Kauno apylinkės teismo sprendimas, 2-2181-887/2014

Teismas: Kauno apylinkės teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2014-01-06
Bylos Nr.: 2-2181-887/2014
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjas: Agnė Petkevičienė
Ieškovas: L. P.
Atsakovas: V. P., G. P., A. P.
Išvadą teikia: Kauno miesto savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyriaus, Kauno miesto savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyrius
Advokatai: Vytautas Dargis, Algimantas Gruzdys

Kategorijos

75.4.3pavadinimo nepavyko patikrinti
75.6pavadinimo nepavyko patikrinti
77.4.2pavadinimo nepavyko patikrinti
77.4.3pavadinimo nepavyko patikrinti
116.4pavadinimo nepavyko patikrinti
78.2.1pavadinimo nepavyko patikrinti
99.5pavadinimo nepavyko patikrinti
99.7pavadinimo nepavyko patikrinti

Civilinė byla Nr. 2-2181-887/2014;Teisminio proceso Nr. 2-05-3-11813-2012-9;Procesinio sprendimo kategorijos:75.4.3; 75.6; 77.4.2;77.4.3; 116.4; 78.2.1; 99.5; 99.7 (S)

KAUNO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. sausio 6 d.Kaunas

Kauno apylinkės teismo teisėja Agnė Petkevičienė, sekretoriaujant Irenai Griškevičiūtei dalyvaujant ieškovės L. P. atstovui advokato padėjėjui Algimantui Gruzdžiui, atsakovo V. P. atstovui advokatui Vytautui Dargiui, atsakovei G. P., institucijos duodančios išvadą byloje Kauno miesto savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei Gražinai Didžbalienei, nedalyvaujant ieškovei L. P., atsakovui V. P., atsakovui A. P., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės L. P. patikslintą ieškinį atsakovams V. P., G. P., A. P. dėl santuokos nutraukimo dėl vieno sutuoktinių kaltės bei kitų su santuokos nutraukimu susijusių reikalavimų, dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais, neturtinės žqalos atlyginimo, institucija duodanti išvadą byloje Kauno miesto savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyrius ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovė L. P. (toliau ieškovė) patikslintu ieškiniu (3 t. 9-22 b. l.) teismo prašė:

1. Nutraukti jos ir atsakovo V. P. (toliau atsakovas) santuoką, įregistruotą (duomenys neskelbtini) Kauno miesto Civilinės metrikacijos biure (įrašo Nr. 1868) dėl atsakovo kaltės;

2. Po santuokos nutraukimo ieškovei palikti iki santuokos turėtą pavardę – U., o atsakovui palikti pavardę – P.;

3. Priteisti iš atsakovo nepilnamečio sūnaus N. P. išlaikymui iki jo pilnametystės po 500 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, indeksuojant šią sumą kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją, paskiriant ieškovę uzufrukto teise tvarkyti N. P. pinigines lėšas;

4. Priteisti iš atsakovo 2 500 Lt dydžio įsiskolinimą už sūnaus N. P. materialinį išlaikymą nuo 2012-04-01 iki ieškinio teismui pateikimo dienos;

5. P. A. ir Velso Aukščiausiojo Teismo Šeimos skyriaus 2012-10-08 įsaku Nr. FD12P01722 nustatytą tarp N. P. ir V. P. bendravimo tvarką:

Motina turi sudaryti žemiau minimas sąlygas Tėvui bendrauti su vaiku:

j) Skype pokalbius 2 kartus per savaitę, dienos ir laikas abiejų šalių susitarimu;

k) Kelionė į Lietuvą 2 kartus per metus ne mažiau nei 1 savaitę kiekvienu vizitu;

l) Kas dvejus metus vienas iš vizitų turi būti per Kalėdas/Naujuosius metus, pirmos Kalėdos/Naujieji metai Lietuvoje 2012m./2013m.;

m) Tėvui pateikiama tokia informacija: (a) kelionės datą; (b) valstybės, į kurią planuoja keliauti, pavadinimą; (c) apgyvendinimo, kur planuoja apsistoti su vaiku, detales ir (d) telefono numerį, kuriuo būtų pasiekiama bet kuriuo metu kol keliauja. n) Kad nekiltų abejonių, patvirtinama, jog Motinai yra draudžiama išsivežti vaiką iš Jungtinės Karalystės ilgesniam nei 28 dienų laikotarpiui be raštiško tėvo sutikimo ar šio Teismo leidimo;

o) Tėvas turi padengti visas skrydžių ir apgyvendinimo išlaidas, patirtas dėl jo kontakto, nustatyto aukščiau, su vaiku Anglijoje;

p) Motina turi padengti visas skrydžių ir apgyvendinimo išlaidas, susijusias su jos kelionėmis į Lietuvą palengvinti Tėvo kontaktą (apibrėžtą aukščiau) su vaiku Lietuvoje;

q) Tėvas turi suteikti Motinai gyvenamosios vietos adresą, kur jis planuoja apsistoti

viešėdamas Anglijoje ir susitikti su vaiku, kaip minima aukščiau;

r) Nėra potvarkio kitoms šalių išlaidoms, išskyrus išsamiai įvertintų viešosiomis lėšomis finansuojamų išlaidų.

Į šią bendravimo tvarką:

Atsakovas V. P. turi teisę bendrauti su sūnumi N. P. telefonu, SKYPE programa, ar kitų komunikacijų pagalba du kartus per savaitę po vieną valandą laiko. V. P. privalo iš anksto suderinti su L. P. šio bendravimo datą ir laiką, t.y. dvi dienas prieš numatomą bendravimą. Bendravimas tarp tėvo ir vaiko vyksta tik tada, jei to nori pats vaikas ir sutinka bendrauti su tėvu;

L. P. turi pareigą atvykti su sūnumi N. P. į Lietuvos Respubliką vieną kartą per metus vasaros metu, kad į šį atvykimą papultų rugpjūčio 19 diena (tėvo gimtadienis), ir išbūti Lietuvos Respublikoje ne mažiau savaitės laiko. Konkrečią apsilankymo datą, L. P. susiderina su V. P. elektroniniu paštu iš anksto, tačiau ne vėliau nei 1 mėnesį prieš numatomą atvykimą. Vaiko kelionės išlaidas lygiomis dalimis apmoka L. P. ir V. P., pagal pateiktus kelionės išlaidų dokumentus. Tėvas V. P. viso apsilankymo metu gali bendrauti su sūnumi kiekvieną dieną nuo 13:00 val. iki 19:00 val., jei to nori ir sutinka bendrauti pats vaikas. Vaikui išreiškus norą bendrauti su tėvu, viso apsilankymo metu, kiekvieną dieną, L. P. atveža sūnų į V. P. gyvenamąją vietą. Po pasibaigusių pasimatymų, V. P. atveža sūnų atgal į L. P. laikinąją gyvenamąją vietą. Tėvo ir sūnaus pasimatymo metu, L. P. turi teisę skambinti V. P. ir sužinoti apie vaiko savijautą, bei jo norą toliau bendrauti su tėvu, o V. P. turi pareigą apie tai pasakyti L. P.. Taip pat, tėvo ir vaiko bendravimo metu, L. P. turi teisę pamatyti savo sūnų ir įsitikinti kokia jo savijauta ir sužinoti jo norus dėl tolimesnio bendravimo su tėvu;

