Kauno apygardos teismo nutartis

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Z. Š. skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. birželio 19 d. nutarties, kuria atmestas Z. Š. skundas dėl Vilniaus apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroro A. S. 2017 m. gegužės 12 d. nutarimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

2017 m. gegužės 12 d. Vilniaus apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroro A. S. nutarimu atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą Nr. M-2-02-00352-17 pagal Z. Š. pareiškimą pradėti ikiteisminį tyrimą (toliau – Pareiškimas) pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 24, 25, 26 straipsnius, 226 straipsnio 1 dalį bei 228 straipsnį teisėjų A. V., D. K., R. A., S. L., A. K. M., V. P.-T. atžvilgiu. Nesutikdamas su tokiu nutarimu Z. Š. šį nutarimą skundė Vilniaus miesto apylinkės teismui. 2017 m. birželio 19 d. Vilniaus miesto apylinkės teismas priėmė nutartį atmesti Z. Š. skundą dėl Vilniaus apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroro A. S. 2017 m. gegužės 12 d. nutarimo. Z. Š. skunde prašo panaikinti 2017 m. birželio 19 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartį ir 2017 m. gegužės 12 d. prokuroro nutarimą.Skunde pakartojamos pareiškimo pradėti ikiteisminį tyrimą ir skundo Vilniaus miesto apylinkės teismui aplinkybės ir argumentai ir nurodoma, kad pirmosios instancijos teismo nutartis grindžiama prielaidomis, joje nesivadovauta skundo autoriaus pateiktais objektyviais duomenimis, padarytos išvados nėra pagrįstos teisine argumentacija, kas rodo teisėjo D. G. vengimą nešališkai atlikti savo profesinę pareigą. Nutarties argumentai yra paviršutiniški, vadovautasi sovietams būdinga išankstine nuostata, prielaida, kad teisėjai a priori negali atlikti organizuotos nusikalstamos veikos. Teigiama, kad apylinkės teismas nepatikrino prokuroro nutarimo teisėtumo ir pagrįstumo, padarė tik paviršutinišką išvadą, nes nepateikė jokios teisinės argumentacijos, vadovavosi prokuroro pasiūlytomis prielaidomis, subjektyviais samprotavimais ir objektyviais duomenimis nepagrįstais spėjimais. Aplinkybė, kad skunde nurodyti akivaizdūs procesiniai pažeidimai ir priimti sprendimai, sistemingai tiesiogine tyčia pažeidžiantys Lietuvos Respublikos baudžiamąjį proceso kodeksą (toliau – BPK) ir kitas teisės normas, nepaneigia, bet, priešingai skundžiamos nutarties argumentams, kaip tik įrodo, kad skunde nurodyta asmenų grupė neteisėtai ir tikslingai veikia išvien, veiką vykdo tik pagal šiai grupei būdingą nusikalstamos veikos modelį, grupė sistemingai daro pavojingas nusikalstamas veikas, šie asmenys sąmoningai supranta, kad elgiasi neteisėtai, ir nori tai daryti. Anot apelianto, nesuprantama, kodėl apylinkės teismas kelis kartus nurodė, kad pareiškėjas skunde nurodė neįvardintos prokurorės nusikalstamą veiką, nors jis savo 2017 m. balandžio 24 d. skunde išimtinai rašė tik apie teisėjų veikas. Tvirtinama, kad galima daryti išvadą, jog teisėjas D. G. nėra skundžiamos nutarties autorius. Nesutinkant su pirmosios instancijos teismo motyvu, kad pareiškėjo nurodytos aplinkybės yra susijusios su teisėjų profesinių funkcijų vykdymu, skunde pažymima, kad apeliantas nurodė nusikalstamos veikos aplinkybes, susijusias su piktnaudžiavimu ir prekyba poveikiu. Kritikuojant apylinkės teismo išvadą, kad prokuroras savo nutarimo išvadas tinkamai pagrindė faktiniais ir teisiniais argumentais, skunde pabrėžiama, kad apelianto pateiktais