Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2012-09-20 · Civilinė byla Nr. 2-1156/2012

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2012-09-20
Bylos Nr.
2-1156/2012
Bylos rūšis
civilinė byla
Rezultatas
(nepasirinktas)
Teisėjai
Danutė Gasiūnienė, Alė Bukavinienė, Marytė Mitkuvienė
Pareiškėjas
Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
Kategorijos
  • 126.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2-1156/2012Procesinio sprendimo kategorija:126.5.;(S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2012 m. rugsėjo 20 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Alės Bukavinienės, Danutės Gasiūnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Marytės Mitkuvienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Labrusta“ atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2012 m. vasario 20 d. nutarties, kuria patvirtintas Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos kreditorinis reikalavimas bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Labrusta“ bankroto byloje, priimtos civilinėje byloje Nr. B2-727-159/2012 pagal pareiškėjo Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pareiškimą dėl kreditorinio reikalavimo patvirtinimo.

Teisėjų kolegija išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Klaipėdos apygardos teismas 2011 m. rugpjūčio 22 d. nutartimi UAB „Labrusta” iškėlė bankroto bylą, įmonės bankroto administratoriumi paskyrė UAB „Verslo valdymo centras“ (toliau – administratorius); 2011 m. gruodžio 22 d. patvirtino kreditorių sąrašą ir jų kreditorinius reikalavimus.

Šalies argumentai

Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI) 2011 m. lapkričio 25 d. pateikė administratoriui prašymą dėl 965 734,79 Lt kreditorinio reikalavimo patvirtinimo, kurį sudaro 652 501,88 Lt nesumokėtų mokesčių ir 313 232,91 Lt delspinigių. Administratorius nesutiko su VMI reikalavimu motyvuodamas tuo, kad jam nepateikti įrodymai dėl skolos ir delspinigių dydžio, t. y. kad socialinio mokesčio, pelno mokesčio, gyventojų pajamų mokesčio turto, GPM ir PVM delspinigių sumos apskaičiuotos nesilaikant CK 1.125 straipsnyje numatyto sutrumpinto 6 mėnesių delspinigių skaičiavimo termino.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Klaipėdos apygardos teismas 2012 m. vasario 20 d. nutartimi patvirtino VMI 965 734,79 Lt kreditorinį reikalavimą. Teismas konstatavo, kad mokesčių administratorius, įgyvendindamas jam pavestas funkcijas, turi vadovautis ne CK 1.125 straipsnio nuostatomis, o Mokesčių administravimo įstatymo (toliau – MAĮ) 96–99 straipsniais, mokesčių įstatymais, kitais poįstatyminiais teisės aktais (Baudų skyrimo ir delspinigių skaičiavimo metodika, patvirtinta VMI prie FM viršininko 2007 m. kovo 28 d. įsakymu Nr. VA-25). Iš teismui pateiktų lentelių matyti, kad delspinigiai yra apskaičiuoti už netinkamą mokestinių prievolių vykdymą pagal kiekvieną prievolę (atitinkamai kiekvienas mokestis) atskirai. Nuo kiekvienos prievolės apskaičiuoti delspinigiai nuo teisės priverstinai išieškoti mokestinę nepriemoką atsiradimo dienos neviršija 200 dienų skaičiavimo laikotarpio (20 dienų po sumokėjimo termino iki teisės išieškoti atsiradimo dienos + 180 dienų nuo teisės išieškoti atsiradimo dienos). Delspinigiai nuo deklaruojamų mokesčių bei nuo patikrinimo metu apskaičiuotų mokesčių už laikotarpį po Klaipėdos AVMI 2011 m. balandžio 7 d. sprendimo dėl patikrinimo akto tvirtinimo įteikimo dienos apskaičiuoti pagrįstai, vadovaujantis anksčiau minėtais teisės aktais. Todėl sprendė, kad VMI 965 734,79 Lt kreditorinis reikalavimas yra pagrįstas.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Atskiruoju skundu BUAB „Labrusta“ administratorius prašo Klaipėdos apygardos teismo 2012 m. vasario 20 d. nutartį panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės. Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:

1. Nagrinėjant VMI kreditorinio reikalavimo pagrįstumą teisme, nebuvo tiksliai nustatyta, iš ko susideda VMI kreditorinis reikalavimas, už kokius laikotarpius ir nuo kokių sumų yra apskaičiuoti kreditorinį reikalavimą sudarantys delspinigiai.