V. P. turi teisę atvykti du kartus į Didžiąją Britaniją, t. y. miestą, kuriame gyvena L. P. ir N. P. ir nemažiau savaitės laiko, kiekvieną dieną, bendrauti su N. P., jei to nori ir sutinka bendrauti pats vaikas. Vienas kartas iš V. P. atvykimų į Didžiąją Britaniją, gali sutapti su spalio 4 diena (N. P. gimtadieniu). Konkrečią apsilankymo datą, V. P. susiderina su L. P. elektroniniu paštu iš anksto, tačiau ne vėliau nei 1 mėnesį prieš numatomą atvykimą. V. P. atvykęs ir apsigyvenęs Didžiojoje Britanijoje - mieste, kur gyvena L. P. ir N. P., praneša L. P. jo tikslią laikinąją gyvenamąją vietą. Pasimatymai trunka viso apsilankymo metu, kiekvieną dieną nuo 13:00 val. iki 19:00 val. jei to nori ir sutinka bendrauti pats vaikas. Vaikui išreiškus norą bendrauti su tėvu, viso apsilankymo metu L. P. atveža N. P. į V. P. laikinąją gyvenamąją vietą, o po pasimatymų, V. P. atveža sūnų atgal į L. P. gyvenamąją vietą. Tėvo ir sūnaus pasimatymo metu, L. P. turi teisę skambinti V. P. ir sužinoti apie vaiko savijautą, bei jo norą toliau bendrauti su tėvu, o V. P. turi pareigą apie tai pasakyti L. P.. Taip pat, tėvo ir vaiko bendravimo metu, L. P. turi teisę pamatyti savo sūnų ir įsitikinti kokia jo savijauta ir sužinoti jo norus dėl tolimesnio bendravimo su tėvu. Tėvo bendravimo su vaiku metu, tėvas turi pareigą nuvežti vaiką pas gydytoją, jei vaikas suserga, taip pat, nuvežti vaiką į ugdymo įstaigą ir pasiimti iš jos, jei pasimatymų metu vaiko ugdymo įstaigos lankymo laikas sutampa su jų pasimatymų laiku. Į ugdymo įstaigą, ar pas gydytojus, V. P. vaiką veža kartu su L. P.;

Vieną kartą per mėnesį L. P. elektroniniu paštu informuoja V. P. apie sūnaus gerovę ir jo gyvenimo eigą;

Priteisti ieškovės naudai iš atsakovo 5 000 Lt neturtinės žalos atlyginimą; Pripažinti V. P. asmenine nuosavybe automobilį PEUGEOT, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini), 9 000 Lt vertės; Pripažinti automobilio AUDI A6, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini), 2010-08-12 Pirkimo-pardavimo sutartį, sudarytą tarp V. P., a. k. (duomenys neskelbtini) ir G. P., a. k. (duomenys neskelbtini) negaliojančia nuo jos sudarymo momento; Pripažinti automobilio AUDI A6, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini), 2011-11-04 Pirkimo-pardavimo sutartį, sudarytą tarp V. P., a. k. (duomenys neskelbtini) ir G. P., a. k. (duomenys neskelbtini) negaliojančia nuo jos sudarymo momento;Pripažinti automobilio AUDI A6, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini), 2012-04-20 Pirkimo-pardavimo sutartį, sudarytą tarp V. P., a. k. (duomenys neskelbtini) ir A. P., a. k. (duomenys neskelbtini) negaliojančia nuo jos sudarymo momento;Taikyti abipusę restituciją, grąžinant V. P. automobilį AUDI A6, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini), o A. P. - 1 litą;Priteisti L. P. automobilį AUDI A6, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini), kainuojantį 1 000 Lt, o V. P. priteisti 500 Lt piniginę kompensaciją už L. P. atitenkančią transporto priemonę AUDI A6, valst. Nr. (duomenys neskelbtini)Priteisti V. P. kompiuterį 300 Lt vertės, L. P. priteisiant iš V. P. 150 Lt kompensaciją už jam atitenkantį daiktą;

Priteisti iš atsakovų ieškovės naudai visas patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Ieškovė L. P. į teismo posėdį neatvyko, jos interesus atstovauja atstovas advokato padėjėjas Algimantas Gruzdys (1 t. 31, 32 b. l.).

