- Teismas
- Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2006-05-09
- Bylos Nr.
- 2K-422/2006
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Benediktas Stakauskas (pirm.), Ona Aldona Budienė, Gintaras Goda (pran.)
- Nukentėjusysis
- G. T.
- Nuteistasis
- M. V.
- Kategorijos
- 1.1.5.1Būtinoji gintis (BK 28 str.)
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Benedikto Stakausko, Onos Aldonos Budienės ir pranešėjo Gintaro Godos,
teismo posėdyje kasacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Panevėžio apygardos prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojo ir nuteistojo M. V. kasacinius skundus dėl Anykščių rajono apylinkės teismo 2005 m. lapkričio 22 d. nuosprendžio, kuriuo M. V. nuteistas pagal BK 135 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu trejiems metams; iš M. V. G. T. priteista 1995,59 Lt turtinės žalos, 150 000 Lt neturtinės žalos ir 150 Lt išlaidų teisinei pagalbai atlyginti.
Taip pat skundžiamas Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. vasario 14 d. nuosprendis, kuriuo pakeistas Anykščių rajono apylinkės teismo 2005 m. lapkričio 22 d. nuosprendis: nuteistojo M. V. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintas nusikalstamos veikos padarymas, peržengiant būtinosios ginties ribas (BK 59 straipsnio 1 dalies 9 punktas), pašalinta iš nuosprendžio aprašomosios dalies aplinkybė, kad M. V. padarė nusikalstamą veiką apsvaigęs nuo alkoholio; M. V. pagal BK 28 straipsnio 3 dalį ir 135 straipsnio 1 dalį nuteistas laisvės atėmimu dvejiems metams, nukentėjusiajam G. T. priteista 8000 Lt neturtinės žalos, kita nuosprendžio dalis palikta nepakeista.
Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą, prokuroro bei nukentėjusiojo, prašiusių prokuroro kasacinį skundą patenkinti, o nuteistojo kasacinį skundą atmesti, paaiškinimų,
Aprašomoji dalis
nustatė:
M. V. pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu nuteistas už tai, kad veikdamas kartu su L. J. (byla jam nutraukta, vadovaujantis BPK 3 straipsnio 1 dalies 7 punktu) 2004 m. liepos 12 d., apie 17 val. 30 min., Anykščių rajone, prie Rubikių ežero, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kilusio konflikto metu po kelis, bet ne mažiau kaip keturis, kartus smogė ir spyrė G. T. į įvairias kūno vietas – taip padarė jam nubrozdinimus veide, kraujosruvą kairiosios akies viršutiniame voke, apatinio žandikaulio lūžį, žarnų pasaito venų plyšimą, lėmusį kraujavimą į pilvo ertmę, storžarnės plyšimą, potrauminę kasos nekrozę, galvos smegenų sukrėtimą, t. y. sunkų sveikatos sutrikdymą.
Žemesnės instancijos teismas
Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. vasario 14 d. nuosprendžiu Anykščių rajono apylinkės teismo 2005 m. lapkričio 22 d. nuosprendis iš dalies patenkinus nuteistojo apeliacinį skundą pakeistas, apeliacinės instancijos teismui nustačius, kad nukentėjusiojo G. T. veiksmai kėlė realų pavojų liudytojos V. D. sveikatai, nuteistasis konflikto pradžioje veikė esant būtinosios ginties situacijai, o tyčinis sunkus sveikatos sutrikdymas nukentėjusiajam buvo padarytas peržengiant būtinosios ginties ribas.
Šalies argumentai
Kasaciniu skundu Panevėžio apygardos vyriausiojo prokuroro pavaduotojas prašo Anykščių rajono apylinkės teismo 2005 m. lapkričio 22 d. nuosprendį ir Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2006 m. vasario 14 d. nuosprendį pakeisti: panaikinti apygardos teismo nuosprendžio dalį, kurioje M. V. pritaikyta BK 28 straipsnio 3 dalis, pripažinta lengvinanti baudžiamąją atsakomybę aplinkybė – būtinosios ginties ribų peržengimas ir bausmė sumažinta iki dvejų metų laisvės atėmimo; pripažinti M. V. atsakomybę lengvinančia aplinkybe tai, kad veikos padarymui turėjo įtakos provokuojantis ir rizikingas nukentėjusiojo elgesys, ir palikti pirmosios instancijos teismo paskirtą trejų metų laisvės atėmimo bausmę. Kasaciniu skundu M. V. prašo panaikinti Panevėžio apygardos teismo 2006 m. vasario 14 d. nuosprendį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka arba M. V. veiką perkvalifikuoti iš BK 135 straipsnio 1 dalies į BK 136 ar 138 straipsnį.