2. Teismas nepagrįstai patvirtino VMI reikalavimą visa apimtimi. 142 568,60 Lt pelno mokesčio delspinigiai, 38 168,75 Lt laikino socialinio mokesčio delspinigiai priskaičiuoti net už trejus metus, t. y. nesilaikant CK 1.125 straipsnyje numatyto delspinigių skaičiavimui 6 mėnesių termino. 6 323,65 Lt GPM nuo gyventojo su darbo santykiais susijusių pajamų delspinigiai ir 3 020,23 Lt PVM delspinigiai apskaičiuoti taip pat nesilaikant CK 1.125 straipsnio nuostatų.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į atskirąjį skundą kreditorius VMI prašo Klaipėdos apygardos teismo 2012 m. vasario 20 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimą grindžia šiais argumentais:

1. VMI pateikė 965 734,49 Lt kreditorinį reikalavimą, kuris pagrįstas Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2011 m. vasario 28 d. Patikrinimo aktu Nr. AB16-3 ir 2011 m. balandžio 7 d. Sprendimo Nr. AB2-3 „Dėl patikrinimo akto tvirtinimo“ medžiaga. UAB „Labrusta” buhalterė buvo susipažindinta su šiais dokumentais, juos pasirašė, patikrinimo medžiagą pripažino, jos duomenų neskundė, t. y. skundas per sprendime nurodytą laikotarpį nepaduotas, todėl darytina išvada, kad nėra pagrindo mokestiniam ginčui.

2. Mokesčių administratorius, įgyvendindamas jam pavestas funkcijas, turi vadovautis LR mokesčių administravimo įstatymo 96-99 straipsniais, mokesčių įstatymais, kitais poįstatyminiais teise aktais, taip pat ir Baudų skyrimo ir delspinigių skaičiavimo metodika, o ne vien CK 1.125 straipsnio nuostatomis, kaip numato CK 1.1 straipsnio 2 dalis.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas atmestinas.

Byloje kilo ginčas dėl teisės normų, reglamentuojančių delspinigių už mokestines nepriemokas skaičiavimo terminus, aiškinimo ir taikymo, kai mokesčių mokėtojui yra iškelta bankroto byla. Šis klausimas sprendžiamas vadovaujantis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrinama ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320, 338 straipsniai). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje nenustatyta.

Apeliantas atskirąjį skundą grindžia dviem argumentais – teismas tiksliai nenustatė VMI kreditorinio reikalavimo pagrįstumo ir, patvirtindamas VMI kreditorinį reikalavimą visa apimtimi, neatsižvelgė į CK 1.125 straipsnyje nustatytą 6 mėnesio delspinigių skaičiavimo terminą. Taigi, byloje kilęs ginčas yra iš mokesčių teisinių santykių, kuriuos reguliuoja viešoji teisė.

Valstybės teisė yra nustatyti ir rinkti mokesčius bei nustatyti ir taikyti atsakomybę už mokesčių teisės pažeidimus. Tuo atveju, kai viešosios teisės santykiai yra tiesiogiai reglamentuoti atitinkamos viešosios teisės normomis ir kai tokia situacija įsakmiai nenurodyta CK, turi būti taikomos atitinkamos viešosios teisės normos. CK 1.1 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad turtiniams santykiams, kurie pagrįsti įstatymų nustatytu asmenų pavaldumu valstybės institucijoms ir kurie tiesiogiai atsiranda, kai valstybės institucijos atlieka valdžios funkcijas (realizuojamas pavaldumas) arba įstatymų nustatytas asmenims pareigas valstybei ar jos taiko įstatymų nustatytas administracines ar baudžiamąsias sankcijas, įskaitant valstybės mokesčių, kitų privalomų rinkliavų ar įmokų valstybei ar jos institucijoms, valstybės biudžeto santykius, bei kitokiems santykiams, kuriuos reglamentuoja viešosios teisės normos, šio kodekso normos taikomos tiek, kiek šių santykių nereglamentuoja atitinkami įstatymai, taip pat šio kodekso įsakmiai nurodytais atvejais.

Taigi, pirmosios instancijos teismas teisingai nurodė, kad mokesčių administratorius, įgyvendindamas jam pavestas funkcijas, turi vadovautis LR mokesčių administravimo įstatymu (96-99straipsniais), mokesčių įstatymais, kitais poįstatyminiais teise aktais (tame tarpe ir Baudų skyrimo ir delspinigių skaičiavimo metodika, patvirtinta VMI prie FA viršininko 2007 m. kovo 28 d. įsakymu Nr.VA-25) (lot. lex speciali derogat generali), o ne CK 1.125 straipsnio nuostatomis (CK 1.1 straipsnio 2 dalis), todėl pagrįstai sprendė, kad nagrinėjamu atveju nėra teisinio pagrindo delspinigių reikalavimui taikyti CK 1.125 straipsnyje numatytą sutrumpintą 6 mėnesių terminą.

