): „Trečiojo amžiaus universiteto Panevėžio fakulteto dekanu prisistatančio 80-mečio A. B. šokdinami miesto valdininkai sumojo, kad jų moralės sergėtojas tėra apsišaukėlis, o jo neva vadovaujama senjorų švietimo įstaiga neegzistuoja“ dalyje „moralės sergėtojas tėra apsišaukėlis“ – neatitinka tikrovės ir turi neigiamą, trečiojo suinteresuoto asmens garbę ir orumą žeminantį, pobūdį, yra teisinga bei pagrįsta.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2012 m. rugsėjo 24 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A502-1700/2012 išaiškino, kad Visuomenės informavimo įstatymo 41 straipsnio 2 dalies 1 punkto reikalavimai (teikti teisingas, tikslias ir nešališkas žinias, kritiškai vertinti savo informacijos šaltinius, atidžiai ir rūpestingai tikrinti faktus, remtis keliais šaltiniais; jeigu nėra galimybės patikrinti informacijos šaltinio patikimumo, tai nurodyti skelbiamoje informacijoje) expressis verbis numatyti tik žurnalistams. Pagal Įstatymą, žurnalistas – tai fizinis asmuo, kuris profesionaliai renka, rengia ir teikia medžiagą viešosios informacijos rengėjui ir (ar) skleidėjui pagal sutartį su juo ir (ar) yra žurnalistų profesinės organizacijos narys (2 str. 87 d.). Todėl pareiškėjas UAB „Sekundės redakcija“, neatitinkantis žurnalisto apibrėžimo, negali atsakyti už žurnalistams taikomų reikalavimų nesilaikymą, nes atsakomybę nustatančių teisės normų negalima aiškinti plečiamai – jose įtvirtinti reikalavimai taikytini tik įstatyme tiesiogiai įvardytiems subjektams. Atsižvelgiant į tai, įspėjimas dėl Įstatymo 41 straipsnio 2 dalies 1 punkto pažeidimo šalinamas iš Inspektoriaus 2011 m. liepos 4 d. sprendimo Nr. SPR-66 rezoliucinės dalies 1 punkto.
Pripažinus, kad Žurnalistų etikos inspektorius, kitoje dalyje įspėdamas viešosios informacijos rengėją dėl Visuomenės informavimo įstatymo pažeidimo, veikė teisėtai ir savo kompetencijos ribų neperžengė, pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Sekundės redakcija“ apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. birželio 14 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.