- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-07-13
- Bylos Nr.
- A-143-1020-10
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Skirgailė Žalimienė (pirm.), Artūras Drigotas, Anatolijus Baranovas (pran.)
- Pareiškėjas
- M. Ž.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamam Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos
- Trečiasis asmuo
- Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijai
- Kategorijos
- 15.2.3.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 15.2.3.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Anatolijaus Baranovo (pranešėjas), Artūro Drigoto ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė),
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo M. Ž. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2009 m. liepos 20 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo M. Ž. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamam Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos, trečiajam suinteresuotam asmeniui Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijai dėl neturtinės ir turtinės žalos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėjas M. Ž. (toliau – pareiškėjas, apeliantas) skundu (b. l. 4 – 5) kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamo Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos (toliau – atsakovas, Kauno tarnyba), 4 000 Lt neturtinę žalą ir 26,50 Lt turtinę žalą, taip pat atstovavimo išlaidas.
Pareiškėjas nurodė, kad žala atsirado Kauno tarnybai 2008 m. rugsėjo 10 d. sprendimu Nr. TP-2-(2.2)-08-N-1326-2002 atsisakius suteikti jam valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą civilinėje byloje. Šį sprendimą Kauno apygardos administracinis teismas 2009 m. vasario 4 d. sprendimu panaikino. Teismas nustatė, kad Kauno tarnyba netinkamai įvertino jo nurodytas faktines aplinkybes bei pateiktų dokumentų duomenis teisinei pagalbai gauti, netinkamai taikė Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo normas, reglamentuojančias valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos teikimo sąlygas. Teismas taip pat nustatė, kad Kauno tarnyba netinkamai vykdė Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 9 straipsnyje nustatytą pareigą, administruojant antrinės teisinės pagalbos teikimą, kiekvienu konkrečiu atveju sprendimą priimti tik ištyrus ir išanalizavus visas įstatymo nustatytas sąlygas dėl atsisakymo teikti antrinę teisinę pagalbą. Pareiškėjo nuomone, yra visos sąlygos institucijos civilinei atsakomybei kilti. Neteisėtas neveikimas ir įstatymo nustatytos pareigos nevykdymas yra patvirtintas įsiteisėjusiu teismo sprendimu. Institucijos kaltė pasireiškia jos pareigūnų nerūpestingumu ir neapdairumu. Dėl neteisėto neveikimo, aplaidaus ir neatsakingo darbuotojų darbo buvo priimtas nepagrįstas sprendimas, ir šie veiksmai turėjo ir tebeturi didelį neigiamą poveikį, o dėl to padaryta turtinė ir neturtinė žala. Pažymėjo, jog Civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnis numato, kad neturtinė žala atlyginama tik įstatyme nustatytais atvejais, o Viešojo administravimo įstatymo 42 straipsnis numato, kad atlyginama turtinė ir neturtinė viešojo administravimo subjekto veiksmais (neveikimu) padaryta žala. Pabrėžė, kad neturtinė žala atsirado dėl to, jog, laiku nepaskyrus teisinės pagalbos, savarankiškai buvo sunku ginčyti Vytauto Didžiojo universiteto atsisakymą suteikti gyvenamąją vietą universitetui priklausančiame bendrabutyje. Jis yra dieninio skyriaus studentas, nedirbantis, lėšų samdyti advokatą neturėjo. Dėl to savo jėgomis rašė skundą administraciniam teismui, padarė klaidų, buvo nurodyta pašalinti trūkumus, vilkinosi procesas, todėl jautėsi bejėgis ir sužlugdytas kaip pilietis. Savarankiškai ruošdamasis bylai, internete surado žinių, kad Kauno tarnyba ir Vytauto Didžiojo universitetas yra sudarę bendradarbiavimo sutartį, kuria Kauno tarnyba įsipareigojo teikti universitetui konsultacijas bei kitaip vykdyti informacinius mainus. Pareiškėjo teigimu, dėl to Kauno tarnyba galėjo būti šališka ir privalėjo jo prašymą persiųsti kito miesto valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai. Dėl to jautė pažeminimą ir sugaišo daug laiko rašydamas procesinius dokumentus. Laiku neišsprendus teisinės problemos, visus mokslo metus teko bylinėtis, negalėdamas gyventi bendrabutyje šalia universiteto, buvo priverstas nuomotis būstą miesto pakraštyje, gaišti laiką vykti į paskaitas, pablogėjo bendravimas su kurso draugais bei gyvenimo kokybė. Be to, rengiant šią bylą dėl žalos atlyginimo, Panevėžio valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos (toliau – Panevėžio tarnyba) sprendimu buvo suteikta antrinė teisinė pagalba, todėl atsirado turtinė žala, kadangi važinėjant į Panevėžį derinti bylos aplinkybių turėjo 26,50 Lt išlaidų.
Atsiliepimas
Atsakovas atsiliepimu į skundą (b. l. 23 – 25) prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Atsakovas nurodė, kad vien tai, jog neturtinės žalos atlyginimas reglamentuotas Viešojo administravimo įstatymo 42 straipsnyje, nesuponuoja, kad, esant įstatymo nustatytiems atvejams, neturtinės žalos padarymo faktas preziumuojamas ir pareiškėjui nereikia įrodinėti žalos atsiradimo. Teigė, kad pareiškėjas nepatyrė neturtinės žalos dėl Kauno tarnybos sprendimo. Neturtinė žala nėra bet koks, net menkiausio laipsnio asmeniui padarytas neigiamas poveikis. Pareiškėjo išvardintos aplinkybės, t. y. kad priverstas gyventi be patogumų, sugaišta daug laiko vykdamas į paskaitas, pablogėjo santykiai su draugais ir gyvenimo kokybė, nėra Kauno tarnybos atsisakymo suteikti antrinę teisinę pagalbą pasekmė. Teisinė pagalba dėl gyvenamųjų patalpų suteikimo civilinėje byloje teikiama Kauno tarnybos sprendimu Nr. TP-2-(2.2)-09-T-1326-415 ir procesas vyksta. Be to, pareiškėjas taip pat nepatyrė turtinės žalos, kadangi šioje administracinėje byloje Panevėžio tarnybai paskyrus teisinę pagalbą vykimo į Panevėžį ir atgal išlaidos laikytinos kelionės išlaidomis, o ne turtine žala, padaryta Kauno tarnybos atsisakymu suteikti antrinę teisinę pagalbą.
II.
Kauno apygardos administracinis teismas 2009 m. liepos 20 d. sprendimu (b. l. 62 – 64) pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.
Teismas nustatė, kad Kauno tarnybos 2008 m. rugsėjo 10 d. sprendimu Nr. TP-2-(2.2)-08-N-1326-2002 pareiškėjui atsisakyta suteikti antrinę teisinę pagalbą paduoti skundą ginčijant Vytauto Didžiojo universiteto atsisakymą suteikti jam bendrabutį. Kauno tarnyba motyvavo tuo, kad nesant dokumentų, kurie patvirtintų, jog pareiškėjas nėra Kauno miesto gyventojas, vadovaujantis Vytauto Didžiojo universiteto Studentų bendrabučio suteikimo ir valdymo tvarkos 1.6 punktu, Kauno miesto gyventojams bendrabutis nesuteikiamas, todėl jo reikalavimas yra nepagrįstas ir atstovavimas byloje būtų neperspektyvus. Kauno apygardos administracinis teismas 2009 m. vasario 4 d. sprendimu paminėtą Kauno tarnybos sprendimą panaikino, konstatavęs, kad Kauno tarnybai realiai pakako duomenų padaryti išvadą, jog yra pakankamas pagrindas teisiškai pagrįstam civiliniam ieškiniui, ir dėl to netinkamai taikytos teisės normos, reglamentuojančios valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos teikimo sąlygas. Teismas nurodė, kad CK 6.271 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Neturtinės žalos sąvoką apibrėžia CK 6.250 straipsnio 1 dalis, kurioje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Pagal to paties straipsnio 2 dalį, neturtinė žala atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais. Taigi neturtinės žalos atlyginimo galimybė siejama su specialiais įstatymais, nustatančiais tokios žalos atlyginimo atvejus, būdus ir kt. Viešojo administravimo įstatymo 42 straipsnis numato turtinės ir neturtinės žalos, padarytos viešojo administravimo subjekto veiksmais (neveikimu), atlyginimą. Ši žala gali būti atlyginama tik nustačius visas būtinas viešosios civilinės atsakomybės sąlygas, t. y. neteisėtus viešojo administravimo subjekto veiksmus (neveikimą), žalos padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir atsiradusios žalos (CK 6.271 str.). Teismas pažymėjo, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, formuodamas teismų praktiką šios kategorijos bylose, yra konstatavęs, kad, siekiant neturtinės žalos atlyginimo, būtina nustatyti, jog tas asmuo, kuris kreipėsi teisminės gynybos, tikrai patyrė dvasinius ir fizinius išgyvenimus, realiai pajautė emocinę depresiją, pažeminimai buvo apčiuopiami, reputacijos pablogėjimas juntamas ir ši dvasinė skriauda, pasireiškusi vienu arba keletu iš išvardintų elementų, nebuvo vienkartinio pobūdžio ar momentinė (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. vasario 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A556-95/2009). Nagrinėjant pareiškėjo reikalavimą, išvardintų aplinkybių, suponuojančių neturtinę žalą, nenustatyta. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas taip pat ne kartą nurodęs, kad vien tik pareiškėjų paaiškinimų apie patirtą neturtinę žalą nepakanka. Šie paaiškinimai turi būti patvirtinti tiesioginiais ar netiesioginiais įrodymais. Pareiškėjas nepateikė įrodymų, kad, priėmus sprendimą neteikti antrinės teisinės pagalbos, jis buvo sužlugdytas kaip pilietis. Šis teiginys kiek deklaratyvus, kadangi pilietinių teisių niekas neatėmė, savo teises apgynė teisme ir, tai pačiai Kauno tarnybai suteikus antrinę teisinę pagalbą, vyksta teismo procesas dėl bendrabučio suteikimo. Motyvai, kad visus mokslo metus teko bylinėtis, negalėjo gyventi bendrabutyje šalia universiteto ir turėjo nuomotis būstą be komunalinių patogumų bei gaišti laiką kelionei į studijas, nevertintini kaip pagrindas neturtinei žalai atlyginti, kadangi šie nepatogumai nėra tiesiogiai sąlygoti neigiamo sprendimo dėl antrinės teisinės pagalbos. Aplinkybė, kad Vytauto Didžiojo universiteto Teisės institutas sudarė bendradarbiavimo sutartį su Kauno tarnyba, neduoda pagrindo teigti, kad ši tarnyba prisiėmė pareigą ginti vienos universiteto dalies, t. y. vadovybės, interesus. Tokių įrodymų byloje nėra, o pareiškėjo nusivylimas Kauno tarnyba kaip institucija yra jo asmeninė pozicija, tačiau netraktuotinas kaip objektyviai kilusi neturtinė žala. Sutarties tikslas – bendradarbiauti rengiant studijų ir valstybės tarnautojų kvalifikacijos kėlimo programas, įgyvendinti bendrus mokslinius ir praktinius projektus bei organizuoti studentų praktiką. Pareiškėjo teisme pateikti duomenys, kad dėl tokio sprendimo pablogėjo jo sveikata, taip pat nepatvirtinti jokiais faktiniais duomenimis. 2009 m. liepos 7 d. viešosios įstaigos Kauno centro poliklinikos pažymoje nurodytų pareiškėjo susirgimų – gripo, iškrypusios nosies pertvaros, lėtinės alerginės slogos, nustatytos bronchinės astmos, nėra pagrindo sieti tiesioginiu priežastiniu ryšiu su Kauno tarnybos sprendimo priėmimu. Esant tokioms aplinkybėms, teismas konstatavo, kad pareiškėjo reikalavimas priteisti 4 000 Lt neturtinės žalos atlyginimui netenkintinas. Teismas nurodė, kad CK 6.249 straipsnis žalą apibūdina kaip turto netekimą arba sužalojimą, turėtas išlaidas (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautas pajamas, kurias asmuo būtų gavęs, jei nebūtų neteisėtų veiksmų. Tai, kad pareiškėjas turėjo 26,50 Lt kelionės išlaidų į Panevėžį ir atgal, siekdamas pasiruošti šios administracinės bylos nagrinėjimui, nelaikytina turtine žala, kadangi nėra tiesioginio priežastinio ryšio (nėra tiesioginiai nuostoliai) su Kauno tarnybos sprendimu atsisakyti suteikti antrinę teisinę pagalbą. Šios išlaidos gali būti vertinamos kaip su bylos nagrinėjimu susijusios išlaidos ir gali būti prašomos priteisti Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 43 straipsnio nustatyta tvarka. Atsižvelgdamas į tai, pareiškėjo reikalavimą priteisti 26,50 Lt kaip turtinę žalą teismas taip pat atmetė.
III.
Pareiškėjas apeliaciniu skundu (b. l. 69), kurį patikslino (b. l. 72 – 73), prašo panaikinti Kauno apygardos administracinio teismo 2009 m. liepos 20 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – patenkinti skundą. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1. Jam yra nustatyta bronchinė astma. Ši liga pasireiškia ūmiais dusulio priepuoliais, kurie paūmėja esant įvairioms stresinėms situacijoms. Po neigiamo Kauno tarnybos sprendimo priėmimo atsirado nervinė įtampa, stresas, dėl to pablogėjo fizinė savijauta, nes paūmėjo bronchinės astmos priepuoliai, kurie dažnai kartodavosi. Vadovaudamasis teisingumo ir sąžiningumo bei protingumo principais, teismas galėjo suprasti, kad ligai paūmėti vienu iš veiksnių yra neigiama emocinė įtampa.
2. Vytauto Didžiojo universiteto Teisės institutas su Kauno tarnyba yra sudarę bendradarbiavimo sutartį, todėl ši tarnyba aiškiai palaikė universiteto poziciją. Jo klausimas nebuvo išspręstas objektyviai.
3. Sutinka, kad valstybės institucijos padarytas pažeidimas nebuvo itin intensyvus ir ilgalaikis. Tačiau Kauno tarnyba ne pati geranoriškai pripažino savo klaidą, o tik po to, kai buvo priimtas teismo sprendimas, kuris panaikino neteisingą teisės aktą. Jo teisių pažeidimas tęsėsi net 5 mėnesius. Per tokį laiką, neturėdamas kvalifikuotos teisinės pagalbos ir savarankiškai bylinėdamasis teisme, patyrė aukščiau nurodytas neigiamas pasekmes, dėl to pablogėjo fizinė ir emocinė būsena.
4. Patirta 26,50 Lt turtinė žala yra būtent tiesiogiai susijusi su neteisėtu Kauno tarnybos sprendimu, nes dėl šios tarnybos veiksmų patyrė neturtinę žalą ir, nebegalėdamas gauti objektyvios teisinės pagalbos Kauno mieste, buvo priverstas jos ieškoti kitoje vietoje.
Atsiliepimas
Atsakovas atsiliepimu į apeliacinį skundą (b. l. 76 – 77) prašo Kauno apygardos administracinio teismo 2009 m. liepos 20 d. sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Atsakovas nurodo, kad palaiko savo poziciją, išdėstytą atsiliepime į skundą. Jo nuomone, pirmosios instancijos teismo sprendimas yra pagrįstas ir teisėtas.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Apeliacinis skundas atmestinas.
Pareiškėjas CK 6.249 ir 6.250 straipsnių pagrindu siekia neturtinės ir turtinės žalos atlyginimo. Nurodytos materialinės teisės normos yra vienos iš civilinę atsakomybę reglamentuojančių teisės normų, kurios yra specialiai skirtos apibūdinti šiai atsakomybei atsiradus atlygintinos žalos nustatymo (tuo pačiu ir jos dydžio nustatymo) kriterijus. Tačiau savaime jos nėra pakankamas teisinis pagrindas taikyti civilinės atsakomybės institutą, nes jos (nurodytos teisės normos) taikytinos kartu su kitomis civilinės atsakomybės taikymą suponuojančiomis teisės normomis: CK 6.246 straipsniu, kuriame yra pateikta neteisėtų veiksmų samprata civilinės atsakomybės instituto taikymo prasme; CK 6.247 straipsniu, reglamentuojančiu priežastinio ryšio tarp neteisėtų veiksmų ir prašomos atlyginti žalos atsiradimą; CK 6.248 straipsniu, kuriame yra pateikta kaltės kaip civilinės atsakomybės sąlygos samprata. Kolegija pažymi, kad nurodytose materialinės teisės normose yra pateiktos bendrosios civilinės (tuo pačiu ir deliktinės civilinės atsakomybės) nuostatos, todėl jos yra taikytinos tiek, kiek jos atitinka specialias deliktinę atsakomybę reglamentuojančias CK normas. Nagrinėjamu atveju (kai pareiškėjo prašoma atlyginti žala jo yra siejama su valdžios institucijos – Kauno tarnybos - neteisėtais veiksmais) tai yra CK 6.271 straipsnio nuostatos.
Pasisakydama dėl CK 6.271 straipsnio taikymo nagrinėjamoje administracinėje byloje, kolegija pažymi, kad pagal jo 4 dalį, valstybės (kuri yra atsakinga už valstybės valdžios institucijų neteisėtais veiksmais padarytą žalą) civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų (šiuo atveju Kauno tarnybos) darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. Skirtingai nuo CK 6.248 straipsnio šiame straipsnyje akcentuojama, kad valstybės deliktinė atsakomybė atsiranda nepaisant konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Tai reiškia, kad kaltė kaip valstybės deliktinės atsakomybės sąlyga yra suponuojama, kai nesvarbu dėl kokios priežasties valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti.
Grįždama prie nagrinėjamos situacijos, kolegija pažymi, kad faktas, jog Kauno tarnyba kaip valstybės valdžios institucija neveikė taip, kaip privalėjo veikti pagal Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymą, yra nustatytas (konstatuotas) įsiteisėjusiu Kauno apygardos administracinio teismo 2009 m. vasario 4 d. sprendimu. Todėl ši deliktinės atsakomybės atsiradimo prielaida (CK 6.271 str. 4 d. taikymo požiūriu) laikytina nustatyta. Kolegija, sutikdama su pirmosios instancijos teismo pateiktais argumentais dėl pareiškėjo prašomos atlyginti turtinės žalos (26,50 Lt) priteisimo, konstatuoja, kad tarp šių pareiškėjo turėtų išlaidų ir Kauno tarnybos paminėto neteisėto veiksmo nėra priežastinio ryšio, kaip jį apibūdina CK 6.247 straipsnis.
Pasisakydama dėl CK 6.250 straipsnio taikymo, kolegija pažymi, kad pagal šio straipsnio 1 dalį, neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Šio straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.
Aiškindama išvardintų CK 6.250 straipsnio nuostatų visumą, kolegija pažymi, kad atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas, taip pat kaip ir paties neturtinės žalos atlyginimo instituto taikymas, yra teismo prerogatyva. Tai reiškia, kad nustatydamas atlygintinos neturtinės žalos dydį, be kita ko, teismas turi taikyti minėtus, tik teismui adresuotus žalos dydžio nustatymo kriterijus, nurodytus CK 6.250 straipsnio 2 dalyje, tarp jų ir sąžiningumo, teisingumo bei protingumo kriterijus. Nagrinėjamoje situacijoje teismas, atsižvelgdamas į šiuos kriterijus, kolegijos manymu, taip pat teisingai išaiškino bei pritaikė CK 6.250 straipsnio nuostatas. Kolegija, sutikdama su šiuo klausimu pirmosios instancijos teismo nurodytais motyvais ir padarytomis išvadomis, konstatuoja, kad apeliaciniame skunde nurodyti argumentai tokių išvadų nepaneigia.
Taigi pirmosios instancijos teismo priimtas sprendimas kolegijos pripažintinas pagrįstu. Tenkinti apeliacinį skundą jame nurodytais motyvais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Kauno apygardos administracinio teismo 2009 m. liepos 20 d. sprendimą palikti nepakeistą, o pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti.
Nutartis neskundžiama.