Teismo posėdžio metu ieškovės atstovas advokato padėjėjas Algimantas Gruzdys paaiškino, kad šalims iš esmės pavyko susitarti dėl patikslinto ieškinio reikalavimų, tačiau šalys taikos sutarties nesudarė, nes nesusitarė dėl bendravimo tvarkos su nepilnamečiu vaiku pakeitimo. Atsižvelgiant į tai, ieškovė patikslina savo reikalavimus, t. y. ieškovė sutinka, kad santuoka būtų nutraukta dėl abiejų sutuoktinių kaltės; palaiko savo reikalavimą palikti jai ikisantuokinę pavardę; išlaikymą sūnui N. P. prašo priteisti po 400 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis; išlaikymo įsiskolinimo sumą sumažina iki 1 600 Lt, kas mėnesį skaičiuojant po 400 Lt; palaiko reikalavimą dėl bendravimo tvarkos pakeitimo visa apimtimi, nes dėl šio reikalavimo šalys kompromiso nesurado; kadangi ieškovė sutiko santuoką nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės, nereiškia reikalavimo dėl neturtinės žalos priteisimo; patikslina 8-12 reikalavimus nurodant, kad vietoje jų ieškovė reiškia vieną reikalavimą ir prašo priteisti 2 300 Lt piniginę kompensaciją dėl santuokinio turto vertės sumažinimo; 13 patikslinto ieškinio reikalavimo dėl kompiuterio nereiškia, nes šis klausimas išspręstas gražiuoju bylos nagrinėjimo metu. Taip pat ieškovė prašo paskirstyti bylinėjimosi išlaidas (3 t. 198-199, 202-203 b. l.). Dėl bendravimo tvarkos pakeitimo ieškovės atstovas paaiškino, kad 2013-10-08 įsaku Anglijos teisme buvo nustatyta atsakovo ir sūnaus bendravimo tvarka. Po jo priėmimo pasikeitė aplinkybės, atsakovas V. P. nesugeba, ar tyčia su vaiku bendrauja sudėtingai, tuo kenkdamas savo sūnui. Dėl šios priežasties ieškovė prašo pakeisti nustatytą bendravimo tvarką. Byloje pateikti dokumentai iš Anglijos socialinio skyriaus, Skipe susirašinėjimas, elektroninių laiškų išklotinės, iš kurių matyti, kad atsakovas savo bendravimo metu kenkia savo mažamečiam vaikui, ir tai jis pats pripažįsta. Paskutinio bendravimo Anglijoje metu V. P. neleido susitikti su vaiku daugiau kaip savaitę laiko, nors vaikas sirgo, jis nevežė vaiko į gydymo įstaigą, nevežė į ugdymo įstaigą, vaikui neleido susitikti su mama. Socialinis skyrius taip pat pasisakė, kad reikia keisti nustatytą bendravimo tvarką. Atsakovas V. P. vadovaujasi priimtu galiojančiu teismo įsaku, neleidžia ieškovei pasimatyti su vaiku, nors vaikas ir kenčia. Nors atsakovui taikytos poveikio priemonės dėl jo bendravimo Skipe, bet bendravimas Skipe yra užtikrinamas. Ieškovė nesutinka dėl atvykimo į Lietuvą du kartus, yra pateikta darbo sutartis, pažyma iš darbovietės, kad ieškovė per Kalėdas ir Naujuosius Metus neturės atostogų ir ji negalės atvykti į Lietuvą. Ieškovė į Lietuvą galės atvykti vieną kartą per atostogas vasaros metu, tuo pačiu atveždama į Lietuvą vaiką, tačiau ieškovė sutinka, kad atsakovas atvyktų du kartus. Ieškovė nesutinka, kad bendravimo metu vaikas nakvotų pas tėvą, nes ieškovė įsitikinusi, kad vaikui tai sukeltų stresą ir baimę, tėvas ilgą laiką nesimatė su vaiku. Taip pat po paskutinio pasimatymo, po nakvynių pas atsakovą, vaikas pradėjo šlapintis į lovą ir iki šiol šlapinasi, nors anksčiau to nebuvo, vaikas patiria didelį stresą. Atsakovo vizito Anglijoje metu, atsakovas V. P. pasiėmė vaiką, kuris buvo plonai aprengtas. Vaikas neturėjo šiltų rūbų, nes pasikeitė oras. Ieškovė norėjo vaikui atvežti šiltesnių rūbų ir atvyko į V. P. laikiną gyvenamą vietą. V. P. tuo metu buvo išvykęs, vaikas blogai jautėsi, prašė kad jį išsivežti namo. Ieškovė bandė išsivežti vaiką namo, tuo metu grįžo vaiko tėvas, jis prieš ieškovę vaiko akivaizdoje panaudojo fizinį smurtą. Iš ieškovės visą laiką buvo reikalaujama pasirašyti dokumentus, kad atsakovas galėtų pasiimti kreditą, bet ieškovė atsisakė, buvo manipuliuojama vaiku, jeigu nepasirašys, neleis pasimatyti su vaiku. Po Anglijos teismo įsako priėmimo pasikeitė aplinkybės – ieškovė pastebėjo, kad atsakovas tyčia kenkia vaikui, kad pakenktų ieškovei, todėl siekiant apsaugoti vaiką, siekiama pakeisti bendravimo su vaiku tvarką. Kreipiantis į teismą 2012 m. rugsėjo mėnesį su pirminiu ieškiniu, problemos dėl bendravimo su vaiku nebuvo, bendravimo su vaiku tvarka Anglijos teisme nustatyta 2012 m. spalio mėnesį. Ieškovė laiko, kad ji buvo nesuprasta, apgauta Anglijos teisme, nes ji ne tokios tvarkos prašė advokatų, tačiau iki 2012 m. spalio mėnesio jokių problemų dėl bendravimo su vaiku nebuvo. Ieškovė paprašė keisti bendravimo tvarką 2013 m. birželio mėnesį, nuo tada ir kilo problemos, kada į Angliją buvo atvykęs atsakovas, bei dėl atsakovo bendravimo Skipe (4 t. 42-43, 44 b. l.).

Atsakovas V. P. į teismo posėdį neatvyko, apie teismo posėdį pranešta, jo interesams atstovauja jo atstovas advokatas Vytautas Dargis.

Atsiliepimas

Atsakovo atstovas advokatas Vytautas Dargis teismo posėdžio metu paaiškino, kad atsakovas sutinka su teismo posėdžio metu patikslintais ieškinio reikalavimais, išskyrus reikalavimą dėl bendravimo tvarkos pakeitimo. Dėl šio klausimo šalys kompromiso nerado. Atsakovas dėl bendravimo su vaiku tvarkos pakeitimo nesutinka, mano, kad reikalavimas nepagrįstas. Ieškovei pradėjus bendrauti su M. J., iš atsakovo buvo atimta galimybė bendrauti su vaiku, tuomet tarp šalių prasidėjo konfliktas. Atsakovas pagal Hagos konvenciją kreipėsi dėl vaiko sugrąžinimo į Lietuvą. Vykstant procesui tarp šalių buvo pasiektas susitarimas, kurį ieškovė siekia pakeisti. Šalys susitarė, kad atsakovas vaiką du kartus lankys Anglijoje ir ieškovė du kartus atveš vaiką į Lietuvą, bei, kad bus bendraujama per telekomunikacijos priemones. Ši patvirtinta tvarka buvo patvirtinta teismo ir vykdoma. Pagal Lietuvos teismų praktiką bendravimo su vaikais tvarka gali būti keičiama, jeigu po nustatytos tvarkos nustatymo pasikeičia aplinkybės, dėl ko nerealizuojama teisė bendrauti su vaiku arba vaikui nenaudinga bendrauti su vienu iš tėvų. Šiuo atveju bendravimo su vaiku tvarka nustatyta 2012 m. spalio mėnesį, per tokį trumpą laiką niekas nepasikeitė – nei ieškovės darbovietė, ieškovė jau tuo metu dirbo ir žinojo, kad jai per šventes nesuteikiamos atostogos, bet ieškovė pasirašė tokį susitarimą. Taip pat ieškovė žinojo, kad tarp jos ir atsakovo konfliktiniai santykiai, bet nepaisant to, ieškovė pasirašė susitarimą, kuris leido vaikui nakvoti pas tėvą ir bendrauti nepertraukiamai. Jokių reikšmingų pasikeitimų nėra, neaišku kodėl turi būti pakeista bendravimo su vaiku tvarka, jeigu jau ji yra nustatyta ir galiojanti. Nėra jokių oficialių įrodymų, pateiktų nešališkų išvadų, kad vaikui bendravimas su tėvu kenktų. Vaiko ligonio apsaugos tarnybos generalinio direktoriaus išvadoje pažymėta, kad tėvas imsis svarbių veiksmų tęsdamas santykius su sūnumi, demonstruodamas didelį įsipareigojimą sūnui. Iš to galime daryti išvadą, kad tėvas siekia bendrauti su sūnumi ir nieko blogo vaikui nedaro ir neaišku dėl kokių priežasčių reikia riboti tėvo bendravimą su sūnumi. Tėvo valdžia atsakovui nėra apribota, nėra nustatyta, kad jis muša vaiką. Mano, kad ieškovės reikalavimas visiškai nepagrįstas, prašo jį atmesti. Pažymėjo, kad reikalavimas dėl bendravimo tvarkos pakeitimo atsirado po to, kai įsiteisėjo Lietuvos Apeliacinio teismo sprendimas dėl Anglijos teismo įsako pripažinimo. Tai daugiau siejama su procesu, nei su kokiais tokiais įvykiais. Ieškovės teiginys, kad ji buvo apgauta advokatų nepagrįstas, abi šalys buvo atstovaujamos advokatų, ginčas išnagrinėtas nešališko teismo. Neteisinga teigti, kad nustatyta tvarka neatitiko ieškovės valios, o jeigu ieškovė susitarimą pasirašė iš anksto turėdama sumanymą vaiko negrąžinti į Lietuvą ir tą tvarką vėliau ginčyti, neteisingai elgėsi kitos šalies atžvilgiu (4 t. 43-44 b. l.).