Prokuroras skunde nurodo, kad Panevėžio apygardos teismo 2006 m. vasario 14 d. nuosprendis keistinas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo. Apeliacinės instancijos teismas, anot kasatoriaus, nepagrįstai teigė, kad egzistavo būtinosios ginties situacija ir nuteistasis veikė, peržengdamas būtinosios ginties ribas. Realaus pavojingo kėsinimosi – vienos iš būtinosios ginties sąlygų – nebuvo; byloje nenustatyta jokių objektyvių duomenų, kad G. T. būtų naudojęs smurtą ar kėsinęsis išžaginti liudytoją V. D. Apeliacinės instancijos teismas patvirtino, kad nukentėjusiajam smūgiai buvo suduoti tuo metu, kai jis pavojingai nesikėsino, tad kasatorius daro išvadą, kad suduodami smūgius nukentėjusiajam L. J. ir M. V. neveikė būtinosios ginties sąlygomis, o nesant būtinosios ginties, negalimas ir jos ribų peržengimas.
Kasatorius teigia, kad Panevėžio apygardos teismas teisingai nustatė, kad konfliktas prasidėjo dėl netinkamo, agresyvaus nukentėjusiojo elgesio, todėl pripažintina nuteistojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė – veikai įtakos turėjo provokuojantis ir rizikingas nukentėjusiojo asmens elgesys (BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punktas). Apeliacinės instancijos teismas, nepagrįstai taikydamas M. V. BK 28 straipsnio 3 dalį, sušvelnino jam bausmę. Pirmosios instancijos teismas M. V. paskyrė laisvės atėmimo bausmę, daug mažesnę negu sankcijoje už šį nusikaltimą numatytos bausmės vidurkis, todėl, net ir pripažinus jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punkte numatytą aplinkybę, bausmę dar labiau švelninti nebūtų pagrindo.
M. V. kasaciniame skunde teigiama, kad buvo pažeistas BK 24 straipsnis, jį pritaikius, nesant taikymo pagrindų ir sąlygų, BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas – neatsižvelgta į kiekvieno bendrininko dalyvavimą darant nusikalstamą veiką, dalyvavimo pobūdį ir laipsnį. Byloje įrodyta, kad konfliktas su nukentėjusiuoju tęsėsi vos kelias ar keliolika sekundžių, todėl, anot kasatoriaus, tai pernelyg trumpas laikas susitarimui, kaip būtinam bendrininkavimo požymiui, konstatuoti. Taip pat kasatorius pažymi, kad jo ir L. J. nusikalstami veiksmai nebuvo detalizuoti – neišsiaiškinta, kas sudavė nukentėjusiajam tikriausiai vienintelį smūgį, sukėlusį jam sunkų sveikatos sutrikdymą.
Kasatorius nurodo, kad jam nepagrįstai netaikytas BK 28 straipsnis – neteisingai konstatuota, kad jis veikė, peržengdamas būtinosios ginties ribas, teismai formaliai priėmė procesinius sprendimus, klaidingai laikėsi ikiteisminio tyrimo versijos, kad M. V. ir L. J. keršijo nukentėjusiajam G. T. už tai, kad šis priekabiavo prie jų merginų. Apeliacinės instancijos teismas, nors teisingai konstatavo būtinosios ginties situacijos buvimą, tačiau nepagrįstai nurodė, kad būtinosios ginties ribos buvo peržengtos – padaryta klaidinga išvada, jog smūgiai, lėmę sunkų sveikatos sutrikdymą, suduoti jau po to, kai nukentėjusysis jokios realios grėsmės nebekėlė. Ikiteisminio tyrimo metu ir nagrinėjant bylą teisme nenustatyta, kuriuo metu buvo suduoti smūgiai, stengiantis apginti V. D. nuo G. T. pavojingo kėsinimosi, tad teigimas, kad būtinoji gintis buvo peržengta, vertintina kaip prielaida.
Taip pat kasatorius nurodo, kad jo veikoje yra BK 136 straipsnyje ir 138 straipsnio 1 dalyje numatytų nusikalstamų veikų požymių, nes jau vien būtinosios ginties fakto konstatavimas leidžia manyti, kad kilo didelė nervinė įtampa ir susijaudinimas; realus bandymas išžaginti V. D. ir yra ta ypatinga aplinkybė, sukėlusi staigų ir labai didelį susijaudinimą; nesant jokių bendrininkavimo požymių, remiantis kasatoriaus ir liudytojų parodymais, teoriškai M. V. galėjo padaryti tik nesunkų sveikatos sutrikdymą.
Taip pat kasatorius teigia, jog buvo neišsamiai atliktas įrodymų tyrimas byloje, pažeistas in dubio pro reo principas, netinkamai vertinti liudytojų V. B. ir A. T. parodymai.
