- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2009-09-24
- Bylos Nr.
- 2-1006/2009
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Rezultatas
- Nutartis palikta nepakeista.
- Teisėjai
- Gintaras Pečiulis, Kazys Kailiūnas, Artūras Driukas
- Atsakovas
- uždarosios akcinės bendrovės ,,Sfeka“
- Ieškovas
- Kita kryptis SFEKA
- Kategorijos
- 110.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Driuko (teisėjų kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Kazio Kailiūno ir Gintaro Pečiulio,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo uždarosios akcinės bendrovės ,,Sfeka“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2009 m. birželio 12 d. nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, priimtos civilinėje byloje Nr. 2-4710-104/2009 pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės ,,Kita kryptis“ ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei ,,Sfeka“ dėl atlyginimo už darbus ir nuostolių priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas UAB „Kita kryptis“ kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui UAB „Sfeka“, prašydamas nutraukti 2007 m. gegužės 28 d. projektavimo darbų sutartį Nr. 07/0520 ir jos priedus Nr. 1, 2, 3, bei priteisti iš atsakovo 364 410 Lt. Ieškovas taip pat prašė areštuoti atsakovo turtą, motyvuodamas tuo, kad atsakovas vengia atsiskaityti už atliktus darbus, dėl ko nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, būsimo teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus apygardos teismas 2009 m. birželio 12 d. nutartimi ieškovo prašymą patenkino, 364 410 Lt ieškinio reikalavimui užtikrinti areštavo atsakovo nekilnojamąjį ar kilnojamąjį turtą, uždrausdamas jį perleisti, įkeisti kitiems asmenims ar apsunkinti kitomis daiktinėmis teisėmis. Nesant ar nepakankant ieškiniui užtikrinti atsakovo nekilnojamojo ar kilnojamojo turto, teismas nutarė areštuoti pinigines lėšas, esančias pas atsakovą arba trečiuosius asmenis ir/ar atsakovo banko ir/ar kitų kredito įstaigų atsiskaitomosiose sąskaitose. Teismas leido atsakovui iš areštuotų piniginių lėšų, esančių bankų ir kitų kredito įstaigų sąskaitose, mokėti darbuotojams darbo užmokestį, mokesčius valstybei bei socialinio draudimo įmokas. Teismas pažymėjo, jog skola yra didelė, o atsakovas delsia ją sumokėti.
Šalies argumentai
Atskiruoju skundu atsakovas prašo nutartį panaikinti, motyvuodamas tuo, kad teismas neatsižvelgė į tai, kad ieškovas, pažeisdamas šalių sudarytos projektavimo sutarties sąlygas, laiku ir tinkamai neatliko jam pavestų darbų, dėl ko atsakovui neiškilo pareiga už juos sumokėti. Apelianto manymu, nepagrįstu laikinųjų apsaugos priemonių taikymu yra suvaržoma ūkinė komercinė įmonės veikla.
Atsiliepimas
Atsiliepime į atskirąjį skundą ieškovas prašo jį atmesti. Nurodo šiuos argumentus:
atsakovas neįrodė, jog laikinųjų apsaugos priemonių taikymas sutrikdys įmonės ūkinę finansinę veiklą (CPK 111 str. 2 d. 4 p.);atskirojo skundo argumentai dėl ieškinio pagrįstumo negali būti vertinami nagrinėjant klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrįstumo; byloje nėra duomenų, patvirtinančių atskirąjį skundą pasirašiusio asmens – laikinai einančios direktoriaus pareigas E. L. - įgaliojimus, todėl atskirasis skundas turi būti paliktas nenagrinėtas (CPK 55 str. 1 d., 326 str. 1 d. 5 p., 296 str. 1 d. 3 p., 338 str.).
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas netenkintinas.
Vadovaujantis CPK 144 straipsnio pirmąja dalimi, teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu jų nesiėmus, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Civilinio proceso įstatymas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo galimybės ar negalimumo nesieja su byloje pareikštų reikalavimų pagrįstumu ar tinkamu teisiniu pagrindimu, o įpareigoja teismą taikyti šias priemones visais atvejais, kai nustatoma, jog teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas, jeigu tokios priemonės nebūtų taikomos. Kitaip tariant, spręsdamas klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, teismas nenagrinėja ginčo tarp šalių, netiria, ar pareikšti reikalavimai teisiškai pagrįsti, tinkamai motyvuoti, o tik sprendžia, ar tuo atveju, jeigu teismas patenkintų ieškinyje pareikštus reikalavimus, nebūtų kliūčių įvykdyti tokį teismo sprendimą. Atsakovo argumentai dėl ieškinio nepagrįstumo negali būti sprendžiami šioje civilinės bylos nagrinėjimo stadijoje, tai yra nagrinėjant klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo teisėtumo ir pagrįstumo, kadangi ieškinio reikalavimų pagrįstumas gali būti nustatytas tik išnagrinėjus bylą iš esmės. Taikydamas CPK 145 straipsnyje numatytas laikinąsias apsaugos priemones, teismas neprivalo turėti įrodymų, jog ateityje neabejotinai atsiras grėsmė teismo sprendimui įvykdyti. Teismui pakanka įsitikinti tuo, kad konkrečioje situacijoje tokia grėsmė yra galima, kad egzistuoja tokio pobūdžio grėsmės atsiradimo tikimybė. Teismų praktikoje suformuota taisyklė, pagal kurią aplinkybė, kad teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti negalimas, preziumuojama tuomet, kai turtinis ginčas tarp šalių atsirado dėl didelės pinigų sumos, nes didelė reikalavimo suma gali objektyviai padidinti būsimo teismo sprendimo neįvykdymo riziką. Todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į atsakovo pareikšto ieškinio sumą – 364 410 Lt, turėjo pakankamą pagrindą padaryti išvadą, kad yra poreikis taikyti laikinąsias apsaugos priemones, ir nenukrypo nuo formuojamos teismų praktikos laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimu. Atsakovas, savo ruožtu, nepateikė duomenų apie įmonės turtinę padėtį, finansines galimybes, turto sudėtį, vykdomą ūkinę veiklą ir jos rezultatus ir pan., kurių pagrindu būtų galima spręsti, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymas dėl geros finansinės atsakovo padėties yra netikslingas (CPK 178 str.).
Teisėjų kolegija laiko nepagrįstu atsiliepime į atskirąjį skundą nurodytą ieškovo argumentą, kad atskirąjį skundą pateikė tokios teisės neturintis asmuo. Pagal CPK 55 straipsnio pirmąją dalį juridinių asmenų bylas teisme veda jų organai ar dalyviai, veikiantys pagal įstatymus ar steigimo dokumentus, jiems suteiktas teises ir pareigas. Šiais atvejais laikoma, kad bylą veda pats juridinis asmuo. Atskirąjį skundą pasirašė laikinai einanti UAB ,,Sfeka“ direktorės pareigas E. L. (b. l. 26), kuri į minėtas pareigas buvo paskirta UAB ,,Sfeka“ direktorės V. Ž. nuo 2008 m. spalio 16 d. iki 2010 m. vasario 11 d. (b. l. 69).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio1 punktu,
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2009 m. birželio 12 d. nutartį palikti nepakeistą.