faktiniais duomenimis – (duomenys neskelbtini) teismo baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininkė D. K., apeidama LITEKO sistemą, (duomenys neskelbtini) teisme neregistruotomis rezoliucijomis (nutartimis) sistemingai tiesiogiai ir neteisėtai paskyrė iš anksto suplanuotus teisėjus nagrinėti išimtinai pareiškėjo Z. Š. skundus, todėl prokuroro ir teisėjo išvados prieštarauja elementariai logikai. Atkreipiamas dėmesys, kad prokuroro A. S. nutarimo argumentai yra klaidinantys, nėra susiję su pareiškėjo skundo esme, kas įrodo, kad prokuroras padarė klaidingą prielaidą, kad nusikalstama veika negalima dėl asmenų užimamų pareigų. Prokuroro nutarimo išvados grindžiamos prielaidomis, nesivadovauta pareiškėjo pateiktais duomenimis, išvados nėra tinkamai pagrįstos teisine argumentacija. Prokuroras klaidingai nurodė, kad nusikalstamos veikos dalyvius reikia skųsti ne teisėsaugos įstaigoms, bet aukštesniajam teismui, kas įrodo prokuroro kvalifikacijos akivaizdžią problemą ir BPK įtvirtintų teisės normų neišmanymą. Pažymima, kad pirmosios instancijos teismas, neturėdamas duomenų – teisėjų A. V., D. K., R. A., S. L., A. K. M. ir V. P.-T. paaiškinimų, padarė nepagrįstą ir nelogišką prielaidą, kad pastarieji padarė eilę nusikalstamų veikų nesuvokdami daromos veikos pavojingo ir rizikingo pobūdžio ir nenumatė įstatyme numatytų padarinių kilimo. Anot skundo autoriaus, vadovaujantis tokia logika, kad nurodyti teisėjai veikė kaip organizuota grupė nesąmoningai, D. K., nesąmoningai apeidama LITEKO sistemą, (duomenys neskelbtini) teisme neregistruotomis rezoliucijomis (nutartimis) nesąmoningai, tačiau sistemingai tiesiogiai ir neteisėtai paskyrė jai tinkamus teisėjus nagrinėti Z. Š. skundus. Tačiau nurodoma, kad sutinkama su teisėjo D. G. nuomone, jog nurodyti teisėjai nesitikėjo galimo baudžiamajame kodekse numatytų padarinių kilimo, kadangi iki šiol, niekas jiems nebuvo inicijavęs ikiteisminio tyrimo, t. y. teisėjai jaučiasi nebaudžiami, todėl tiesiogine tyčia netinkamai taiko procesinės ir materialinės teisės normas ar netinkamai naudoja LITEKO sistemą. Taip pat teigiama, kad priešingai pirmosios instancijos teismo ir prokuroro išvadoms, iš pareiškėjo pateiktų duomenų matyti, kad teisėjų veikla neskaidri, piktnaudžiauta LITEKO sistemos trūkumais skiriant teisėjus nagrinėti skundus, susijusius su ikiteisminiu tyrimu Nr.57-1-00699-14 bei baudžiamąją byla Nr. 1-9-517/2017, trijų pakopų teismų sistema paralyžiuota, nes aukštesnysis teismas netikrina pirmosios instancijos teismo nutarčių pagrįstumo, kas leidžia grupei susijusių teisėjų nevaržomai ir sistemingai pažeisti Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalį. Skundo autoriaus tvirtinimu, jo 2017 m. balandžio 24 d. skunde apstu duomenų, leidžiančių daryti išvadą, kad (duomenys neskelbtini) pirmininko pavaduotojas A. V. daro neteisėtą poveikį baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininkei D. K., o pastaroji duoda neteisėtas užduotis (duomenys neskelbtini)teisėjams S. L., V. P.-T., A. K. M. bei (duomenys neskelbtini) teismo teisėjui R. A. tam, kad būtų susidorota su juo (Z. Š.), jam nepagrįstai taikant baudžiamąją atsakomybę - kriminalizuojant civilinį ginčą tarp gyvenamojo namo bendraturčių.Z. Š. skundas atmetamas.