Motyvuojamoji dalis
Kasaciniai skundai tenkintini iš dalies.
Dėl BK 28 straipsnio taikymo
Apeliacinės instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė BK 28 straipsnio 3 dalies nuostatas. Peržengti būtinosios ginties ribas yra įmanoma tik tada, kai būtinosios ginties situacija yra nepasibaigusi. Baudžiamojoje byloje Nr. 2K-175/2004 Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjų kolegija nurodė, kad, nesant būtinosios ginties situacijos, nėra pagrindo kalbėti apie būtinosios ginties ribų peržengimą. Panevėžio apygardos teismas, padaręs išvadą, kad smūgiai, sukėlę nukentėjusiajam sunkų sveikatos sutrikdymą, buvo suduoti tuo metu, kai jis pavojingai nesikėsino, ir šią aplinkybę nuteistasis aiškiai suprato, negalėjo konstatuoti, jog suduodant tuos smūgius buvo peržengtos būtinosios ginties ribos. Išvada apie būtinosios ginties ribų peržengimą gali būti daroma tik tuo atveju, kai ginamasi nuo pavojingo, realaus ir akivaizdaus kėsinimosi, tačiau gynyba aiškiai neatitinka kėsinimosi pobūdžio ir pavojingumo, be to, besiginantis asmuo suvokia, kad jo atliekami gynybos veiksmai nėra būtini tokiam kėsinimuisi atremti, tačiau nori ir siekia besikėsinančiajam sunkiai sutrikdyti sveikatą ar jį nužudyti. Taikant BK 28 straipsnio 3 dalį konstatuoti, kad sunkus sveikatos sutrikdymas ar nužudymas peržengiant būtinosios ginties ribas padaryti tiesiogine tyčia, yra būtina, tačiau apeliacinės instancijos teismas, padaręs išvadą, jog sunkų sveikatos sutrikdymą G. T. sukėlė M. V. suduoti smūgiai, nepasisakė, ar M. V. suduodamas smūgius suvokė nusikalstamus padarinius ir jų norėjo. Taip pat pabrėžtina, kad apeliacinės instancijos teismo išvados dėl faktinių bylos aplinkybių nenuoseklios ir prieštaringos: apeliacinio skundo teiginiai, nurodant, kad smūgiai buvo suduoti gelbstint liudytoją V. D. nuo G. T. pavojingo kėsinimosi dėl didelio sumišimo ir išgąsčio, kurį sukėlė kėsinimasis, būsenos, išnagrinėti neišsamiai ir taip pažeistas BPK 320 straipsnis.
Apeliacinės instancijos teismas šiuo atveju nagrinėdamas apeliacinio skundo argumentus dėl būtinosios ginties situacijos turi tiksliai nustatyti: ar nukentėjusiojo G. T. veiksmai įvykio metu laikytini akivaizdžiu, realiu ir pavojingu kėsinimusi prieš V. D.; tokio kėsinimosi pradžios ir pabaigos momentą; smūgių, sukėlusių G. T. sunkų sveikatos sutrikdymą, sudavimo momentą; nuteistojo kaltės formą ir rūšį; M. V. didelio sumišimo ar išgąsčio dėl G. T. pavojingo kėsinimosi buvimą (nebuvimą). Įvertinus šias aplinkybes, spręstina: ar apskritai egzistavo būtinosios ginties situacija; ar ji buvo, atliekant M. V. visus gynybos pobūdžio veiksmus ir gynyba atitiko kėsinimosi pobūdį ir pavojingumą arba smūgiai buvo suduoti dėl didelio sumušimo ar išgąsčio; ar būtinosios ginties situacija buvo, tačiau gynyba akivaizdžiai neatitiko kėsinimosi pobūdžio ir pavojingumo – sunkiai sutrikdant nukentėjusiojo sveikatą peržengtos būtinosios ginties ribos; ar būtinosios ginties situacija egzistavo, tačiau sunkų sveikatos sutrikdymą lėmę smūgiai buvo suduoti jau pasibaigus būtinosios ginties situacijai, t. y. po to, kai pavojingas kėsinimasis buvo atremtas.
Dėl nenagrinėtinų kasacinių skundų argumentų
Kasacinės instancijos teismas, vadovaudamasis BPK 386 straipsnio 2 dalies nuostata, numatančia draudimą kasacinės instancijos teismui nustatyti išvadas, kurias gali padaryti žemesnės instancijos teismas iš naujo nagrinėdamas bylą, nenagrinėja kitų kasacinių skundų argumentų, nes jie bus nagrinėjami iš naujo vykstant procesui apeliacinės instancijos teisme.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. vasario 14 d. nuosprendį panaikinti ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.