- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-10-28
- Bylos Nr.
- e2S-1610-881/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-17714-2016-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vilija Mikuckienė
- Ieškovas
- AB „Swedbank“
- Atsakovas
- UAB „NX LT“
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Vilija Mikuckienė
viešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo AB „Swedbank“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. gegužės 23 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. e2-24295-432/2016 pagal ieškovo AB „Swedbank“ ieškinį atsakovui UAB „NX LT“ dėl įpareigojimo atsakovui visas pajamas, gautas už realizuotas prekių atsargas pervesti į atsakovo atsiskaitomąją sąskaitą, kuria atsisakyta priimti ieškovo ieškinį.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
ieškovas AB „Swedbank“ kreipėsi į teismą, prašydamas įpareigoti atsakovą UAB „NX LT“ visas pajamas, gautas nuo 2016 m. gegužės 4 d., už realizuotas prekių atsargas nedelsiant, bet ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos pervesti į atsakovo UAB „NX LT“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB „Swedbank“, įpareigoti atsakovą UAB „NX LT“ visas pinigines apyvartas vykdyti tik per sąskaitas, esančias AB „Swedbank“, priteisti iš atsakovo ieškovui bylinėjimosi išlaidas.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. gegužės 23 d. nutartimi atsisakė priimti ieškovo AB „Swedbank“ ieškinį kaip neteismingą Vilniaus miesto apylinkės teismui.
Nurodė, jog tuo atveju jei ieškovo nurodyta ieškinio suma neatitinka tikrosios išreikalaujamo turto vertės, ieškinio sumą nustato teismas. Ieškovas ieškinio reikalavimą kildina iš 2012 m. rugpjūčio 21 d. ieškovo ir atsakovo sudarytos kredito sutarties Nr. 12-040662-IN/12-040666-KL, kurios naujausia redakcija buvo išdėstyta 2015 m. rugpjūčio 21 d. šalių susitarimu Nr. 12-040666-KL/13-060639-IN/13-060267-JL/14-052731-IN-8. Atsakovas pažeidžia kredito sutartyje nustatytus įsipareigojimus užtikrinti įkeistų prekių atsargų lygį, kuris pagal sutartį negali būti mažesnis kaip 600 000 Eur. 2016 m. gegužės 18 d. duomenimis, atsakovo įsipareigojimų suma pagal kredito sutartį buvo 71 375,20 Eur, iš kurių 23 506,31 Eur suma yra pradelsta. Patenkinus ieškinį, suma, kurią atsakovas turėtų pervesti, kaip pajamas, už gautas realizuotas prekių atsargas nuo 2016 m. gegužės 4 d. ieškovo reikalavimams pagal kredito sutartį užtikrinti, yra 71 375,20 Eur, todėl ieškovo pareikšto ieškinio suma yra 71 375,20 Eur (CPK 85 str. 1 d. 4 p.). Kadangi apygardos teismai, kaip pirmosios instancijos teismai, nagrinėja civilines bylas, kuriose ieškinio suma didesnė kaip 43 500 Eur, išskyrus šeimos ir darbo teisinių santykių bylas ir bylas dėl neturtinės žalos atlyginimo, teismas ieškovo ieškinį, kaip neteismingą Vilniaus miesto apylinkės teismui (CPK 137 str. 2 d. 2 p.), atsisakė priimti.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Ieškovas AB „Swedbank“ atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. gegužės 23 d. nutartį ir grąžinti ieškinio priėmimo klausimą spręsti pirmosios instancijos teismui iš naujo.
