Panevėžio apygardos teismo nutartis

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Jolanta Raščiuvienė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi Valstybės įmonės (toliau – VĮ) „Registrų centras“ Teisės departamento Teisinio atstovavimo skyriaus vadovės J. P. apeliacinį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2025 m. lapkričio 20 d. nutarties administracinio nusižengimo byloje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. VĮ „Registrų centras“ (toliau – Institucija) 2025 m. rugpjūčio 22 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) (ROIK: (duomenys neskelbtini)) D. M. nubausta pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 223 straipsnio 2 dalį administracine nuobauda – bauda 600 Eur, už tai, kad 2025 m. balandžio 29 d., 07.06 val., (duomenys neskelbtini), Juridinių asmenų registro duomenimis, būdama UAB (duomenys neskelbtini) (į. k. (duomenys neskelbtini)) (toliau ir – Bendrovė) vadove per nustatytą laikotarpį nepateikė Juridinių asmenų registro tvarkytojui 2023 m. Bendrovės metinių finansinių ataskaitų rinkinio kaip numatyta Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 2.66 straipsnio 4 dalyje ir Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo (toliau – ABĮ) 58 straipsnio 2, 3 dalyse.

3. Panevėžio apygardos teisme gautas Institucijos apeliacinis skundas, kuriuo prašoma Skundžiamą nutartį panaikinti ir palikti galioti Institucijos 2025 m. rugpjūčio 22 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) (ROIK: (duomenys neskelbtini)). Apeliaciniame skunde nurodyti šie esminiai argumentai:

3.1. teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad įstatymų leidėjas, įtvirtindamas pareigą teikti metines finansines ataskaitas, neišskiria kriterijų, kuriais remiantis būtų galima nevykdyti šios pareigos (Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. vasario 28 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-64-557/2018; Kauno apygardos teismo 2017 m. gruodžio 1 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-653-478/2017). Būtent bendrovės vadovas turi užtikrinti, jog finansinių ataskaitų ruošimui ir pateikimui reikalingi procesai bendrovės viduje (buhalterinės apskaitos paslaugas teikiančios bendrovės veiksmai) būtų organizuoti ir atlikti laiku ir nesudarytų kliūčių atlikti laiku įvykdyti įstatymuose nustatytas pareigas (Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. spalio 25 d. nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. A8.-5079-271/2019);

3.2. byloje nėra duomenų, kad D. M. būtų buvusi nedarbingume iki 2024 m. birželio 1 d., t. y. termino, iki kurio turėjo būti pateiktos 2023 m. finansinės ataskaitos. Tai patvirtina, jog ji turėjo galimybę jas pateikti laiku, tačiau to nepadarė. Taip pat nėra jokių įrodymų, kad šiuo laikotarpiu D. M. būtų delegavusi kitą atsakingą asmenį, kuris laikinai atliktų Bendrovės vadovo pareigas. Todėl ji privalo prisiimti atsakomybę už finansinių ataskaitų rinkinio laiku nepateikimą Juridinių asmenų registrų (toliau ir – JAR) tvarkytojui. Be to, D. M. pateikė finansinių ataskaitų dokumentus 2025 m. balandžio 30 d., kas įrodo, kad nagrinėjamu laikotarpiu ji faktiškai vadovavo Bendrovei. Tai patvirtina, kad ji turėjo galimybę vykdyti savo pareigas ir galėjo būti administracinės atsakomybės subjektu už padarytą nusižengimą;

3.3. VĮ „Registrų centras“ neturi kompetencijos vertinti, ar asmens sveikatos būklė leidžia jam eiti juridinio asmens vadovo pareigas. VĮ „Registrų centras“ negali nesivadovauti pagrindinio valstybės registro – JAR – duomenimis. JAR įregistruotų juridinių asmenų duomenų teisingumas priklauso nuo JAR tvarkytojui pateikiamų dokumentų ir duomenų teisingumo, už ką atsakingi duomenų teikėjai, bet ne VĮ „Registrų centras“. Kadangi JAR duomenys yra vieši, asmuo, o ypač galimai buvęs įmonės vadovas, turi galimybes teisės aktų nustatyta tvarka inicijuoti procedūras dėl savo duomenų išregistravimo iš JAR, jei jie nebeatitinka tikrovės. Pagal JAR duomenis, D. M. buvo Bendrovės vadovė iki 2025 m. gegužės 21 d., todėl laikytina, kad pareiga užtikrinti ir pateikti Bendrovės finansines ataskaitas už 2023 m. priklausė būtent jai;

