Kauno apygardos teismo nutartis

2021-10-26 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-573-478/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2021-10-26
Bylos Nr.
1A-573-478/2021
Teisminio proceso Nr.
1-01-0-00024-2020-2
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Jūratė Jakubonienė, Algirdas Remeika, Gytis Večerskas
Nuteistasis
L. B.
Advokatai
Ričardas Lilas
Kategorijos
  • 2.4.7Apeliacinės instancijos teismo sprendimų, priimamų išnagrinėjus bylą, rūšys ir pagrindai
Baudžiamoji byla Nr. 1A-573-478/2021Teisminio proceso Nr. 1-01-0-00024-2020-2Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.7. (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. spalio 26 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jūratės Jakubonienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Algirdo Remeikos ir Gyčio Večersko,

sekretoriaujant Tomui Žukauskui,dalyvaujant prokurorei Genovaitei Ročienei,nuteistajam L. B., jo gynėjui advokatui Ričardui Lilui,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo L. B. apeliacinį skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2021 m. liepos 2 d. nuosprendžio, kuriuo L. B. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 135 straipsnio 1 dalyje, ir nuteistas laisvės atėmimu 4 (ketveriems) metams ir 9 (devyniems) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirtas laisvės atėmimas 3 (trejiems) metams ir 2 (dviem) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi, prie šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės pridėta dalis neatliktos bausmės, paskirtos 2017 m. gegužės 15 d. Panevėžio miesto apylinkės teismo nuosprendžiu ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 4 (ketveriems) metams ir 10 (dešimčiai) mėnesių. Bausmės pradžia pradėta skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos – 2021 m. liepos 2 dienos.

Kauno teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys patenkintas visiškai, iš L. B. priteista 3 265,96 Eur turtinės žalos atlyginimui.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. L. B. nuteistas už tai, kad sunkiai sužalojo žmogų, o būtent: 2020 m. rugpjūčio 27 d., apie 18.15 val., atlikdamas laisvės atėmimo bausmę (duomenys neskelbtini) pataisos namuose, esančiuose adresu (duomenys neskelbtini), 20 būrio teritorijoje, nenustatytomis aplinkybėmis įgijęs metalinį strypą, perlipo tvorą ir pateko į kitą pasivaikščiojimo kiemelį, kur tyčia metaliniu strypu sudavė ne mažiau kaip tris kartus ten buvusiam nuteistajam A. V. į galvos ir kūno sritis, tuo padarydamas nukentėjusiajam kraujosruvas kaktoje kairėje pusėje, vertinamas nežymiu sveikatos sutrikdymu bei trauminės kilmės blužnies plyšimą, kraujo išsiliejimą į pilvaplėvės ertmę, mažakraujystę po nukraujavimo, nubrozdinimą kairio juosmens srityje, kas vertinama sunkiu sveikatos sutrikdymu, pavojingu nukentėjusiojo gyvybei.

2. Marijampolės apylinkės teismas, 2021 m. liepos 2 d. priimdamas L. B. atžvilgiu apkaltinamąjį nuosprendį, padarė išvadą, kad L. B. kaltė dėl pareikšto kaltinimo visiškai įrodyta, veiksmai kvalifikuoti teisingai. Skirdamas nuteistajam bausmę, teismas įvertino nuteistojo atsakomybę lengvinančias (prisipažino ir nuoširdžiai gailėjosi bei veikos padarymui įtakos turėjo provokuojantis nukentėjusio asmens elgesys) ir sunkinančias (nusikalstamą veiką padarė recidyvistas) aplinkybes, nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, stadiją, kaltės formą ir rūšį, motyvus ir tikslus, kaltinamojo asmenybę.

Šalies argumentai

3. Apeliaciniame skunde nuteistasis L. B. prašo Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2021 m. liepos 2 d. nuosprendžiu paskirtą bausmę sušvelninti.

3.1. Skunde teigiama, kad pirmosios instancijos teismo paskirta bausmė yra neadekvati jo padarytai nusikalstamai veikai. Atkreipia teismo dėmesį, kad pats nukentėjusysis yra nurodęs, kad pamatęs jį užlipusį ant tvoros, kuri skiria pasivaikščiojimų kiemelius, pats išsitraukė metalinį strypą ir pradėjo grasinti bei daužyti sieną po juo ir taip provokuojamai elgėsi, dėl ko tokie veiksmai išprovokavo jo tolimesnį elgesį, o būtent, kad nulipęs nuo tvoros susirado taip pat metalinį strypą ir perlipęs per minėtą tvorą susimušė su nukentėjusiuoju ir jo kameros draugais.