Atsakovė G. P. su teismo posėdžio metu patikslintais ieškovės reikalavimais sutiko (4 t. 44 b. l.).

Atsakovas A. P. į teismo posėdį neatvyko, apie teismo posėdį pranešta tinkamai.

Motyvuojamoji dalis

Patikslintas ieškinys tenkintinas iš dalies (CPK 268 str. 5 d.).

Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad šalių santuoka sudaryta (duomenys neskelbtini), šalims gyvenant santuokoje (duomenys neskelbtini) gimė sūnus N. P. (1 t. 15 b. l.). Pirminis ieškinys dėl santuokos nutraukimo ir kitų su santuokos nutraukimu susijusių reikalavimų, neturtinės žalos atlyginimo, sandorių pripažinimo negaliojančiais ir restitucijos taikymo pareikštas 2012-09-05 (1 t. 3-13 b. l.).

Dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Dėl pavardžių.

Dėl sutuoktinių tarpusavio išlaikymo.

Šalių santuoka įregistruota (duomenys neskelbtini). Gyvenant santuokoje (duomenys neskelbtini) gimė sūnus N. P., kuris yra nepilnametis. Iš bylos duomenų matyti, kad sutuoktiniai daugiau kaip dvejus metus kartu negyvena, neveda bendro ūkio, nepalaiko artimų santuokinių ryšių. Akivaizdu, kad sutuoktinių santuokinis gyvenimas nesusiklostė, sutuoktiniai atitolę vienas nuo kito, kiekvienas turi savo gyvenimą, darytina išvada, kad sutuoktiniai toliau bendrai gyventi ir išsaugoti šeimos nebenori, taikytis nenori ir prašo nutraukti santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės. CK 3.61 str. 2 d. numato, kad teismas atsižvelgdamas į bylos aplinkybes gali pripažinti, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Todėl teismas įvertinęs byloje esančią medžiagą, šalių atstovų paaiškinimus, daro išvadą, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, nes šalys faktiškai kartu kaip šeima negyvena daugiau kaip dvejus metus, abu sutuoktiniai pažeidė sutuoktinių pareigas, nesistengė išsaugoti santuokos, nebuvo lojalūs, negerbė vienas kito, nerėmė vienas kito moraliai bei materialiai, t. y. abu pažeidė sutuoktinių pareigas, numatytas CK 3.27 str., todėl šalių santuoka nutrauktina dėl abiejų sutuoktinių kaltės (CK 3.61 str.).

Po santuokos nutraukimo ieškovei paliekama ikisantuokinė pavardė – U., atsakovui paliekama prigimtinė pavardė – P. (CK 3.69 str. 1 d.).

Šalys išlaikymo viena iš kitos nereikalauja (CK 3.72 str.).

Dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo.

Nutraukiant santuoką turi būti išspręstas klausimas dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo (CPK 385 str. 1 d.). Iš bylos duomenų matyti, kad 2012-10-08 Anglijos ir Velso Aukščiausiojo Teismo Šeimos skyriaus įsaku Nr. FD12P01722 nepilnamečio N. P., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamoji vieta nustatyta su jo motina L. P., o su tėvu V. P. nustatyta bendravimo tvarka (2 t. 38-46 b. l.). Minėtas įsakas, kuriuo buvo išspręsti nepilnamečio vaiko N. P., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamosios vietos ir tėvų bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo klausimai, Lietuvos Apeliacinio Teismo pripažintas 2013-03-15 nutartimi (2 t. 152 b. l.). Atsižvelgiant į tai, šioje byloje nepilnamečio vaiko N. P., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamosios vietos klausimas nespręstinas.

Dėl išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo nepilnamečiam vaikui priteisimo.

Šalių pareiga išlaikyti savo vaikus yra lygi ir šią pareigą turi vykdyti abu tėvai.

Tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 str. 1, 2 d.). Minėta teisės norma išlaikymo dydį pirmiausia sieja su protingais paties vaiko poreikiais. Teikiamas išlaikymas turi tenkinti jo būtinus poreikius maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Įstatyme CK 3.192 str. įtvirtintas proporcingumo tarp vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties principas reiškia, kad vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo nepilnamečio vaiko poreikių ir tėvų galimybių šiuos poreikius tenkinti. Aiškinant ir taikant šias nuostatas, teismas turi nustatyti konkretaus vaiko poreikius, abiejų vaiko tėvų turtinę padėtį. Taip pat pažymėtina, kad vaiko poreikiai negali apsiriboti vien tik minimaliais vaiko poreikių tenkinimais. Antra vertus, vaiko poreikiai turi būti tenkinami protingai, įvertinus tėvų turtinę padėtį ir finansines galimybes.

Tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama, atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikų išlaikymui. Tėvų pareiga teikti vaikui išlaikymą yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis, juolab išlaikymo teikėjo nerūpestingu, nesąžiningu elgesiu. Nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2008; 2009 m. balandžio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-189/2009; 2009 m. gruodžio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-596/2009).