3.4. D. M. Asmens su negalia teisių apsaugos agentūros prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos sprendimas, priimtas 2025 m. spalio 24 d., jau po Institucijos 2025 m. rugpjūčio 22 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) (ROIK: (duomenys neskelbtini)) priėmimo, ir kuomet D. M. nebevykdė Bendrovės vadovo funkcijų. Apylinkės teismas šios aplinkybės nevertino, visiškai nepaisė fakto, kad tuo metu D. M. jau nebuvo faktinė bendrovės vadovė, o jos sveikatos būklės klausimas neturėjo tiesioginės reikšmės priimtam Institucijos nutarimui;

3.5. skiriant D. M. administracinę nuobaudą, buvo atsižvelgta į padaryto nusižengimo pobūdį bei pavojingumą, į nusižengimo padarymo aplinkybes, kaltės formą, rūšį, į traukiamo asmens asmenybę: už tokį pažeidimą baudžiama pirmą kartą, jos atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad šį administracinį nusižengimą padarė, sulaukusi 65 metų amžiaus (ANK 35 straipsnio 1 dalies 9 punktas), o sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Buvo atsižvelgta į D. M. amžių ir sveikatos būklę, dėl ko buvo paskirta minimali 600 Eur bauda. Ši nuobauda proporcinga padarytam nusižengimui ir atitinka teisės aktų reikalavimus;

3.6. nors D. M. amžius ir sveikatos būklė buvo įvertintos apylinkės teismo, tačiau šios aplinkybės nėra pagrindas administracinio nusižengimo teisenos nutraukimui. Jei dėl sveikatos problemų D. M. negalėjo visiškai atlikti savo funkcijų, ji turėjo galimybę paskirti kitą asmenį, kuris galėtų jas vykdyti ir užtikrinti, kad bendrovė tinkamai funkcionuotų. Objektyvūs duomenys patvirtina, kad nagrinėjamu laikotarpiu D. M. faktiškai vykdė Bendrovės vadovės funkcijas – tai patvirtina JAR duomenys, pagal kuriuos ji iki 2025-05-21 buvo bendrovės vadovė, taip pat aplinkybė, kad 2025-04-30 būtent D. M. pateikė bendrovės finansines ataskaitas registrų centrui. Tai akivaizdžiai įrodo, kad tuo metu ji aktyviai vykdė vadovės pareigas ir kontroliavo bendrovės veiklą.

1. Apeliacinis skundas netenkinamas.

2. Apeliaciniu skundu nesutinkama su Skundžiama nutartimi, kuria panaikintas Institucijos 2025 m. rugpjūčio 22 d. nutarimas Nr. (duomenys neskelbtini) (ROIK: (duomenys neskelbtini)) ir administracinio nusižengimo byla grąžinta Institucijai nagrinėti iš naujo. Apeliaciniame skunde pateikiami argumentai, kuriais nesutinkama su apylinkės teismo iškeltomis abejonėmis dėl administracinėn atsakomybėn patrauktos D. M. kaip administracinio nusižengimo subjekto. Apeliacinės instancijos teismas apeliacinį skundą administracinio nusižengimo byloje nagrinėja jo ribose (ANK 652 straipsnio 1 dalis).