3.2. Skunde nuteistasis nurodo, kad jis niekada nėra teistas už panašius nusikaltimus, nėra linkęs smurtauti ar provokuoti, tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teismo metu savo kaltę pripažino, nuoširdžiai gailėjosi, sutiko su pareikštu ieškiniu. Teigia, kad gailisi dėl visos situacijos ir sutrikdytos nukentėjusiojo sveikatos, bet tokį jo elgesį išprovokavo tiek nukentėjusiojo veiksmai, tiek įžūlus elgesys, todėl prašo už nusikalstamą veiką paskirti švelnesnę bausmę ir paskirti mažesnę galutinę subendrintą bausmę.

Atsiliepimas

4. Atsiliepimų į nuteistojo apeliacinį skundą negauta.

5. Apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu nuteistasis ir jo gynėjas palaikė apeliacinį skundą, prašė tenkinti jį nurodytais motyvais. Prokurorė posėdyje nurodė, kad nuteistajam paskirta bausmė yra ne per griežta.

Motyvuojamoji dalis

6. Nuteistojo L. B. apeliacinis skundas atmestinas.

7. Apeliaciniame skunde nėra ginčijama nuteistojo kaltė ir padarytos nusikalstamos veikos kvalifikavimas, o nesutinkama tik su nuteistajam paskirta bausme. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 320 straipsnio 3 dalis).

8. Apeliaciniame skunde prašoma L. B. paskirti švelnesnę bausmę už nusikalstamą veiką, numatytą BK 135 straipsnio 1 dalyje, teigiant, kad pirmosios instancijos teismo paskirta 4 metų 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmė yra neadekvati padarytai nusikalstamai veikai, taip pat skiriant bausmę prašo atsižvelgti į tai, kad nuteistasis buvo išprovokuotas. Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagą, skundžiamo nuosprendžio motyvus, nuteistojo apeliacinio skundo argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo nuteistajam L. B. paskirta bausmė už jo padarytą nusikalstamą veiką, numatytą BK 135 straipsnio 1 dalyje atitinka bausmės paskirtį ir nepažeidžia teisingumo principo.

9. Sprendžiant klausimą dėl skundžiamu nuosprendžiu nuteistajam paskirtos bausmės, visų pirma, pažymėtina, kad bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, todėl apeliacinės instancijos teismas ją sušvelninti gali tik tada, kai paskirta aiškiai per griežta bausmė. Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu asmeniui, padariusiam nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, apribojant nuteistojo teises ir laisves. Kiekvienas nusikaltęs asmuo turi teisę į teisingą bausmę, todėl vertinant konkrečios bylos aplinkybes, teismui privalu atsižvelgti ne tik į tai, kad skiriama bausmė formaliai atitiktų įstatymo reikalavimus, bet ir į nuostatas, skirtas bausmei individualizuoti, taip pat į nuostatas, įtvirtinančias teisingumo principo viršenybę.

10. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, yra įtvirtinti BK 54 straipsnyje. Remiantis šio straipsnio nuostatomis, teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Skirdamas bausmę už padarytą nusikalstamą veiką, teismas atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę; asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Įvertina ir tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, detaliai išanalizuodamas kiekvienos aplinkybės (atsakomybę lengvinančios ar sunkinančios) reikšmę. Ir tik įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį bei tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, teismas motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuojamą nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1 ir 2 dalys). Be aptartų esminių bausmės skyrimo pagrindų, tinkamas kaltininko asmenybės įvertinimas taip pat yra svarbi teisingos bausmės parinkimo sąlyga. Remiantis baudžiamosios teisės teorija šiuo klausimu, vertindamas kaltininko asmenybės pavojingumą ir parinkdamas bausmės rūšį bei dydį, teismas turi ypač atidžiai ištirti, ar nusikaltimas padarytas atsitiktinai, dėl kitų asmenų įtakos arba nepalankiai susiklosčius aplinkybėms, ar kaltininko antivisuomeninės nuostatos jau buvo susiformavusios iki nusikalstamo poelgio ir nusikaltimas buvo tik loginis kaltininko gyvenimo būdo bei jo ankstesnio elgesio padarinys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2013 m. spalio 8 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-391/2013).

11. BK 135 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad tas, kas sužalojo ar susargdino žmogų, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo neteko regos, klausos, kalbos, vaisingumo, nėštumo ar kitaip buvo sunkiai suluošintas, susirgo sunkia nepagydoma ar ilgai trunkančia liga, realiai gresiančia gyvybei ar stipriai sutrikdančia žmogaus psichiką, arba prarado didelę dalį profesinio ar bendro darbingumo, arba buvo nepataisomai subjaurotas nukentėjusio asmens kūnas, baudžiamas laisvės atėmimu iki dešimties metų.