Nurodo, kad teismas priėmė nepagrįstą ir neteisėtą nutartį, nes netinkamai aiškino ir taikė proceso normas. Teismas nepagrįstai ieškovo reikalavimus identifikavo kaip turtinius. Reiškiamu ieškiniu ieškovas ne prašo prisiteisti skolą, o prašo sustabdyti neteisėtus atsakovo veiksmus. Atsakovas susidūrė su finansiniais sunkumais, jo skolos auga, turtas areštuotas kreditorių, tinkamai nebevykdo pagal kredito sutartį prisiimtų įsipareigojimų ieškovui. Drastiškai krenta atsakovo prekių atsargų, kurios visos yra įkeistos AB „Swedbank“ pagal kredito sutartį, kiekis ir vertė. 2015 m. spalio mėnesį atsakovas turėjo prekių atsargų už 406 196 Eur, 2015 m. gruodžio mėnesį prekių atsargų vertė sumažėjo iki 278 246 Eur, 2016 m. balandžio 28 d. įmonė nurodė kreditoriui turinti prekių atsargų už 108 895 Eur, o 2016 m. gegužės 12 d. – jau tik už 47 325 Eur. Šie atsakovo veiksmai yra akivaizdžiai neteisėti, kadangi įkeistomis prekių atsargomis (turtiniais kompleksais) atsakovas galėtų disponuoti tik tuo atveju, jei nemažėtų prekių bendra vertė, t. y. realizavus dalį įkeistų prekių atsargų, atsakovas įsigytų atitinkamą kiekį naujų. Šiuo metu atsakovas nebeįsigyja naujų, o tik neteisėtai išparduoda prekių atsargas, kurios, kaip jau minėta, visos yra įkeistos AB „Swedbank“. Šiuo metu atsakovas atlieka neteisėtus veiksmus, išparduoda prekių atsargas drastiškai sumažintomis kainomis ir už grynuosius pinigus, dėl ko ateityje ieškovas patirs nuostolius. Tokie atsakovo veiksmai yra neteisėti. Atsakovui nusprendus išpardavinėti įkeistas prekių atsargas tik už grynus pinigus, tyčia buvo sudaryta situacija, kad visos gautos lėšos nebepatektų į atsakovo sąskaitas, esančias AB „Swedbank“. Šie veiksmai reiškia piktnaudžiavimą teise ir lemia, kad ateityje ieškovas AB „Swedbank“ patirs žalą, kadangi nebus nei įkeistų prekių, nei už jas gautų lėšų. Tokio pobūdžio ieškinio reikalavimai nereiškia, kad visos lėšos bus panaudotos UAB „NX LT“ įsipareigojimų apeliantui dengimui, nes atsakovas turi ir kitų kreditorių.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas tenkinamas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str., 338 str.).
Apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje sprendžiama, ar teisėta ir pagrįsta pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria atsisakyta priimti ieškovo ieškinį, kaip neteismingą Vilniaus miesto apylinkės teismui.
Kiekvienas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą (Konstitucijos 30 str.), kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas (CPK 5 str. 1 d.). Kokiu šioje normoje nustatytu būdu ginti savo teisę ar įstatymų saugomą interesą pasirenka ieškovas, ieškinyje nurodydamas reikalavimą ir aplinkybes, kuriomis grindžia šį reikalavimą (CPK 135 str. 1 d. 2 ir 4 p.). Ieškinio priėmimą bendrosios kompetencijos teisme reglamentuoja Civilinio proceso kodekso 137 straipsnio normos. Bendroji rūšinio teismingumo taisyklė yra ta, kad visas bylas pirmąja instancija nagrinėja apylinkės teismai, išskyrus bylas, nurodytas Civilinio proceso kodekso 27 ir 28 straipsniuose (CPK 26 str. 1 d.). Civilinio proceso kodekso 27 straipsnis numato kategorijas bylų, kurios teismingos tik apygardos teismams kaip pirmosios instancijos teismams. Bylų teismingumo apygardos teismams nustatymo kriterijai yra ginčo dalykas (pobūdis), ginčo subjektų (šalių) teisinės padėties ypatumai, ginčo suma.
Kaip matyti iš bylos medžiagos, Vilniaus miesto apylinkės teismas skundžiama 2016 m. gegužės 23 d. nutartimi ieškinio reikalavimus kvalifikavęs kaip turtinius, atsisakė priimti ieškovo ieškinį kaip neteismingą Vilniaus miesto apylinkės teismui (CPK 137 str. 2 d. 2 p.).