4. Administracinio nusižengimo byloje esantys duomenys nurodo į tai, kad D. M. UAB (duomenys neskelbtini) vadove buvo laikotarpiu nuo 2024 m. gegužės 16 d. iki 2025 m. gegužės 21 d., o finansinių ataskaitų rinkiniai už ataskaitinį laikotarpį nuo 2023 m. sausio 1 d. iki 2023 m. gruodžio 31 d. pateikti tik 2025 m. balandžio 30 d., nors turėjo būti pateikti ne vėliau kaip iki 2024 m. birželio 1 d. Taigi, kaip ir nurodyta apeliaciniame skunde, nagrinėjamu atveju formaliai yra nustatyti administracinio nusižengimo, numatyto ANK 223 straipsnio 2 dalyje, sudėties objektyvieji požymiai. Tačiau apeliacinės instancijos teismas nagrinėjamu atveju sutinka su apylinkės teismo iškeltomis pagrįstomis abejonėmis dėl D. M. galimybės įstatymų numatyta tvarka atsakyti pagal jai inkriminuotą ANK specialiosios dalies straipsnį. Pažymėtina, kad administracine tvarka asmuo gali būti nubaustas tik nustačius jo veikoje visus įstatyme įtvirtintus konkretaus administracinio nusižengimo sudėties požymius (ANK 2 straipsnio 4 dalis, 7 dalis). Administraciniam nusižengimui, kaip ir kitiems teisės pažeidimams, būdingi objektyvieji ir subjektyvieji požymiai: a) objektas; b) objektyvioji pusė; c) subjektas; d) subjektyvioji pusė. Administracinio nusižengimo sudėčiai nustatyti reikalingi visi šie elementai ir, nesant bent vieno iš jų, nėra ir nusižengimo sudėties kaip visumos. Nors šiuo atveju ir yra nustatyti objektyvieji administracinio nusižengimo, numatyto ANK 223 straipsnio 2 dalyje sudėties požymiai, tačiau daryti kategoriškų išvadų dėl šio administracinio nusižengimo subjekto, taip pat ir subjektyviosios pusės, nėra galimybės, nes kyla ne viena pagrįsta abejonė. Pažymėtina, kad priimant galutinį procesinį sprendimą administracinio nusižengimo byloje, privaloma nustatyti ne tik tai, ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, bet ir tai, ar konkretus asmuo gali būti laikomas atsakingu už administracinio nusižengimo pažeidimo padarymą. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, vien apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės dėl viešai prieinamų JAR duomenų apie UAB (duomenys neskelbtini) vadovaujantį asmenį ir finansinių ataskaitų rinkinių nepateikimą įstatymuose nustatytu laiku ir tvarka, šiuo atveju negali būti laikoma pakankamu pagrindu traukti asmenį administracinėn atsakomybėn. Nagrinėjamu atveju D. M. paaiškinimų dėl jos galimai padaryto administracinio nusižengimo nedavė nei Institucijoje, nei apylinkės teisme. Nors D. M. skundas apylinkės teismui dėl Institucijos 2025 m. rugpjūčio 22 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) (ROIK: (duomenys neskelbtini)) buvo pasirašytas kvalifikuotu elektroniniu parašu, ir pateikti paaiškinimai dėl aptariamo administracinio nusižengimo padarymo aplinkybių, tačiau įvertinus visetą bylos duomenų abejonės dėl administracinio pažeidimo subjekto išlieka. Juolab, kad Asmens su negalia teisų apsaugos agentūros prie Lietuvos Respublikos Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2025 m. spalio 24 d. sprendime Nr. (duomenys neskelbtini) konstatuota, jog D. M. dar 2022 metais buvo nustatyti specialieji poreikiai (Asmens su negalia teisių apsaugos agentūros prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Panevėžio teritorinio skyriaus 2022-04-25 sprendimas Nr. (duomenys neskelbtini)). Pripažįstama, jog šiuo metu nėra galimybės paneigti Skundžiamoje nutartyje iškeltų abejonių, ar D. M. yra tinkamas subjektas administracinėn atsakomybėm pagal ANK 223 straipsnio 2 dalį patraukti.

5. Asmuo gali būti pripažįstamas padariusiu administracinį nusižengimą tik tokiu atveju, kai išnaudotos visos galimybės surinkti bylai reikšmingus įrodymus ir yra surinkta pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų bei pašalintos kylančios abejonės. Todėl Institucija, pradėjusi administracinio nusižengimo teiseną ir turinti kompetenciją atlikti administracinio nusižengimo bylos tyrimą, kuriai, be kita ko, tenka įrodymų nepateikimo ar abejonių nepanaikinimo rizika bei pareiga nustatyti administracinį nusižengimą padariusį asmenį, privalo pašalinti kilusias abejones.

6. Vadovaujantis išdėstytu, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad Skundžiama nutartis yra teisėta ir pagrįsta, naikinti ar pakeisti Skundžiamą nutartį apeliaciniame skunde nurodytais argumentais, pagrindo nėra.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 654 straipsniu,

nutaria:

palikti Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2025 m. lapkričio 20 d. nutartį nepakeistą ir VĮ „Registrų centras“ Teisės departamento Teisinio atstovavimo skyriaus vadovės J. P. apeliacinio skundo netenkinti.

Ši nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.