Įvertinus teismui pateiktą medžiagą ir skundžiamą ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartį, aukštesnysis teismas konstatuoja, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. birželio 19 d. nutartis yra teisėta bei pagrįsta, priimta nepažeidžiant Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso normų reikalavimų, todėl ją naikinti nėra pagrindo.Baudžiamojo proceso paskirtis yra ginant žmogaus ir piliečio teises bei laisves, visuomenės ir valstybės interesus, greitai, išsamiai atskleisti nusikalstamas veikas ir tinkamai pritaikyti įstatymą, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo būtų teisingai nubaustas ir niekas nekaltas nebūtų nuteistas. BPK 2 straipsnyje įtvirtinta nuostata, jog prokuroro ir ikiteisminio tyrimo įstaigos pareiga kiekvienu atveju, kai paaiškėja nusikalstamos veikos požymių, pagal savo kompetenciją imtis visų įstatymų numatytų priemonių, kad per trumpiausią laiką būtų atliktas tyrimas ir atskleista nusikalstama veika. Tačiau BPK 3 straipsnyje nustatyta, jog baudžiamasis procesas negali būti pradedamas, o pradėtas nutrauktas, jei nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. BPK 3 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, kad baudžiamasis procesas negali būti pradedamas, o pradėtas turi būti nutrauktas, jeigu nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.Aukštesniajam teismui pateiktą skundą pareiškėjas iš esmės grindžia tais pačiais argumentais ir motyvais, kaip ir žemesniajam teismui bei prokuratūros įstaigai. Naujų esminių duomenų, kurie nebūtų buvę žinomi žemesniajam teismui ir prokuratūros įstaigai, kurių šis teismas nebūtų įvertinęs ir kuriuos reikėtų vertinti iš naujo, pa­reiškėjas skunde nenurodo. Susipažinęs su ikiteisminio tyrimo medžiaga aukštesnysis teismas pažy­mi, kad žemesnysis teismas ir prokuratūros įstaiga savo procesiniuose spren­dimuose nurodė ir išvardijo BK 226 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos nusikalstamos veikos sudėties kons­ta­tavimui reikšmės turinčius duomenis, taip pat argumentavo dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 228 straipsnyje, sudėties požymius sudarančių duomenų, išsamiai juos išanalizavo, atliko objek­ty­vų jų ver­ti­nimą ir pakankamai detaliai argumentavo savo sprendimą. Pažymėtina, kad pareiškėjas pareiškime ir skunde nurodytas aplinkybes dėl galimos prekybos poveikiu, piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi, (duomenys neskelbtini) pirmininko pavaduotojui A. V. darant neteisėtą poveikį baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininkei D. K., o pastarajai duodant neteisėtas užduotis (duomenys neskelbtini) teisėjams S. L., V. P.-T., A. K. M. bei (duomenys neskelbtini) teismo teisėjui R. A., grindžia prielaidomis, tačiau ikiteisminis tyrimas nėra priemonė spėlionėms patikrinti. Iš Z. Š. 2017 m. balandžio 24 d. pareiškimo matyti, kad pareiškėjas ikiteisminio tyrimo pradėjimo būtinumą grindžia deklaratyvaus pobūdžio argumentais apie siekį susidoroti su juo, šiuos argumentus remia subjektyvia faktinių aplinkybių interpretacija, nors iš esmės nesutina su teisėjų baudžiamojo proceso metu BPK nustatyta tvarka priimtais procesiniais sprendimais. Tačiau, kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, vien tai, kad Z. Š. netenkina priimti procesiniai sprendimai, kiti dokumentai ir atlikti teisėti veiksmai, nesudaro pagrindo manyti, kad kurie nors pareiškėjo nurodyti asmenys būtų piktnaudžiavę tarnyba, neatlikę ar netinkamai atlikę jiems pavestas pareigas ar padarę kokias nors kitas nusikalstamas veikas. Nors skunde Z. Š. teigia, kad pareiškimą dėl ikiteisminio tyrimo tinkamai pagrindė faktiniais duomenimis, tačiau pareiškėjo nurodyti konkretūs