Siekiant nustatyti, ar ginčas yra turtinis ar ne ir pasisakyti kuriam iš bendrosios kompetencijos teismų yra teismingas ieškinys, būtina išsiaiškinti ginčo pobūdį, t. y. ieškinio dalyką bei pagrindą (CPK 135 str. 1 d. 2, 4 p.). Ieškinio kvalifikavimas (turtinis ar neturtinis) yra teisiškai reikšmingas, nes lemia civilinės bylos teismingumą ir ieškinio apmokestinimą, o tinkamas civilinės bylos teismingumo nustatymas – ir tinkamą teisės kreiptis į teismą įgyvendinimą. Teismų praktikoje sąvoka „turtinis ginčas“ aiškinama kaip ginčas dėl turto arba ginčas, tiesiogiai susijęs su turtu (Lietuvos A. T. Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. birželio 30 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-381/2008; 2015 m. lapkričio 6 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-583-421/2015 kt.). Kasacinio teismo taip pat išaiškinta, kad ginčo pripažinimą turtiniu lemia formuluojamo reikalavimo teisinis turinys ir šalies siekiamo sprendimo padariniai, kurie sukuria kokius nors apskaičiuojamus turtinius praradimus. Ginčas laikomas turtiniu, kai atsiranda turtinio pobūdžio padariniai: priteisiamas turtas, pripažįstama teisė į turtą, nuosavybė, įpareigojama vykdyti turtinę prievolę, atleidžiama nuo turtinės prievolės vykdymo ar nustatoma, kad ji pasibaigusi. Taigi ginčas pripažintinas turtiniu tuo atveju, jei dėl priimto sprendimo keičiasi asmens turtinė padėtis, t. y. ji gerėja ar blogėja (Lietuvos A. T. Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-190/2014).
Ieškovas kreipėsi į teismą, prašydamas įpareigoti atsakovą visas pajamas, gautas už realizuotas prekių atsargas nuo 2016 m. gegužės 4 d., nedelsiant, bet ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos, pervesti į atsakovo sąskaitą, įpareigoti atsakovą visas pinigines apyvartas vykdyti tik per sąskaitas, esančias AB „Swedbank“. Ieškovas visus pareikštus reikalavimus laiko neturtiniais, kadangi atsakovo veiksmai yra akivaizdžiai neteisėti, nes atsakovas pažeidžia kredito sutarties reikalavimus, tokiu būdu daro žalą ieškovui.
Nors ieškovas nurodo, kad reiškia prevencinį ieškinį, tačiau įvertinęs ieškinio faktinį pagrindą ir dalyką, teismas daro išvadą, jog ieškovas reiškia ieškinį dėl įpareigojimo atlikti veiksmus, o būtent, vykdyti 2012 m. rugpjūčio 21 d. kreditavimo sutarties nuostatas. Tokie ieškinio reikalavimai yra neturtinio pobūdžio. Kadangi ieškiniu reiškiami reikalavimai dėl įpareigojimo atlikti veiksmus, kurie yra neturinio pobūdžio, apeliacinės instancijos teismas nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog nagrinėjamu atveju byla nėra teisminga apylinkės teismui. Kaip jau buvo minėta, bendroji rūšinio teismingumo taisyklė yra ta, kad visas bylas pirmąja instancija nagrinėja apylinkės teismai, išskyrus bylas, nurodytas Civilinio proceso kodekso 27 ir 28 straipsniuose (CPK 26 str. 1 d.). Nagrinėjamu atveju, CPK 27 ir 28 straipsniuose nurodytų bendrojo rūšinio teismingumo taisyklės išimčių apeliacinės instancijos teismas nenustatė. Taigi, atsižvelgiant į tai, kad ieškovo reiškiami reikalavimai yra neturtinio pobūdžio, pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria ieškinį buvo atsisakytą priimti kaip neteismingą apylinkės teismui, panaikinama, o ieškinio priėmimo klausimas grąžinamas nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 338 straipsniu,
nutaria:
panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. gegužės 23 d. nutartį ir ieškinio priėmimo klausimą perduoti nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui.