- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-08-30
- Bylos Nr.
- 2-779/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-03017-2011-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Vigintas Višinskis, Danutė Milašienė, Virginija Čekanauskaitė
- Ieškovas
- G. S.
- Atsakovas
- S. B.
- Trečiasis asmuo
- O. B., D. K., A. S.
- Kategorijos
- 110.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Virginijos Čekanauskaitės, Danutės Milašienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Viginto Višinskio, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo G. S. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2011 m. gruodžio 20 d. nutarties, kuria pakeistos laikinosios apsaugos priemonės civilinėje byloje Nr. 2-7632-431/2011 pagal ieškovo G. S. ieškinį atsakovui S. B. dėl nuosavybės teisių į gyvenamąjį namą pripažinimo ir pinigų pagal vekselį priteisimo; tretieji asmenys: O. B., D. K., A. S..
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovas G. S. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui S. B., kuriuo prašė pripažinti, jog gyvenamasis namas, esantis (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklauso ieškovui, priteisti iš atsakovo 90 000 Lt sumą, mokėtiną pagal atsakovo išrašytus vekselius bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Ieškovas taip pat prašė teismą taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir iki kol bus išspręstas ginčas pagal pareikštą ieškinį sustabdyti įkeisto daikto (gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini) pardavimą iš viešųjų varžytynių bei areštuoti atsakovui nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą, jo nepakakus areštuoti atsakovo pinigines lėšas, esančias banko sąskaitose, paliekant teisę atsakovui daryti privalomus mokėjimus valstybės biudžetui, taip pat atsiskaitymą su ieškovu.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus apygardos teismas 2011 m. lapkričio 28 d. nutartimi nutarė ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkinti; sustabdyti AB DNB bankui įkeistų daiktų: gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini) pardavimą iš viešųjų varžytynių iki įsiteisės sprendimas šioje byloje; 90 000 Lt sumai areštuoti atsakovui S. B. nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, uždrausti disponuoti areštuotu turtu, palikti teisę šį turtą valdyti ir juo naudotis, o nekilnojamojo ir kilnojamojo turto nesant ar esant nepakankamai, areštuoti atsakovo pinigines lėšas ar turtines teises, priklausančias atsakovui ir esančias pas atsakovą arba trečiuosius asmenis, uždraudžiant disponuoti areštuotomis lėšomis, paliekant teisę įnešti pinigus į sąskaitas.
Šalies argumentai
Trečiasis asmuo AB DNB bankas pateikė teismui atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2011 m. lapkričio 28 d. nutarties Vilniaus apygardos teismo 2011 m. lapkričio 28 d. nutartį panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės – ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmesti. Trečiasis asmuo nurodė, kad Vilniaus apygardos teismas nepagrįstai nusprendė sustabdyti AB DNB bankui įkeisto nekilnojamojo turto pardavimą iš varžytynių, tuo suvaržydamas bei pažeisdamas banko, kaip sąžiningo hipotekos kreditoriaus, teises. Pažymėjo, kad ieškiniu ieškovas reiškia reikalavimus pripažinti jo nuosavybės teisę į bankui įkeistą gyvenamąjį namą, bet iš ieškinio turinio aiškiai matyti, kad ieškovas neneigia, jog visi partneriai pagal 2008 m. vasario 20 d. jungtinės veiklos sutarties 4.5. punktą įsipareigojo statinius, įskaitant ir gyvenamąjį namą, įkeisti AB DNB bankui pagal 2007 m. lapkričio 14 d. kreditavimo sutartį Nr. 2404-2007-30180, jei kredito gavėjai S. B. bei O. B. nevykdys ar netinkamai vykdys savo įsipareigojimus bankui. Trečiasis asmuo atkreipė