Žemesnės instancijos teismas

Ieškovė prašo nepilnamečio vaiko išlaikymui priteisti po 400 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis ir išlaikymo įsiskolinimą 1 600 Lt, kas mėnesį skaičiuojant po 400 Lt. Atsakovas su prašoma priteisti išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo suma sutinka, tarp šalių ginčo dėl išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo sumos, laikotarpio nėra. Teismo vertinimu prašoma priteisti išlaikymo suma 4 metų vaikui yra protinga, neišdidinta ir atitinka ieškovės patikslintame ieškinyje nurodytas aplinkybes, taip pat yra proporcinga abiejų šalių turtinei padėčiai. Todėl įvertinus pirmiau nurodytas aplinkybes, vadovaujantis proporcingumo ir protingumo kriterijais, siekiant užtikrinti protingą šalių interesų pusiausvyrą, įvertinus šalių turtinę padėtį, šiandieninę ekonominę situaciją Lietuvoje, atsižvelgiant į ieškovės reikalavimą, iš atsakovo priteistinas N. P. išlaikymas po 400 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo teismo sprendimo priėmimo dienos (2014-01-06) iki jo pilnametystės ir 1 600 Lt išlaikymo įsiskolinimas (CK 3.196 str., 3.200 str.).

Iš bylos duomenų matyti, kad 2012-10-10 Kauno miesto apylinkės teismo nutartimi, ieškovės prašymu, buvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės – iš atsakovo priteistas laikinas išlaikymas sūnui N. P., gim. (duomenys neskelbtini), po 250 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2012-09-05 (ieškinio padavimo dienos) iki sprendimo priėmimo šioje byloje. Atsižvelgiant į tai, už laikotarpį nuo ieškinio padavimo dienos iki teismo sprendimo priėmimo dienos iš atsakovo priteistinas sūnui N. P. 2 400 Lt išlaikymas konkrečia pinigų suma (16 mėn.×150 Lt=2 400 Lt).

Šalims išaiškintina, kad teismas gali pagal vaiko, jo tėvo (motinos) ieškinį sumažinti arba padidinti priteisto išlaikymo dydį, jei po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis (CK 3.201 str.). Šis teismo sprendimas neužkerta galimybės pakartotinai kreiptis į teismą dėl išlaikymo dydžio pakeitimo, pasikeitus šalių turtinei padėčiai.

Išlaikymo suma indeksuojama kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 str.).

Išlaikymą uzufrukto teise tvarko įstatyminė nepilnamečio N. P., gim. (duomenys neskelbtini), atstovė L. P. išimtinai vaiko interesams tenkinti (CK 3.190 str., 3. 203 str.).

Sprendimas išlaikymo dalyje vykdomas skubiai (CPK 282 str. 2 d. 1 p.).

Žemesnės instancijos teismas

Dėl bendravimo tvarkos su nepilnamečiu vaiku pakeitimo.

Kaip jau minėta, 2012-10-08 Anglijos ir Velso Aukščiausiojo Teismo Šeimos skyriaus įsaku Nr. FD12P01722 buvo išspręsti ne tik nepilnamečio vaiko N. P., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamosios vietos, bet ir tėvų bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo klausimai. Ieškovė patikslintu ieškiniu šią bendravimo tvarką prašo pakeisti.

Ieškovės atstovas teismo posėdžio metu reikalavimą dėl atsakovo bendravimo su vaiku tvarkos pakeitimo palaikė pirmiau nurodytais motyvais.

Atsakovo atstovas teismo posėdžio paaiškino, kad atsakovas dėl bendravimo su vaiku tvarkos pakeitimo nesutinka, nesutikimo priežastis pagrindė pirmiau nurodytais motyvais.

Liudytojas M. J. teismo posėdžio metu paaiškino, kad jis yra L. P. draugas. 2013 m. balandžio mėnesį V. P. buvo atvykęs į Angliją, jis su ieškove nuvežė atsakovui vaiką. Tuomet Anglijos teismo įsaku buvo nustatyta bendravimo tvarka. Kada nuvežė vaiką, jis su atsakovu buvo nesimatęs apie kelis mėnesius, tačiau vaikas pas atsakovą nuėjo normaliai ir liko noriai. Vakare apie 19 val. nuvyko pasiimti vaiko, ieškovei duris atidarė jos brolio draugė D. P., kuri pasakė, kad atsakovas išėjęs vaikui nupirkti vaistų. Ieškovę pakvietė į vidų, jis pasiliko lauke, girdėjo, kad užrakino duris. Po to ieškovė jam pasakojo, kad vaikas buvo duše, nes buvo apsividuriavęs, ji pasiėmė vaiką ir apsiaubė savo skara. Jis matė, kaip V. P. su ieškovės broliu grįžo iš parduotuvės ir nešėsi alaus. Įėjus jiems į vidų, matė, kaip V. P. puolė atimti vaiką, pagriebė ieškovei už rankos ir užtrenkė duris, buvo iškviesta policija. L. pasakojo, kad plėšiant iš jos vaiką, atsakovas ją buvo parvertęs ant žemės. Ieškovę iš namų išleido, bet vaiko neatidavė. Atvykus policijai, ieškovė paprašė, kad jie patikrintų, ar vaikas turi atskirą lovą, kur miegos, policijai buvo nurodyta lova, kur vaikas miegos. Bet po to paaiškėjo, kad vaikas miegojo kartu su tėvu, ir ant kaktos pas vaiką atsirado mėlynės. Atsakovas vaiko pas gydytojus nenuvežė, paklausus kodėl, jis atsakė, kad vaiku jis pasirūpins. Jis nuvyko į namus, atvežė vaikui rūbų ir vaistų. L. P. prašė leisti susitikti su vaiku, bet jai nebuvo leista, tik atsakovas pasakė, kad vaikas jos nepasigedo. Po buvimo pas atsakovą, kada reikėjo maudyti vaiką, jis nenorėjo, pradėjo isteriškai klykti, nors iki tol taip nebuvo. Dėl ko vaikas nenorėjo maudytis, negali pasakyti. Po kontakto su atsakovu vaikas pradėjo šlapintis į lovą, šlapinosi ilgą laiką ir dabar kartais šlapinasi. Ant vaiko kojų pastebėjo nubrozdinimus, paakyje, ant kaktos mėlynes, buvo subraižytos rankos. Socialinė darbuotoja pasakė, kad jie negali pasakyti, jog vaikas buvo mušamas, tokių duomenų neturi. Mano, kad vaikas tinkamai nebuvo prižiūrėtas, kad buvo mušamas, tokių duomenų neturi. Teismo įsaku nustatyta, kad atsakovas turi teisę du kartus į savaitę Skipe skambinti vaikui, bet jis to nedaro, paskutinį kartą skambino prieš pusantro mėnesio, bet pokalbis buvo su keiksmažodžiais, o vaikas su atsakovu praktiškai nebendrauja, jis būna kuo nors užsiėmęs. Ieškovė sutinka, kad vaikas pas atsakovą būtų dienos metu, bet nesutinka, kad vaikas nakvotų pas atsakovą, kadangi vaikas labai pasiilgsta mamos ir jo. Taip pat pas atsakovą vaikui nėra atskiros lovos, tuomet vaikas ir pas ieškovę su liudytoju nori į lovą, skiriasi jų su atsakovu vaiko auklėjimas. 2012 m. spalio mėnesį šalių susitarimas pasirašytas jį pakeitus, t. y. ieškovė ne tokių sąlygų norėjo. Advokatai ieškovei pasakė, kad ji turi pasirašyti, nes kitaip vaikas bus grąžintas į Lietuvą. Į ugdymo įstaigą atsakovas vaiką buvo nuvežęs vieną kartą, nors pagal taisykles negalima nutraukti ugdymo įstaigų lankymo, dėl to gali būti paskirta administracinė bauda. Paskutinę dieną, kada vaikas buvo pas atsakovą, jis buvo kitoks, buvo liūdnas, nuėjęs pas mamą, ją apsikabino ir kelias valandas pas nieką nėjo. Atsakovo bendravimas kenkia vaikui, nes jis vartoja necenzūrinius žodžius (4 t. 44-45 b. l.).

Institucijos teikiančios išvadą byloje Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių skyriaus atstovė teismo posėdžio metu nurodė, kad papildant skyriaus išvadą, mano, jog šalys Anglijos teisme pasirašydamos bendrą susitarimą, ten turėdamos savo atstovus, su visomis pasekmėmis buvo supažindintos, susitarimo pasirašymo sąlygos buvo žinomos. Šiai dienai keisti bendravimo su vaiku tvarką nėra tikslinga, turėtų būti palikta Anglijos teismo nustatyta tvarka. Jeigu ateityje ši bendravimo tvarka netenkins, šalys ginčą galėtų spręsti tos šalies teisme, kur gali būti taikyti bendravimo apribojimai. Iš ieškovės draugo parodymų matyti, kad konfliktas daugiau tarp šalių, o ne tarp vaiko ir tėvo, tai matyti ir iš Kauno m. apylinkės teismo nutarimo. Bet sprendžiant iš to, kad atsakovas nors nenuvežė vaiko į gydymo įstaigą, bet vaikui vaistus sudavė, iš socialinių tarnybų rašto matyti, kad tėvas siekia bendrauti su vaiku ir neįžvelgia jokių bendravimo apribojimų, mano, kad ieškovė turėtų daugiau pasitikėti tėvu, jeigu nepasitiki, imtis teisinių priemonių (4 t. 44 b. l.).

Tėvai turi lygias teises ir lygias pareigas savo vaikams, nesvarbu, ar tėvų santuoka yra nutraukta (CK 3.156 str). Tėvas ar motina, negyvenantis kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant, o kai tėvai nesutaria dėl skyrium gyvenančio tėvo ar motinos dalyvavimo auklėjant vaiką ir bendravimo su juo, bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarką nustato teismas (CK 3.170 str 1, 4 d.). Teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką. Minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tuomet, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams (CK 3.175 str. 2 d.). Santykiai dėl bendravimo su vaikais ir auklėjimo tvarkos yra tęstinio pobūdžio, todėl, pasikeitus faktinėms aplinkybėms, tėvo ar motinos bendravimo su vaikais ir dalyvavimo jų auklėjime būdui ar sąlygoms, kurie neatitiktų vaiko interesų ir pan., kiekvienas iš tėvų turi teisę kreiptis į teismą dėl nustatytos bendravimo su vaikais tvarkos pakeitimo, o teismas, nustatęs, kad tai atitiktų vaiko interesus, gali pakeisti nustatytą skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką.

Iš byloje esančių įrodymų akivaizdu, kad šalių santykiai sudėtingi, konfliktiški ir poreikis keisti bendravimo tvarką susiformavęs iš šalių nesugebėjimo civilizuotai bendrauti, prioritetiniais laikant nepilnamečio vaiko interesus. Šalims geranoriškai sutarus Anglijos ir Velso Aukščiausiojo Teismo Šeimos skyrius 2012-10-08 įsaku Nr. FD12P01722 nustatė tarp N. P. ir V. P. bendravimo tvarką. Pirminiu reikalavimu ieškovė netgi nereiškė reikalavimo dėl bendravimo tvarkos, tik įvykus konfliktui tarp šalių, teismui buvo pareikštas reikalavimas dėl bendravimo tvarkos pakeitimo. Teismas išanalizavęs šalių bei jų atstovų paaiškinimus byloje, vertina, kad konfliktas tarp šalių įvyko dėl jų priešiškumo vienas kitam, nesugebėjimo gerbti vienas kito ir toleruoti vienas kito nuomonės. Ieškovė įsitikinusi, kad atsakovas netinkamai elgiasi su vaiku, netinkamai jį auklėja, vaikui kenkia. Tačiau visi šie ieškovės teiginiai vertintini kaip subjektyvi ieškovės nuomonė, kadangi nepagrįsta jokiais nenuginčijamais oficialiais įrodymais. Ieškovė nesutinka atvežti sūnaus į Lietuvą du kartus per metus, nors su tokia bendravimo tvarka pati geranoriškai sutiko, dirbdama toje pačioje darbovietėje ir žinodama savo galimybes atostogauti, priešingų duomenų teismui nepateikta. Nors ieškovės atstovas aiškino teismui, kad ieškovė žiemos metu atostogų neturės, tačiau iš pačios ieškovės pateiktų įrodymų, matyti, kad ji turi galimybę atostogauti žiemos švenčių metu (atostogavo nuo 2012-12-30 iki 2013-01-09) ir šis dokumentas nepatvirtina fakto, kad ieškovė kitais metais negali atostogauti tokiu pat ar panašiu metu (2 t. 159 b. l.). Juolab, kad ieškovė pradėjusi dirbti 2011 metais, turėjo atsakingai elgtis geranoriškai sutikdama su 2012 metais patvirtinta bendravimo tvarka. Ieškovės atstovas tvirtino, jog ieškovė mano, kad ji buvo nesuprasta, apgauta Anglijos teisme, nes ji ne tokios tvarkos prašė advokatų, tačiau šis motyvas taip pat atmestinas kaip nepagrįstas jokiais įrodymais. Ieškovė nesutinka, kad bendravimo metu vaikas nakvotų pas tėvą, ji įsitikinusi, kad vaikui tai sukeltų stresą ir baimę, tėvas ilgą laiką nesimatė su vaiku. Teismo nuomone, tai visiškai nepagrįstos ieškovės baimės, ieškovės gyvenimo draugas liudytojas M. J. teismo posėdžio metu vienareikšmiškai nurodė, kuomet nuvežė vaiką atsakovui, nors jie buvo nesimatę apie kelis mėnesius, vaikas pas atsakovą nuėjo normaliai ir liko noriai. Po sūnaus pabuvimo pas atsakovą ieškovė pastebėjo ant vaiko kūno mėlynių, nubrozdinimų. Ieškovė kreipėsi į policiją, medicinos darbuotojus ir buvo atliktas įvertinimas, kurio metu konstatuota, jog šalių sūnui nustatytos mėlynės būdingos 3 metų vaikui (3 t. 71 b. l. antra pusė). Vaiką apžiūrėjęs gydytojas patvirtino, kad jis nebuvo sunerimęs dėl vaiko (3 t. 72 b. l.). Taip pat nustatyta, kad šalių sūnus N. hiperaktyvus vaikas, reikalaujantis daug dėmesio (3 t. 72 b. l. antra pusė). Jokių objektyvių duomenų, kad dėl atsakovo netinkamo elgesio, netinkamos vaiko priežiūros atsirado sužeidimai ant šalių sūnaus kūno, teismui nepateikta. Atliekant vertinimo analizę konstatuota, kad N. – tai vaikas, kuriam reikia daug bendravimo su tėvais (3 t. 75 b. l. antra pusė). Tai reiškia, kad neįžvelgiama grėsmės iš tėvo pusės vaiko atžvilgiu. Atsakovui tėvo valdžia nėra apribota, iš pirmiau nurodytos ieškovės siūlomos pakeisti bendravimo tvarkos matyti, kad ieškovė sutinka, jog atsakovas bendrautų su sūnumi dienos metu gana ilgą laiko tarpą, t.y. nuo 13:00 val. iki 19:00 val., tik nesutinka, kad sūnus liktų pas tėvą nakvynei. Tačiau nesuprantama, kas gali nutikti vaikui miego metu. Liudytojas M. J. teismo posėdžio metu paaiškino, kad atsakovas miega su sūnumi vienoje lovoje, vertina tai kaip neigiamą veiksmą, nes po to N. taip pat nori miegoti su motina ir jos gyvenimo draugu vienoje lovoje. Toks motyvas nevertintinas kaip pagrindžiantis ar patvirtinantis, kad atsakovas netinkamai elgiasi sūnaus atžvilgiu, pastarieji faktai tik dar kartą patvirtina šalių negebėjimą susikalbėti ir susitarti dėl sūnaus auklėjimo. Teismo nuomone, vaiko augant nepilnoje šeimoje, blaškymasis tarp buvimo su motina ir su tėvu, tėvų tarpusavio konfliktų stebėjimas, būtent tai ir sukelia vaikui stresą, nerimą, dėl ko natūralu, kad vaikas gali tapti irzlesnis, neramesnis ar net šlapintis į lovą. Ką patvirtina ir vertinime išdėstyti faktai, kalbant apie vaiko poreikius (3 t. 73 b. l. antra pusė). Visi kiti įrodymai byloje, kuriuos ieškovė teikia, kaip pagrindimą, kad atsakovas kenkia savo sūnui, patvirtina ne pastarąjį faktą, o šalių tarpusavio konfliktų buvimą. Ieškovė savo siūloma pakeisti bendravimo tvarka siekia nustatyti itin minimalią tėvo ir sūnaus bendravimo tvarką, be to, siekia bendravimą intensyviai kontroliuoti, į jį kištis ir dargi paliekant mažamečiam vaikui valią bendrauti su tėvu ar ne. Teismo nuomone, toks ieškovės reikalavimas pažeidžia ne tik atsakovo, bet ir vaiko interesus. Todėl įvertinus byloje esančius įrodymus, pirmiau nurodytus motyvus, šalių bei jų atstovų, liudytojų paaiškinimus, VTAS atstovės išvadą, atsižvelgiant į tai, kad ieškovė su sūnumi gyvena Jungtinėje Karalystėje, o atsakovas Lietuvoje, kad bendravimo tvarka šalių buvo sutarta neseniai, geranoriškai ir patvirtinta Anglijos ir Velso Aukščiausiojo Teismo Šeimos skyriaus, reikalavimas pakeisti atsakovo su sūnumi bendravimo tvarką netenkintinas.

Dėl santuokoje įgyto turto padalijimo.

Nutraukiant santuoką, turi būti išspręstas ir turto padalijimo klausimas (CPK 385 str.). Iš bylos duomenų matyti, kad šalys santuokoje bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise nekilnojamojo turto neįsigijo (1 t. 18, 19 b. l.). VĮ „Regitra“ pažyma patvirtina, kad ieškovės L. P. vardu registruotų transporto priemonių nėra, o V. P. vardu registruota transporto priemonė PEUGEOT, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini) (1 t. 16, 17 b. l.).

Šalys vedybų sutarties nėra sudarę, todėl jų teisėms ir pareigos taikomas įstatymų nustatytas turto teisinis režimas. Pagal įstatymą preziumuojama, kad sutuoktinių bendro turto dalys lygios (CK 3.117 str. 1 d.), nuo šios taisyklės galima nukrypti tik CK nustatytais atvejais (CK 3.117 str. 2 d.). Bylose dėl santuokos nutraukimo ir bendro turto padalijimo procesinę pareigą pateikti informaciją apie visą dalijamą turtą (kiekį ir vertę) bei reikalavimą padalyti tokį turtą turi abu sutuoktiniai (CPK 178 str., 382 str. 4 p.). Pažymėtina, kad privalo būti padalijamas visas sutuoktinių turtas, nes santuokos nutraukimas yra bendrosios jungtinės nuosavybės pabaiga (CK 3.100 str. 4 p.). CK 3.127 str. 3 d. nustatyta, kad turtas padalijamas natūra, atsižvelgiant į jo vertę ir abiejų sutuoktinių bendro turto dalis, jeigu galima taip padalyti. Jeigu natūra abiem sutuoktiniams turto padalyti negalima, turtas natūra priteisiamas vienam sutuoktiniui, kartu jį įpareigojant kompensuoti antram sutuoktiniui jo dalį pinigais.

Ieškovė patikslintame ieškinyje prašo transporto priemonę PEUGEOT, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini), priteisti atsakovui, kadangi ji įsigyta iš atsakovo asmeninių lėšų šalims jau gyvenant skyrium, nevedant bendro ūkio, sau kompensacijos už šį automobilį nereikalauja. Atsakovas su šiuo ieškovės reikalavimu sutiko, ginčo tarp šalių dėl šio automobilio priklausomybės nėra. Atsižvelgiant į tai, automobilis PEUGEOT, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini), po santuokos nutraukimo asmeninės nuosavybės teise priteistinas atsakovui V. P..

Ieškovė patikslintame ieškinyje nurodė, kad santuokos metu 2010-01-12 Transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartimi iš bendrų lėšų buvo įsigyta transporto priemonė AUDI A6, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini), kurią atsakovas be jos žinios perleido tretiesiems asmenims. Už santuokinio turto vertės sumažinimą ieškovė prašo iš atsakovo priteisti 2 300 Lt kompensaciją. Tarp šalių ginčo dėl šio reikalavimo nėra, atsakovas sutinka ieškovei sumokėti 2 300 Lt kompensaciją už santuokinio turto vertės sumažinimą. CK 3.1185 str. 2 d. numato, kad jeigu sandoris buvo sudarytas tik vieno sutuoktinio asmeniniams poreikiams tenkinti ir įvykdytas pasinaudojant turtu, kuris yra bendroji jungtinė nuosavybė, tai tas sutuoktinis privalo kompensuoti bendrosios jungtinės nuosavybės sumažėjimą. Atsižvelgiant pirmiau išdėstytas aplinkybes ir vadovaujantis minėta įstatymo nuostata, ieškovės L. P. reikalavimas dėl 2 300 Lt kompensacijos priteisimo tenkintinas.

Dėl kreditorių.

Šalys nurodė, kad kreditorinių įsipareigojimų neturi, todėl šis klausimas nespręstinas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

CPK 93 str. 3 d. numato, kad jeigu ieškinys patenkinamas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovei proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų reikalavimo daliai. Ieškovė šioje byloje patyrė 3 503,35 Lt bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro: 564 Lt žyminis mokestis, 2 000 Lt advokato pagalbai apmokėti bei 910,35 Lt už vertimus (4 t., 3-4 b. l.). Atsakovas šioje byloje patyrė 1 000 Lt advokato atstovavimo išlaidų (4 t. 27 b. l.). Iš bylos duomenų matyti, kad šalys bendru sutarimu praktiškai išsprendė beveik visus patikslinto ieškinio reikalavimus, išskyrus reikalavimą dėl bendravimo tvarkos pakeitimo. Kadangi šalys siekdamos ginčą išspręsti taikiai ilgą laiką nerado kompromiso, ieškinys buvo tikslinamas ne vieną kartą, bylos nagrinėjimas teisme užtruko, dėl to abi šalys patyrė nemažas bylinėjimosi išlaidas. Teismo vertinimu, atsižvelgiant į tai, kad beveik visi patikslinto ieškinio reikalavimai išspręsti šalims pasiekus kompromisą, vadovaujantis sąžiningumo, protingumo ir proporcingumo principais, kiekviena šalis turėtų atlyginti po 50 proc. kitos šalies patirtų bylinėjimosi išlaidų, todėl iš ieškovės atsakovui priteistina 500 Lt jo patirtų bylinėjimosi išlaidų, o iš atsakovo ieškovei priteistina 1 752,68 Lt jos patirtų bylinėjimosi išlaidų (CPK 79 str. 88 str. 1 d. 6 p., 9 p., 93 str., 80 str. 1 d. 1 p., 5 p., 98 str. ).

Teismas šioje byloje turėjo 56,64 Lt, išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu. Vadovaujantis pirmiau nurodytais motyvais, valstybės turėtos procesinių dokumentų siuntimo išlaidos priteistinos iš abiejų šaliu pusiau, iš kiekvienos po 28,32 Lt (CPK 93 str., 88 str. 1 d. 3 p., 96 str.).

Iš atsakovo valstybei priteistina 144 Lt žyminio mokesčio valstybei už išlaikymo priteisimą nuo kurio ieškovė buvo atleista paduodant ieškinį (CPK 79 str., 83 str. 1 d. 3 p., 85 str. 1 d. 3 p.).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 str., 260 str., 263 - 265 str., 268 str., 270 str. teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Ieškovės L. P. patikslintą ieškinį tenkinti iš dalies.

Nutraukti santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini), tarp V. P., a. k. (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), ir L. U. (po santuokos sudarymo P.), a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Po santuokos nutraukimo L. P. palikti iki santuokos turėtą prigimtinę pavardę – U., V. P. palikti pavardę – P.

Priteisti iš atsakovo V. P., a. k. (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), N. P., a. k. (duomenys neskelbtini) išlaikymą po 400 Lt (keturis šimtus litų) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2014-01-06 (teismo sprendimo priėmimo dienos) iki jo pilnametystės, 2 400 Lt (du tūkstančius keturis šimtus litų) išlaikymo konkrečia pinigų suma ir 1 600 Lt (vieną tūkstantį šešis šimtus litų) išlaikymo įsiskolinimą.

Išlaikymo suma indeksuojama kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.

Išlaikymą uzufrukto teise tvarko įstatyminė nepilnamečio N. P., a. k. (duomenys neskelbtini) atstovė L. P., a. k. (duomenys neskelbtini) išimtinai vaiko poreikiams tenkinti.

Transporto priemonę PEUGEOT, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini), 9 000 Lt vertės, po santuokos nutraukimo asmeninės nuosavybės teise priteisti atsakovui V. P., a. k. (duomenys neskelbtini).

Priteisti iš atsakovo V. P., a. k. (duomenys neskelbtini), ieškovei L. P., a. k. (duomenys neskelbtini) 2 300 Lt (dviejų tūkstančių trijų šimtų litų) kompensaciją už bendrosios jungtinės nuosavybės sumažėjimą.

Atmesti ieškovės reikalavimą dėl bendravimo tvarkos pakeitimo – 2012-10-08 Anglijos ir Velso Aukščiausiojo Teismo Šeimos skyriaus įsaku Nr. FD12P01722 nustatytą tėvų bendravimo su vaiku tvarką palikti nepakeistą.

Priteisti iš atsakovo V. P., a. k. (duomenys neskelbtini), ieškovei L. P., a. k. (duomenys neskelbtini) 1 752,68 Lt (vieną tūkstantį septynis šimtus penkiasdešimt du litus 68 ct) jos patirtų bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš ieškovės L. P., a. k. (duomenys neskelbtini) atsakovui V. P., a. k. (duomenys neskelbtini), 500 Lt (penkis šimtus litų) jo patirtų bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti valstybei iš ieškovės L. P., a. k. (duomenys neskelbtini) 28,32 Lt (dvidešimt aštuonis litus 32 ct) bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Ši suma turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752) surenkamąją sąskaitą Nr. LT247300010112394300, „Swedbank“, AB, (banko kodas 73000), bylinėjimosi išlaidų ir žyminio mokesčio įmokos kodas 5660.

Priteisti valstybei iš atsakovo V. P., a. k. (duomenys neskelbtini), 28,32 Lt (dvidešimt aštuonis litus 32 ct) bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu ir 144 Lt (vieną šimtą keturiasdešimt keturis litus) žyminio mokesčio už išlaikymo priteisimą, iš viso 172,32 Lt (vieną šimtą septyniasdešimt du litus 32 ct). Ši suma turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752) surenkamąją sąskaitą Nr. LT247300010112394300, „Swedbank“, AB, (banko kodas 73000), bylinėjimosi išlaidų ir žyminio mokesčio įmokos kodas 5660.

Įsiteisėjusį sprendimą per tris dienas išsiųsti Kauno miesto Civilinės metrikacijos biurui santuokos nutraukimo faktui įregistruoti, Vedybų sutarčių registrui turto padalijimo faktui įregistruoti, taip pat VĮ „Regitra“.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.

Teisėja Agnė Petkevičienė