Teisėjų kolegija taip pat laiko nepagrįstais apelianto argumentus, kad tvirtinant VMI kreditorinį reikalavimą nebuvo tiksliai nustatyta, iš ko susideda VMI kreditorinis reikalavimas, už kokius laikotarpius ir nuo kokių sumų yra apskaičiuoti kreditorinį reikalavimą sudarantys delspinigiai. Byloje pateiktas Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2011 m. vasario 28 d. Patikrinimo aktas Nr. AB16-3 ir Klaipėdos apskrities Valstybinės mokesčių inspekcijos 2011 m. balandžio 7 d. sprendimas Nr. AB2-3 „Dėl patikrinimo akto tvirtinimo“ ir prie jo pridėta medžiaga - mokesčių, baudų, delspinigių apskaičiavimo lentelės ir terminai, paneigia šiuos apelianto argumentus. Minėtuose sprendimuose nurodyta, kad per nustatytą terminą nesumokėjus patikrinimo metu nustatytų mokesčių sumų, delspinigiai skaičiuojami MAĮ nustatyta tvarka. Vadovaujantis MAĮ 96 straipsnio 1 dalimi, delspinigiai mokesčių mokėtojui skaičiuojami už nesumokėtą arba pavėluotai į biudžetą sumokėtą mokesčių mokėtojo deklaruotą arba patikrinimo metu apskaičiuotą mokestį. Pagal MAĮ 97 straipsnio 1 dalį, delspinigiai pradedami skaičiuoti nuo kitos dienos po to, kai mokestis turėjo būti sumokėtas į biudžetą, o baigiami skaičiuoti mokesčio sumokėjimo dieną įskaitytinai arba iki nutarties dėl bankroto bylos iškėlimo įsiteisėjimo dienos (MAĮ 98 straipsnio 1 dalis). Pagal MAĮ 98 straipsnio 2 dalį, delspinigiai skaičiuojami ne ilgiau kaip 180 dienų nuo teisės priverstinai išieškoti mokestinę nepriemoką atsiradimo dienos ir teisė išieškoti mokestinę nepriemoką įgyjama po 20 dienų po MAĮ 105 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyto termino pabaigos, t. y. jeigu mokesčių mokėtojas nesumoka deklaruoto mokesčio nustatytu terminu (MAĮ 105 straipsnio 2 dalis).

Iki nutarties dėl bankroto bylos iškėlimo įsiteisėjimo dienos atsakovui apskaičiuoti 25 727,83 Lt pelno mokesčio (deklaruojamo), 3 020,23 Lt PVM (deklaruojamo), 2,85 Lt už aplinkos teršimą (deklaruojamo) mokesčio, 6 323,65 Lt GPM (deklaruojamo), 142 568,60 Lt pelno mokesčio (pagal patikrinimo aktą); 38 168,75 Lt socialinio mokesčio (pagal patikrinimo aktą) delspinigių. Delspinigių dydžiai ir jų apskaičiavimo terminai pateikti lentelėse prie Klaipėdos apskrities Valstybinės mokesčių inspekcijos 2011 m. balandžio 7 d. sprendimo Nr. AB2-3. Pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, kad Klaipėdos apskrities Valstybinės mokesčių inspekcijos 2011 m. balandžio 7 d. sprendimo Nr. AB2-3 turinys bei jo priedai UAB „Labrusta“ buvo žinomi ir nekvestionuoti. Pagal bendrąją taisyklę, mokesčių mokėtojas, nesutinkantis su mokesčių administratoriaus apskaičiuotomis konkrečiomis mokesčio ir su juo susijusiomis sumomis, privalo pagrįsti, kodėl jos yra neteisingos (MAĮ 67 straipsnio 2 dalis). Taigi nustačius, kad mokesčių administratorius pateikė pakankamai duomenų, įrodančių mokesčio ir su juo susijusių sumų apskaičiavimo pagrįstumą bei teisingumą, mokesčių mokėtojui, kuris nesutinka su mokesčių administratoriaus apskaičiavimu, tenka pareiga įrodyti, jog mokesčių administratorius neteisingai apskaičiavo mokesčio ir su juo susijusias sumas. Jeigu mokesčių mokėtojas neįvykdo šios pareigos, tai nustačius, jog mokesčių administratorius pagrindė mokesčių mokėtojui apskaičiuotą mokestį ir su juo susijusias sumas, mokesčių mokėtojui atsiranda mokestinė prievolė (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. vasario 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A438-147/2011; 2011 m. gegužės 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A442-1427/2011). Nagrinėjamu atveju VMI pagrindė mokesčių mokėtojui apskaičiuotas mokestines nepriemokas ir delspinigius, o administratorius nepaneigė šios prievolės, todėl teisėjų kolegija atmeta apelianto argumentus, kad tvirtinant VMI kreditorinį reikalavimą nebuvo nustatytas pagrįstas ir tikslus reikalavimo dydis. Tai, kad apeliantui neaiškus mokestinių nepriemokų apskaičiavimo būdas ir terminai, nesudaro pagrindo spręsti dėl šių reikalavimų nepagrįstumo. Taigi, teisėjų kolegija sprendžia, kad VMI kreditorinis reikalavimas visa apimtimi patvirtintas pagrįstai.

Išdėstytos aplinkybės patvirtina pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą, o atskirojo skundo argumentai to nepaneigia, todėl skundžiama nutartis paliktina nepakeista.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Klaipėdos apygardos teismo 2012 m. vasario 20 d. nutartį palikti nepakeistą

Teisėjos Alė BukavinienėDanutė GasiūnienėMarytė Mitkuvienė