dėmesį, kad tarp banko ir kredito gavėjų S. B. ir O. B. buvo sudaryta kreditavimo sutartis tiksliniam kreditui gauti – žemės sklypui pirkti ir ant jo gyvenamajam namui statyti ir tuo pagrindu kredito gavėjams buvo suteikta ir išmokėta 70 956,90 EUR suma. S. B. ir O. B. netinkamai vykdant įsipareigojimus, kreditavimo sutartis buvo vienašališkai nutraukta ir bankas kreipėsi į Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo hipotekos skyrių dėl priverstinio skolos išieškojimo iš žemės sklypo bei jo priklausinio – gyvenamojo namo. Trečiasis asmuo nurodė, kad Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo hipotekos skyrius priėmė 2010 m. sausio 19 d. nutartį Nr. 1244V/2009 ir 2011 m. liepos 19 d. nutartį Nr. 1544PV/2009 priverstinai parduoti iš varžytynių žemės sklypą bei gyvenamąjį namą, bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančius S. B. ir O. B.. Pažymėjo, kad nors partneriai S. B., G. S., D. K., A. S. 2008 m. vasario 20 d. jungtinės veiklos (partnerystės) sutarties 3.1 punktu tarpusavyje susitarė, kad naujai pastatytas ant įkeisto bankui žemės sklypo namas iki jo pardavimo nuosavybės teise priklausys G. S., tos pačios sutarties 4.5. punktu, o taip pat ir 4.6. punktu visi partneriai įsipareigojo visus statinius, pastatytus žemės sklype, nepriklausomai nuo jų užbaigtumo, įkeisti AB DNB bankui už įsipareigojimų pagal 2007 m. lapkričio 14 d. kreditavimo sutartį Nr. 2404-2007-30180 įvykdymą.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus apygardos teismas 2011 m. gruodžio 20 d. nutartimi nutarė trečiojo asmens AB DNB banko atskirąjį skundą tenkinti iš dalies; panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2011 m. lapkričio 28 d. nutarties dalį, kuria buvo sustabdytas AB DNB bankui įkeistų daiktų: gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini) pardavimas iš viešųjų varžytynių iki įsiteisės sprendimas šioje byloje; kitą Vilniaus apygardos teismo 2011 m. lapkričio 28 d. nutarties dalį palikti galioti.
Teismas nurodė, kad iš trečiojo asmens atskirajame skunde nurodytų aplinkybių bei kartu su atskiruoju skundu pateiktų įrodymų matyti, jog AB DNB bankas, kaip hipotekos kreditorius, turėdamas galiojančią teisę nukreipti skolos pagal kreditavimo sutartį išieškojimą į banko naudai įkeistą nekilnojamąjį turtą, šia teise pasinaudojo, šias aplinkybes patvirtina Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo hipotekos skyriaus nutartys dėl priverstinio skolos išieškojimo iš varžytynių parduoti įkeistą turtą ir iš gautų lėšų patenkinti banko finansinius reikalavimus pagal kreditavimo sutartį. Teismas pažymėjo, kad 2008 m. vasario 20 d. jungtinės veiklos sutarties partneriai pagal 4.5. punktą įsipareigojo statinius, įskaitant ir gyvenamąjį namą, esančius (duomenys neskelbtini), įkeisti AB DNB bankui pagal 2007 m. lapkričio 14 d. kreditavimo sutartį Nr. 2404-2007-30180, jei kredito gavėjai S. B. bei O. B. nevykdys ar netinkamai vykdys savo įsipareigojimus bankui. Kaip įsipareigojimų užtikrinimo priemonė bankui pagal kreditavimo sutartį buvo įkeistas žemės sklypas, bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausantis kredito gavėjams S. B. ir O. B., kuriems netinkamai vykdant savo įsipareigojimus, kreditavimo sutartis buvo vienašališkai nutraukta, bei pradėta priverstinio skolos išieškojimo procedūrą iš bankui įkeisto nekilnojamojo daikto, kadangi hipotekos kreditorius turi teisę reikalauti nukreipti skolos išieškojimą į įkeistus pagrindinių daiktų priklausinius, kurie aiškiai teisiškai nustatyti (įregistruoti kaip priklausiniai) Nekilnojamojo turto registre. Teismas pažymėjo, kad ant skolininkų S. B. ir O. B. žemės sklypo naujai pastatytas namas yra įregistruotas registre kaip žemės sklypo priklausinys, todėl į jį gali būti nukreiptas išieškojimas.
Esant nurodytoms aplinkybėms, teismas iš dalies sutiko su trečiojo asmens AB DNB banko atskiruoju skundu, nes sutiko su trečiojo asmens atskirajame skunde nurodytais argumentais, jog net jei ir būtų tenkinamas ieškinio reikalavimas dėl G. S. nuosavybės teisių pripažinimo į gyvenamąjį namą, banko, kaip hipotekos kreditoriaus teisė nukreipti skolos, susidariusios pagal kreditavimo sutartį, išieškojimą į nekilnojamąjį turtą, išlieka galiojanti, nes hipoteka išlieka ir seka paskui daiktą.
Šalies argumentai
Teismas pažymėjo, kad ieškovas prašymu dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo taip pat prašė teismo areštuoti atsakovo turtą tam, kad būtų užtikrintas ieškovo reikalavimas priteisti iš atsakovo 90 000 Lt sumą, mokėtiną pagal atsakovo S. B. išrašytus vekselius. Teismas, sutikdamas su trečiojo asmens atskiruoju skundu dalyje dėl bankui įkeisto turto pardavimo iš varžytynių sustabdymo, nesutiko su trečiojo asmens atskirojo skundo reikalavimu panaikinti visą nutartį ir ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmesti visoje apimtyje, t.y. ir toje dalyje, kuria yra pritaikytas atsakovo turto areštas siekiant užtikrinti reikalavimą dėl 90 000 Lt sumos priteisimo. Dėl to teismas nurodė, kad ši Vilniaus apygardos teismo 2011 m. lapkričio 28 d. nutarties dalis paliktina galioti ir su trečiojo asmens AB DNB bankas atskiruoju skundu dėl Vilniaus apygardos teismo 2011 m. lapkričio 28 d. nutarties siųstina apeliacinės instancijos teismui.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
Atskiruoju skundu ieškovas G. S. prašo apeliacinės instancijos teismą panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2011 m. gruodžio 20 d. nutarties dalį, kuria panaikintos laikinosios apsaugos priemonės. Atskirasis skundas grindžiamas tokiais argumentais:
1. Teismas neįvertino, jog panaikinus įkeisto daikto pardavimo iš viešųjų varžytynių sustabdymą sprendimo įvykdymas gali tapti neįmanomas. Atsižvelgiant į ieškinio reikalavimą, nesustabdžius viešųjų varžytynių bei jose perleidus nekilnojamuosius daiktus, sprendimo įvykdymas bus neįmanomas, kadangi atsakovas nebevaldys objekto, į kurį prašoma pripažinti nuosavybės teises.
2. Teismas neįvertino, kad ieškinio reikalavimo patenkinimo atveju, hipoteka būtų svetimo daikto hipoteka. Pagal CPK 745 straipsnio 2 dalies nuostatas, jeigu išieškoma iš hipoteka įkeisto turto ir įkaito davėjas nėra skolininkas, tai toks įkaito davėjas vykdant išieškojimą iš įkeisto turto turi tokias pačias procesines teises kaip ir skolininkas. Taigi, esant palankiam teismo sprendimui, ieškovas, kaip įkaito davėjas, įgis tam tikras teisės vykdymo procese. Nesustabdžius AB DNB bankui įkeisto daikto, kuris pagal jungtinės veiklos sutartį nuosavybės teise turi priklausyti ieškovui ir dėl kurio nuosavybės teisės yra kilęs ginčas, pardavimo iš viešųjų varžytynių, bylos nagrinėjimo laikotarpiu ieškovas negali dalyvauti viešųjų varžytynių vykdymo procese bei pasinaudoti skolininkui teisės aktų suteikiamomis teisėmis, kuriomis galėtų naudotis, jei teismas patenkintų ieškinio reikalavimą bei pripažintų, jog gyvenamasis namas priklauso ieškovui nuosavybės teise.
Atsiliepimas
Atsiliepime į atskirąjį skundą trečiasis asmuo DNB bankas prašo apeliacinės instancijos teismą Vilniaus apygardos teismo 2011 m. gruodžio 20 d. nutartį palikti nepakeistą. Trečiojo asmens teigimu, vien tik kreipimasis į teismą ir reikalavimų pareiškimas nesuteikia pranašumo kitos šalies atžvilgiu ir savaime nesudaro pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones, deklaratyvūs teiginiai dėl grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui taip pat nesudaro pagrindo varžyti kito asmens teises. Nurodo, kad įvertinus ieškovo pareikštų reikalavimų atsakovui S. B. pobūdį, t.y. reikalavimus, susijusius su tarp ieškovo ir atsakovo sudarytos jungtinės veiklos sutarties vykdymu/netinkamu įvykdymu, prašymas sustabdyti bankui įkeisto nekilnojamojo turto pardavimą nėra iš esmės susijęs su pareikštų reikalavimu užtikrinimu ir nėra susijęs su galimai ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymo pasunkėjimu. Trečiasis asmuo pažymi, kad šiuo atveju, nepriklausomai nuo to, ar būtų tenkinamas ieškinys, ar ne, t.y. ar turtas liktų atsakovo nuosavybėje, ar būtų pripažintos ieškovo nuosavybės teisės į jį, tai neįtakotų banko hipotekos ir banko teisių vykdyti skolos iš įkeisto daikto išieškojimą. Nurodo, kad šiuo atveju taikytos laikinosios apsaugos priemonės be pakankamo teisinio pagrindo iš esmės sustabdytų turto realizavimą ir tokiu būdu pažeistų banko teises į skolos išieškojimą.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Laikinosios apsaugos priemonės yra kompleksas teismo taikomų po vieną ar kelias priemonių dėl atsakovui priklausančio turto (kilnojamojo, nekilnojamojo, lėšų, turtinių teisių) nuosavybės teisių apribojimų ir kitų įpareigojimų, draudimų ar veiksmų sustabdymo, kuriais siekiama užtikrinti sprendimo, kuris bus priimtas ateityje, įvykdymą bei kartu išvengti teismo sprendimo įvykdymo pasunkėjimo arba pasidarymo nebeįmanomo.
Byloje nustatyta, kad gyvenamasis namas (duomenys neskelbtini) į kurį nuosavybės teises prašo pripažinti ieškovas, esantis 0,1220 ha žemės sklype, nekilnojamojo turto registre įregistruotas atsakovo S. B. ir trečiojo asmens O. B. nuosavybės teise, o žemės sklypas nuo 2007 m. lapkričio 5 d. atsakovo S. B. ir trečiojo asmens O. B. jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise. Žemės sklypą atsakovas ir trečiasis asmuo, užtikrindami AB DNB bankui kredito grąžinimą, įkeitė, hipotekos lakštas įregistruotas 2007 m. lapkričio 22 d. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo hipotekos teisėjo 2010 m. sausio 11 d. nutartimi nukreiptas išieškojimas į hipoteka įkeistą žemės sklypą priverstinai jį parduodant iš viešųjų varžytynių. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo hipotekos teisėjo 2011 m. liepos 19 d. nutartimi nukreiptas išieškojimas ir į ginčo namą priverstinai jį parduodant iš viešųjų varžytynių. Šia nutartimi pripažinta, kad 2007 m. lapkričio 22 d. hipotekos lakštu buvo įkeistas ne tik žemės sklypas, bet ir gyvenamasis namas.
Ieškovas ginčija atsakovo ir trečiojo asmens nuosavybės teises į gyvenamąjį namą ir prašo pripažinti jam nuosavybės teises. Pažymėtina, kad ieškovas, ginčydamas atsakovo S. B. ir trečiojo asmens O. B. (kuri turėtų būti atsakove) nuosavybės teises į gyvenamąjį namą, namo įkeitimo neginčija. Ginčas yra kilęs tarp ieškovo ir atsakovo dėl nuosavybės teisių į namą, kuris minėta hipotekos teisėjo nutartimi pripažintas hipotekos lakštu įkeistas bankui. Ši nutartis yra įsiteisėjusi, į įkeistą turtą nukreiptas išieškojimas. Taigi tuo atveju, jeigu teismas priimtų ieškovui palankų sprendimą, jam nuosavybės teise priklausantis namas pagal hipotekos teisėjo nutartį hipotekos lakštu yra įkeistas atsakovo ir trečiojo asmens hipotekos kreditoriui AB DNB bankui. Tai reiškia, kad esant galiojančiam įkeitimui, įkeitimas neišnyktų ir sektų pagal daiktą (ginčo namą), o hipotekos kreditorius AB DNB bankas turėtų teisę savo reikalavimą patenkinti iš įkeisto namo (CK 4.171 straipsnio 9 dalis). Tuo tarpu ieškovas namą pardavus iš varžytynių įgytų atgręžtinio reikalavimo teisę į banko skolininkus S. B. ir O. B. (CK 4.195 straipsnio 2 dalis). Taigi šiuo konkrečiu atveju, kai ieškovas prašo pripažinti nuosavybės teises į įkeistą daiktą, tačiau neginčija įkeitimo, teismui priėmus ieškovui palankų sprendimą, t. y. pripažinus nuosavybės teises į įkeistą daiktą, teismo sprendimo įvykdymas nepasunkėtų.
Ieškovas laikinųjų apsaugos priemonių – turto pardavimo iš varžytynių sustabdymo – taikymo būtinumą grindžia dar ir tuo, kad jis nėra banko skolininkas ir vykdant išieškojimą iš įkeisto namo, į kurį jam bus pripažintos nuosavybės teisės, nesustabdžius turto pardavimo iš varžytynių, iš jo bus atimta galimybė įgyvendinti teises, numatytas CPK 643 straipsnyje.
Kai yra vykdomas išieškojimas iš svetimo hipoteka įkeisto daikto, savininkas, kuris nėra kreditoriaus skolininkas, vykdymo procese turi tokias pačias procesines teises kaip ir skolininkas (CK 745 straipsnio 2 dalis), t. y. jis turi teisę dalyvauti vykdymo procese, skųsti antstolio veiksmus, sudaryti taikos sutartį ir kitas teises, numatytas CPK 643 straipsnyje. Taigi, palankaus teismo sprendimo ieškovui atveju, jis vykdymo procese parduodant turtą iš varžytynių, įgytų procesines skolininko teises.
Paprastai laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra susijęs su atsakovo teisių suvaržymu. Šioje byloje ieškovo prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės suvaržytų trečiojo asmens AB DNB banko teises. Taikomos laikinosios apsaugos priemonės turi būti proporcingos siekiamiems tikslams, t. y. užtikrinti kreditoriaus ir skolininko interesų pusiausvyrą. Ginčas yra kilęs tarp ieškovo ir atsakovo S. B.. AB DNB bankui ieškovas nėra pareiškęs jokių reikalavimų, tačiau pritaikius ieškovo prašomas laikinąsias apsaugos priemones, jų padariniai tiesiogiai paliestų banką. Bankas iki galutinio šioje byloje ginčo tarp ieškovo ir atsakovo išsprendimo negalėtų įgyvendinti hipotekos teisėjo priimtų sprendimų vykdyti išieškojimus ir taip būtų pažeisti jo, kaip trečiojo asmens, teisėti interesai. Be to, laikinųjų apsaugos priemonių taikymas tuo tikslu, kad ieškovui palankaus teismo sprendimo atveju vykdymo procese jis galėtų įgyvendinti procesines teises dėl pirmiau minėtų argumentų niekaip neįtakoja ieškovui teismo sprendimo įvykdymo negalimumo.
Atsižvelgdama į išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo klausimą, tinkamai įvertino svarbias bylos aplinkybes ir teisingai taikė proceso teisės normas, todėl naikinti skundžiamą nutartį atskirajame skunde nurodytais motyvais pagrindo nėra.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2011 m. gruodžio 20 d. nutartį palikti nepakeistą.