12. L. B. už nusikalstamą veiką, numatytą BK 135 straipsnio 1 dalyje, skirta 4 metų 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, t. y. bausmė, savo dydžiu mažesnė nei įstatymo numatytas jos vidurkis. Nors nuteistasis savo skunde prašo apeliacinės instancijos teismo atkreipti dėmesį į tai, kad jis buvo išprovokuotas elgtis nusikalstamai, teisėjų kolegija pažymi, kad į tai jau buvo atsižvelgta pirmosios instancijos teismo pripažįstant nukentėjusiojo provokuojamą elgesį L. B. atsakomybę lengvinančia aplinkybe, kaip ir tai, kad jis prisipažino ir nuoširdžiai gailėjosi.

13. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje nurodė, kad parinkdamas bausmės rūšį ir skirdamas atitinkamo dydžio bausmę, atsižvelgė į byloje nustatytas L. B. atsakomybę lengvinančias aplinkybes, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytas veikas ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas) ir tai, jog veikos padarymui įtakos turėjo provokuojantis nukentėjusio asmens elgesys (BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punktas) bei jo atsakomybę sunkinančią aplinkybę, kad nusikalstamą veiką padarė recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Teismas taip pat atsižvelgė į tai, kad L. B. padarė vieną tyčinį sunkų baigtą nusikaltimą, anksčiau teistas 9 kartus (2 t., b. l. 123-139), baustas administracine tvarka (2 t., b. l. 167-173), šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę. Pataisos namuose charakterizuojamas neigiamai, drausmine tvarka baustas daugiau nei 70 kartų (2 t., b. l. 100-103). L. B. yra konstatuotas psichikos ir elgesio sutrikimas vartojant narkotines medžiagas (2 t., b. l. 104).

14. Pažymėtina, kad atsižvelgiant į tai, jog nuteistasis L. B. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, nuoširdžiai gailėjosi, skirta bausmė, vadovaujantis BK 64¹ straipsnio nuostatomis, jam buvo sumažinta trečdaliu, t. y. paskirta 3 metų 2 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

15. Esant nustatytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai nuteistajam už jo padarytą nusikalstamą veiką, numatytą BK 135 straipsnio 1 dalyje, atsižvelgdamas į nustatytas atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, skyrė laisvės atėmimą, jo dydį parinkdamas mažesnį nei straipsnio sankcijoje numatytas bausmės vidurkis ir paskirtą bausmę sumažino trečdaliu. Išimtinių aplinkybių, susijusių su nuteistojo padarytos nusikalstamos veikos pobūdžiu ar jo asmenybe, šioje byloje nenustatyta, todėl dar labiau švelninti paskirtą bausmę ar kitaip lengvinti nuteistojo teisinę padėtį nėra jokio pagrindo, juolab, kad apeliantas ne pirmą kartą pažeidžia baudžiamąjį įstatymą, nepaiso visuomenės elgesio taisyklių, savo elgesio kritiškai nevertina ir nesistengia keisti, neanalizuoja savo poelgių, neieško tokio elgesio priežasčių, todėl jų ir nešalina.

Dėl proceso išlaidų

16. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyrius pateikė pažymą Nr. (12.33 Mr) PT-6770, patvirtinančią išlaidas dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo nuteistajam L. B. nagrinėjant šią baudžiamąją bylą apeliacine tvarka. Iš pateiktos pažymos matyti, kad advokatas Ričardas Lilas, pateikęs advokato orderį Nr. ((duomenys neskelbtini)), teikia antrinę teisinę pagalbą L. B. ir antrinės teisinės pagalbos išlaidų suma yra 90,00 Eur (3 t., b. l. 116-121).

17. Vadovaujantis BPK 51, 106 straipsniais, teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali išieškoti iš jo valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo procese (išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus). Ši nuostata apeliantui buvo išaiškinta 2021 m. spalio 4 d. nutartyje, kuria jam paskirtas gynėjas (3 t., b. l. 114). Atkreiptinas dėmesys, jog teisė į nemokamą teisinę pagalbą nėra absoliuti, ji gali būti teikiama tik tais atvejais, kai kaltinamasis (nuteistasis, išteisintasis) neturi pakankamai lėšų. Visais atvejais turi būti objektyviai atsižvelgiama į jo turtinę padėtį. Kaip nurodė ir pirmosios instancijos teismas, spręsdamas klausimą dėl proceso išlaidų priteisimo, nuteistasis šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę, niekur nedirba bei negauna jokių pajamų, todėl, vadovaujantis teisingumo ir protingumo principais, valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus turėtos antrinės teisinės pagalbos išlaidos dėl nuteistojo gynimo apeliacinės instancijos teisme iš L. B. nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 106 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistojo L. B. apeliacinį skundą atmesti.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, susidariusių dėl būtino gynėjo dalyvavimo apeliacinės instancijos teisme, iš nuteistojo nepriteisti.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai Jūratė JakubonienėAlgirdas RemeikaGytis Večerskas