paminėtų teisėjų procesiniai sprendimai ir veiksmai savaime nereiškia, kad buvo padaryta kokia nors nusikalstama veika. Objektyvių duomenų, iš kurių matytųsi, kad nurodyti teisėjai, vykdydami savo profesines funkcijas, piktnaudžiavo tarnyba, neatliko ar netinkamai atliko jiems pavestas pareigas, taip pat prekiavo poveikiu, nebuvo gauta. Atsižvelgiant į tai, atsisakant pradėti ikiteisminį tyrimą, pagrįstai konstatuota, jog nėra nusikalstamų veikų, numatytų BK 24, 25, 26 straipsniuose, 226 straipsnio 1 dalyje bei 228 straipsnyje, požymių. Sprendžiant klausimą, ar pradėti ikiteisminį tyrimą, buvo atliktas 2017 m. balandžio 24 d. pareiškėjo pareiškime nurodytų aplinkybių objektyvus įvertinimas, todėl vien tam, kad būtų gauta kuo dau­giau ankstesnius rezultatus patvirtinančių duomenų, nebūtina atlikti papildomus tyrimo veiksmus. Z. Š. skunde nurodo, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis galimai priimta ne ją pasirašiusio teisėjo, kadangi šiame procesiniame sprendime kelis kartus nurodyta, jog pareiškėjas skunde taip pat nurodė neįvardintos prokurorės nusikalstamą veiką, nors pareiškėjas išimtinai rašė tik apie teisėjų veikas. Tačiau prokuroro 2017 m. gegužės 12 d. nutarime nurodyta, kad Z. Š., be 2017 m. balandžio 24 d. pareiškimo, pateikė priedą – Vilniaus apygardos prokuratūros vyriausiajam prokurorui adresuotą skundą dėl Vilniaus apygardos prokuratūros Viliaus apylinkės 6-ojo skyriaus vyriausiosios prokurorės J. K. 2017 m. balandžio 11 d. skundo dėl Vilniaus rajono apylinkės teismo 2017 m. balandžio 4 d. nutarties. Prokuroras A. S. 2017 m. gegužės 12 d. nutarime pasisakė dėl šio pareiškėjo priedo – prokurorės J. K. 2017 m. balandžio 11 d. skundo. Todėl, tai, kad skundžiama nutartimi tikrinant prokuroro 2017 m. gegužės 12 d. teisėtumą ir pagrįstumą, pasisakyta dėl šiame nutarime padarytų išvadų, tarp jų ir dėl paminėtos prokurorės, nesuponuoja išvados, jog nurodyta Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis priimta ne ją pasirašiusio teisėjo.Nors nagrinėjamame skunde taip pat nurodoma, kad neatsakyta nei į vieną pareiškimo ir skundo argumentą, tačiau jau minėta, jog nurodyti pareiškėjo teiginiai ir aplinkybės, kurių pagrindu prašoma atlikti ikiteisminį tyrimą, grindžiami prielaidomis, yra spėlionių pobūdžio, jų nepatvirtina objektyvūs duomenys. Tuo tarpu, tai, kad pareiškėjas nesutinka su skundžiamoje nutartyje ir prokuroro nutarime padarytomis išvadomis, kitaip (subjektyviai) interpretuodamas bylos duomenis, savaip juos vertindamas, nėra pagrindas konstatuoti, jog minėti procesiniai sprendimai neteisėti ir nepagrįsti. Įvertinus tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas spren­džia, kad tiek ikiteisminio tyrimo teisėjo 2017 m. birželio 19 d. nutartis atmesti Z. Š. skundą, tiek pro­ku­roro 2017 m. gegužės 12 d. nutarimas atsisakyti pra­dėti iki­teisminį tyrimą BPK 3 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu yra pagrįsti ir teisėti. Ikiteisminio ty­ri­mo teisėjas tinkamai įvertino Z. Š. skunde nurodytas aplinkybes ir nutartyje pagrįstai kons­ta­ta­vo, kad nėra jokių ob­jektyvių, neginčijamų ir pagrįstų duomenų, leidžiančių teigti, jog buvo padaryta kokia nors nu­si­kalstama veika.

Rezoliucinė dalis

Teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 442 straipsnio 1 dalies 1 punktu

nutaria:

Z. Š. skundą atmesti ir palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. birželio 19 d. nutartį.

Nutartis įsigalioja jos priėmimo dieną ir yra neskundžiama.